VARDAI IR ĮVYKIAI

•    Prof. dr. Vytautas Bieliauskas PLB VII-jame seime Toronte, Kanadoje, buvo išrinktas naujuoju PLB valdybos pirmininku. Į naujosios valdybos sąstatą įeina: Eugenijus Čuplinskas, dr. Vytautas Dambrava, Algimantas Gureckas, Algis Juzukonis, Raimundas Kudukis, Irena Lukoševičienė, Gabija Petrauskienė, Alvydas Saplys, Horace Žibąs ir Bronius Nainys. Didelė dalis valdybos narių yra kanadiečiai. Naujoji valdyba jau pradėjo darbą.

•    Pasaulio Lietuvių Bendruomenės VII seimas įvyko 1988 birželio 28-30 Toronto mieste, Kanadoje. Tris dienas trukęs seimas buvo gausus atstovais ir svečiais, darbingas ir reprezentacinis Lietuvių Bendruomenės pasireiškimas. Seime buvo įvairūs pranešimai organizaciniais klausimais, kraštų bendruomenių pranešimai, diskutuojama dėl veiklos. Svarstymuose atspindėjo Lietuvos laisvės kova, lietuvių politinė veikla pasaulyje, lituanistinis švietimas, jaunimo veikla, informacijos svetimtaučiams apie Lietuvą reikalai ir daugelis kitų svarbių klausimų. Rinkimuose dėl naujos PLB valdybos kietai kovojo du stiprūs blokai. Į valdybą buvo išrinkti geriausi iš geriausių.

•    Pasaulio lietuvių kultūros kongresas, IV-sis iš eilės, įvyko taip pat Toronte, Kanadoje, 1988 birželio 24-27 dienomis. Kongreso rengimo komisijai vadovavo Milda Lenkauskienė, PLB Kultūros komisijos pirmininkė, o organizaciniam komitetui Kanadoje — Rasa Kulienė. Kongresas buvo didelis įvykis lietuviškame gyvenime. Štai svarbiausios temos, kurios buvo nagrinėtos paskaitų ar simpoziumų pagalba: šeima — lietuviškumo stiprybė, lietuviškas kūrybinis žodis, teatras išeivijoje, religija ir tautinis išlikimas, lietuvių dailė ir muzika, spauda ir radijas, tautodailė, išeivijos ir tautos kūrybos sankryža. Pradedamąją pagrindinę paskaitą skaitė dr. Kęstutis Girnius,,įsipareigojimas tiesai". Buvo surengta dailės paroda, dramos spektaklis, nepaprastai geras koncertas ir t.t.

•    Lietuvių Fronto bičiulių taryboje neseniai įvyko pasikeitimų. Iš jos pasitraukus Juozui Kojeliui, buvo pakviestas sekantis pagal balsų daugumą išrinktas kandidatas Mečys Šilkaitis. LFB Tarybos prezidiumas, kuris buvo sudarytas Čikagoje, galutinai pasiskirstė pareigomis: Tarybos pirmininkas — dr. Adolfas Šležas, vicepirm. ir finansai — dr. Petras Kisielius, vicepirm. ir ryšiai su politinėmis organizacijomis — Pilypas Narutis, sekretorius — dr. Kazys Ambrozaitis. Kiti LFB Tarybos nariai yra: Algis Raulinaitis, dr. Zigmas Brinkis, Edmundas Arbas, Antanas Sabalis, Mečys Šilkaitis, Juozas Mikonis ir Juozas Baužys.

•    Čikagos LFB sambūris birželio 1 buvo susirinkęs metiniam susirinkimui. Programoje pokalbis Vasario 16 prasmingesnių minėjimų tema. Reportažas spausdinamas atskirai. Naują Čikagos sambūrio valdybą sudaro: Vladas Sinkus — pirmininkas, A. Skrupskelienė, dr. V. Šaulys, A. Šležienė, A. Šatas ir M. Tamulionienė.

 

Verčiasi kalendoriaus lapai, kraunasi viens po kito metai... o su jais iškyla vardai, kuriuos laikas vis labiau išryškina ir duoda ypatingą progą juos prisiminti. Garbingos sukaktys garbingų žmonių! Šiemet du mūsų bičiuliai — dr. Adolfas Damušis ir Juozas Žilionis — atšventė tikrai reikšmingas savo gyvenimo aštuoniasdešimties metų sukaktis.

Nuotr. V. Bacevičiaus

JUOZAS ŽILIONIS, pedagogas, mokytojas, kultūrininkas, visuomenės veikėjas, moderniųjų laikų knygnešys savo 80-jį gimtadienį atšventė kovo 19. Nuo pat Lietuvos laikų, vėliau Vokietijoje, Hanau lietuvių stovykloje, o dar vėliau Clevelande sukaktuvininkas nuoširdžiai dirbo švietimo srityje. Clevelando Dievo Motinos parapijoje net 12 metų vadovavo spaudos kioskui ir komisą už parduotas knygas atiduodavo lietuvių kultūriniams reikalams. Yra ateitininkas, aktyviai dalyvauja Lietuvių Fronto bičiuliuose, kurį laiką buvo LFB Centro valdyboje, Lietuvių Bendruomenėje buvo švietimo vadovu. Bičiuliui Juozui Žilioniui — sveikiausių metų!

