VARDAI ĮVYKIUOSE

Birželio 16 prelatas Pranciškus Juras įkopė į savo amžiaus devintoje akistatojo dešimtmečio antrąją pusę. Kas iš Amerikos lietuvių nežino prelato Juro? Tai vienas tų tvirtųjų stulpų, kuriais ilgus metus rėmėsi JAV lietuvių apskritai ir ypatingai JAV lietuvių katalikų organizuotas veikimas ir spauda. Po II-jo pasaulinio karo jis, finansuodamas dr. A. Maceinos veikalų leidimą, padarė labai didelį įnašą mūsų intelektualinei kultūrai. O jo nuopelnai mūsų tautinės kultūros vertybių Amerikoje globai bei apsaugai yra atkreipę ir svetimųjų dėmesį. “The Hartford Times” (1976.IV.4) plačiai aprašė prelato įsteigtą ir tebeglobojamą ALKOS muziejų ir archyvą Putname, Conn.

★

Liepos 14 Simas Kudirka liudijo Jungtinių Valstybių vyskupų simpoziume apie asmens pagrindinių teisių nuolatinius pažeidimus sovietų okupuotoje Lietuvoje.

★

Californijos universiteto “Daily Bruin” laikraščio karikatūristas, iš apie 7500 gavusių bakalaureatą buvęs tarp keturių pirmųjų ir atžymėtas “Outstanding senior” titulu, JAV universitetų politinių karikatūrų konkurse laimėjęs trečią vietą, “Į Laisvę” bendradarbis Linas Kojelis savo taikliomis antisovietinėmis karikatūromis taip jaudino universiteto komunistinius sluoksnius, kad jie prieš Liną ruošė demonstracijas, reikalavo pašalinti iš “Daily Bruin” redakcijos, o Lino karikatūrų parodos universitete proga Progressive Labor Party vardu platino prieš Liną lapelius. Nuo rudens magistro studijom Linas atvyksta į Princetono universitetą New Jersey.

Los Angeles “Herald-Examiner” dienraštis vietos lietuvių, daugiausia L. Valiuko, iniciatyva nuo vasario 16 iki kovo 2 savo skiltyse aštuonis kartus yra prisiminęs Lietuvą ir lietuvius. Kitame Jungtinių Valstybių pakraštyje, Floridoje, “Fort Myers News Press” laikraštis, daugiausia V. Bražėno iniciatyva, tarp vasario 10 ir 21 penkiuose numeriuose liečia lietuviškus reikalus. Galime įsivaizduoti, kaip lietuvių ir Lietuvos reikalai išpopuliarėtų, jei kiekvienoj lietuvių gyvenamoj vietovėj atsirastų tolygių vietinės amerikiečių spaudos bendradarbiautojų lietuvių.

★

Jau kelinti metai New Yorko lietuviai rūpinosi XVI a. New Yorko, tada dar New Amsterdamo, pirmąjį mokytoją ir gal pirmąjį ateivį lietuvį dr. Aleksandrą Karolį Kuršių pagerbti, įmūrijant tos pirmosios mokyklos namo sienoje memorialinę lentą, bet vis nesisekė. Tik šiemet New Yorko lietuvių demokratų veikėjo architekto Antano Varno pastangomis kliūtys buvo įveiktos ir liepos 4, dalyvaujant pačiam New Yorko mayorui, įvyko tos memorialinės lentos iškilmingas atidengimas.

★

Kaip paprastai, taip ir šių metų partijų kandidatam į JAV prezidentus išpopuliarinti be ko kita išleidžiamos jų biografinės knygos. Demokratų kandidato Jimmy Carter biografinei knygai nuotraukų pagaminti buvo pakviestas ir žinomas meninis mūsų fotografas kun. A. Kezys, S.J. iš Chicagos ir kelioliką dienų praleido Carter šeimos ir giminių aplinkoje. 

★

W. Lome, Ont. Kanadoje tabako ūkiu besiverčią buv. nepriklausomoj

Lietuvoj girininkas šėtiškis Aleksas Kojelaitis su žmona Teodora, iš namų Bagdonavičiūte, plungiške žemaite, buv. Lietuvoj mokytoja, Kanados lietuvių fondui paskyrė $100,000.00. Tai be nebus pirmoji tokio didumo vienos šeimos dovana tautiniam išeivijos uždaviniam vykdyti.

