POLITINĖS STUDIJOS AMERIKOS VAKARUOSE

“Mūsų epocha didinga ir herojiška”

JUOZAS KOJELIS

“Maža mūsų Tėvynė, tas lopelis prie Baltijos, bet tokia ji politiniame žemėlapyje. Dvasiniame pasaulio žemėlapyje Lietuva nepalyginamai didesnė, ir ne vien savo amžių palikimu. Mūsų epocha ne mažiau didinga ir herojiška už praėjusias. Argi šiandien mes neturime vaidilų ir vaidilučių, serginčių amžinąją ugnį, argi neturime karžygių ir sukilėlių, knygnešių, ir argi pasibaigė lietuvių keliai į rūsčiuosius Rytus ir ar nesupilame šiandien naujų milžinkapių”, — Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos bažnyčioje sumos metu skaitė viešnia iš New Yorko Daiva Kezienė, atvykusi dalyvauti politinių studijų savaitgalio programoje, Los Angeles, Kalifornija.

Šv. Mišios buvo laikomos už žuvusius, mirusius, kovojančius ir kenčiančius Lietuvių Fronto bičiulius ir jų bendraminčius. O tie žodžiai buvo paimti iš dvidešimtmečio jaunuolio, Sibiro kankinio Juliaus Sasnausko laiško, rašyto 1982.VII.9, ir paskelbto pogrindiniame Lietuvos jaunimo leidinyje “Lietuvos Ateitis” nr. 6.

Laisvasis pasaulis lietuvių tautos rezistencinį herojizmą neblogai mato ir pasaulio spauda gan dažnai kalba. Būklę Lietuvoje taikliai įvertino įtakingas Amerikos dienraštis “The Wall Street Journal” viename iš savo vedamųjų 1984. II .3:

“Vakar iš Stockholmo pranešta, kad prie Lietuvos bažnyčių iškabinta 130,000 parašų, protestuojant prieš dviejų katalikų kunigų nuteisimą sunkiems darbams už “anti-sovietinę veiklą”. Tiek lietuvių apytikriai prilygsta 13-kai sovietų divizijų. Tie baltai nėra ginkluoti, bet jie yra apsišarvavę stipria neapykanta Maskvai . .. Valdžia net su 183 karinėmis divizijomis negali ramiai ilsėtis, žinodama, kad didelis skaičius pavergtų žmonių jos nekenčia”.

Kad sovietinė valdžia “negali ramiai ilsėtis” ir dėl rezistencijos tautoje, ir dėl politinės veiklos atkutimo išeivijoje, galima matyti iš sovietinės spaudos reakcijų, pradedant “Gimtojo Krašto” propagandinio botago pliauškėjimais, baigiant maskvinės “Izvestijos” melo “Stalino vargonais”. 1984.1.18 ilgas straipsnis “Izvestijoje” aiškiai rodo Kremliaus susirūpinimą baltų išeivių veikla Europoje ir Amerikoje. Piktai ir, kaip paprastai, neteisingai buvo puolamas ir vienas asmuo, dalyvavęs šiose politinėse studijose.

Lietuvių išeivių politinės veiklos atkutimas neatėjo pats savaime. Atsirado žmonių, kurie ištvermingai ir nesavanaudiškai kratėsi veiklos rutinos, stebėjo Amerikos ir tarptautinės politikos posūkius, ieškojo naujų idėjų, siūlė išbandyti naujus veiklos būdus, kritiškai vertino tradicinių veiksnių darbą ir nedarbą (nesibaimindami susilaukti jų rūstybės ir tėvynės vardu pasmerkimo) ir, iš antros pusės, nepasidavė liberalinio sparno spaudimui ir gundymui atsisakyti kovos dėl Lietuvos laisvės tariamai kultūrinių laimėjimų labui.

Rezistencinės dvasios ir politinės veiklos renesansas JAV-se prasidėjo su Lietuvių Bendruomenės atėjimu į politinio darbo lauką. Didelis šuolis padarytas, įkūrus Baltų Laisvės lygą. Po ilgesnių ieškojimų, kaip V-jo PLK kongreso nutarimai rodo, ir pasaulio lietuvių jaunimas surado išbalansuotą savo veiklos kelią su stipriais akcentais ant Lietuvos laisvinimui talkinančių planų.

