Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okupuotoje Lietuvoje
Aukštosiose mokyklose ir mokslinio tyrimo institutuose veikia vadinamos specializuotos mokslinės tarybos. Atskiros mokslo kandidato disertacijom ir atskiros mokslo daktaro disertacijom. Mokslo daktaro disertacijom taryba gali vertinti ir mokslo kandidato disertaciją, bet ne atvirkščiai. Mokslo daktaro disertacijų vertinimo tarybos nariai turi būti mokslo daktarai, o mokslo kandidato disertacijų vertinimo taryboje turi būti bent pusė tarybos narių mokslo daktarai. Abiejose tarybose su sprendžiamu balsu dalyvauja ir partijos bei profsąjungos atstovai. Šių tarybų sudėtį tvirtina Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos Aukščiausios atestacinės komisijos 25 narių prezidiumas.
Bet šiose tarybose apginta mokslo daktaro ar mokslo kandidato disertacija atitinkamo mokslo laipsnio dar nesuteikia, kol jos nepatvirtina mokslo daktaro disertacijos atveju minėtos atestacinės komisijos prezidiumas, o mokslo kandidato disertacijos atveju — atestacinės komisijos kolegija. Prieš tvirtindamas mokslo daktaro disertaciją, atestacinės komisijos prezidiumas ją pateikia ekspertų tarybai, kuri disertaciją rekomenduoja prezidiumui tvirtinti arba netvirtinti. Prieš tvirtinant atestacinės komisijos kolegijai mokslo kandidato disertaciją, ją taip pat patikrina ekspertai. Ir jei po to kolegija mokslo kandidato disertacijos netvirtina, jos tvirtinimo klausimą sprendžia atestacinės komisijos prezidiumas. Visų disertacijų kalba — rusų kalba.
Profesoriaus vardas iki 1975 buvo suteikiamas tik mokslo daktarui. Nuo 1975 jis gali būti teikiamas ir mokslo kandidatui, kuris yra katedros vedėjas ir turi bent 10 metų pedagoginio darbo stažą.
Bet nei mokslo laipsnis, nei profesoriaus vardas nėra neatšaukiami. KGB nustačius mokslo kandidato, mokslo daktaro ar profesoriaus su sovietiniu patriotizmu nesuderinamus veiksmus, jų mokslo laipsnis ar mokslinis vardas gali būti atimtas. Pažymėtina, kad prieš tokį mokslo žmonių prievartavimą ir niekinimą nereaguoja nei viešoji pasaulio opinija, nei laisvieji mokslininkai.
Š.
Tautinė veikla išeivijoje nėra nei paskirų asmenų, nei paskirų organizacijų monopolinė veikla. Tai visos lietuvių sąmoningos visuomenės rūpestis, kuris turi skatinti, kad pavargusių ir amžiaus prislėgtų veikėjų vietas laiku užimtų naujos pajėgos, nes kovos kelias į laisvę dar yra ilgas.
Kun. Pranas Garšva
