ŽVILGSNIS Į IŠEIVIJĄ

Iš reporterio bloknoto

Šių metų, jau 29-ji Lietuvių Fronto Bičiulių studijų ir poilsio savaitė įvyko liepos 28 — rugpjūčio 3 dienomis Dainavoje. Tai buvo aštuonioliktasis bičiulių susitikimas šioje mieloje, Lietuvą primenančioje Amerikos vietovėje. Šių metų studijų dalyviai metė žvilgsnį į mūsų išeiviją; Kaip pamename, pereitų metų studijinė savaitė Kennebunkporte studijavo dabartinę Lietuvos padėtį.

Stovyklos temos koncentravosi apie mūsų lietuviškąją tautą išeivijoje. Nežiūrint gan dažnų pesimistinių paskaitų, pranešimų bei pasisakymų nuotaikų, jau pats Dainavos įkūrimas ir jos vis platesnis naudojimas ir jos gerinimas yra vienas iš drąsinančių ženklų, kad išeivija dar nemiršta, nekrinta didelėn apatijon, bet stengiasi atlikti jai skirtus uždavinius. Dainava yra lyg gražus idėjų, ryžto ir aukos simbolis, rodąs dar negęstantį idealizmą daugelio išeivijos lietuvių širdyse.

Ši jaunimo stovykla — naujosios, jau per trisdešimt penkerius metus skaičiuojančios imigracijos kūrinys, sėkmingai įsijungęs į darbų virtinę mūsų tautos ir Lietuvos laisvės labui. Jos kūrėjai turėjo būti ne tik idealistai, bet ir toliau pramatantys asmenys, įvertinę tokios institucijos reikšmę.

Žodžio, dainos, muzikos, dailės kūrėjai, Lietuvių enciklopedija, Lietuvių Fondas, Lituanistikos katedra, nauji kultūriniai bei religiniai centrai, gausi periodika, Dainavos ir kitos stovyklavietės, įvairūs ansambliai, radijo valandos aiškiai kalba apie mūsų išeivijoje per tris dešimtmečius susikrovusį kūrybinį energijos ir aukos potencialą, kuris buvo gan apgalvotai panaudotas.

Ir šių metų studijų ir poilsio savaitę surengė LFB centro valdyba. Jos pirm. Bronius Nainys buvo programos vadovas, piniginius reikalus tvarkė vicepirm. ir ižd. Juozas Baužys ir administracinius — Vladas Sinkus. Arti šimtinės stovyklautojų (pradėta su 61) aktyviai dalyvavo visoje savaitės programoje.

Kiekvieną rytą 8 vai. sirena prikeldavo Mišioms, kurias atnašaudavo kun. Viktoras Dabušis ar prel. dr. Petras Celiešius. Jų gerai paruošti ir išmąstyti pamokslai buvo vertingas įnašas į studijinių svarstymų sąrangą. Stovyklos bufetas maitino stovyklautojus. Visą laiką tarp “kūniškų rūpesčių” užpildė paskaitos, pranešimai, pasitarimai, maudymasis Spyglyje, plaukiojimas valtimi, vakariniai pobūviai ir t.t. Žodžiu, nuobodžiauti neteko, nors poilsio ir miego klausimas nevisada buvo palankiai išsprendžiamas.

LIETUVYBĖS IŠLAIKYMAS

Šios LFB studijų ir poilsio savaitės studijinę programą pradėjo priešpiečio paskaita Rūta Sušinskienė -Nainytė, jau antrosios DP kartos atstovė, čia baigusi aukštuosius mokslus, dviejų dukrelių motina, lietuviškojo gyvenimo srautą ne tik stebi, bet į jį jungiasi, jį analizuoja ir daro praktiškų išvadų.

