REIKIA DAUGIAU PASTANGŲ SUSITARTI

Vienu iš svarbiausių įvykių šiuo metu lietuviškoje bendrijoje tenka laikyti Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto (Vliko) pirmininko rinkimus vasario 20, Čikagoje. Ta proga pirmiausiai pažvelkime į istorinę raidą.

Vlikas susikūrė 1943 lapkričio 25, tad šiemet minėsime 45-tąsias metines. Tai buvo vieninga lietuvių tautos antinacinės rezistencijos pasekmė. Nors Vlikas savo prigimtimi buvo antinacinis, bet sovietinės okupacijos bangos buvo nublokštas į Vokietiją. Tik Lietuvių Fronto atstovas liko Lietuvoje. Vliką nuolat lydėjo lietuviškosios visuomenės nelygumai, ir tas jo efektyvumą stabdė. Prisimename „Kybartų aktus” ir ilgesnį laiką trukusį nesutarimą su Lietuvos atstovais užsienyje. Tas išsilygino. Prisimename „Lietuvos delegatūrą” ir BDPS, bet ir tie reikalai susitvarkė, Lietuvos pogrindžio atstovams su Daumantu per geležinę uždangą sėkmingai pasiekus Vakarus ir 1948 liepos 7-9 dienomis Baden-Badene suteikus visus įgaliojimus Vlikui veikti Vakaruose rezistuojančios Lietuvos vardu. Šiemet būtų proga paminėti 40-tąsias metines nuo to istorinio okupuotos Lietuvos atstovų prasiveržimo į laisvuosius Vakarus.

Lietuvių Fronto bičiuliai, Vliko valdybai dar esant Europoje, išreikšdami nepasitenkinimą menku Vliko veiklumu, buvo iš jo pasitraukę, bet vėliau, Vliko valdybai persikėlus į JAV, vėl į Vliką įsijungė. Pasitraukus iš pareigų pirm. dr. K. Valiūnui, buvo išrinktas dr. K. Bobelis. LF bičiuliai palaikė dr. D. Krivicko kandidatūrą, tad po rinkimų prisijungė prie taip vadinamų opozicinių grupių. Vliko taryboje šiuo metu LFB atstovauja adv. D. Kojelytė, antrininku yra dr. K. Ambrozaitis. Vliko tarybai sudarius specialią Vliko Politinę komisiją, LF bičiulius joje atstovauti buvo paskirtas dipl. inž. P. Narutis.

Vlikas sukūrė Lietuvių Chartą ir yra faktiškas Pasaulio Lietuvių Bendruomenės įsteigėjas. PLB pradžia reikia laikyti 1949 balandžio 14, kada Vlikas paskelbė Lietuvių chartą. Vadinasi, kitais metais (1989) PLB-nei sueis 40 metų. Vliko statute įrašyta: „PLB atstovas Vilke dalyvauja patariamuoju balsu”. Šiuo metu tokiu PLB atstovu prie Vliko yra R. Dirvoms. PLB ėmėsi apjungti visus laisvame pasaulyje gyvenančius lietuvius. Tačiau jos sėkmingas išsiplėtimas nebuvo be kliūčių, kurios tebesireiškia ir dabar, negalint teigiamai sutvarkyti santykius su Vliku. Tiesa, susidarius kritiškam politiniam momentui, White Plains vietovėje susitikę Vlikas ir PLB sutarė vieningai laikytis okupuotos Lietuvos atžvilgiu. Bet į pareikštą PLB norą susitikti 1987 sausio 17 Vlikas nereagavo.

Montrealyje, Kanadoje, 1987 spalio 9-11 dienomis įvyko Vliko seimas. Dalyvavo 14 grupių (atstovo nepasiuntė tik L. K. darbininkų sąjunga). Lietuvių krikščionių demokratų sąjunga buvo paskyrusi tris atstovus: V. Šoliūną, dr. V. Dambravą ir A. Žukauską. Dalyvavo tik V. Šoliūnas. LF bičiulius atstovavo J. Kojelis, P. Narutis ir Iz. Mališka. Savo atsilankymu seimą praturtino prof. Vytautas Skuodis, neseniai atvykęs iš Lietuvos. Seimą pasveikino Kanados LB atstovas savo ir PLB vardu. Pranešimus padarė Tautos Fondas ir Laisvės Fondas, turįs apie 2 milijonus ir planuojąs ateity pasiekti 7 milijonų sumą. Pirmininkas dr. K. Bobelis padarė savo 9 metų veiklos apžvalgą ir pareiškė viešą savo atsistatydinimą iš pareigų. Pirmininkui viešai atsistatydinus, užkulisiuose buvo susirūpinta nauju kandidatu į Vliko pirmininkus. Buvo minima dr. V. Dambravos pavardė ir buvo apgailestauta, kad jis neatvyko į seimą, nors buvo paskirtas atstovu. Daugelis norėjo arčiau su juo susipažinti. Atrodo, tad seimui nebuvo įteiktas raštiškas PLB kvietimas atsiųsti savo atstovą į PLB rengiamą politinę konferenciją 1987 spalio 25. Vliko valdyba į šią konferenciją savo atstovo nenusiuntė.