Lietuvių Fronto bičiuliai bus turėję lemiančios įtakos, kad iki šiol išeivijos gyvastingumo laivas laimingai išvairavo tarp Skilės ir Charibdės — tarp stagnuojančios dešinės ir linkusios rezistencijai nesiangažuoti kairės. LFB teoretikai - ideologai ir veikėjai - praktikai, spręsdami ir vykdydami išeivijos misiją, niekad iš akių neišleido gyvųjų įsipareigojimų pavergtai tautai. Blaiviu padėties analizavimu, uždavinių formulavimu bei naujų idėjų kėlimu skardenosi ir Los Angeles frontininkai, prieš pusantro dešimtmečio pradėję organizuoti politinius savaitgalius.

Idėjos prieš 15 metų

Pirmas formalias politines studijas Lietuvių Fronto bičiulių Los Angeles sambūris suorganizavo 1969.1.25-26 Los Angeles Stader Hilton viešbutyje. Pagrindiniais pranešėjais - paskaitininkais buvo pakviesti: prof. dr. Antanas Klimas, prof. Stasys Žymantas, dr. Petras Pamataitis, dr. Jonas Žmuidzinas, poetas Bernardas Brazdžionis, Leonardas Valiukas; ilgesnį žodį tarė Lietuvos gen. garbės konsulas dr. Julius J. Bielskis. Studijų išvadas suredagavo komisija: Juozas Kojelis, dr. Antanas Klimas, dr. Juozas Jurkūnas ir Antanas Mažeika. Kabinant politines - ideologines etiketes, iš septynių kalbėtojų buvo du frontininkai, išvadų komisijoje — du frontininkai ir du tautininkai.

Tokios studijos tuokart buvo naujovė. Nebuvo įprasta, kad eiliniai piliečiai turėtų teisę politines temas svarstyti ir “veiksnius mokyti”. Tačiau pačias studijas ir studijų išvadas pozityviai vertino “Draugas”, “Darbininkas”, “Lietuvių Dienos” (redaguojamos Bernardo Brazdžionio), “Akiračiai”, “Tėviškės Žiburiai”. Tiesiog į paniką įpuolė Los Angeles išeinąs mėnesinis laikraštukas “Lietuviai Amerikos Vakaruose”, kuris tiesai tiek pat imlus, kaip ir “Gimtasis kraštas”. Frontininkų pavojų laisviesiems lietuviams išpūtė nemažiau, kaip kad sovietai Amerikos raketų grėsmę Žemės planetai. Panikos gaisras persimetė į “Naujienas” ir “Keleivį”. Nepacitavę nė vieno studijose pasakyto sakinio, “Lietuviai Amerikos Vakaruose” kai kuriuos kalbėtojus, išvardindami pavardėmis, prilygino prie Kosygino (Kosygin tuo metu buvo Sovietų Sąjungos premjeras). Į tą sąrašą įtraukė ir konsulą Bielskį. “Naujienų” (dabar “Draugo”) redaktorius, tuo pačiu metu Pipiro slapyvardžiu rašinėjęs ir “Laisvojoje Lietuvoje”, visas studijų išvadas pavadino nesąmonėmis. Gi į išvadą “Aktyviai siekti, kad JAV-bės ir kitų laisvojo pasaulio kraštų vyriausybės iš ‘Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo’ politikos pereitų į nepriklausomybės reikalavimo politiką ir šiam tikslui gerai galėtų pasitarnauti JAV kongrese pravestoji H. Con. Res. 416 rezoliucija” kritikas nurodė kaip į “nesąmonių karūną”. Tarsi ironija, tą “nesąmonių karūną” Vilkas užsidėjo už 15 metų, 1983 metų savo seime paskelbęs rezoliuciją, kad “Vliko Taryba ir Valdyba . . . veiktų, kad pasyvi Lietuvos okupacijos nepripažinimo pozicija būtų pakeista į aktyvią ir veiksmingą akciją”.

