SKAITYTOJŲ ŽODIS

Amerikos Balsas, Laisvos Europos Radijas ir Laisvės Radijas

R. Kudukis savo str. "Vidurio Europa ir Reagano administracija" (ĮL Nr. 83 -120, 1981 gruodis) rašo, jog daugelis bijo, kad Radio Free Europe ir Radio Liberty "gali pasidaryti priklausomos nuo Valstybės departamento International Communication Agency (Tarptautinės komunikacijos agentūros) ir Amerikos Balso".

Tokios žynybos, kaip "Valstybės departamento tarptautinės komunikacijos agentūra" nėra. Yra tiktai Valstybės departamentas ir Tarptautinė komunikacijos agentūra. Tai dvi savarankiškos žynybos, kurių vadovus skiria prezidentas su kongreso pritarimu. Jos bendradarbiauja, kiek tai liečia šaliesužsienio politiką, bet nėra viena ir ta pati žyny-ba. O Amerikos Balso radijas yra Tarptautinės komunikacijos agentūros padalinys.

Toliau savostraipsnyR. Kudukis teigia, kad "Radio Free Europe ir Radio Liberty transliuoja ... necenzūruotas žinias", o Amerikos Balso "žinios yra cenzūruotos, sušvelnintos ir visų pirma sovietų neužgaunančios".

Jei R. Kudukis būtų skaitęs, pav., bent Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje reikalams komisijos pranešimą (Fulfilling our Promises: The United States and the Helsinki Final Act. A Status Report, Nov. 1979), galbūt nebūtų taip rašęs. Šiame pranešime taip sakoma: "RFE/RL differ markedly in origin, programming and function from the Voice of America. VOA, as the broadcasting service of the International Communication Agency (formally US1A) is responsible for presenting well-rounded news coverage as well as projecting a balanced and comprehensive view of U.S. institutions, culture, society and official policies to a worldwide audience" (p. 288). Čia reikia pažymėti, kad Amerikos Balso uždaviniai yra nustatyti charta,, kurią Kongresas yra priėmęs ir prezidentas Fordas 1976 metais paskelbęs. Ši charta tokiu būdu yra kaip įstatymas, kuris Amerikos Balsui privalomas vykdyti. Ji taip skamba: 1) VOA will serve as a consistently reliable and authoritative source of news. VOA news will be accurate, objective and comprehensive. 2) VOA will represent America, not any single segment of American society, and will therefore present a balanced and comprehensive projection of significant American thought and institutions. 3) VOA will present the policies of the United States clearly and effectively, and will also present responsible discussion and opinion of these policies" (Public Law 94-350).

Tuo tarpu apie RFE/RL, kurių uždavinys yra transliuoti programas į Rytų Europą ir Sovietų Sąjungą (įskaitant ir Baltijos respublikas), minėtame pranešime taip sakoma: "RFEIRL are obliged to operate within strict guidelines set forth in their program policy guidelines. According to this standard, the radios are to espouse no single specific political, economic or religious creed. They are to have no relationship to any political party or exile organization, nor can they identify with any opposition groups or organizations locatedin the broadcast area. Broadcasts are to avoid emotionalism, vindictiveness and beligerency in tone and sweeping generalizations, propagandistic argumentation and unsupported criticisminsubstance. Furthermore, the radios are specifically forbidden to broadcast any information which could be construed as incitement to revolt, or as inflammatory. No material containing petty gossip or attacks on personal lives of families of government or party leaders is to be used" (p. 289).

Taigi, iš šių gairių matyti, kad Amerikos Balsas ir RFE/RL yra skirtingų paskirčių, ir todėl jų transliacijos yra skirtingos, o ne todėl, kad kažkas vienų cenzūruoja, o kito necenzūruoja.

A. Plks

Washington, D.C.

Geras įspūdis

Atvirai pasakytos, faktais pagrįstos mintys, nuoseklus straipsnių išdėstymas patraukia "Į Laisvę" Nr. 83 (120) skaitytojo dėmesį. "Lietuvių tauta nėra Sovietų sąjungos tautinė mažuma" (Br. Nemickas), ji nei caro Rusijos nebuvo tautinė mažuma, o tik pavergta Lietuva.

V. Akelaitis pagrįstai atsako į klausimų "Duplikacija ko?" Suprantama, kai nieko nebuvo atlikta, tai nėra ko nei dublikuoti. Gerų įspūdį padarė Vliko seimo ramumas, darbingumas, be kontroversijų. Tai padrąsinanti viltis grįžti į konstruktyvios kovos už laisvę darbą, kuriam Vlikas buvo sudarytas. Kilnus mandatas Vitkui tegali būti tik šių dienų darbais pateisinamas.

A.Valiuškis

Barrington, R.I.

