LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ TURI PARUOŠTI JAUNIMĄ LIETUVOS LAISVĖS KOVAI

LINAS KOJELIS

JAV-bių Lietuvių Bendruomenės plati veikla yra esminė išeivijos lietuviams. Toji veikla turi trūkumų. Vienas trūkumas yra įsidėmėtinas ir ateityje jis gali būti labai nuostolingas. Tas trūkumas — Lietuvių Bendruomenė nėra paruošusi jaunimo tęsti Lietuvos laisvės kovą ir, kiek bent aš žinau, neturi jokių planų visą tą reikalą įstatyti į tinkamas vėžes.

Lietuvių Bendruomenė yra gana gerai aprūpinusi lietuvių jaunimą reikiama informacija: LB išlaikomos ar remiamos mokyklos, ruošiami parengimai ir parama jaunimo organizacijoms daug padėjo ir padeda jaunimui pažinti Lietuvos istoriją, jos kultūrą ir dabartinę padėtį pavergtame krašte. Lietuvių Bendruomenė padarė tą klaidą, kad ji, išaiškinus jaunimui Lietuvos problemą, neparuošė jo, kaip tą problemą spręsti. Jaunimas turi būti paruoštas, kad sugebėtų perimti vyresniųjų vadovaujamas laisvinimo institucijas ir efektingai tęsti kovą dėl Lietuvos laisvės.

Praktiškam darbui jaunimas turi būti paruoštas trijose srityse: 1) laisvinimo techniškuose darbuose; 2) JAV-bių politinėje veikloje (Ir kitų laisvojo pasaulio kraštų politinėje veikloje. Red.); ir 3) JAV-bių (ir kitų laisvojo pasaulio kraštų) visuomenės — spaudos, televizijos ir radijo santykiuose (public relations).

Techniški darbai yra laisvės kovos pagrindiniai įrankiai. Tų darbų yra įvairių ir daug: paruošimas ir platinimas informacijos Lietuvos bylos ir lietuvių reikalu laisvojo pasaulio masėse; rašymas laiškų kraštų politinio ir visuomeninio gyvenimo vairuotojams; laiškų rašymas dienraščių, žurnalų bei savaitraščių redaktoriams; ruošimas viešų demonstracijų; ir kit. Šiuos ir kitus darbus labai mažas jaunimo skaičius (žinoma, ir senimo) gali pakenčiamai atlikti. Čia reikia tinkamo pasiruošimo.

Jaunimas turėtų susipažinti su savo gyvenamų kraštų politine sistema. Tai neturėtų būti tik teoretinis pasiruošimas, bet įsijungimas į JAV-bių ir kitų kraštų politines organizacijas ir jų veiklą. Mūsų vyresniojoje ir vidurinėje kartoje yra lietuvių, kurie yra dirbę ir dirba savo gyvenamų kraštų politinėje veikloje. Jaunimas turėtų pasinaudoti jų patirtimi. Antra, jaunimas neturėtų vengti jungtis į savo gyvenamų kraštų politinių partijų veiklą. Iš savo patirties žinau, kad politinėse partijose nėra pakankamai gerų darbininkų, ir prasiveržimas lokaliniuose partijų vienetuose gali būti nuostabiai greitas ir sėkmingas. Į tai turėtų atkreipti dėmesį tie, kurie planuoja prasiveržti į savo gyvenamųjų kraštų politinio gyvenimo viršūnes. Lietuviams šioje srityje trūksta veržlumo, ir čia mes (visi — ir senimas, ir jaunimas) esame nepaprastai atsilikę. Ar mes turime savo žmonių miestų tarybose, steitų legislatūrose, nekalbant jau apie savo gyvenamųjų kraštų kongresus ar parlamentus? Nors ir nedidelio skaičiaus savo žmonių pravedimas į išvardintas pozicijas mums nepaprastai daug padėtų Lietuvos laisvinimo darbe.

Trečioji sritis — paruošimas mūsų jaunimo, kaip prieiti prie laikraštininkų, laikraščių redaktorių, televizijos ir radijo komentatorių ir iš jų išgauti tai, ko mes norime. Galima visomis svarbesnėmis progomis išgauti straipsnius iš laikraštininkų, išgauti įžanginius (editorials) dienraščiuose ar žurnaluose, gauti laiko ir vietos mūsų reikalui televizijos ir radijo programose. Lietuviuose turime tos srities specialistų. Jie galėtų ir turėtų paruošti mūsų jaunimą tam darbui.

Kaip jaunimą paruošti tam darbui? Kas turėtų to žygio imtis? Lietuvių Bendruomenė turėtų skirti tam visą galimą dėmesį. Ji turėtų suorganizuoti ir iki aukšto laipsnio finansuoti specialias žiemos ir vasaros stovyklas jaunimui. Į šio pobūdžio kursus ar stovyklas reiktų sutraukti tuos, kurie norėtų ir galėtų tam darbui pasiruošti ir jo vėliau imtis.

Kodėl mūsų veiksniai neturi tinkamų centrinių įstaigų, kuriose dirbtų to darbo specialistai? Jei visų veiksnių centrinės įstaigos tinkamai funkcijonuotų, jose vasaros metu nemažas skaičius mūsų jaunimo galėtų dirbti, įgyti praktikos ir, žinoma, užsidirbti vieną ar kitą skatiką. Tai praktikuoja JAV-bių politinio ir visuomeninio pobūdžio organizacijos, net steitų legislatūros ir JAV-bių Kongresas.

Lietuvių Bendruomenė turėtų šioje srityje — jaunimo paruošime Lietuvos laisvinimo darbui — paruošti tinkamą planą ir imtis žygių jį įgyvendinti. Reikalas yra jau gerokai pavėluotas, bet, kaip kad žmonės sako, geriau vėliau, negu niekad.