KELIAS Į BALTŲ LAISVĖS LYGĄ

J. Kj.

Štampai dažnai yra labai apgaulūs ženklai, tačiau visuomenė gan lengvabūdiškai yra linkusi juos priimti ir jais patikėti. Tam tikrais štampais pažymėtas visuomenines institucijas nedrįsk kritišku žodžiu paliesti, nes daug kam štampas yra pakankamas tos institucijos vertingumo įrodymas. Toks vienas nekritiškai į visuomenės sąmonę įsismelkęs yra “lietuviškų veiksnių” štampas. Kai kurios organizacijos, prisisegusios “veiksnio” etiketes, reikalauja privilegijuotų teisių ir dominuojančios pakopos lietuviškų organizacijų sąrangoje, net nesirūpindamos praktiškais darbais veiksnio” sąvoką pateisinti. Šitais štampais save yra paženklinęs Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas ir visišku vasalu jam tapusi Amerikos Lietuvių taryba. “Veiksnio” teisių pripažinimo visuomenėje jau yra susilaukusi ir Lietuvių Bendruomenė, tik ne Vliko ir Altos akyse.

H. J. Bes. 386 autorius kongresmanas Henry J. Hyde (R-IL) su Lietuvių Bendruomenės ir Baltų Laisvės lygos vadovais; iš kairės — Vytautas Kutkus, Vytautas Kamantas, Aušra Zerr, kongresmanas Hyde, Antanas Mažeika, Algimantas Cureckas ir Kalejo Popp (estas)

 

Ar “veiksnio” statusui pateisinti pakanka užsidėtos karūnos, ar reikia ir veikimo? Pastarajame Vliko seime Clevelande valdybos Pirmininkas dr. Kazys Bobelis savo apyskaitiniame pranešime Pareiškė, kad praėjusių metų kadencijoje buvęs tik “rutininis veikimas”, nors tam išleista arti 100,000 dolerių. Užtikrinta seimo dauguma pripažino, kad “veiksniui” pakanka karūnos, gi veikimas nebūtinai reikalingas.

Kartais štampinių “veiksnių” veikėjuose prabunda sąžinė. Dabartinis Altos valdybos pirmininkas dr. Kazys Šidlauskas lietuvių kongrese Detroite 1969 kalbėjo: “Amerikos Lietuvių Tarybos statutas ir mūsų tautiečių jos veiklai kasmet skiriama materialinė parama mus įpareigoja laikas nuo laiko imtis ir sunkiai įvykdomų planų . . .” Ir jis pasiūlė planą, pavadintą “Baltic Countries Freedom Administration”. Bet kad šis planas nieko bendro su realybe neturėjo, taip jo pradžia ir pabaiga apsiribojo dr. Šidlausko prakalba.

Esama ir tokių veikėjų, kurie principiškai gina “karūnos” primatą. Praėjusios kadencijos Vliko valdybos vicepirmininkas dr. Jonas Balys 1971 “Dirvoje” rašė: “Visiškai nesvarbu, koks bus VLI-Kas ar ALTas. Skirtumas bus mažas, ar bus veiklūs ar neveiklūs, kol nepasikeis JAV užsienio politika. Jokie bendruomeninin-kai ar frontininkai, jokios JAV Kongreso rezoliucijos čia stebuklų nepadarys”. Tačiau tokio atviro veido karūnuoti veiksniai dažniausiai nenori parodyti. Jeigu jau esame veiksnys, tad visuomenei reikia pasiskardenti apie savo veikimą. Neturint faktų, reikia kurti bent fikcijas ar pasisavinti kitų organizacijų atliktus darbus. Šiam teigimui patvirtinti charakteringas pavyzdys gali būti Vliko vicepirmininko Liūto Griniaus straipsnis “Tėviškės Žiburiuose” (1981), kuriame jo paskelbti “Vliko laimėjimai tarptautinėje plotmėje” labiau tiktų į dr. J. Balio “Lietuviškų pasakų” rinkinį, negu į lietuvių išeivijos politinės - rezistencinės veiklos kroniką.

