PRŪSŲ ŽEMEI
Ko liūdnai siūbuoja lieknos sembų pušys,
Ko Baltijos bangos blaškosi krantuos?
Ar kad sesių širdys skausmuose užduso,
Jų dainų suokimo girios nekartos?
O Galindų žeme, o Natangų girios,
Ko jūs liūdnai ošiat vasaros rytais?
Ar kad senos pilys griuvėsiais pairę
Nepakils padangėn bokštais įstabiais?
Skalvių jaunos gretos Nemuno papieviais
Jau tebežygiuoja gint tėvų kapų,
Paupiais nežydi kvepiančiosios ievos,
Liūdesys teskraido gedulo sparnu.
O pabuskit vėlės iš kapų ir gojų,
O pakilkit į laisvę karžygių dvasia!
Tegu prūsų girios, lai upės kartoja,
Teskamba padangės laiminančia drąsa!
Nuo Vislos ir Priegliaus, nuo girių Ramintos,
Pavasario šauksmas suskambės ir vėl.
Ant kalno Rambuno sužibs ugnys šventos,
Ir vergijos pančiai nusmegs pragarmėn!
A. P. BAGDONAS
1979 m. lapkričio 20 d.
