MACEINOS AKADEMIJA ČIKAGOJE

Kai šis žurnalo numeris pasieks savo skaitytojus, bus jau beveik priartėjusios ir metinės nuo a.a. prof. Antano Maceinos mirties. Jis mirė 1987 sausio 27. Tad ir vėl skiriame bent keletą puslapių prisiminti vieną iš įžymiausių mūsų filosofų, daugelio knygų autorių ir giliai įžvelgiantį poetą.

Akademijos dalyviai klauso paskaitų. Pirmoj eilėj matyti A. Rudis, V. Skuodis, V. Kleiza, A. ir J. Damušiai, J. Girnius, kun. J. BoreviČius. Gretimam puslapy, viršuj— dr. Kęstutis Skrupskelis skaito paskaitą Maceinos akademijoje, apačioje dr. Juozas Girnius irdr. Antanas Razma. Nuotr. A. Razmos.

Rugsėjo 20 Čikagoje visas sekmadienio popietis buvo paskirtas prof. Antano Maceinos atminimui. Jis buvo pradėtas šv. mišiomis, kurias Jaunimo centro didžiojoje salėje atnašavo kun. dr. K. Trimakas, kun. J. Borevičius ir kun. dr. V. Rimšelis. Giedojo specialus choras, vadovaujamas M. Prapuolenio, skaitymai — A. Zailskaitės ir J. Baužio. Pamaldos buvo gražiai suplanuotos ir pilnai salei dalyvių sudarė iškilmingą įspūdį.

Po trumpo svečių atsigaivinimo kavinėje, vėl buvo renkamasi į didžiąją salę akademijai. Ją savo žodžiu pradėjo dr. Antanas Razma, rengimo komiteto pirmininkas. Pirmasis kalbėjo neseniai iš Lietuvos atvykęs Vytautas Skuodis. Jis tik dabar sužinojęs apie Maceinos mirtį, bet Maceinos raštai jam buvo gerai žinomi Lietuvoje, kur jis juos net perrašinėdavo mašinėle, ir KGB tai panaudojusi kaip inkriminuojančią medžiagą.

Dr. Juozas Girnius skaitė paskaitą „Antano Maceinos asmuo ir mąstymas”. Joje jis trumpai peržvelgė Maceinos mokslinio darbo eigą, jo gyvenimą bei išleistas knygas. Dar Lietuvoje parašytos jo knygos buvo sukėlusios nemažą audrą konservatyviųjų hierarchijos sluoksnių tarpe. Buvo bandoma dar Lietuvoje, o vėliau ir Vokietijoje, skųsti Maceiną Vatikanui, išmesti iš ateitininkų ir kitaip jo įtaką jaunimui mažinti.

Tremtyje Maceina pasuko į literatūrinio atspalvio filosofinius veikalus, atsiliepė į Bažnyčios gyvenime vykstančius pasikeitimus, rašė grynai religinės filosofijos temomis. Prieš savo mirtį dar suspėjo baigti paskutinę savo knygą „Ora et labora". Visose knygose jis sugebėdavo savo mintis skaitytojui perduoti lengvai ir suprantamai. Buvo emocinis mąstytojas, filosofiją atsiėjęs nuo mokslo, o daugiau priartėjęs prie poezijos.

Antruoju kalbėjo dr. Kęstutis Skrupskelis. Jo paskaitos tema buvo „Blogio problema Antano Maceinos Jobo dramoje". Šioje knygoje Maceina nagrinėja krikščioniškojo egzistencializmo klausimus, žmogaus susitikimą su Dievu. Maceina tvirtina, kad mokslinis Dievo įrodymas žmogui nepadeda surasti Dievo. Žmogus turi tikėti. Be kančios ir baimės, kurios žmogų pakelia iš kasdienybės į egzistencinį aukštį, negali būti nei religijos, nes tik kentėdami ir pergyvendami mes pradedame filosofuoti. Šią gana sunkią Maceinos nagrinėjamą problemą paskaitininkas klausytojams perdavė lengvai ir suprantamai.

Nuo Maceinos — filosofo buvo pereita prie Maceinos — poeto. Ir tai nepaprastai gražiai atliko kitas poetas — Kazys Bradūnas. Jo paskaita „Prie poeto Antano Jasmanto stabtelėjant" klausytojams atvėrė Maceinos-Jasmanto poezijos lobius. Didžia dalimi Jasmanto poezija yra religinė su giliu filosofiniu pamušalu, skaitytoją pagaunanti ir savo gelme, ir poetiškomis priemonėmis. Jasmantas naudojo ir lietuvių liaudies atributiką, pakylėdamas ją į poezijos lygį. Jis parašė tik dvi poezijos knygas, bet jos gali lenktyniauti su jo paties filosofiniais veikalais.

Įtarpais tarp paskaitų, o taip pat ir užbaigoje, akademiją paįvairino

muzikinė programos dalis, kurioje dalyvavo pianistas Manigirdas Motekaitis ir fleitistė Asta Šepetytė. Puikus muzikos kūrinių parinkimas ir jų atlikimas iškiliai derinosi su visa akademijos nuotaika.

Visos trys paskaitos ir muzikinė dalis užsitęsė tik truputį daugiau negu dvi valandas. Tai rodo, kad rengėjai buvo viską tiksliai suplanavę. Rengimo komitetas buvo sudarytas iš lietuvių fronto bičiulių, ateitininkų ir keletos kitų asmenų, vadovaujant dr. A. Razmai. Mišioms ir akademijai buvo taip pat išleistos specialios programos, apipavidalintos meniškai ir patraukliai.    j b