Savo paskaitoje “Lietuvybės išlai-kumas” prelegentė mėgino apibūdinti, koks yra tas lietuviškasis gyvenimas Amerikoje, kodėl taip yra, ar verta pasilikti lietuviu ir kodėl svarbu juo pasilikti. Dalis čia gimusių vaikų seka tėvų pavyzdį ir sugeba net savo vaikams perduoti lietuvybės pajautimą;

Nereikia atsisakyti praeities, o prisitaikant prie šio krašto kultūros, galima, ir reikia, tas dvi kultūras sutaikinti. Labai svarbus uždavinys yra įtikinti jaunimą, kad neverta atitolti nuo lietuvių, sukelti entuziazmą Lietuvos kryptimi. Tam pasiekti reikia naujų metodų: naujų mokytojų, naujų vadovėlių, reikia kasečių ir kitokių švietimo priemonių. Ji teigė, kad “Mano žodynas” knygelė yra tikras auksas. “Neprastinkim savęs ir

Rūta Nainytė - Sušinskienė

neaukštinkim nepagrįstai kitų”, kalbėjo Rūta SuŠinskienė. Būti lietuviu gali gyvenime tik padėti, o ne kenkti. Reikia vieni kitiems padėti, o ne vieni kitus niekinti. Jos teigimas: Negalima gyventi du gyvenimu — lietuvišką ir amerikonišką — reikia juos sujungti, suvienyti.

Klausytojai savo pastabose papildė gerai paruoštą įdomų pranešimą;

Rezistencija ar rezignacija, siekiant Lietuvai laisvės

Bronius Nainys, “Pasaulio lietuvio” redaktorius, dabartinis LFB centro valdybos pirmininkas, šia tema kalbėjo stovyklautojams antradienį. Anot prelegento, šiai paskaitai galėtų būti duotas ir kitas pavadinimas, būtent — “Pasipriešinimas ar praradimas”, o visam pranešimui būtų tinkamas motto: Lietuvių išeivija naikina save.

Darydamas išeivijos politinio ir visuomeninio susitvarkymo analizę, pradedant nuo pokario gyvenimo Vokietijoje ligi šių dienų, paskaitininkas įrodinėjo VLIKo tautos mandato nerealumą, minėjo ALTo kai kurias nepagrįstas pretenzijas, o nagrinėdamas Pasaulio Lietuvių Bendruomenės įkūrimą, priėjo išvados, kad mums reikia vienos, demokratiniu būdu išrinktos vadovybės, apimančios visas lietuviškojo gyvenimo sritis — politinę ir kultūrinę veiklą;

Jis abejojo ir privačios iniciatyvos naudingumu, ypač politinėje srityje, kartais tedavusios mažai naudos, o tik skaldžiusios - išblaškiusios jėgas ir lėšas. Br. Nainys siūlė nesubendrinti, bet kiekvieną atvejį imti atskirai ir jį vertinti. Kartais ji gali duoti naudos, gali jos neduoti, o kartais gali būti ir žalinga. Kalbėtojas neneigė privačios iniciatyvos, bet dažnai abejojo, ar ji visada yra prasminga.

Pritarimo savo išvadai ir siūlymams iš klausytojų nesusilaukė. Priešingai, vienos vadovybės pavojingumą ypač karštai įrodinėjo dr. K. Ėringis, o privačios iniciatyvos palaimą atkakliai gynė P. Algis Raulinaitis iš Kalifornijos.

Rezistencinė dvasia visuomeninėje veikloje

Dr. Tomas Remeikis, politinių mokslų prof. Šv. Juozapo kolegijoje, vienas iš Mokslo ir kūrybos simpoziumų organizatorių, knygų autorius, skautų veikėjas, paskirų leidinių ir Akiračių redaktorius, PLB pirm. pavaduotojas, kalbėjo tema “Rezistencinė dvasia visuomeninėje veikloje“.