★

Gegužės 9 Europos lietuvių katalikų vyskupas Antanas Deksnys, birželio 23 Amerikos balso lietuvių skyriaus šefas rašytojas Antanas Vaičiulaitis, o liepos 27 rašytojas Jurgis Jankus, be daugelio kitų veikalų parašęs ir partizaninių kovų turinio dramą “Peilio ašmenimis”, — pradėjo savo amžiaus aštuntąjį dešimtmetį.

★

Kun. dr. Prunskio vardo žurnalistikos premiją Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija šiemet paskyrė “Draugo” redaktoriui Broniui Kvikliui, o to paties vardo visuomenininko premija paskirta buv. 1941 sukiliminės laikinosios vyriausybės finansų ministrui, buv. Vliko pirmininkui, įžymiam krikščionių demokratų veikėjui Jonui Matulioniui, neseniai išleidusiam sav dienoraštinius atsiminimus iš vokiečių okupacijos laikų.

★

Kovo 12 iš okupuotos Lietuvos į laisvąjį pasaulį išleisti žemaitis nuo Varnių dailininkas Vladas Žilius su žmona Ida birželio 24 laimingai pasiekė New Yorką. “Tėviškės Žiburiuose” Žilius atskleidžia pastaraisiais metais labai padidintas okupanto užmačias Lietuvai rusinti. 

★

Los Angeles dramos konkursą ir $1,000.00 premiją laimėjo rašytoja Birutė Pukelevičiutė už dramos veikalą PALIKIMAS.

★

Hartmano vasaros teatre Stamforde, Conn, labai sėkmingai debiutavo režisierius Jonas Jurašas, pastatęs A. Amalriko veikalą EAST-WEST.

★

JAV ekspedicijoj “American Bicentennial Mt. Everest” dalyvauja ir Jūratė Kazickaitė, kaip Associated Press korespondentė.

★

Sovietų kacetuose 17 metų iškentėjęs Kęstutis Jokubynas pakartotinai prašo sovietų įstaigas leidimo išvykti į Kanadą pas savo brolį, bet vis jo prašymai atmetami. JAV ir Kanados lietuviai Jokubyno bylą pradėjo kelti savo kraštų atitinkamose įstaigose, kad pagal Helsinkio susitarimus in-tervenuotų Maskvą.

*

Vienas iš turiningiausių ir plačiausiai skaitomų mūsų išeivijos laikraščių, “Tėviškės Žiburiai” nelemtai užkliuvo mūsų istorikei, taip pat vieno žurnalo redakcijos narei dr. Vandai Sruogienei, ir ji savo žiauriai neteisingą sprendimą išdėjo ne bet kam, o lenkų “Kultūros” žurnalui Paryžiuje. Esą “Keista, kad ponas Žagiell nuolat polemizuoja su mažai skaitomu laikraščiu ‘Tėviškės Žiburiai’, kuriame kartas nuo karto yra spausdinamos korespondencijos apie mūsų visuomeninį gyvenimą niekuo nepasižyminčių provincinių autorių . . . Būtų geriau, kad ponas Žagiell sektų rimtesnę lietuvišką spaudą . . .” Atrodo, kad istorikei Sruogienei be istorinės perspektyvos ir “common sense” sunkoka orientuotis dabartyje.