Nuotr. V. Maželio

DR. ADOLFAS DAMUŠIS šiemet taip pat nepastebimai atšventė savo 80-jį gimtadienį. Jis inžinierius, cheminių tyrimų mokslininkas, rezistentas, vienas iš 1941 metų sukilimo organizatorius ir Laik. Vyriausybės ministeris, nacių kalinys, visuomenininkas, ateitininkų veikėjas, buvęs Ateitininkų Federacijos vadas ir tarybos pirmininkas, Dainavos stovyklavietės steigėjas, Lietuvių Fronto bičiulių vyr. tarybos narys, 1981 atžymėtas Stasio Šalkauskio premija, o 1986 — Popiežiaus Grigaliaus ordinu. šiuo metu su žmona gyvena netoli Čikagos, pasinėręs į visuomeninę veiklą ir ilgas valandas praleidžia, rašydamas didesnio masto studiją apie 1941 metų sukilimą. Neseniai išėjo jo parašyta knygelė apie lietuvių tautos nuostolius karo metais. Sunku viską apie dr. Damušį ir pasakyti. Linkime dar ilgų ir darbingų metų!

Mirties šešėlis šią vasarą

nenuilstomai darbavosi mūsų tarpe.

KUN. BRONIUS LIUBINAS mirė 1988.VIII.8 Vokietijoje. Buvo gimęs 1924 metais Griškabūdyje. Teologiją studijavo Vilkaviškio kunigų seminarijoje, vėliau Eichstaette, o Romoje Gregorianumo univ. gavo teologijos ir Šv. Rašto licenciatus. Pastoracinį darbą dirbo Vokietijoje, buvo a.a. tėvo Alfonso Ber-natonio, kuris irgi Vokietijoje mirė šią vasarą, bendradarbiu. Kurį laiką mokytojavo ir buvo direktorium Vasario 16 gimnazijoje. Rašė lietuviškoje spaudoje, redagavo Krivulę. Priklausė ateitininkams, Lietuvių Fronto bičiuliams ir Lietuvių Bendruomenei.

LEONARDAS VALIUKAS, buvęs bent keliais atvejais Į Laisvę redaktorius, visuomenininkas, politinis veikėjas, mokytojas, žurnalistas mirė 1988.VIII. 15 Los Angeles mieste. Buvo gimęs Lietuvoje 1920.XI.3. Aukštojo mokslo studijas Leonardas Valiukas baigė Pietinės Kalifornijos universitetą, gaudamas poli tinių mokslų magistro laipsnį. Priklausė Lietuvių Fronto bičiuliams, ateitininkams, Lietuvos vyčiams, Lietuvių Bendruomenei. Aktyviai veikė ir buvo vadovaujamuose postuose lietuvių respublikonų veikloje. 1961 Leonardo Valiuko sudarytas Rezoliucijoms remti komitetas jo dideliu darbu ir pastangomis JAV kongrese ir senate pravedė reikšmingas rezoliucijas Lietuvos laisvės bylos reikalais. Iki pat savo mirties Leonardas Valiukas sielojosi ir iš širdies atvirai rašė lietuviškoje spaudoje, skatindamas veiksnius ir visuomenę didesnei akcijai Lietuvos laisvinimo darbe ir visada pasiūlydamas savo receptus tai akcijai geriau išvystyti. Jo asmenyje ne tik Lietuvių Fronto bičiuliai, bet ir visa lietuviškoji visuomenė neteko energingo ir pozityvaus, visada naujų idėjų pilno darbuotojo.

Adolfas Markelis (centre) su ciceriškiais. Iš kairės: M. Kuprienė, K. Dočkus, žmona Aldona Markelienė, ]. Dočkienė. Nuotr. J. Kuprio.

ADOLFAS MARKELIS, mokytojas, rašytojas, visuomenės veikėjas, redaktorius, Į laisvę redakcinio kolektyvo narys, mirė 1988.VIII.26 Cicero, IL. Buvo gimęs 1921 Zarasų apskr. Karo audrų buvo nublokštas į Salzburgą, Austrijoje, kur mokytojavo Vinco Krėvės gimnazijoje, buvo vienas iš savaitraščio Mūsų žinios redaktorium, studijavo pedagogiką ir psichologiją. Rašyti pradėjo jau atvykęs 1949 į JAV ir gyvendamas Grand Island, Nebraskoje. Nuo 1951 persikėlė į Cicero, kur ir gyveno iki mirties. 1981 išleido novelių rinkinį „Nebaigtoji simfonija". Rankraštyje paliko antrą novelių ir trumpų vaizdelių rinkinį. Priklausė Lietuvių rašytojų draugijai, dviejose kadencijose buvo jos valdyboje. įvairiais meno klausimais rašė lietuviškoje spaudoje, aptarė kai kurias meno parodas. Reikalui esant pavaduodavo atostogų metu Draugo redaktorius. Priklausė Dailiojo meno institutui, bendrai domėjosi lietuvių dailės reikalais. Aktyviai reiškėsi Lietuvių Bendruomenėje, ilgą laiką vadovavo Cicero apylinkei. Lietuvių Fonde buvo revizijos komisijos pirmininku. Nuo jaunų dienų ateitininkas, nuo 1952 — Šatrijos meno draugijos narys. Aktyviai veikė Lietuvių Fronto bičiuliuose, vieną kadenciją pirmininkavo Čikagos sambūriui. Ir visa tai atliko, dirbdamas braižytojų, vėliau planuotoju, inžinerijos įstaigoje. Abu su žmona Aldona užaugino dvi dukteris: Daivą, aktorę, ir Ritą, muzikę, sukūrusias lietuviškas šeimas.

Bičiulę BIRUTĘ VARNIENĘ ir jos šeimą,

mylimai mamytei 

a.a. SOFIJAI LEONAVIČIENEI 

Lietuvoje mirus, užjaučia ir liūdesiu dalijasi

Los Angeles Lietuvių Fronto bičiuliai