Kai “veiksniuose” pirmoje vietoje faktiškai vertinama ne konkreti veikla, o karūnos savo grupės rankose išlaikymas, tai vadovietėse atsiduria žmonės, turį tik labai ribotus politiniam darbui reikalingus elementus, nekalbant jau apie praktišką politinės veiklos planavimo bei vykdymo pajėgumą. Taigi, veiksnių viršūnėse atsiranda vadų, kurie neskiria senatoriaus nuo kongresmano, “concurrent” rezoliucijos nuo “joint” rezooiucijos, Radio Free Europe nuo Radio Liberty ir t.t. Kad tai nėra tuščios priekabės, noriu pacituoti Vliko leidžiamų “ELTA” informacijų 1982 m. balandžio mėn. n-je tokį pranešimą: “Sausio 27 d. Kongresmanas Henry J. Hyde (Illinois) Atstovų Rūmuose paskelbė bendrą rezoliuciją (H. J.

Res. 386), kurioje siūloma kasmet birželio 14 d. minėti Baltų Laisvės Dieną . . . Rezoliucija perduota Senato ir Atstovų Rūmų Užsienio Reikalų Komitetams. (ELTA)”.

Iš tikro tokių “bendrų” rezoliucijų iš vis nėra ir niekad vienų Kongreso rūmų rezoliucija negali būti perduota kitų rūmų kokiam nors komitetui. Senate identišką rezoliuciją pateikė senatorius Jesse A. Helmes (S.J. Res. 172), ir ji buvo perduota ne užsienio reikalų, bet teisių komisijai (Judiciary Committee). Šitokia misinformacija nėra kokia nekalta klaidelė, bet turinti neigiamų praktiškų pasekmių. Jei žmonės pradėtų rašyti laiškus savo valstijų senatoriams, prašydami remti Senato užsienio reikalų komisijoje esančią H. J. Res. 386, save apjuokintų ir lietuviškam reikalui nepasitamautų.

Algimantas Gečys, kalbėdamas politinių studijų savaitgalyje Los Angeles sausio 31, teisingai pastebėjo, kad “Amerikos Lietuvių Tarybos aukso amžiumi tenka laikyti jos egzistencijos pirmąjį dvidešimtmetį”. Altą tada iš tikro buvo veiksnys, nes veikė ir kai ką nuveikė. Vlikas aukso amžiaus gal būt niekad neturėjo, bet bent Vokietijoje pirmuosius kelerius metus galima būtų vadinti gražiu sidabro amžiumi. Vėliau buvo pakilimų ir nukritimų. Dabar naujai suformuotos Vliko valdybos sudėtyje politiškai sąmoningos visuomenės viltys sudėtos į prof. dr. Domą Krivicką, intelektualų valstybininką ir patyrusį politiką, kuris yra prisiėmęs valdybos vicepirmininko pareigas. Tam tikras nežinomasis yra antras vicepirmininkas Vytautas Jokūbaitis. Netolima ateitis parodys, ar Vlikas vėl taps tikru veiksniu ir visas pozityvias jėgas jungiančiu ir derinančiu organu.

Ačiū Dievui, kad tradiciniams veiksniams nuveiksnėjus, susidariusią tuštumą užpildė Lietuvių Bendruomenė. Per pastarąjį dešimtmetį ji buvo tikruoju veiksniu ir atliko visą eilę reikšmingų darbų. Tačiau Algimantas Gečys, kuris pagrindinai to veiksnio naštą nešė ant savo pečių, toje pačioje paskaitoje su susirūpinimu taria: “Ateitis parodys, ar LB-nei buvo lemta daugiau negu meteorui sušvisti, ar ji, kaip ir kiti veiksniai, bus paliesta stagnacijos, išsisėmimo, veikėjų užsisenėjimo postuose”. Nes ... “praėjus dešimtmečiui ir susikūrus nusistovėjusias veiklos tradicijas bei apsidraudus įvairiais įstatais, pastebimas ir LB-nės biurokratėjimas, o su juo ir ankstyvesnio veržlumo mažėjimas”. (Red. pastaba: Algimanto Gečio paskaita spausdinama šiame “Į Laisvę” numeryje).