Dr. PETRAS KARVELIS

1897.V.29 — 1976.VII.10

Baden Badene, V. Vokietijoje, 79 metų amžiaus sulaukęs, rugpjūčio 10 mirė dr. Petras Karvelis. Velionis nuo pat jaunystės buvo įsitraukęs į ateitininkų organizacijos veikimą. Jau 1916-1917 buvo Rusijoje atsidūrusių moksleivių ateitininkų pirmininkas. Lietuvoj buvo studentų ateitininkų Justicijos korporacijos šefas. 1917 Rusijoje nuvertus caro valdžią ir prasidėjus lietuvių sąjūdžiui už Lietuvos nepriklausomybės atstatymą, velionis uoliai reiškėsi krikščionių demokratų partijos veikloje. Buvo vienas iš partijos programos bendraautorių. Buvo atstovas garsiajame Petrapilio lietuvių seime, kuriame lietuvių socialistinės grupės Lietuvos nepriklausomybę subordinavo Rusijos revoliucijai. Kurį laiką redagavo katalikų Liaudies sąjungos savaitraštį VADĄ. 1918 kovo - rugpjūčio mėn. katalikų Liaudies sąjungos įgaliotas teikė patarimus ir įvairiopai gelbėjo lietuviam karo tremtiniam iš Rusijos grįžti į Lietuvą, kol bolševikų valdžia tokius įgaliotinius pradėjo areštuoti. Velionis, arešto laimingai išvengęs, 1918 rudenį jau buvo Vilniuje. Čia tuoj buvo paskirtas krikščionių demokratų partijos generaliniu sekretorium. 1919 partijos konferencijoje, kilus aštriam nuomonių susikirtimui dėl žemės reformos, Karvelis buvo radikaliųjų pusėje. Kai ministras pirmininkas Sleževičius pašaukė savavanorius Lietuvai ginti ir savanoriam verbuoti įsteigė spaudos biurą, Karvelis drauge su Juozu Pajauju ir Domu Micuta sudarė to biuro branduolį. Toks buvo, galima sakyti, velionio pirmasis viešo reiškimosi tarpsnis, kurį užbaigė pertrauka studijom. 1919-1923 velionis studijavo Vokietijoje valstybės ir teisės mokslus, kuriuos baigęs daktaro laipsniu, grįžęs į Lietuvą, pradėjo antrąjį savo viešo reiškimosi tarpsnį ir krikščionių demokratų partijoje ir valstybės gyvenime. 1923 buvo išrinktas partijos pirmininku. Buvo vienas iš pagrindinių organizatorių naujo katalikų dienraščio RYTO. Buvo seimo atstovu. Buvo finansų ministerijos patarėju, mokesčių departamento direktorium, Žemės banko valdytoju, finansų ministru. Dalyvavo įvairiose tarptautinėse ūkio konferencijose. Kai Jungtinės Valstybės devalvavo dolerį, velionis labai įtaigojo devalvuoti ir Lietuvos valiutą, kad ūkinis gyvenimas pagyvėtų. Ateitis parodė, kad jis buvo teisus. Lietuvos autoritetinio režimo metais velionis pasinėrė į ūkinę veiklą. Tiesa, jau studijuodamas Vokietijoje, kai ji pergyveno sunkią ūkio krizę, velionis sugebėjo apsukriai verstis ir kapitalo susikrauti. Tatai jį įgalino įsigyti Noreikiškių dvaro centrą. O ir raštai moko, kad ten, kur tavo turtas, ten ir tavo širdis. Ir velionio jaunystės idealizmą pakeitė pragmatizmas, jaunystės radikalumą — konservatyvumas. Todėl velionis nepritapo prie jaunesniosios kartos savo vienminčių. Atvirkščiai, vis labiau nuo jų tolo. Vis labiau jie jam darėsi svetimesni. Kaip toli jo nepakanta frontininkam buvo nuėjusi, matyt iš to, kad 1950.XI.5 vienam kairiųjų veikėjui jis rašė, sudaręs su Norkaičiu, Makausku ir dar kuo ketvertuką prieš Brazaitį, ir “Jeigu mums pavyks tai realizuoti, ką esam sutarę, tai manau bus patarnauta ir Vlikui ir bendram mūsų reikalui”. Kas tie “mūsų” — neaišku. O pats sutarimas buvo taikomas Brazaičiui ir, kaip žinome, “pavyko”. Nors vėliau tą savo poziciją velionis apgailestavo, bet garbę žmogus vieną teturi. Nors ir kaip labai velionis nemėgo frontininkų, nors ir kaip nekrikščioniškai buvo sąmokslavęs a. a. Brazaičiui diskredituoti, Į Laisvę pripažįsta jo žymų įnašą nepriklausomai Lietuvai ir tiki Dievo gailestingumu jam amžinybėje.