BIČIULIAI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

IDĖJOS, FAKTAI IR IŠVADOS

iškilę ir išryškėję politinėse svarstybose

Kun. dr. Jurgis Barauskas, Baltųjų rūmų “fellow” ir Valstybės pasekretoriaus politiniams reikalams specialus padėjėjas, kaip oficialus Valstybės departamento atstovas dalyvavo “Helsinkio susitarimai tarptautinių ir Lietuvos interesų šviesoje” temos svarstybose ir kaip Amerikos lietuvis skaitė paskaitą “Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje”.

JAV LB Vakarų apygardos valdyba, Lietuvių Jaunimo s-gos Los Angeles sk. valdyba ir Lietuvių Fronto Bičiulių Los Angeles sambūrio valdyba suorganizavo ir 1980 sausio 26-27d.d. pravedė politinių studijų savaitgalio programą, kuri vyko Šv. Kazimiero parapijos salėje.

XII politinių svarstybų pagrindiniai akcentai buvo sutelkti į tris klausimus:

1. Lietuvių jaunimo politinis sąmoningumas: jo ugdymas ir apsireiškimai;

2.    Kritiškas Helsinkio ir “Baigiamojo akto” įvertinimas ir jo poveikis Lietuvai;

3.    Šviesuliai, šešėliai ir viltys Lietuvos laisvinimo veikloje.

Jaunimo problemai skirtoji tema “Jaunimo politinis sąmoningumas, jo stiprinimas ir konkrečios reiškimosi formos” buvo svarstoma simpoziumo būdu. Svarstybų dalyviai: Danutė Barauskaitė, stud. Asta Grakauskaitė, stud. Daina Gudauskaitė, stud. Gintaras Grušas ir stud. Rimas Polikaitis.

Simpoziumo būdu taip pat buvo svarstoma tema “Helsinkio susitarimai tarptautinių ir Lietuvos interesų šviesoje”. Simpoziumo dalyviai: iš okupuotos Lietuvos nesenai atvykęs rezistentas ir politinis kalinys Romas Giedra, rašytojas ir teisininkas Jurgis Gliauda ir JAV Valstybės departamento oficialus atstovas kun. dr. Jurgis Šarauskas.

Dr. Zigmas Brinkis, LFB Los Angeles sambūrio pirm., įvadiniu žodžiu atidaro politinių studijų programų.

Dr. Kazys Ambrozaitis kalba apie Lietuvių Bendruomenę laisvinimo veikloje.

Leonardas Valiukas informuoja apie Lietuvos laisvinimo akciją per JAV Kongresą.

Paskaitininkų, pranešėjų bei simpoziumo dalyvių pateiktas mintis ryškino, papildė, kritikavo ar parėmė gausi auditorija. Keltus faktus, ryškintas idėjas, racionaliai reikštas mintis bei argumentuotai pateiktus samprotavimus galima būtų išreikšti tokiomis išvadomis:

1.    Planingas lietuvių jaunimo politinio sąmoningumo ugdymas ilgą laiką buvo stipriai užleista sritis. Ją suaktualino ir brendimo kryptimi pastūmėjo PLJ kongresai, o ypač IV-jo PLJ kongreso nutarimai.

2.    Jaunimo politinio sąmoningumo evoliucijos procesas iš teoretinio pasiruošimo neatidėliotinai perverstinas į praktiškus apsireiškimus.

3.    Centrinės institucijos dažnai yra apsunkintos organizaciniais rūpesčiais, teoretinių planų kūrimu, tarp-organizaciniu manevravimu, gi periferija turi laisvesnę erdvę praktiškam darbui. Tą laisvesnę erdvę galėtų išnaudoti veiklus JAV Lietuvių Jaunimo sąjungos Los Angeles skyrius, sukurdamas praktiškos veiklos planą, kuris, aprobavus centro valdybai, galėtų tapti modeliu ir kitoms vietovėms.

4.    Politinis akademinio jaunimo sąmoningumas, vedąs į prasmingus rezultatus, reiškiasi atviru ir nuolatiniu dialogu su prieš einančia ir paskui ateinančia kartom, stebint, kad nė iš vienos pusės nebūtų pereita į vienpusį pamokslavimą.

5.    Jaunosios kartos ryšiai su Lietuvos lietuviais ir pavergto krašto tikrovės tiesioginis pažinimas ugdo jaunimo tautinį ir politinį sąmoningumą. Tie ryšiai daugiausiai naudos duoda tiems, kurie tokiems kontaktams yra teoretiškai pasiruošę.

Prisilaikytina šiame reikale IV PLJ kongreso nubrėžtų gairių.

6.    Rezistencinis apdairumas iš atvykstančiųjų į Lietuvą reikalautų kiek galima tampresnius santykius palaikyti su giminėmis, su profesiniai artimais žmonėmis ir su pavergtais lietuviais; su valdžios žmonėmis tai tik tiek, kiek reikalauja būtini kelionės formalumai.

PLJ sąjunga netidėliodama keliaujantiems į Lietuvą paruošia informacinį leidinį.

7.    Organizacinis PLJ sąjungo bendradarbiavimas natūraliai krypsta į PLB-nę, kuri tvarkosi tais pačiais demokratiniais principais ir kuri visų problemų sprendimuose atvira dialogui. Federaciniu principu sudaryti veiksniai nebeatstovauja tikroviškai išeivijos diferenciacijai ir lengvai gali patekti į sektantiškas, atskirų asmenų dominuojamas ambicines įtakas.