Vliko taryba, kuri yra sprendžiamasis Vliko veiksnys ir jos nutarimai yra privalomi valdybai, naujo Vliko pirmininko rinkimus paskelbė būsiant 1988 vasario 20, Čikagoje. Nuo dr. Bobelio atsistatydinimo, ilgą laiką jokių kandidatų nebuvo pasiūlyta. Užkulisiuose buvo minima dr. V. Bieliausko pavardė. Vasario 5 dr. K. Bobelis, Lietuvių tautiniam sąjūdžiui prašant, vėl išstatė savo kandidatūrą į pirmininkus. Vasario 12 Lietuvių krikščionių demokratų sąjunga pareiškė, kad į Vliko pirmininko vietą siūlo dr. V. Dambravos kandidatūrą. Vasario 16 buvo sukviestas neoficialus grupių pasitarimas supažindinti ir pristatyti dr. Dambravą. Atsišaukimą pasirašė LKDS, Krikščionys darbininkai, LFB, LRS ir VS. Pasitarime dalyvavo tik šešių grupių atstovai. Dr. Dambrava čia prisistatė su raštiška savo veiklos programa.

Vliko tarybos posėdyje (vasario 20), pirmininko rinkimuose, dr. Bobelis nedalyvavo. Dr. Dambrava, pakviestas tarybos pirmininko, posėdyje dalyvavo. Rinkimuose Vliko pirmininku perrinktas dr. K. Bobelis, 10-čiai grupių atstovų balsuojant už jį, 4-riems balsuojant už dr. Dambravą, ir vienam susilaikius. Vliko taryba patvirtino ir naują Vliko valdybą, į kurią buvo pasiūlyta: P. Stikliorius, V. Jokūbaitis, P. Narutis, J. Stukas, Armonienė. Valdyba dar žada būti papildyta.

Nesijaučia Vliko ir PLB glaudaus bendradarbiavimo. Anksčiau iškilo aikštėn faktas, kad šitame laikotarpy būta tam tikrų susirašinėjimų tarp Vliko ir PLB pirmininkų. Praeitame (Į Laisvę Nr. 101, psl. 2) rašoma, kad ,,.. .buvo pareikšta asmeninė PLB pirmininko nuomonė, kad, PLB seimai rinks PLB vadovybę ir jie galėtų rinkti perorganizuotą Vliką kaip PLB politinių reikalų komitetą'. Tai buvo apgailėtinas pareiškimas, stoka diplomatijos, ir jis jokiu būdu nebuvo padarytas PLB valdybos vardu”. Dabar ir vėl — dr. V. Dambravos pateiktose veikimo gairėse (par. Nr. 8) skaitome, kad bus siekiama ,,Vliko veiklą kreipti į tarptautinę plotmę ir skatinti Amerikos Lietuvių Tarybą su JAV Lietuvių Bendruomene Amerikoje vykdyti Lietuvos laisvinimo veiklą. Vlikas liktų tik svarbiausio patarėjo, rėmėjo, koordinatoriaus ir, jei būtų kviečiamas, bendradarbio rolėje”. Šitas dr. V. Dambravos gaires kai kas gali prilyginti visai panašiam dabartinio PLB pirmininko (čia bent asmeniškam) pareiškimui.

Šiuo metu, kai okupantas naujais būdais stiprinasi ir alina lietuvių tautą, yra ypač svarbu, kad turėtume stiprų Vilką, PLB, Lietuvių informacijos centrą, Lietuvių teisėms ginti komitetą, Americans for due Process veiklą ir visas kitas mūsų organizacijas. PLB politinė konferencija, įvykusi Washingtone, ir Vliko pastangomis Europoje įkurtas Pasaulio pabaltiečių tarnybos biuras Štrasburge, kurio vedėju yra Algis Klimaitis, yra tikrai gražūs mūsų veiklos suaktyvėjimo reiškiniai. Tokių pastangų reikia dar daugiau parodyti ateity, kad laisvę mylintis lietuvis labiau glaustųsi prie lietuvio.

P. Narutis