Jei neklystu, į veiksnių klubą formaliai buvo pasiprašęs būti priimamas ir BATUNas, kuris savo veiklos srityje atlieka naudingų darbelių, tačiau pritarimo (regis iš Vliko) negavo.

Visuomenė nespėja sekti laisvinimo veikloje dalyvaujančių organizacijų potvynių ir atoslūgių ciklų, ir kartą į “veiksnio” rangą įkelta organizacija tarsi pasiekia akademiškąjį “tenure” ir turi visuomenės būti remiama, juoba nekritikuojama, nežiūrint, dr. Balio žodžiais sakant, “ar ji bus veikli, ar neveikli”. Labai charakteringa, kad tuose Vasario 16 minėjimuose, kuriuose leidžiama aukas skirti pagal aukotojo valią, didelė dalis aukų paskirstoma lygiai visiems trims veiksniams. Tai rodo aukotojo gerą valią, bet menką veiksnių darbo supratimą arba visišką nesidomėjimą: ‘duodu po lygiai, ir žinokitės”.

Jei lietuviškieji veiksniai vieni papildė ar pakeitė kitus, tai baltų santalkinis potencialas Amerikoje ilgą laiką veiksmingiau nebuvo išnaudotas. Atskirose vietovėse veikė šiaudiniai baltų komitetai, kurių veikla paprastai ribojosi metiniais išvežimų minėjimais. Buvo žinoma, kad Washingtone esąs koks tai Jungtinis Baltų komitetas (Joint Baltic American National Committee), bet apie jo veiklą bent lietuvių spaudoje nieko nebuvo rašoma. Neseniai pasirodė to komiteto 1981 metų veiklos apžvalginis konspektas, iš kurio matyti, kad tas komitetas veikiąs jau 20 metų. Nežinant, ar tokie metiniai raportai kasmet buvo leidžiami, iš šių metų apžvalginio leidinėlio sunku susidaryti tikrą tos organizacijos veiklos vaizdą. Atrodo, kad arti tiesos turėtų būti išvada, kad JBANK niekad nevykdė didesnio plano, tačiau atliko naudingų darbų, informuodamas Kongreso narius ir įvairius kitus politinius vienetus. Tačiau to leidinėlio patikimumas sumenkėja, kada organizacinėmis bendrybėmis dėstoma JBANK nuopelnai Madrido konferencijos akcijoje. “Ad-Hoc Committee on the Baltics and Ukraine”, žemėlapių, Radio Free Europe ir Radio Liberty problemų sprendime, akcijoje prof. Vytauto Skuodžio reikalu, Office of Special Investigation neatsakomingiems veiksniams pasipriešinime ir t.t. Pakankamai stipriai yra uždokumentuota, kad visose šiose akcijose iniciatyva atėjo ne iš JBANK, o savo tariamų nuopelnų reklamavimas tai organizacijai staiga parūpo, kai vakarinėje Amerikoje kilo iniciatyva suorganizuoti baltų vienetą, American Baltic Freedom League, kuri laisvinimo darbams vykdyti pasitelkė viešųjų santykių firmą, the Hanna-ford Co.

Amerikos vakaruose įsikūrę baltai nesudaro kokios nors salos, kurioje kuriama nepriklausoma ar autonominė etninė “respublika”, tačiau jaučiasi (bent kalbant apie lietuvius, tačiau tai tinka latviams ir estams) integralia vienos tautinės bendruomenės dalimi. Visus centrinių organizacijų darbus remia ne “moraliai” ar “iš principo”, bet realiu darbu ir pinigais. Tačiau tuos darbus vertindami iš tolimesnės distancijos, vakariečiai pasigesdavo didesnių, jei taip galima būtų pavadinti, ofenzyvinių planų, kurių vykdymas suburtų visas pozityvias ir

Lietuvių Fondo įkūrėjas dr. Antanas Razma pokalbyje su Valstybės departamento baltų sk. vedėja Mildred Patterson.