Prelegentas savo pranešime akcentavo, kad reikia atsisakyti nuo masinio kultūrinio akstino, išlaikyti ir kurti lietuviškus branduolius. Reikalingas lietuvybės centras. (Marquetteparke lietuvybė neilgai išliksianti, o Jaunimo centras turėjo būti statomas Chicagos priemiestyje). Tos klaidos padarytos, nes neturėjome perspektyvinio žvilgio. Sukurti stiprius masinius renginius, kaip tautinių šokių, dainų, sporto šventes, operą (ji turėtų daugiau vystyti tautinį repertuarą). Okupuotoje Lietuvoje paplitę etnografiniai — tikrieji liaudies kūrybos ansambliai — neturėtų būti užmiršti ir čia. (Grandinėlė — šių dienų kūrėjų padaras). Tas pats pasakytina ir apie autentišką liaudies teatrą;

Mums reikia išnaudoti mokslinius talentus. Lietuvoje daug sričių

Prof. Vincas Natkevičius ir prof. Tomas Remeikis Europos studijų savaitėje, Veronoje, Italijoje (1985)

objektyviai spręsti, analizuoti negalima (pav., istorija). Daug jėgų buvo čia piktnaudojama, pav., kad ir LE, kur tiek daug vietos skirta pav. Vokietijos istorijai ir pan.

Vertybių apsauga menka. Sis reikalas turi būti profesionaliai tvarkomas apmokamų tarnautojų, reikia surasti garantuotą paramą. (Pasaulio lietuvių archyvas, Muzikologijos archyvai nesaugūs ir jų ateitis neaiški). Reikia mums permanentinio meno muziejaus, kuris apimtų etnografiją ir istoriją. Neturime kultūrinės politikos ir finansavimo planų. Lietuvių Fondas, skirstydamas pelnus, nevisada laikosi “kas svarbiau” principo. Ir Kultūros taryba dar nėra tokios politikos suformulavusi. Tuo reikalu PLB yra numačiusi šaukti konferenciją;

Toliau prelegentas mėgino duoti sugestijų, kaip reikėtų mobilizuoti etnikus, kad lietuvybę išlaikyti ar palaikyti ir neprarasti tautinio identiteto.

Tėvai, lituanistinės mokyklos, organizacijos tarnauja šiam reikalui. Bet mokinių dauguma lieka už lit. mokyklos ribų. Neturime trumpos Lietuvos istorijos anglų kalba. Keisti iš pagrindų lietuvišką švietimą, reikia naujo tipo mokyklų, vadovėlių, mokymo priemonių, naujų metodų.

Lietuviškosios spaudos skaitytojai mažėja, bet laikraščių užsidaro nedaug. Ji skursta finansiškai, trūksta žurnalistų. Reikia mažinti laikraščių skaičių. Visa problema — laikraščiai ideologiniai. Per paskutinį JAV gyventojų surašymą užsirašė dar apie 800.000 lietuvių. Daug nekalba lietuviškai. Jiems reikia anglų kalba lietuviškos minties spaudos. Bridges žurnalas — geras, bet trūksta jam gylio ir profesionalumo. The Observer — siauras, sektantinis, trūksta profesionalumo ir platumo. Turėtų būti vienas bendras anglų kalba laikraštis ar žurnalas, kaip “Pasaulio lietuvis”.

Po pranešimo sekė gyvos diskusijos, kuriose pasisakė VI. Ramojus, V. Volertas, dr. K. Ambrozaitis, dr. K. Ėringis, J. Kojelis, p. Pečiūrienė, M. Lenkauskienė, J. Baužys, J. Žilionis ir kiti. Jie pasigedo pranešime sistematingos padėties analyzės (pranešimas buvo pateiktas laisvo pasakojimo formoje), perdaug akcentuotas profesionalizmas, neįvertinant idealizmo momento, kuris yra mūsų sąlygose vienas iš svarbiausių išeivijos veiklos variklių. Išvardinęs įvairius trūkumus ir nesekmes, prelegentas pro jas praėjo labai paviršutiniškai. Lietuvių Enciklopedija, Lietuvių Fondas — didieji išeivijos darbai. Išeivijos veiklai reikia nustatyti kryptį, kad jos vežimas nebūtų tempiamas į įvairias puses. Išeivijos didžioji problema — mišrios šeimos.