Dar dėl Molotovo — Ribbentropo pakto

Mane labai sudomino diskusijos apie T. Remeikio paruostų knygą. Nuostabus yra B. Nemicko tvirtinimas, kad1939 m. Molotovo - Ribbentropo slaptieji protokolai neturį juridinės galios nuo pat jų pasirašymo dienos, nes jie nebuvę įregistruoti Tautų Sąjungoje. Pirmiausia, 1939 m. nei Vokietija,neiSov. S-ga nebebuvo T. S. nariai, todėl ir jos statutas jų nesaistė. Be to, visi žino, kad slapti susitarimai niekur neregistruojami, todėl jie ir yra slapti. Visas klausimas yra toks: ar slaptame protokole numatyti susitarimai buvo įvykdyti, ar jie liko tikpopieriuje? Deja, tie susitarimai dėl Baltijos kraštų ir Rumunijos teritorijų buvo įvykdyti ir tokia padėtis tebėra de facto iki šios dienos. Išeina, kad tas paktas praktiškai tebegalioja. Juk ir Jaltos susitarimai niekur nebuvo įregistruoti, ilgai jie nebuvo pilnai paskelbti, gal dar yra ir iki šiol nepaskelbtų slaptų susitarimų, tačiau jie visigalioja iki šios dienos, nes nei vienos pusės jie nėra atšaukti ar paskelbti niekiniais. Tuo tarpu Muencheno paktas, padalinęs Čekoslovakiją, buvo oficialiai panaikintas. Todėl negalima niekinti kaip neišmanėlių tų, kurie siekia oficialaus Molotovo - Ribbentropo slaptų susitarimų atšaukimo. Tuo būdu 1979 m. iš naujo buvo iškelta vakariečių primiršta Baltijos laisvės problema, nors Maskvoje tą deklaraciją pasirašiusiems baltiečiams dėl to tenka skaudžiai nukentėti. Tai ne kabinetiniai samprotavimai, bet reali laisvės kova.

Kitas dalykas. Pagal 1979 m. surašymą Sov. S-goj, kuri turėjo 262 mil. gyventojų, lietuvių tautybės žmonių rasta 2,851 mil. Lietuviai savo skaičiumi So-vietijoj užima tikdvyliktą vietą. Net armėnų, gruzinų ir moldavų rasta daugiau, negu lietuvių. Tad nėra prasmės lietuviams vaidinti "une grande nation", kaip nori B. Nemickas. Juk po Pirmojo pas. karo armėnai, gruzinai ir ukrainiečiai 1918 m. irgi buvo pasiskelbę nepriklausomas valstybes, tačiau jos išsilaikė tik iki 1921 m., nes neįstengė atsispirti raudonajai armijai. Tuo tarpu baltiečiams pavyko 20 metų ilgiau išliktinepriklausomiems.Tai ir visas skirtumas.Istorija žino ne tik Didžiąją Lietuvos Kunigaikštiją, bet ir Didžiąją Armėniją. Nepasiduokime didybės manijai.

St. Lazdinio straipsnis apie prūsus yra paviršutiniškas ir šališkas.

Dr. J. Balys

Silver Spring. MD

Dėl straipsnio "Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje”

Į Laisvę Nr. 83 (120)

Straipsnis pilnas "kariškų paslapčių" ir gan stambių klaidų. Kad mūsų atsikuriančiai kariuomenei skubiai reikėjo aukštuosius kariškus mokslus baigusių karininkų, o savų neturint, reikėjo samdyti kitataučių, nėra jokia paslaptis ir nėra ko slėpti. Daugiausia buvo rusų, bet buvo lenkųir vokiečių; gi, rašant jų eitas pareigas, būtinai reikia rašyti ir jų pavardes, nes tik pasakant, kada tas asmuo atsirado Lietuvoje, neapibudina jo laikysenos Lietuvos ir lietuvių ativilgiu. Pažinojau daug karininkų kitataučių, bet kuris ir kada atsirado Lietuvoje, tada buvo neaktualu, ir labai retais atsitikimais buvo žiūrima jo įLietuvą atvykimo data. Autorius savo rašinyje pamini tik vieną generolą Kondratavičių (matyt, nežinojo, kada jis atvyko į Lietuvą), jį priskirdamas rusams, bet Kondratavičius buvo sulenkėjęs Lietuvos bajoras. Jo patarimas vyriausybei keltis į Gardiną, ne įKauną, buvo visai pamatuotas, nes Gardinas buvo daugiau vidury buvusios Lietuvos valstybės ir, žiūrint įpraėjusius įvykius, atrodė, kad būtų buvę ne sunku tada susikalbėti su gudais ir bendrai gintisprieš bolševikus ir lenkus. Greičiausiai šiandienGardinas būtų Lietuvos teritorijoje, ir dabartinėj Gudijoj lietuviai nebūtų taip nutautinami. Vt. Vt. teigia, kad karininkams aukštoji mokykla įsteigta 1931 metais, tai yra klaida, nes aukštieji Karininkų Kursai buvo įsteigti 1924 metais, o ne 1931 metais; tiems kursams buvo duotas naujas vardas ir daug dėstytojų buvo lietuviai. Iš pradžių Kursų dėstytojai buvo kitataučiai, daugomoje rusai.