Sunku pasakyti, kokia tema Mildred Patterson kalbasi su PLB Visuomeninių reikalų komisijos nariu dr. Kaziu Ambrozaiėiu.

tautiškai sąmoningas jėgas. Šitas žvilgsnis ir lėmė, kad 1961 Kalifornijos lietuviai vėliau prisidėjus latviams ir estams, pradėjo kongresinių rezoliucijų akciją ir sukūre Rezoliucijoms remti komitetą.

Tuometinio Vliko ir Lietuvių Bendruomenės vadovai, kurie pačiai idėjai iš širdies pritarė ir asmeniškai darbu ir pinigais parėmė, tačiau rezoliucijų komiteto užsimojimą taikė “mission impossible”, gi Amerikos Lietuvių Taryba visom jėgom jam pasipriešino, laikydama “griaunamuoju darbu”. Per šešerius metus, dirbdamas intensyviai ir ištvermingai, Rezoliucijoms remti komitetas savo tikslą pasiekė: 89-me Kongrese, Atstovų rūmuose ir Senate, buvo priimta H. C. Res. 416. Nors krašto administracija rezoliucijai ir nedavė eigos, tačiau mūsų pačių atžvilgiu rezoliucijos pravedimas buvo revoliucinio pobūdžio sėkmingas

Kun. dr. Juozas Prunskis, Altos informacijos direktorius, daro pasikalbėjimą su pagrindiniu konferencijos pranešėju dr. Alex Alexiev.

Alex Alexiev, garsiosios Rand korporacijos štabo narys, yra pripažintas Sovietų Sąjungos klausimų ekspertas.

žygis. Įrodėme, kad suorganizavę Kongreso palankumą, galime išeiti ir laimėti prieš Valstybės departamento valią. Įgijome patirties ir išugdėme pasitikėjimą patys savimi, kad su valdžios institucijomis galime santykiauti kaip pilnateisiai piliečiai.

Baltų konferencija buvo gera proga Lietuvos gen. konsulei Juzei Daužvardienei susitikti su Valstybės dep. atstove Mildred Patterson ir aptarti rūpimas problemas.

Rezoliucijoms remti komiteto patirties paskatinti ir galbūt tų pačių pagrindinių priežasčių vedami, Kalifornijos baltai 1981 suorganizavo Amerikos Baltų Laisvės Lygą (Baltic American Freedom League — BAFL), kuri Baltijos valstybių laisvinimo uždaviniams talkinti angažavo amerikiečių “viešųjų santykių” firmą, the Hannaford Company.

Pati idėja — amerikiečius ekspertus pasikviesti talkon — nėra originalus Kalifornijos baltų iš-

Hannaford firmos atstovė Leslie Dutton (dešinėje) su JAV LB Visuomeninių reikalų tarybos pirmininke Aušra Zerr ir Lietuvių Fronto bičiulių tarybos nariu dr. Petru Kisielių diskutuoja galimybes Baltijos valstybių laisvinimo problemą suaktualinti Amerikos vyriausybėje ir amerikiečių visuomenėje.

 

radimas. Tokie apmokami Amerikoje ir Europoje ekspertai talkino, kuriant Lietuvos nepriklausomybę po I Pasaulinio karo, jais buvo naudojamasi ir vėliau. Lietuvai vėl netekus nepriklausomybės ir tremtinių masėms persikėlus Amerikon, kitataučių ekspertų talkos reikalą kėlė tokie patyrę Amerikos politiniame gyvenime žmonės, kaip dr. Petras Daužvardis, kun. Kazimieras Pugevičius, kun. dr. Jurgis Šarauskas. Kalifomiečiai išdrįso tą idėją realizuoti.

