RYŠIAI SU MOKSLININKAIS IR JŲ PANAUDOJIMAS MŪSŲ SIEKIAMS

DR. JONAS S. ŽMUIDZINAS

DR. JONAS S. ŽMUIDZINAS

Priimu kaip aksiomą, kad mūsų pagrindiniai tikslai yra Lietuvos nepriklausomybės atstatymas, lietuvių tautos gyvybės išlaikymas bei stiprinimas ir Lietuvos lietuvių teisių gynimas. Tiems tikslams siekti turime įvairių priemonių. Mano įvado paskirtis yra pristatyti ir trumpai apžvelgti vieną iš tų priemonių, būtent, ryšių tarp lietuvių ir amerikiečių mokslininkų panaudojimą mūsų siekiams.

Iškyla trys klausimai:

1.    Kokie tie ryšiai?

2.    Kokios veiklos formos yra galimos ir naudingos?

3.    Kas siektina?

Bandysiu atsakyti į šiuos klausimus vienur atskirai, kitur bendrai.

Pirma, ryšiai yra dvejopi: asmeniniai ir organizaciniai. Asmeniniai ryšiai dažniausiai liečia mokslą, rečiau būna socialiniai. Kadangi mokslas yra tarptautinis, mokslininkams ypatingai dažnai tenka susitikti su kitų tautų atstovais. Taip ir atsiranda lietuviams mokslininkams progų informuoti kitataučius apie padėtį Lietuvoje arba bendrai apie Lietuvos padėtį ir apie lietuvių siekimus. Kiek peržengdamas savo įvado temos ribas, pažymėsiu, kad man yra tekę Lietuvos reikalais kalbėtis su amerikiečiais, ceiloniečiais, indais, izraelitais, japonais, kanadiečiais, kiniečiais, prancūzais, švedais, vengrais, vokiečiais ir kitais mokslininkais. Šiuose informacinio pobūdžio pokalbiuose svarbu kiek galima geriau įžvelgti paskiro svetimtaučio psichologiją ir pristatyti logiškai argumentuotą savo nuomonę Lietuvos bylos reikalu. Kokia iš tų pokalbių nauda? — Sunku spręsti, kaip kad ir bendrai sunku yra įvertinti informacinės veiklos efektingumą.

Veiklos laukas yra daug platesnis, naudojant organizacinius ryšius tarp mokslininkų. Turiu mintyje lietuvių mokslininkų veiklą amerikiečių arba net tarptautinių mokslo organizacijų rėmuose. Paminėsiu kelis veiklos būdus.

Pirmas būdas — tai laiškų rašymas apžvalginiams mokslo žurnalams (Science, Physics Today, Bulletin of Atomic Scientists ir kit.), iškeliant, sakysim, žmogaus teisių pažeidimų atvejus pavergtoje Lietuvoje. Labai svarbu turėti konkretų atvejį, liečiantį kurį nors lietuvį mokslininką (pvz., Algis Statkevičius — patalpintas psichiatrinėje ligoninėje; Donatas Butkus — nubaustas už budizmo tyrinėjimus, ir pan. — ELTA). Iškeliant persekiojimus laiškuose, galima ir bendrai nušviesti sunkią Lietuvos padėtį.

Antras veiklos būdas — tai tiesioginis kreipimasis į JAV-bių mokslo institucijas, kaip National Academy of Sciences, sužinojus konkretų lietuvio mokslininko persekiojimo atvejį, prašant jų intervencijos. Šitoks spaudimas buvo išvystytas Sakharovo atveju. Amerikiečių mokslininkų spaudimas buvo labai atviras, tiesus ir trumpas: jei verginsite Sakharovą, tai mes atsisakysime dalyvauti bendrose amerikiečių -sovietų mokslo programose.

Trečias veiklos būdas sumaniai ir efektyviai naudojamas žydų. Gal būtų tik galima šį būdą kiek papildyti mums pageidaujama linkme. Žydai kelia triukšmą dėl savo tautiečių mokslininkų persekiojimų Sovietų Sąjungoje. Kodėl mes negalėtume į jų atsišaukimus reaguoti, jiems pritarti ir tuo pačiu iškelti savo tautiečių priespaudą, — ne tik mokslininkų, bet visų lietuvių? Kodėl negalėtumėm akcentuoti, kad žydų emigracijos varžymai yra tik dalis gilios ir skaudžios problemos, egzistuojančios rusų - komunistų imperijoje?

Lietuvių mokslininkų veikla žygyje dėl Lietuvos laisvės, naudojant ryšius su amerikiečiais mokslininkais, būtų žymiai svaresnė, gyvesnė ir planingesnė, jei lietuviai mokslininkai susiorganizuotų. Lietuviai gydytojai, inžinieriai - architektai ir kiti turi savo organizacijas, gi mokslininkai — ne. Tikiu, kad artimoje ateityje ši padėtis pasikeis teigiama linkme.