NAUJOS REZOLIUCIJOS JAV KONGRESE

Yra visa eilė priemonių ir būdų kelti ir ginti Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių bylos reikalą laisvajame pasaulyje. Viena iš tokių priemonių ir būdų yra Baltijos kraštų bylos klausimo judinimas per JAV Kongresą. Kaip ten bebūtų, JAV Kongresas yra Baltijos kraštų bylos reikalui jautriausias, sukalbamiausias ir prieinamiausias. Antra, JAV Kongreso balsą noromis ar nenoromis išgirsta JAV prezidentas ir Valstybės departamentas. Be to, visus JAV Kongreso pareiškimus bei nutarimus atidžiai seka Kremlius.

Baltijos kraštų bylos kėlimo ir gynimo per JAV Kongresą iniciatoriai buvo Rezoliucijoms Remti Komiteto pradininkai, organizatoriai ir darbuotojai, pravesdami garsiąją H. Con. Ree. 416 (89th Congress) rezoliuciją ir Atstovų rūmuose, ir JAV Senate. Ta rezoliucija buvo pravesta vienbalsiai Atstovų rūmuose 1965 birželio 21 d. ir Senate 1966 spalio 22 d. Minėtoji rezoliucija galioja ir galios tol, kol Lietuva, Latvija ir Estija atgaus laisvę ir nepriklausomybę. Rezoliucijoms Remti Komitetas įdavė puikų ginklą visiems mūsų veiksniams į rankas. Reikia apgailestauti, kad mūsų veiksniai labai mėgėjiškai tenaudoja tą ginklą.

Naujos rezoliucijos

Stiprių rezoliucijų žygis JAV Kongrese buvo pradėtas 1975 metais. To žygio pradininku buvo kongresmanas Alphonzo Bell (R. — Calif.), įnešdamas nepaprastai stiprią rezoliuciją H. Con. Res. 368 Baltijos valstybių bylos reikalu ir padarydamas tuo klausimu specialų pareiškimą Atstovų rūmuose (1975 metų liepos 30 d., Congressional Record, E4284-E4285 pusi.). Į tą žygį vėliau įsijungė apie 100 kongresmanų bei senatorių. Kongresmano A. Bell pradėtą žygį toliau tęsia kongresma-nas Robert K. Dornan (R. - Calif.). Šiame Kongrese kongresmanas Robert K. Dornan yra įnešęs tikrai stiprią rezoliuciją H. Con. Res. 134, kurią remia ir eilė kitų legislatorių.

Kongresmanas Edward J. Derwinski (R. - III.) įnešė į Atstovų rūmus stiprią rezoliuciją — H. Con. Res. 96 — 1979 balandžio 4; kiek vėliau, 1979 birželio 26 d., jis įnešė kitą rezoliuciją — H. Con. Res. 147. Paskutinės rezoliucijos paruošėjais buvo ALT ir VLIK darbuotojai. Toji rezoliucija vėliau buvo vienu ar kitu žodžiu pakeista ir jai duotas kitas vardas — H. Con. Res. 200. Ji buvo priimta Atstovų Rūmų užsienio reikalų komisijos (Committee on Foreign Affairs) 1979 spalio 24 d. ir vėliau Atstovų rūmuose. Galutinis žingsnis — jos priėmimas ir JAV Senate. Reikia manyti, kad Senatas ją prims.

H. Con. Res. 200 pagrindinė dalis nėra sudėtinga. JAV Kongresas ragina JAV prezidentą per savo delegaciją iškelti Baltijos kraštų bylos klausimą 1980 metų Madrido konferencijoje; antra, pasisakoma prieš keistą Sovietų Sąjungos pilietybės naują įstatymą. Reikia manyti, kad Amerikos Lietuvių Tarybos darbuotojai nėra pilnai susipažinę su garsiosios H. Con. Res. 416 rezoliucijos turiniu. JAV Kongresas ta rezoliucija ragina JAV prezidentą kelti Baltijos kraštų bylos klausimą Jungtinėse Tautose ir kituose tarptautiniuose forumuose (International forums). Taigi, H. Con. Res. 416 yra pilnesnė už H. Con. Res. 200. Pirmoji rezoliucija apima visas tarptautines konferencijas, o ne vieną specifinę konferenciją.