Rasinio autorius, matyti, tarnavo Kariuomenės Štabo mobilizacijos skyriuje, kad taip gerai žino rusų karininkų į Lietuvą atvykimo datas, bet lietuviškumo kova stipriausiai vyko daliniuose ir pačiuose Aukštųjų Karininkų Kursuose; viename "mūšyje" teko ir man dalyvauti.

Apie tą įvykį esu rašęs, tik nežinau — nepamenu, ar jis buvo paskelbtas.

Pranas Puronas

Lietuvos Nepriklausomybės kovų,
1941 metų sukilimo dalyvis ir Politinių Kalinių Sąjungos narys

Vt Vt rašo: Mūsų kariuomenės istorikas K. Alšauskas Lietuvių enciklopedijoj (XXXIX tm.) rašo, kad "Vytauto Didžiojo karininkų kursai įsteigti 1921.IV.13 tikslu plačiau supažindinti karininkus su karo mokslu,”, nes "daugumas buvo baigę trumpalaikes karo mokyklas karo metu”, kad 1923.V11.15 kursam buvo jau duotas pavadinimas Aukštieji karininkų D. L.K. Vytauto kursai", bet 1930 pavadinimas buvo pakeistas — Vytauto Didžiojo karininkų kursai. Tas pats kariuomenės istorikas Alšauskas ten pat rašo, kad "Vytauto Didžiojo Aukštoji karo mokykla įsteigta 1931 gen. P. Kubiliūno iniciatyva, paruošti karininkus vadovavimo ir generalinio štabo darbui".

Vienybė!

"Į Laisvę" Nr. 83 vedamasis labai puikus, vertas visų dėmesio. Jei vedamojo mintis pavyktų įgyvendinti, batų labai ir labai daug laimėta.

Joks komunizmas, imperializmas ir visi kiti 'izmai' Lietuvai ir lietuviams tiek žalos nedaro, kiek mūsų pačių susiskaldymas. Prieita net iki tokio laipsnio, kai mūsų veikėjų neapykantos "ragai" išaugo jau tiek, kad net ir Vasario 16 dienos minėjime vienoje salėje nebegali sutilpti. Sąmoningai skaldoma lietuviškoji visuomenė, ir kam tai pasitarnaujama, komentarai, manau, kad nereikalingi.

"Į Laisvę" redaktoriui linkime sėkmės vienybės baruose.

Kostas Bružas

Homewood, Ill.

Pasisako prieš skaldymąsi

“Į Laisvę" žurnalo gruodžio mtn. numeris įvairus. Man labai įdomu sekti tęsinį "Užmirštas kovų žmogus". Tai Lietuvos nelaimės istorija.

Gerai, kad iurnalas tokius straipsnius spausdina. Pakvieskime jaunimų į bendradarbius, tegu jis pratinasi mąstyti ir rašyti. Gal reikėtų tuo reikalu kokį konkursų paskelbti, gal tai juos paskatintų?

Labai nelinksma, kad LB suskilo. Reikėtų tų vėžį operuoti. Mažiau skaldymosi, maliau kiriinimo. Reikia sėsti prie bendro darbo stalo. Ar, sakykim po 20 metų, ne juokingas ir tuščias atrodys mūsų dabartinis laikotarpis, kai bus skaitoma apie tiek daug organizacijų, kurias buvome sukūrę ir, pagaliau susiskaldę, jas sunaikinome. "Į Laisvę" linija turėtų būti taiki, ji turėtų sekti Lietuvos žmonių ryžtą ir veiksmus, smerkiant komunistinę demagogijų.

K. Balys
Chicago, Ill.

Lietuvių Bendruomenė nesuskilo. Tiktai maža reorgų saujelė pasitraukė iš bendrojo darbo daugiausia dėl asmeninių ambicijų. "Iš darbų juos pažinsim” — sakoma. O tų darbų reorgų rately nedaug tematyti. Taip, jie istorijon pateks, kaip grupė asmenų, kurie norėjo šią svarbią instituciją — LB — suskaldyti.

Red.

Ar jau įsigijai Juozo BrazaičioRaštus I, 1980 ir Raštus II, 1981, Aloyzo Barono “Mirti visada suspėsi”?

Kreipkis į “Į Laisvę fondą lietuviškai kultūrai ugdyti”, 5620 S. Claremont Ave., Chicago, IL. 60636 ar platintojus.


Mielas Skaitytojau,

pastabas apie šį “Į Laisvę” žurnalo numerį siųsk redaktoriui iki 1982.8.15.