Kokias kitas “nesąmones” prieš 15 metų kėlė politinių studijų kalbėtojai? Štai keletas pavyzdžių:

a.    “Prie PLB ir atskirų kraštų LB-nių valdybų nedelsiant sudarytinos politinės komisijos” (L. Valiukas);

b.    “Jau laikas Lietuvių Bendruomenei išeiti į politinį lauką” (J. Činga);

c.    “Kelti Lietuvos bylą Jungtinėse Tautose” (dr. J. Žmuidzinas);

d.    “Išrūpinti lietuvių skyrių Free Europe radijo programoje” (prof. S. Žymantas);

e.    “Rūpestį laisvinimo institucijas reformomis stiprinti sąmoninga visuomenė atskiria nuo priešų pastangų jas griauti (išvados);

f.    “Kūryba negali būti pajungta bet kokiems kad ir kilniems tikslams, bet kūrybiniai laimėjimai gali ir turi būti panaudoti kovai už Lietuvos laisvę (išvados) ir t.t.

“Keleivis” (jau miręs) tų idėjų skelbėjus palaikė žmonėmis “išplautais smegenimis”, o konsulas Bielskis, priešingai, studijose rado daug gera ir palinkėjo jas organizuoti ir ateityje, nes jos “sudaro dideles galimybes naujoms, naudingoms idėjoms iškilti, vietos darbuotojams suartėti, vieniems kitus arčiau pažinti ir nesusipratimams išvengti”.

Politinės studijos 1984 metais

Los Angeles politinės studijos tapo tradicija ir buvo ruošiamos kasmet. Paskutinius trejus metus LFB Los Angeles sambūris jas organizavo kartu su JAV LB Vakarų apygardos ir LJS Los Angeles sk. valdybomis, talkinant Baltų Laisvės lygos lietuvių sekcijai. 1983 ir 1984 į programą buvo įtrauktos anglų kalba sesijos su latvių, estų ir amerikiečių kalbėtojais. 1983 anglų kalbos sesiją filmavo ir rodė televizijos stotis. Būtų atskiros studijos uždavinys padaryti visų studijų studiją ir nustatyti, kurios iškeltos idėjos vėliau viena ar kita forma buvo priimtos ir įgyvendintos, tačiau šiuokart bus pasitenkinta 1984 politinių studijų apžvalga.

Studijas 1984.1.28-29 Šv. Kazimiero parapijos salėje suorganizavo keturios minėtos organizacijos. Programos paruošimui ir techniškam apipavidalinimui vadovavo LFB Los Angeles sambūrio pirmininkas architektas Edmundas Arbas.

Po atidaromojo JAV LB Vakarų apygardos pirm. Rimtauto Dabšio žodžio, temą “Lietuvių Bendruomenės veikla išeivijoje” simpoziumo forma svarstė trys JAV LB X Tarybos nariai: Vytautas Černius, Rimtautas Dabšys ir Juozas Kojelis; moderavo Vytautas Vidugiris.

Černius išryškino demokratinius LB pagrindus ir veikimo “mechanizmą”, LB tarybos sudėtis, tarybos ir valdybos kompetencija, nutarimų priėmimo ir veiklos plano sudarymo būdus ir t.t. Pozityviai įvertinęs LB veiklą, jis padarė priekaištą, kad “JAV LB Tarybos pirmosios sesijos

Floridoje metu nė karto nebuvo paminėtas Vliko vardas”.

Dabšys nurodė tris pagrindinius elementus, reikalingus sėkmingai veiklai: pasišventę vadai, skelbiamoms idėjoms imli visuomenė ir bent minimalios lėšos. LB darbuose visus tuos elementus jis rado. Paskui detaliau supažindino su 1983-84 metų LB projektais švietimo ir kultūros srityse.

Kojelis pacitavo PLB ir JAV LB konkrečius politinės - visuomeninės veiklos projektus, kuriem LB įsipareigojo, kuriuos viešai skelbia, vykdo ir duoda atskaitomybę. Kitose centrinėse organizacijose to konkretumo pasigendama.