8.    Helsinkio susitarimai yra naivus Vakarų pasaulio nusileidimas taikingo sovietų sambūvio ofenzyvai. Sekantis žingsnis turėjo būti SALT sutartis.

Į iliuzijas atremtas istorinis susitarimas jokių problemų Rytų - Vakarų santykiuose neišsprendė. Jei satelitiniuose kraštuose, pasirašius susitarimus, ir buvo kai kurių laikinų ir lokalinių pagerėjimų, tai Lietuvai Sovietų Sąjunga vergijos naštą tik pasunkino.

Dabartinė Carterio administracija nieko nepadarė, kad viešai atsiribotų nuo pagrindinių Helsinkio susitarimų architektų, Brežnevo ir Kissingerio, identiškos šių susitarimų interpretacijos, nurodančios, kad tie susitarimai esą “Jaltoje, Potsdame ir taikos sutartyse” sudarytų sutarčių ratifikavimas.

Laisvoji lietuvių spauda pogrindyje iš karto Helsinkio susitarimus neigiamai priėmė. Lietuvos žmonės, pradžioje dar tikėdami Vakarų pasaulio moraliniu idealizmu, Helsinkio susitarimus sutiko atsargiu optimizmu, bet netrukus nusivylė jais kaip pragmatišku cinizmu. Tą cinizmą patvirtino pats tuometinis prez. Fordas, prieš išvykdamas į Helsinkį susitarimų pasirašyti, iš viešo visam pasauliui skirto pareiškimo išimdamas Baltijos valstybėms skirtą paragrafą.

Moralinės drąsos neparodė nė dabartinis prez. Carter; paskutiniame “State of the Union” paskelbime dramatizavo sovietų agresiją Afganistane ir labai -patogiai “pamiršo” tris pirmąsias sovietų agresijos aukas, buv. nepriklausomas respublikas, buv. Tautų Sąjungos nares — Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Simpoziumo “Jaunimo politinis sąmoningumas: jo stiprinimas ir konkrečios reiškimosi formos” dalyviai; iš kairės — D. Navickienė — moderatorė, D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, D. Gudauskaitė, G. Grušas ir R. Polikaitis.

9. Šviesesnių prošvaisčių tarpusaviams veiksnių santykiams sunormuoti šiuo metu dar nematyti. Dabartinis VLIKo pirmininkas Lietuvių Bendruomenės atžvilgiu tebesilaiko tos pačios negatyvios taktikos, kaip ir būdamas ALTos pirmininku. Per daugiau negu dešimt metų keitėsi PLB ir JAV LB-nės vadovybių žmonės ir nė vienam iš jų nepasisekė surasti bendros kalbos su ALTos vadovybe, gi su VLIKu santykiai buvo korektiški ir pozityvūs. Buv. ALTos pirmininkui perėmus VLIKo vadovybę, Lietuvių Bendruomenės santykiai ir su VLIKu dramatiškai pablogėjo.

10.    Veiksniai ir visi geros valios lietuviai turi siekti talkos Lietuvai atgauti laisvę vadovybę integruoti viename, demokratišku keliu sudarytame veiksnyje, finansuojamame vieno laisvės fondo ir talkinamame profesionalų štabo. Daugelis išpūstų ir garsinamų laimėjimų “kovoje už Lietuvos laisvę” yra netikri ir nerealūs.

11.    Reiškiant solidarumą su dėl laisvės kovojančia lietuvių tauta, PLB-nės Visuomeninės komisijos ororganizavimas yra būtinas, skubintinas ir visų geros valios lietuvių remtinas.

12.    Vasario 16-sios aukos pirmiausiai kreiptinos į tuos veiksnius, kurie daugiausiai dirba, daugiausiai atsiekia ir turi pozityviai visuomenės gyvenime besireiškiančių žmonių bei atsakomingos spaudos pritarimą ir paramą.

13.    Vesdama rezoliucijų akciją JAV Kongrese, ALTa padarė nedovanotiną klaidą, prašydama remti “Joint Congressional Resolution 147”, kurios iš vis nebuvo. Dar giliau buvo įklimpta, kai pagal pridėtus laiškų pavyzdžius ragino rašyti laiškus kongreso nariams, prašant remti H.R. 147 rezoliuciją. Ši rezoliucija siekė panaikinti Tautinę Saugumo Tarnybą (National Security Council). Patys kongreso nariai turėjo imtis iniciatyvos šiai klaidinančiai informacijai sustabdyti.

Žmonės, pasišovę vadovauti į JAV Kongresą nukreiptai akcijai, patys turėtų būti susipažinę bent su elementariomis kongreso darbų taisyklėmis.

14. Visi Amerikos lietuviai turėtų suglaudinti pastangas paremti JAV Lietuvių Bendruomenės akciją iš JAV Kongreso išgauti finansinę paramą laisvosios Lietuvos atstovybėms išlaikyti. Pravedus H.R. 5407, JAV vyriausybė būtų įpareigota finansinę paramą, 250,000 dolerių sumą, Lietuvos atstovybės Washingtone dispozicijon paskirti.

Valstybės departamento atstovą dr. Jurgį Šarauską sveikina LB Vakarų apygardos pirmininkas Rimtautas Dabšys.

Visos politinių studijų nuotraukos Antano Gulbinsko