Ji didesnė negu Lietuvoje. Prieiti prie tokių šeimų su lietuviškomis problemomis yra daug sunkiau.

Amerikos Balsas,
ĮL žurnalas, OSI

Trečiadienį buvo išklausyti Amerikos Balso lietuvių tarnybos štabo nario Vlado Būtėno ir red. Vacio Rociūno pranešimai. Jie sutrumpintoje formoje jau atspausdinti ĮL rugsėjo numery.

Popiet Juozas Kojelis, LB, Baltų lygos ir LFB darbuotojas, aktyvus žurnalistas, buvęs Į Laisvę redaktorius, padarė pranešimą apie įvykusią Washingtone spaudos konferenciją OSI klausimu. Prelegentas iš stovyklos buvo specialiai nuskridęs į sostinę joje dalyvauti. Pagrindiniai kalbėtojai buvo moksl. gen. maj. John B. Maderis, vienas iš Star War projekto autorius, estė Mary-Ann Rikken ir Antanas B. Mažeika. Apie konferenciją rašė ir didžioji amerikiečių spauda. J. Kojelis, pabrėžęs konferencijos tikslą — pralaužti tylą opiausiais OSI klausimais, ieškoti ir rasti, kas pasipriešintų vienašališkiems kaltinimams tik Rytų Europos kraštų piliečiams, kad apkaltintieji turėtų tokias pat teises kaip ir kaltintojai, kaip pav., apmokamus advokatus ir t.t., laiko Antaną Mažeiką, trečios kartos lietuvį, herojumi, kuris, prisimenant J. Brazaičio išsireiškimą, mūsų tarpe yra herojų, bet nėra tų, kurie juos pripažintų.

Laisvės ir taikos žygio atgarsiai

Juozas Kojelis ir vėliau dr. M. Arštikaitytė-Uleckienė iš Toronto pranešė apie ši įspūdingą ir pasiseku-

Pabaltiečių taikos ir laisvės demonstracijos: Helsinkyje (viršuje) ir, sugrįžus iš Suomijos sostinės, švedų sostinėje Stockholme. Nuotr. Aleks. Katzo

šią estų, latvių ir lietuvių laisvės ir taikos žygį: Baltijos Tribunolą Kopenhagoje (liepos 25 - 26); demonstraciją Danijos sostinės centre ir netoli Sovietų ambasados, spaudos konferencijas Danijos ir Švedijos sostinėse, kelionę “Baltic Star”, kurioje buvo apie 60 lietuvių ir 200 latvių ir estų ir apie 70 žurnalistų, fotografų, filmų ir radijo atstovų. (Pagal vėliau Eltos atspausdintus pranešimus: lietuvių dalyvavo 52, 51 estas ir 198 latviai ir 51 medijos atstovas). Laivui plaukiant pro Sovietų okupuotus Pabaltijo kraštus, buvo sakomos kalbos, dainuojamos patriotinės dainos, giedami tų valstybių himnai, nuleidžiami vainikai žuvusiems ir kankinamiems prisiminti. Laivą sekė du sovietų karo laivai.

Helsinkyje, liepos 28 d. dalyviai nužygiavo į miesto centrą; Juos lydėjo didžiulė sostinės gyventojų minia. Prie Suomijos herojaus, maršalo Mannerheimo paminklo įvyko didžiulė demonstracija, kokios nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Tuo metu Helsinkyje buvo susirinkę 30 valstybių užsienio reikalų ministerial atšvęsti dešimtmetį nuo Helsinkio susitarimų pasirašymo.

Liepos 29 d. laivas sugrįžo į Stockholmą, kur išvykos dalyviai buvo sutikti gausios minios. Nužygiavę į miesto centrą, išklausė Švedijos parlamento narių ir kitų iškiliųjų švedų kalbų ir buvo sugiedoti Pabaltijo valstybių himnai. Pirmą kartą Švedijos sostinėje skambėjo “Lietuva tėvynė mūsų”.