OSI ir KGB sandėris

“Americans for Due Process” organizacijos narė Daiva Kezienė iš New Yorko skaitė dvi paskaitas: šeštadienį — “OSI ir KGB sandėris — tiesai ieškoti ar Maskvai pasitarnauti?”, o sekmadienį — “Ką daryti, kai OSI pasibeldžia į duris?”, arba “Kaip gintis nuo OSI?”

Kezienės paskaitos buvo klausomos su didžiausiu susidomėjimu. Ne kokia savo retorika, bet detališku klausimo pažinimu ji žavėjo klausytojus. Prelegentė aiškiai pabrėžė, kad jos paskaitos skirtos ne sutrukdyti teisingumo vykdymą, bet parodyti, kaip teisingumo vykdymo priedanga, naudojant nedoras priemones, pažeidžiamos Amerikos teisinės normos ir pati konstitucija. Savo teigimus parėmė citatomis iš motyvuotų sprendimų Palčausko ir Kungio bylose ir pailiustravo video-filmais, padarytais okupuotoje Lietuvoje, KGB kontroliuojamiems liudininkams duodant savo parodymus. Klausytojai nesunkiai galėjo suprasti, kaip Amerikos Teisingumo departamento pareigūnai leidžia KGB kontroliuoti teisinius procesus, kuriuos OSI vėliau Amerikos teismuose naudoja kaip įrodomąją nusikaltimų medžiagą. Liudininkų apklausinėjimas vykdomas lietuvių kalba, o sovietų vertėja subtiliais praleidimais ir netiksliais vertimais liudininkų parodymus suka kaltinamojo nenaudai.

Prelegentė savo pranešimą papildė patirtais įspūdžiais iš “Americans for Due Process” atstovų susitikimų su Baltųjų rūmų ir Teisingumo departamento pareigūnais.

Kezienės paskaitą ir po jos vykusias diskusijas moderavo Mykolas Naujokaitis.

Kalba jaunimas Lietuvių Jaunimo sąjungos Los Angeles sk. valdyba savo simpoziumą suorganizavo be vyresniųjų pagalbos ir pati formulavo temą “Jaunimo politinės veiklos sritys”.

Losangeliečiai klauso Daivos Kezienės paskaitos

Šių metų jaunimo simpoziume pastebėtini du malonūs reiškiniai: a) iš keturių kalbėtojų trys jų viešose diskusijose pasirodė pirmą kartą. Taigi lietuviškų rūpesčių estafetėje bus kam perduoti vėliavėles, ir b) jaunoji karta lietuvišką politiką supranta rezistencine prasme: laimėti taškus prieš Lietuvos okupantą, o ne įnirtingoje kovoje netiesos ginklais nurungti saviškį.

Iš keturių kalbėtojų — Rita Bureikaitė ir Algis Avižienis — studentai, Milda Palubinskaitė — gimnazistė ir Gintaras Prišmantas — ką tik baigęs mokslus. Moderavo PLJ sąjungos centro valdybos pirm. Gintaras Grušas.

Milda Palubinskaitė:pagrindinę pasipriešinimo naštą Lietuvoje neša tikintieji. Jaunimas ryžtingas, ieško Vakarų kultūros šviesos. Jaunimo pasipriešinimas reiškiasi įvairiomis formomis: lanko politinių kalinių šeimas, organizuoja peticijas, lanko bažnyčias, neina į ateistų susirinkimus, gieda choruose, nebijo kalbėti apie ateistų nelegalius veiksmus prieš tikinčiuosius. Jaunimo gausu Šiluvos ir Žemaičių Kalvarijos atlaiduose. Buriasi į blaivybės sąjūdį. Kas mėnesį pasikeisdami, vis kituose miestuose, kalba rožinį. Saugumo tardomi, ginasi pačių sovietų ir tarptautiniais įstatymais.

