LIETUVOS LAISVINIMAS — NE LAISVALAIKIO UŽSIĖMIMAS

Pašnekesys su kunigu Kazimieru Pugevičium,
Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos ir 
Lietuvių Informacijos Centro vedėju

Kun. Kazimieras Pugevičius (viduryje) su tuo metu JAV Senato mažumos vadu senatoriumi Thomas H. Kuchel (kairėje) ir Rezoliucijoms Remti komiteto pirmininku Leonardu Valiuku 1966 Senato rūmuose.

Redakcijos pastaba. — Kun. Kazimieras Pugevičius gimė, augo ir aukštąjį mokslą baigė Jungtinėse Amerikos valstybėse. Jo abu tėvai buvo atvykę iš Lietuvos. Kunigu įšventintas 1953 metais. Studijas gilino Katalikų Universitete (Washington, D.C., JAV), įsigydamas teologijos magistro laipsnį. Vikaravo šv. Alfonso lietuvių katalikų parapijoje (Baltimorėje). Vadovavo Baltimorės arkivyskupijos informacinei tarnybai (1965-1973). Rašė ir rašo straipsnius lietuvių ir amerikiečių katalikiškai spaudai. Kun. Pugevičius dalyvauja ateitininkų ir Lietuvos Vyčių organizacijose, užimdamas vadovaujančius postus. Jis aktyviai veikė pravedant H. Con. Res. 416 rezoliuciją JAV Kongrese. Dalyvavo liepos 18-tos demonstracijose prie rusų ambasados, buvo areštuotas ir nubaustas.

—    Kunige, esate gimęs, augęs ir mokslą baigęs JAV-se. Kaip pavyko neatitrūkti nuo lietuvių ir įsijungti į labai plačią lietuvišką veiklą?

—    Daug kas mane patraukė ir palaiko prie lietuviškos veiklos — tėvai, lietuviška parapijinė mokykla, pavyzdingi lietuviai — na, ir kitataučiai, kaip prel. Geno Baroni ir filosofas Michael Novak, kurie šiandien Amerikoje skatina naują susidomėjimą savo tautybe (“the new ethnicity”). Man teko augti Baltimorės, Md., JAV, mieste. Tėvai aktyviai dalyvavo lietuvių parapijos veikloje; namuose visada kalbėjom lietuviškai. Tėtis daug pasakodavo iš caristinės Lietuvos gyvenimo, mokykloje seselės kazimierietės papildė žinias ir toliau ugdė lietuviškumą. Pagaliau, man teko laimė Katalikų Universitete (Washington, D.C.), Baltimorėje ir kitur susitikti pavyzdingų kunigų iš Lietuvos: kunigus Petrėną, Butkų, Znotiną, Dambrauską, Patlabą, Dabušį ir kitus. Jauni ateitininkai (Irena Losaitytė, Vytautas Eringis, broliai Dėdinai ir kiti) sužavėjo mane. Pajutau reikalą pasitobulinti lietuvių kalboje, pilniau pasiinformuoti lietuvių gyvenimu.

Turėjęs laimę gimti, augti ir mokslus baigti Amerikoje bei užmegzti pažintis su įvairių tautybių veikėjais, ypatingai dvasiškiais, jaučiau dar klieriku būdamas, kad mano dalis yra su lietuviais. Jau 30 metų, kaip jaučiu asmenišką pareigą statyti tiltus tarp senosios ir naujosios išeivijos ir jų vaikų.

—    Vienas iš pagrindinių darbų, kuriuos atliekate, yra rėmimas Lietuvos Katalikų Bažnyčios. Kaip laisvojo pasaulio lietuviai galėtų pilniau ir apčiuopiamiau padėti pavergtos Lietuvos Katalikų Bažnyčiai?

—    Padėti galime visa eile būdų. Paminėsiu tik vieną kitą. Daug galima padėti savo organizuota malda — lietuvių tarpe ir kartu su kitataučiais. Tam tikslui yra paruoštas “maldos kalendorius”, kurį galima įsigyti nemokamai, rašant: Lietuvių Katalikų Religinė Šalpa, 351 Highland Blvd., Brooklyn, New York 11207, USA (telefonas: 212 647-2434). Kunigų Vienybė leidžia nuo 1974 metų Lietuvių Katalikų Bažnyčios Kronikos vertimą anglų kalboje (sąsiuviniais). Kiekvienas gali tai įsigyti ir įteikti įtakingesniems kitataučiams ir amerikiečių spaudos darbuotojams. Be to, Amerikos Lietuvių Katalikų Tarnyba (351 Highland Blvd., Brooklyn, N.Y. 11207, USA) platina anglų dvasiškio Michael Bourdeaux knygą — Lithuania, Land of Crosses (knyga paremta Lietuvių Katalikų Bažnyčios Kronika) ir dr. Vytauto Vardžio knygą — The Catholic Church, Dissent and Nationality in Soviet Lithuania. Abiejų knygų išleidimą finansavo iki tam tikro laipsnio Lietuvių Katalikų Religinė Šalpa. L.K.R. Šalpa mielai sutinka organizacijoms pasiųsti nemokamai persekiojamos pavergtos Lietuvos Bažnyčios parodos eksponatus. Ta paroda sulaukė didelio dėmesio 41-jame Tarptautiniame Eucharistiniame Kongrese. Tai reiktų kaip galima plačiau pristatyti kitataučiams. Visas tas darbas pareikalauja nemaža pinigo. Tik vieno Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos sąsiuvinio išleidimas ir išsiuntinėjimas (3,500 egz.) kainuoja 2,500 dolerių. Geros valios lietuviai kviečiami tą darbą paremti apčiuopiamesnėmis piniginėmis aukomis.