Pasaulio spauda, radijas ir televizija šį žygį plačiai atžymėjo ir komentavo. Jo, nors labai nenoromis, negalėjo nutylėti ir oficialioji sovietų agentūra Tass, kuris išvadino pabaltiečius piratais, provokatoriais it t.t.

Baltų Santanka, kurią sudaro estų, latvių ir lietuvių politinės vadovybės (iš lietuvių Vlikas) organizavo sovietų teismą Kopenhagoje. Teismo sprendimas - manifestas spausdinamas šiame numeryje.

Anot dr. M. Arštikaitytės - Uleckienės, pabaltiečių jaunimo taikos ir laisvės žygis Baltijos jūroje padarė Lietuvai tiek daug teigiamos propagandos, kaip niekas kitas pokarinėje Europoje. Daktarės duktė, kuri dalyvavo išvykoje, tuojau iš Paryžiaus paskambino motinai ir papasakojo daug įdomių detalių, su kuriomis ji pasidalino ir su stovyklautojais.

Visų laikoma žygis pasisekusiu ir labai prisidėjusiu prie Pabaltijo kraštų bylos. Abiejų pranešimai buvo išklausyti su dideliu dėmesiu. Rengėjai nusipelno padėkos ir pagarbos.

Vėliau kun. V. Dabušis surengė parodėlę visų šv. Kazimiero metų leidinių lietuvių, anglų, vokiečių, ispanų, portugalų ir italų kalbomis, šv. Tėvo išleisto liturginio leidinėlio Vatikane, operos Dux Magnus leidinio, medalių, nukaldintų čia ir ok. Lietuvoje ir pranešė apie jau baigiamus ar spausdinamus kitus leidinius to jubiliejaus proga.

Diskusijų - pasisakymų sesijoje dr. K. Ambrazaitis pasakojo, kaip buvo spausdinama ir platinama pogrindžio “Į Laisvę”. Vladas Būtėnas pademonstravo kelias ištraukas iš Amerikos Balso originalių transliacijų į Lietuvą;

Savaitės bėgyje buvo užrekorduotas poeto Kazio Bradūno eilės į Lietuvą ir kitų stovyklautojų pareiškimai.

Savi rūpesčiai

Penktadienio priešpietė buvo skirta LFB organizaciniams reikalams. Tarybos pranešimą padarė pirm. dr. V. Majauskas: pereitais metais gegužės mėn. įvyko Tarybos narių suvažiavimas Chicagoje, Daina Kojelytė paskirta atstovauti LFB Vliko taryboje, Juozas Baužys pakviestas redaguoti Į Laisvę.

Numatoma sušaukti speciali konferencija sekančių metų sukaktuvinėje stovykloje, Dainavoje. Pirmininkas padėkojo Centro valdybai, tarybos nariams, ĮL redaktoriui, Į Laisvę fondo leidinių redaktoriams A. Skrupskelienei ir C. Grincevičiui.

Paskaitų, pranešimų ir simpoziumo auditorijos dalis. Nuotr. Vytauto Maželio

Centro valdybos pranešimą padarė pirm. Br. Bainys ir ižd. J. Baužys. Šios kadencijos valdyba suorganizavo Kennebunkporto ir Dainavos stovyklas ir jaunimo simpoziumą Chicagoje, kur dalyvavo jaunimo atstovai iš Los Angeles, Washingtono, Toronto, Chicagos. Įsteigto specialaus fondo ka-son įplaukė 13.300 dol. Išleido du valdybos nario Č. Grincevičiaus redaguotus biuletenio numerius.

Į Laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti pranešimą padarė dr. K. Ambrozaitis ir Juozas Baužys. Iki šiol išleista 16 knygų. Šiuo metu dr. J. Girnius rašo Juozo Brazaičio monografiją, paskirta stipendija dr. Kęstučiui Girniui už “Partizanų kovų strategijos” rašymą, išleista III-ji Partizanų laida. Bus išleistas ir 6-sis Brazaičio raštų tomas, kuris kaštuos 8-10,000 dol., J. Keliuočio raštų II tomas. Jau paruoštas J. Keliuočio “Dangus nusidažo raudonai”. Norima išleisti dr. Ivinskio, V. Vaitiekūno, dr. Paškaus darbai.