Amerikos Baitų Laisvės Lygos gimimo data reikia laikyti 1981 vasario 21 dieną, kai keli Los Angeles lietuviai, dalyvaujant Simui Kudirkai ir Vladui Šakaliui, padarė nutarimą talkai angažuoti amerikiečių firmą. Vasario 26 jau posėdžiauta su latviais ir estais, su kuriais buvo dirbta Rezoliucijoms remti komitete, ir jie projektui entuziastiškai pritarė. Pirmajai fazei — projekto paruošimą finansuoti iniciatoriai sudėjo 8000 dol.

Pirmam bandymui firma vienam mėnesiui buvo angažuota painformuoti Amerikos visuomenę apie sovietų įkalintą Amerikos pilietį prof. Vytautą Skuodį.

Šios talkos prasmingumas pasitvirtino: konservatyviu apskaičiavimu, už kiekvieną firmai išmokėtą dolerį Skuodžio reikalu buvo pasiekta 1500-2000 amerikiečių. Šį bandymą pagrindinį finansavo Lietuvių Fronto bičiuliai ir jų draugai, metinėje stovykloje Kennebunkporte sudėję per 11,000 dolerių.

Šiam bandymui pasisekus, už mėnesio sutartis pratęsta neribotam laikui, su teise Baltų laisvės lygai sutartį nutraukti. Informacijos srityje firma daug nuveikė per radiją, televiziją, amerikiečių spaudą. Atidaryti kanalai su krašto administracija, k.t. pasimatymai su Tautinės Apsaugos tarnybos Rytų Europos sk. vadovu dr. Richard Pipes, su vyriausiu Amerikos informacijos vadovu Charles Z. Wick ir kt.; iš kelių prezidento asistentų ir patarėjų gauti palankūs atsiliepimai apie ABLL-gos leidžiamą biu-

S. J. Res. 172 autorius Jesse A. Helms (R-N.C.) dešinėje su Baltų Laisvės lygos atstovais Avo ir Viivi Piivisild (estai) ir JAV LB visuomeninių reikalų tarybos pirmininke Aušra Zerr.

Baltų konferencijoje dalyvavo ir jaunosios kartos lietuviai veikėjai; (iš kairės) Danutė Račiūnaitė, Linas Palubinskas ir Ginta Remeikytė susitinka su Valstybės departamento baltų sk. vedėja Mildred Patterson.

letenį, ‘r biuletenio redaktorė, Hannaford firmos tarnautoja Leslie Dutton kviečiama Washingto-nan asmeniškai pasimatyti su aukštaisiais administracijos pareigūnais. Čicagoje suorganizuota politinė konferencija, dalyvaujant Valstybės depart. atstovei. Šiuo metu Baltų laisvės lyga vykdo didesnės reikšmės projektų; siekia JAV Kongrese pravesti įstatymą, kad kasmet birželio 14-ji būtų prezidento skelbiama Baltų laisvės diena. Jau pasiūlytos atitinkamos rezoliucijos: Senate — S. J. Res. 172, Atstovų rūmuose — H. J. Res. 386; jos abi identiško turinio. Jau išgautas Vals

tybės departamento pritarimas šiai rezoliucijai ir šiuo metu telkiamas reikalingas skaičius cosponsorių.

Baltijos valstybių bylos suaktualinimas Maskvą gąsdina. Maskvos ir Vilniaus radijas Amerikos Baltų Laisvės Lygos darbą piktai puola, o estų kalba leidžiamas laikraštukas “Kodumas” (toks kaip lietuvių kalba “Gimtasis kraštas”) tiesiog tai pavadino “niekšišku projektu”, kuris galįs būti finansuojamas Amerikos Centrinės Žvalgybos agentūros.

Ar tai nėra geriausia rekomendacija Amerikos Baltų Laisvės Lygos darbams?