Daiva Kezienė skaito paskaitą “OSI ir KGB sandėris”


Apie jaunimo rezistenciją Lietuvoje kalba Milda Palubinskaitė; sėdi moderatorius Gintaras Grušas

Rita Bureikaitė: Amerikoje yra beveik neįmanoma prasiveržti į politinę areną, aktyviai nedalyvaujant vienoje iš dviejų politinių krašto partijų. Įsijungę į tas partijas ir veikdami sistemoje, ir patys pasiekę politinėse partijose vadovaujančių pozicijų, galėsime paveikiau padėti ir lietuviškuose tiksluose. O tie lietuviškieji tikslai kaip tik ir yra Amerikos ir kitus pasaulio gyventojus palankiai nuteikti Lietuvos laisvės siekimui. Šiuo metu Amerikos politinėse partijose vyksta pasikeitimai, ir laikas yra patogus veržtis į politinę veiklą ir į patį Washingtoną. Kad tas veržimasis gali būti sėkmingas, pavyzdžių turime. Jei Amerikos politiniame gyvenime neužimsime pozicijų, liksime nereikšminga, kad ir apsišvietusi etninė grupė.

Algis Avižienis: Amerikos jaunimas turi laisvę, ir ja jis turi pasinaudoti. Deja, pažvelgę į save, matome, kad lietuvių jaunimas pats daug neveikia. Reikia paskatos iš vyresniųjų. Vyresnieji, kvieskite mus į bendrą darbą. Mums gal lengviau būtų lietuviškus reikalus pateikti amerikiečių spaudai, televizijai, dalyvauti radijo diskusinėse programose. Gerai veikia Baltų Laisvės lyga. Organizuoja tam tikrą veiklą olimpinių žaidynių proga. Jaunimas turi dalyvauti.

Gintaras Prišmantas: išeivijoje veikia labai daug organizacijų, bet jaunimas apie jas nedaug ką žino. Pavyzdžiui, kiek iš mūsų žino, kodėl 1951 Amerikoje susiorganizuoja Lietuvių Fronto bičiuliai? Iš tikro jie ir kitos organizacijos susikūrė pasipriešinti Lietuvos okupanto kėslams, iškelti viešumon jo nusikaltimus ir grąžinti Lietuvos žmonėms teises, žmogiškas sąlygas ir taiką.

Gaila, kad yra organizacijų, kurios žiūri tik į dabartį, o ne į ateitį. Neturi ateities darbo planų.

Jaunimo simpoziumo dalyviai: iš dešinės — Algis Avižienis, Rita Bureikaitė, Milda Palubinskaitė ir Gintaras Prišmantas

LB Tarybos nariai, iš dešinės — Juozas Kojelis, Vytautas Černius ir Rimtautas Dabšys diskutuoja Lietuvių Bendruomenės veiklą; kairėje moderatorius Vytautas Vidugiris

 

Todėl iškyla savitarpės peštynės. Vietoje peštynių, vyresnieji turi dėti pastangų į visuomenines -politines organizacijas patraukti daugiau jaunimo. Dabar vien Jaunimo sąjungoje mes galime laisvai veikti ir patys vadovauti. Čia galime pakritikuoti ir savo politinius veiksnius. Kitur esame nutildomi. Tiesa, kad jaunimas nedaug žino apie Lietuvą ir apie lietuviškus įvykius čia ir Lietuvoje. Įėjęs į vyresniųjų organizaciją jis jaučiasi nedrąsus. Kartais turi gerų idėjų, bet be paskatinimo nedrįsta jų pateikti. Patylėjęs, apsivilia ir maždaug metų bėgyje tą organizaciją palieka.

Sesija anglų kalba

“Rezistencijos palikimas” paskaitą skaitė pogrindžio rezistentas Lietuvoje ir pažangios lietuvybės puoselėtojas išeivijoje, dabartinis JAV LB X Tarybos prezidiumo pirmininkas dr. Kazys Ambrozaitis, o Linas Kojelis iš Washingtono, jaunosios kartos Amerikos lietuvis, Baltųjų rūmų štabo narys, kalbėjo tema “Istorijos ratas sukasi”, ji spausdinama šiame numery. Dr. Ambrozaičio paskaita tilps š.m. rugsėjo “Į L.” numery.