Pasitarimuose paliestas knygų platintojų tinklas, mūsų žurnalo prenumeratorių klausimas, knygų leidimas anglų kalba, speciali knyga apie 1941 metų sukilimą, ryšiai su Kraštu ir kiti organizaciniai reikalai. Nutarta sukaktuvinę — 30-ją stovyklą ruošti Dainavoje (šiemet sukako 30 metų nuo Dainavos stovyklos įsigijimo). Kitų metų studijinei stovyklai siūloma tema “Ryšiai su Lietuva”.

Po pietų kalbėjo poetas Kazys Bradūnas tema “Išeivijos kultūriniai vingiai ir pakelės”, šio iškilaus poeto ir kultūrininko paskaitos santrauka spausdinama šiame numeryje.

Simpoziumas

Šeštadienį surengtame simpoziume, pavadintame “Realus žvilgsnis į dar išlikusias išeivijos jėgas”, dalyvavo dr. K. Ėringis, inž. P. Vaičekauskas, rašyt. V. Volertas ir teis. Algis Raulinaitis.

“Jaunimas savo lietuviškojo vardo nebijo"

Vytauto Volerto pareikštų minčių simpoziume santrauka

Tarp į Valcarus pasitraukusiųjų lietuvių, paprastųjų ir aukštai stovėjusiųjų, buvo gal 70% tautinėms pareigoms nejautrių žmonių. Taip visada ir visur gyvenimas diktuoja, nes meilė sau — didžiausia meilė. Imigrantų pakrikimo priežastis yra ne JAV, Kanados, Australijos ar Pietų Amerikos virinimo katilai, bet savanaudiškumas.

Šis mūsų pasėlis išaugino jaunimą ir jo pažiūras, skatinusius slėptis. Vis dėlto tautinė gyvybė JAV ir Kanadoje turi bent šimto metų ateitį. Su mumis laikosi pakankamai jaunų žmonių, kietais kevalais, ir pesimizmu nesisunkinkime savęs, nevarginkime jų. Kas dingo — dingo. Išlikusieji yra tvirti, sąmoningi, gabūs, išradingi, darbštūs. Pavyzdžių turime apsčiai. Gal nesutampa vyresnių ir jaunesnių išmanymo sritys bei metodai, tačiau ar tik vienu, būtinai tuo pačiu, arklu galima dirvas purenti?

Kas darytina, kad padėtis ne tik neblogėtų, bet gerėtų?

Skaidrus žvilgsnis, netemdomas pesimizmo ir aštrios kritikos, vedančios iki smerkimo, būtų svarbiausia atrama. Galėtume laisviau kalbėti, tartis ir planuoti. Tik be ‘senųjų išminties' demonstravimo! Sausas gy-

Inž. Bronius Nainys, LFB centro valdybos pirmininkas ir “Pasaulio lietuvio” redaktorius ir dr. Vytautas Majauskas, LFB tarybos pirmininkas Dainavoje

venimo taisyklių dėstymas, lyg gramatikos mokymas, yra nepatrauklus, o barimas — kiršinantis, atstumiantis. Emocijas palikę poezijai ir scenai, vyresnių ir jaunimo santykiuose vadovaukimės pašnekėsiais, idealizmą taip pat įjungdami, nes idealizmas nėra emocija, bet dvasinis apsisprendimas.

Tiesa, nelengva kalbėti, jei nesueinama.

Visuomeniniam sąlyčiui vyresnieji galėtų ir turėtų (LFB valdybos pavyzdžiu pareitą rudenį) organizuoti susitikimus. Privačiai gelbėtų dalyvavimas jaunųjų vestuvėse, jų vaikų krikštynose, pasikvietimas į svečius, pagalbą kuriantis. Kai žmogus pažįsta žmogų, artėja ne tik mintys, bet ir amžius. Dvynukuose atstumas ištrina veido ir būdo panašumus.