Antroji H. Con. Res. 200 rezoliucijos dalis liečia visą eilę tautinių grupių. Sovietų Sąjungos naujo ir kartu keisto pilietybės įstatymo reikalu turėtų veikti kartu visos paliestos tautinės grupės. Vienas legislatorius tuo klausimu pareiškė: “Prez. Carteris turėtų sovietams pasakyti, kad tą keistą įstatymą panaikintų. Valstybės sekretorius Vance turėtų painformuoti Gromyko, kad už kiekvieną suareštuotą Amerikos pilietį Sovietijoje amerikiečiai areštuos du rusus Amerikoje”.

Dokumentas, rodąs, kaip Amerikos Lietuvių Taryba stabdė kongresmano Alphonzo Bell pašildytos Lietuvos laisvės bylai nepaprastai naudingos H. Con. Res. 368 pravedimą.

Visą akciją už H. Con. Res. 147 ir vėliau — H. Con. Res. 200 vedė ir veda Amerikos Lietuvių Tarybos ir VLIK-o vadovybės. Gaila, kad tie pareigūnai net nežino, kad yra kelios rezoliucijų rūšys: Atstovų rūmuose: — H. R., H. J. Res., H. Con. Res. ir H. Res.; Senate — S., S. J. Res., S. Con. Res. ir S. Res. Amerikos Lietuvių Tarybos vadovybė buvo išsiuntinėjusi laiškus savo skyriams, ragindama kreiptis į savo kongresmanus ir kviesti juos remti H. R. 147. Eilė legislatorių, gavę iš lietuvių tokius laiškus, išplėtė akis. Mat, H. R. 147 norima panaikinti the National Security Council. Be abejo, visa masė legislatorių nėra už the National Secutiry Council panaikinimą. Tik vienas ar pora legislatorių yra pakrypę nepaprastai į kairę pusę, jų tarpe — kongresmanas Charles E. Bennett, demokratas iš Floridos, to įstatymo projekto (H. R. 147) autorius.

VLIK-o informacija irgi buvo keista. VLIK-o angliškame biuletenyje (ELTA Information Bulletin, No. 7 — July, 1979) pirmame puslapyje rašoma: “U.S. Congress adopts resolution on Baltic States”. Antrame puslapyje minima H. C. 147. Bet tokių rezoliucijų iš viso nėra!

Ir ALT ir VLIK vadovybės turėtų surasti asmenų, kurie pilniau susigaudo JAV Kongreso darbuose. Priešingu atveju, savieji pastatomi į kvailą padėtį; antra, kitataučiams pateikiama žiauriai netiksli informacija, ir patys informatoriai susikompromituoja kitataučių akyse.

Legislatorių siūlymai

Masė JAV Kongreso narių pasisako už laisvę ir nepriklausomybę Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Jie tik laukia mūsų pačių pilnesnės ir apčiuopiamesnės akcijos.

Kongresmanas Edward J. Derwinski (R. - III.), kurio pastangomis baigiama pravesti H. Con. Res. 200, yra už stipriųjų rezoliucijų žygį. Jo pirmoji rezoliucija šiame Kongrese — H. Con. Res. 96 — įnešta kartu su kongresmanais P. M. Crane, Mc-Clory ir O’Brien, rikiuojasi į stipriųjų rezoliucijų eilę. Įnešdamas kitą ir silpną rezoliuciją (Hon. Con. Res. 147), jis rašė: “ . . . nėra įmanoma siekti pravesti rezoliucijos, kuri visiems būtų priimtina”. ALT - VLIK darbuotojai su savo rezoliucija pasirinko lengviausią kelią.

Vienas iš stiprių rezoliucijų rėmėjų JAV Kongrese yra kongresmanas John M. Ashbrook(R.-Ohio). Jis siūlo pabaltiečiams kreiptis į visus prezidentinius kandidatus, kviečiant juos aiškiai pasisakyti, kur jie stovi stiprių rezoliucijų klausimu. Viename laiške jis rašo: ‘‘Jūs turėtumėte užklausti kiekvienų (prezidentinį) kandidatų, ar jis, jei būtų išrinktas, būtų pasiryžęs iš tikro tai vykdyti (t. y. oficialiai kelti Baltijos valstybių klausimą Jungtinėse Tautose ir kituose tarptautiniuose forumuose). Prezidentas, kuris ryžtųsi tų reikalų padaryti savo užsienio politikos dalimi, iš tikro būtų stipri asmenybė”.