Sesija anglų kalba; iš dešinės — Art Wilkens, dr. Jack Wheeler, Alex Alexiev, dr. Ansis Blakis ir (kalba) Linas Kojelis

“Reagano užsienio politika ir Baltijos valstybių problema” temą simpoziumo forma anglų kalba nagrinėjo Linas Kojelis, — Baltųjų rūmų štabo narys, Alex Alexiev — Rand korporacijos vyr. mokslinis tyrinėtojas, Dave Balsiger — 18 knygų autorius ir sovietus išjungti iš olimpinių žaidynių koalicijos vadovas, dr. Ansis Blakis — latvių aktyvistas, Aino Lauri — estų veikėja, Art Wilkens — “Catholics for Peace through Strength” organizacijos pirmininkas ir dr. Jack Wheeler — knygų autorius, partizaninių karų ir tautinių išsilaisvinimo sąjūdžių tyrinėtojas, ilgesnį laiką asmeniškai praleidęs ir rinkęs medžiagą antikomunistų sukilėlių kontroliuojamose Angolos ir Afganistano srityse ir dalyvavęs “Contras” žygiuose prieš komunistinę Nikaragvos vyriausybę.

Iš kalbėtojų analizių formavosi išvados, kad Reaganas veda principingą užsienio politiką, ne tik stabdančią sovietų ekspansiją, bet ir žadinančią sovietų pavergtų tautų išsilaisvinimo viltis. Baltijos valstybių reikalu Reaganas iki šiol padarė daugiau negu bet kuris kitas Amerikos prezidentas praeityje. Po II pasaulinio karo griūvant Vakarų kolonialistinėm imperijom, sovietai su nemažu pasisekimu bandė įsitvirtinti Trečiajame pasaulyje. Šiuo metu vyksta Trečiojo pasaulio nusisukimas nuo sovietų. Veikia aštuoni ginkluoto anti-sovie-tinio pasipriešinimo judėjimai, kurie alina sovietų ekonomiją ir maitina ąnti-sovietines nuotaikas pačioje Sovietijoje. Baltijos valstybėse ir kituose rusų pavergtuose kraštuose pasipriešinimo dvasia stiprėja, ir pavergtų tautų persekiojimas nebeatneša Kremliui norimų rezultatų.

Didelė nelaimė — Amerikos Katalikų Bažnyčios užimta pozicija atominių ginklų ir socialinio teisingumo sprendimo klausimais. Siūlydami užšaldyti atominių ginklų gamybą, Amerikos vyskupai savo “ganytojišku laišku” taikos labui priima pasaulio laisvei grėsmingą sovietų atominio ginklavimo pranašumą, o socialinio teisingumo gynimas išvirsta į komunizmo pateisinimą. Prancūzijos ir Vakarų Vokietijos vyskupų sinodai tais klausimais yra išleidę diametraiiškai priešingus Amerikos vyskupams laiškus.

Beartėjant studijoms į pabaigą, dr. Zigmas Brinkis atsiliepė į metinių politinių studijų kritikus, kad tai esąs nudilusios plokštelės grojimas, ir pastebėjo, kad praeities įvykių minėjimai yra mažiausiai kūrybingi ir labiausiai monotoniški, o vis tik tuos įvykius minime. Politinėse studijose mintis sukoncentruota į dabartį ir žvilgsnis į ateitį. Studijose kasmet iškyla naujų idėjų, kurių reikšmingumą vėliau patvirtina pats gyvenimas. Nurodė kelis konkrečius faktus, kuriais frontininkai atsiliepė į gyvuosius lietuviškojo gyvenimo reikalus ir savo įnašais lietuvišką veiklą pagilino ir praplėtė.

Politinės studijos buvo baigtos perskaitytomis studijų išvadomis ir LFB Tarybos prezidiumo pirmininko P. Algio Raulinaičio užsklandos žodžiu.

Publika diskusijų metu; pirmoje eilėje iš dešinės - - Leonardas Valiukas, Linas Kojelis, Antanas Mažeika ir Antanas Audronis