Neišnykome ir neišnyksime. Jaunimas savo lietuviškojo vardo nebijo. P. Vaičekausko ir dr. K. Ėringio pranešimų tekstai spausdinami šiame numery. A. Raulinaičio bus paskelbtas 1986 balandžio ĮL nr.

Įdomios dienos

Per visą savaitę stovyklautojai tampa viena šeima. Ir tai nestebėtina — visi ilgų metų pažįstami ir bičiuliai, kuriuos riša tos pačios idėjos, tie patys rūpesčiai. Ir amžius nebesudaro kartų plyšių problemos. Čia susirenka pabendrauti, išgirsti naujų minčių ir pasimokyti (tai niekada nevėlu), pasidžiaugti gražiąja Dainavos gamta, pailsėti, nors tai ir nevisada pasisekdavo.

Stovyklautojai pamilo Spyglio ežerėlį, saulė nepagailėjo karštų spindulių, valtis dažnai “skrodė” ežero bangas, rytmetiniai paukščių balsai neviename didino gimtųjų laukų nostalgiją.

Stovyklos šeimininkės neleido alkti, o vakariniai pobūviai, kuriuos tris kartus surengė Philadelphijos -New Yorko, Clevelando ir Chicagos bičiuliai stovyklautojai kėlė nemažo rūpesčio dietos besilaikantiems.

Penktadienio žvaigždėtą vakarą prie laužo sklido dainos, o stovyklos nuotykių ir stovyklautojų charakteristikos, surašytos ir perskaitytos Č. Grincevičiaus, jaukią laužo nuotaiką didino. Valandos prie laužo, besivaišinant vynu ir sūriu, prabėgo nepastebimai ir pasistūmėjo į giliąją naktį.

Besidžiaugiant miela bičiulyste, nepamiršti ir tie, kuriems tos valandos buvo skausmo ir liūdesio: pasimelsta rytmetinėse Mišiose ir

Laužui liepsnojant . . . Nuotr. Jono Urbono


LFB 29-sios studijų ir poilsio savaitės dalyvių dalis. Nuotr. J. Urbono.

Pilypas Narutis, dr. Vytautas Vardys ir dr. Kazys Ambrozaitis. Nuotr. V. Maželio

Juozas Kojelis, Marytė Lepera — Lietuvos vyčių centro valdybos vicepirmininkė, ir Edmundas Binkis Dainavoje, 1985. Nuotr. Jono Urbono

pasiųstos užuojautos Bernardui ir Aldonai Brazdžioniams, jų sūnui Daliui netikėtai mirus, ir Stasei Smalinskienei, jos motinai Marijai Vaitiekaitienei iškeliavus amžinybėn. Visi stovyklautojai pasirašė užuojautos laiškus.

Pasiųsti sveikinimai dr. Antanui Maceinai, Vokietijon ir Europos Lietuvių Fronto bičiuliams. Paminėta kun. V. Dabušio dviguba sukaktis.

Su dėmesiu stovyklautojai sekė vaizdajuostę, kuri buvo perduota per Amerikos televiziją — Antano Mažeikos ir buv. Kongreso narės Holzman pokalbį OSI klausimais. Atvykus savaitgaliui dr. P. Kisieliui, Dainava virto dainuojanti stovykla: giesmė atgijo koplyčioje, o daktaro vedamos dainos skambėjo salėse, lauke, pavilijone, prie laužo.

Į paskaitas atvykdavo ir apylinkėje gyvenantieji lietuviai.

