SKAITYTOJŲ ŽODIS

Dar dėl Lino Kojelio straipsnio

Lino Kojelio straipsnyje (JL, Nr. 94-131) paminėtieji Vienuolio-Žukausko,, Užkeiktieji vienuoliai" yra visai laiku prisiminti. Ką gali patriotinė visuomenė (Vlike, Alte ar Bendruomenėje) padaryti, kai vieni užkeikti ar prakeikti,,vienuoliai" kviečia okupanto statytinių atrinktus vad.,,kultūrininkus" mus pamokyti patriotizmo, o kiti, atsidėkodami už okupanto atspausdintas ten jų ,,lyrikas", juos čia pristatydami perdėtai išgirta ir net verčia susirinkusią publiką atsistoti ir kelti ovacijas!? Viskas kaip po 1940.6.15... Kas sako, kad istorija nesikartoja?

J. Vaičjurgis
Dorchester, Ma.

Juozas Vitėnas yra geras mano bičiulis. Abu Vitėnai yra puikūs ir vaišingi žmonės. Rezoliucijų žygio metu labai dažnai tekdavo vykti į Vašingtoną ir ne vieną kartą pabuvoti vaišingoje Vitėnų šeimoje. Apie 30 metų Juozas Vitėnas išdirbo ,,Voice of America" tarnyboje. Išėjęs pensijon pasidarė didelis Vliko gynėjas.

Nėra jokia paslaptis, kad Vlikas yra tapęs ,,popierine" organizacija. Kai kurie taip vadinamų politinių vienetų nebeturi net pakankamai narių (trijų!) pasiųsti į metinius suvažiavimus ar kongresus. Vadovybė stokoja sumanesnių protų. Vlikas niekad neišeina su didesniais užsimojimais ar apčiuopiamesniais planais. Leidžia biuletenius. Tie visi biuleteniai yra bereikšmiai, nes niekas jais nesinaudoja (ypač angliškai kalbančiuose kraštuose). Jei vadovybė pati nieko geresnio negali sugalvoti, gali pasikviesti talkos iš kitų grupių. Lietuvių tarpe dar turime šviesesnių protų!

Būtų įdomu sužinoti iš Juozo Vitėno, kokie gi yra Vliko planai ir atliekami darbai?

Lietuvių tarpe politinio darbo ekspertus galima suskaityti beveik ant vienos rankos pirštų. Linas Kojelis yra tikrai vienas iš jų. Jo kalba Veronoje buvo pozityvi, nors jos tikslas ir nebuvo pateikti detalų politinės veiklos planą.

Leonardas Valiukas
Los Angeles, Ca.

Daugiau panašių straipsnių, kaip Lino Kojelio ,,JAVpolitika, Lietuva ir Amerikos lietuviai". Sveikintina, kad vengiate polemikos su visokiais veiksniais.

Juozas Vaišnora,
Roma, Italija

Ar ,,Į Laisvę" grįš į Lietuvą?

Jūsų žurnalas labai geras. Patiko Lino Kojelio ilgas straipsnis (1985, rugsėjo nr.). Tas numeris buvo nukeliavęs į kitą vietovę, ir aš tik ką jį gavau. Siunčiu australiškus $10 už 1986 prenumeratą ir linkiu sėkmės darbe, įdomu, ar ,,J Laisvę" bus leidžiama, kai grįšime atgal į nepriklausomą Lietuvą. Tikiuosi, kad vieną dieną sulauksime to klausimo išsprendimo.

Gintautas Kaminskas,
Arando, Australija

Kritikuoti visur pavojinga

Prašote pareikšti atvirą savo nuomonę, dar gi net aštrią kritiką! Žinote... tai labai pavojinga. .. Maždaug taip pat, kaip ir okupuotoje Lietuvoje. Tik tenai už tą nuomonę baudžia okupantas arba jo statytiniai, o čia... draugai!

Bronius Nainys,
Lemont, Illinois

Dar vienas seimas?

Keista, labai keista skaityti apie ,,visuotinio tremties seimo" reikalingumą. (,,Į Laisvę" No. 95-132, 1985 gruodis, Juozo Kojelio pasikalbėjimas su Vytautu Dambrava.) Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimai vyksta kas penkeri metai. Jau yra įvykę berods šeši. Jie atlieka, kas įmanoma atlikti. Kokius stebuklus galėtų atlikti dar vienas seimas? Išrinkti dar vieną veiksnį? Tas veiksnys be abejo steigtų dar vieną fondą savo veiklai finansuoti? Tikrai sunku patikėti, kaip gali politinė emigracija taip suvaikėt i. Suvažiavimai lipa ant suvažiavimų, posėdžiai ant posėdžių, planai ant planų — tušti, neįmanomi įvykdyti, bereikalingi, kartais net visai kvaili. Bet kada atsiranda svarbus, rimtas ir labai reikalingas darbas, niekas nesugeba jo vykdyti. Geriausias tam pavyzdys — OSI reikalas. Jei ne pavieniai asmenys, kaip Žumbakis su Razgaitiene, Kezienė ir Mažeika, tai keletos metų bėgyje absoliučiai nieko nebūtų padaryta, o tik marios žodžių priplepėta ir pridejuota. Teko spaudoje skaityti, kad šiam tikslui bus šaukiama mokslinė konferencija. Ak, Viešpatie, pasigailėk, siųsk bent grūdelį sveiko proto.

V. Akelaitis

Esu rezistentas, ne partizanas

Dėkingas už gražiai,,Į Laisvę" žurnale (Nr. 95) atspausdintą bičiulio Juozo Kojelio padarytą pasikalbėjimą su manim, pastebėjau, kad pasikalbėjimo užvadinime man buvo duotas partizano vardas. Šis vardas teikia garbę kiekvienam laisvės kovotojui, tik aš, aktyviai Lietuvos partizanų eilėse nekovojęs, negaliu leisti sau neužtarnautos garbės priskirti. Tekste gana tiksliai nusakiau, kokia prasme drįstu kukliai tarti: esu rezistentas ir remiu kiekvieną bičiulį kovotoją.

Prašau gerb. redakciją šį mano patikslinimą paskelbti, atkreipiant į tai skaitytojų dėmesį.

Dr. Vytautas A. Dambrava


JUNGIAMĖS SU LIETUVA

Savo balsais negalime įsijungti į minią Lietuvoje, giedančią „Graudžius verksmus”. Jungiamės su jais širdimis, malda ir savo pagalba.

Jaučiame pareigą nors kartą metuose pasisakyti lietuvių visuomenei, kad jūsų pagalba per Lietuvių Religinę Šalpą veiksmingai pasiekia ir Lietuvą ir toli už Lietuvos. Per Lietuvių Religinę Šalpą padaroma tai, ko iki šiol nepadaro jokios kitos lietuvių pastangos. Ir ateityje bus daroma su viltimi, kad lietuviai ir toliau mums padės. Tiesa, sulaukiame vis daugiau palankaus dėmesio ir iš nelietuvių.

Lietuviai, visi vieningai savo maldomis, veikla ir pagalba būkime kartu su mūsų didvyriška tauta Kryžių Šalyje — Lietuvoje, su kaliniais ir tremtiniais, vargstančiais pavergėjo nelaisvėje. Šiam tikslui Lietuvių Religinė Šalpa prašo ir laukia jūsų aukos ir talkos.

Adresas: Lithuanian Catholic Religious Aid

351 Highland Blvd., Brooklyn, N.Y. 11207