—    Kiek ir kokio atgarsio sulaukiate iš kitataučių, spaudos, radijo ir televizijos į siuntinėjimą Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką (Chronicle of the Catholic Church in Lithuania)?

—    Niekad iki šiol nebuvo taip plačiai linksniuojamas Lietuvos ir Lietuvos Bažnyčios vardas kitataučių susirinkimuose ir spaudoje. Tai, be abejo, padeda minėtas leidinys. Būtų galima išvardinti šimtus pavyzdžių. Paminėsiu tik vieną. Prieš maždaug vienerius metus mums paskambino “National Catholic Register” redaktorius (senior editor) Francis X. Maier, sakydamas, kad jam tekę perskaityti Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos vieną sąsiuvinį. Prašė daugiau informacijos apie pavergtą Lietuvą. Tas amerikietis savo redaguojamame savaitraštyje, kuris pasiekia visus JAV ir Kanados kampus ir turi didelį tiražą, jau eilę kartų davė nepaprastai daug vietos pavergtos Lietuvos bylos ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios reikalui. Neseniai jis parašė puikų straipsnį pavergtos Lietuvos ir lietuvių katalikų klausimu įtakingame “American Spectator” žurnale. Jis sudominęs vieną filmų režisorių Nijolės Sadūnaitės istorija.

—    Kokia turėtų būti pagrindinė laisvojo pasaulio lietuvių misija pavergtos Lietuvos klausimu?

—    Visa galima talka ir parama pavergtai Lietuvai nusikratyti komunistinės vergijos buvo ir yra visų laisvųjų lietuvių pagrindinė misija. Nepaprastai skubus reikalas šiandien yra kovoti prieš rusifikaciją pavergtoje Lietuvoje. Nutautėjimas išeivijoje vyksta didele sparta. Reikia panaudoti visas galimas priemones nutautėjimui sustabdyti. Norint pilniau padėti pavergtai Lietuvai atgauti laisvę ir nepriklausomybę, reikia geriau mums pasiinformuoti apie dabartinę padėtį pavergtame krašte, reikia užmegzti tampresnius ryšius su rezistentais Lietuvoje. Privalome prasmingai dalyvauti ir gyvenamojo krašto intelektualiniame ir politiniame gyvenime. Norint sulaukti geresnių rezultatų visame darbe, turime ieškoti bendro fronto su kitataučiais ir kitatikiais, na, ir, žinoma, mūsų veiksnių tarpe.

—    Jaunimas buvo suorganizavęs prie Sovietų pasiuntinybės Washingtone demonstraciją, kurioje ir Jūs dalyvavote. Ar panaši veikla plėstina?

—    Manau, kad demonstracijos atitinkamose vietose ir atitinkamom progom plėstinos. Jas gali organizuoti tie, kurie tik sugeba ir drįsta. Panašias demonstracijas turėtumėm finansuoti visi.

—    Metai iš metų kalbama ir rašoma apie būtinybę suorganizuoti Lietuvių informacijos centrą. Tas reikalas vis dar pilniau nepajuda iš vietos. Kas to darbo ir iniciatyvos turėtų imtis?

—    Nuo 1980 metų pradžios veikia Lietuvių Informacijos Centras (351 Highland Blvd., Brooklyn, N.Y. 11207, USA), kurį remia Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, Kanados LB, Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjunga, Lietuvių Fronto Bičiuliai, Kunigų Vienybė ir Religinė Šalpa. Ši institucija bendradarbiauja su ALT-ba ir su ELTA. Skubiai ir dažnai aprūpiname laisvojo pasaulio lietuvių ir kitataučių spaudą ir radiją visomis galimomis žiniomis ir nuotraukomis iš pavergtos Lietuvos. Lietuvių Informacijos Centras laukia iš visų kiek galima apčiuopiamesnės paramos pinigais ir bendradarbiavimo.

—    Kun. dr. J. Barauskas, kalbėdamas politinių studijų savaitgalyje 1980 metų pradžioje Los Angeles mieste, pareiškė, kad “didžiausia lietuvių politinės energijos dalis sunaudojama lietuvių visuomenės vidaus gyvenime”. Kokia Jūsų nuomonė tuo klausimu?