Literatūros vakaras

Šeštadienį, saulei besileidžiant, buvo nuleistos Amerikos ir Lietuvos vėliavos. 29-sios studijų ir poilsio stovyklos uždaromąjį žodį tarė LFB tarybos pirm. dr. V. Majauskas. “Tai buvo, kaip prof. Brazaitis pasakytų, mūsų metinės rekolekcijos, mūsų velykinė, mūsų broliškumo ir solidarumo atnaujinimas, kuris lyg švyturys, patekus į tamsą, rodo ir kelią ir šviesą” — kalbėjo dr. Majauskas. Padėkojo Centro valdybai, suruošusiai šią savaitę, kapelionams, svečiams ir bičiuliams, dalyvavusiems šiose studijų ir poilsio dienose ir pakvietė atvykti ir sekančiais metais į Dainavą: Lietuva Tėvynė mūsų garsai atsiliepė į Rambyno kalnelį, ir nuleidžiamos vėliavos skelbė ir liudijo, kad ir šis susitikimas jau užrašytas praeities lapuose.

Šeštadienio vakare stovyklos vaizdas pasikeitė: moterys savo vakariniuose drabužiuose tapo jaunesnės ir gražesnės, o vyrai savo išeiginėse eilutėse gal išdidesni. Visi rinkosi į didžiąją salę, kuri savaitės bėgyje turėjo dvigubą užduotį — buvo koplyčia ir paskaitų auditorija. Šį vakarą joje vyko literatūros šventė.

Ją atidarė C. V. vardu rašytojas Česlovas Grincevičius. Dr. Majauskas, daugelio baigiamųjų tokių savaičių renginių vadovas, ir šį vakarą pravedė su stilingu orumu pristatydamas trumpu žodžiu visus šio vakaro programos dalyvius.

Į literatūros vakarą atsilankė mūsų literatūros veteranas rašytojas Vytautas Alantas su ponia Irena, žum. Alfa Nakas, Dainavos kaimynai.

Vytautas Volertas, dzūkas, trijų inžinerijos magistro laipsnių savininkas, 10 knygų autorius, sėkmingai vadovavęs šv. Kazimiero jubiliejinių metų centriniam komitetui, buvęs LB krašto valdybos pirmininkas ir Tarybos pirmininkas, buv. Į Laisvę redaktorius, paskaitė epizodą iš lietuviškosios buities prieš pirmąjį pasaulinį karą:

Česlovas Grincevičius, kėdainiškis, rašytojas, žurnalistas, redaktorius. “Geroji vasara”, “Vyskupo katinas”, šiemet išleistų “Vidudienio varpų” ir kitų knygų autorius, Draugo redaktorius, redagavęs penkis Brazaičio raštų tomus, skaitė ištrauką iš romano “Geroji vasara”.

Apolinaras Bagdonas ,žemaitis, rašąs “lietuviškai ir savo gimtąja žemaičių kalba”. Šešių knygų autorius paskaitė septynetą eilėraščių. A. Bagdonas uolus paskaitininkas, Lietuvių istorikų draugijos narys, spaudos darbuotojas.

Adolfas Markelis, dusėtiškis, rašytojas, žurnalistas, talkinąs Draugo redakcijos darbuose. Jo “Nebaigtoji simfonija” susilaukė gražaus įvertinimo. Paskaitė “Savi žmonės” novelę iš dabartinės lietuvių imigracijos kartos, tikrą atsitikimą;

Kazys Bradūnas, suvalkietis nuo Alvito, žemininkų kartos poetas, 14 poezijos knygų autorius, įvairių leidinių redaktorius, 20 metų redagavęs Draugo kultūrinį priedą, Dux Magnus libreto autorius ir t.t. Paskaitė kelioliką eilėraščių, kurie klausytojus nukėlė į pagonybės ir krikščionybės susidūrimo epochą mūsų tautoje. Pagal poeto taiklius įvadinius komentarus, ši tema jam iškilusi, kai artinamės į Lietuvos krikšto 600 metų sukaktį.

Tai buvo puikus mūsų kūrėjų vakaras. Rengėjai juos papuošė gėlėmis, o pilna auditorija nepagailėjo aplodismentų, kurie išreiškė padėką už gražų ir spalvingą lietuvišką žodį svetimoje šalyje.

Po to visi susirinko stovyklos vaidyklos salėn paskutiniam pasižmonėjimui, pasivaišinimui, šokiui ir dainai.

V. Rociūnas