—    Pilnai sutinku su kun. dr. J. Šarausko teigimu. Apgailėtina ir šventvagiška lietuviams išlieti didžiausią savo energijos dalį ginčams ne kaip pavergtai Lietuvai padėti, bet kam turėtų tekti “darbų” garbė. Kun. dr. J. Šarausko tas atviras žodis tikrai sveikintinas. Tikrai daug laimė-tumėm, jei prisiverstumėm jo sugestijas įgyvendinti. Taip pat pilnai sutinku su kun. dr. J. Šarausko teigimu, kad “mūsų politinė akcija daugiausia ribojasi gražbylyste”. Mažiau kalbų — daugiau darbų!

—    Kun. dr. J. Šarauskas kvietė (minėtoje kalboje) suorganizuoti naują veiksnį — politinę komisiją. Anot jo, Lietuvos laisvinimo darbą pavesti kitataučiams profesionalams. Kokia Jūsų nuomonė tais klausimais?

—    Politinės komisijos sudarymo mintis intriguoja. Tas kun. dr. J. Šarausko siūlymas turėtų sulaukti lietuvių tarpe rimto susidomėjimo ir platesnių komentarų. Jis siūlo pasimokyti iš kitataučių. To tikrai neturėtumėm vengti. Aš suprantu kun. dr. J. Šarauską sekančiai: tie kitataučiai profesionalai būtų atsakingi lietuviams, kurie sudarytų pagrindinę politinę komisiją. Galutinė atsakomybė būtų lietuvių.

—    Masės lietuvių, gimusių ir augusių JAV-se, yra pasitraukusios iš bet kokio lietuviško darbo. Ar yra kokių būdų bei priemonių bent dalį tų lietuvių sugrąžinti prie lietuviško darbo ir Lietuvos laisvinimo žygio?

—    Ši problema labai komplikuota ir nėra jai lengvo atsakymo. Kalbant apie antros ir trečios kartos Amerikos lietuvius, sakyčiau, kad mums verktinai reikia rimto savaitraščio anglų kalboje. Tokiam savaitraščiui būtų nemaža rinka. Mano įsitikinimu, kompetentingas redaktorius ir energingas administratorius pajėgtų tokį savaitraštį per porą metų pastatyti ant kojų ir piniginiai suvesti galus. JAV LB vadovybė turėtų čia imtis iniciatyvos. Neturime ir neturėtumėm atstumti tų, kurie jau nebekalba ir nebeskaito lietuviškai. Minėtas savaitraštis atneštų milžiniškos naudos visam lietuviškam reikalui.

—    Nemaža dalis senimo ir jaunimo lankosi pavergtoje Lietuvoje. Kokia Jūsų nuomonė tuo klausimu?

—    Iš kelionių į Lietuvą susilaukiame įvairių rezultatų. Subrendęs ir pasiruošęs kelionei idealistas, nuvykęs pavergton Lietuvon, padrąsina ten neparsidavusį lietuvį, o komunistui sukelia abejonių komunistine sistema. Naivus, nesubrendęs, bailus ir blogos valios lietuvis, pasiekęs pavergtą Lietuvą, duoda tik žalos. Iš kelionių į Lietuvą laimi ir Lietuva ir mes, o taip pat ir komunistai. Jei nebūtų tų kelionių, aišku, Lietuvos priešas mažiau laimėtų, bet ir Lietuva ir mes mažiau laimėtumėm.

—    Spausdiname daug laikraščių, žurnalų bei knygų, gi informacija apie Lietuvą kitomis kalbomis gėdingai skurdi. Kas tuo reikalu turėtų rūpintis? Kaip visą tą reikalą pasukti teigiama linkme?

Informacijos Centras (anglų kalboje — Lithuanian Information Center) yra nepriklausomas vienetas ir neveikia vienos ar kitos organizacijos vardu. Šios naujos institucijos darbai paremti angliškai kalbančiųjų kraštų žurnalistika. Čia, sakyčiau, visas reikalas yra pasuktas jau teigiama linkme. Ši institucija laukia iš geros valios laisvojo pasaulio lietuvių visos galimos paramos.

— Didelė lietuvių dalis yra “trumpų distancijų bėgikai”. Jie pajuda prie vieno ar kito didesnio ar mažesnio žygio ir nuleidžia rankas. Ar panaši padėtis yra ir amerikiečių tarpe?

— “Trumpų distancijų bėgikų” amerikiečių tarpe yra gal net ir daugiau, kaip kad mūsų tarpe. Puikiai žinome, kad mūsų skaičius yra labai ribotas, ir tas trūkumas atneša daug žalos. Pas mus turėtų būti atvirkščiai: tautos pavergimas ir Lietuvos laisvinimo darbai reikalauja daug “ilgos distancijos bėgikų”. Lietuvos laisvinimas nėra laisvalaikio užsiėmimas. Tą privalome vienas kitam nuolat ir primygtinai priminti.

(jil.)