SKAITYTOJŲ ŽODIS
Vertingas straipsnis
Jurgio Gliaudos straipsnis parašytas literatūriškai; tarybinių dogmų svyravimo reiškiniai paremti daugiausiai “sau žmonių” atsiradimu dabartinėj literatūroj. Bet šis vertingas straipsnis yra daugiau, negu kokia literatūrinė apžvalga. “Tarybinės teorijos raida” parašyta giliai filosofiškai, su istoriniu ir politiniu įžvalgumu ir su taikliom įgudusio beletristo iliustracijom.
Valiuko ir Naujokaičio straipsniai vaizdžiai primena tiesą, kad visada, deja, žmones pilnai įvertiname tik tada, kai jų netenkame. Ir prof. St. Žymantas iškyla prieš mūsų akis visa savo žmogaus ir lietuvio didybe, kai jo palaikai jau ilsisi Kalifornijos žemėj.
Vedamieji labiausiai įstrigo atmintin šiomis “vedamomis" mintimis: lietuviai laisvės kovoje (kad ji būtų darni ir pasiektų tikslą) turėtų mylėti tiesą, gerbti žmogų ir niekad neiškreipti faktų. Kitaip nuolat bus pasiklystama.
A. R.
Santa Monica, Calif.
Ir Abraomo, ir Adomo
Gliauda, žymusis mūsų romanistas, kritikuodamas Sovietų marksizmą - leninizmą, kaip valdančią politinę jėgą, jų ima egzistenciniu požiūriu. Jis, kiekvieno žmogaus gyvenimo stebuklo požiūriu, atmeta sovietiškąjį dogmatizmą. To iš šio žmogiškųjų charakterių išvystytojo ir galima tikėtis. Tačiau stebuklas nėra pilna žmogaus aptartis. Yra žmonių gyvenime dalykų ir situacijų, kurios yra bendros visiems. Kiekviename iš mūsų yra šis tas Abraomo ir šis tas Adomo, nepaisant to, ar mes būtume komunistas ar kapitalistas. Dėl to vien neigiama dogmatizmo sąvoka nėra labai naudinga žmogiškoms diskusijoms. Tačiau, tai iškeliant, negalima nepritarti Gliaudos pastebėjimui, kad sovietinis gyvenimas yra sklidinas evoliucijos ir nuosaikaus reformizmo faktų.
Kun. Vyt. Bagdonavičius
Chicago, Ill.
Žmogaus dogma
“Į Laisvę” 1973 rugsėjo numeris visai brandus tiek sukaupta medžiaga, tiek jos idėjiniu svoriu bei aktualumu. Ilgiausiai sustojau prie J. Gliaudos straipsnio “Tarybinės teorijos raida”. Nors pagrindinė mintis nėra sistematizuota, tačiau straipsnis svarbus ir reikšmingas ypač šiandien, nes Tėvynėje vykstantis kūrybinių vertybių piktnaudojimas, kultūrinių perversijų skatinimas ar primetimas kelia ir mumyse pagrįstą susirūpinimą. Teisingas autoriaus teigimas, kad “Dogmos preservacija tapo sovietinio rėžimo tikslu savyje, savo egzistencijos pateisinimu”. Norėčiau tik papildyti, kad, mano nuomone, didžiausia dogma buvo ir yra Žmogaus dogma. Su Žmogaus dogma nepajėgė kovoti jokia diktatūra, jokia politinė sistema, jokia pasaulėžiūra. Kol žmogus siekia būti žmogumi, kol žmogus nėra nustojęs žmoniškumo pajautimo, tol jėga ar prievarta, įstatymai ar jų žiaurūs vykdytojai, dogmos ar dogmatikai tėra juokingi savo nepajėgume Gulivero kelionių nykštukai, nors jų pastangos įveikti milžiną - žmogų — yra visai suprantamos. Šioji nerašytoji, nepaskelbtoji ir tylioji Žmogaus dogma teikia vilčių ir Lietuvai— atgauti laisvę žmogiškumu.
Anatolijus Kairys
Chicago, Ill.
Neatsiriboti nuo kultūros
Tad mūsų pageidavimas ir būtų: “ne-atsižegnoti" šimtu procentų kultūrinės srities “Į Laisvę” puslapiuose. Praktiškai anaip būtų gal ir neįmanoma, kaip šį kartą rodo ir Jurgio Gliaudos straipsnis, kuris, paviršium žiūrint, turėtų būti lyg ir politinis, bet kuris vis tiek negali apseiti neužgriebęs ir kūrybinių klodų, kultūrinio gyvenimo faktų. Jų nereikėtų bijoti ir ateityje, kad žurnalo puslapiai nebūtų nusausinti nuo visko, kas tik nėra politika.
"Draugas”, kultūrinis priedas 1973.X.20
Puiki apžvalga
Su dideliu dėmesiu perskaičiau Vytauto Vaitiekūno straipsnį “JAV LB VII tarybos rinkimai’’. Tai puiki, kritiška rinkimų apžvalga, su kuria turėtų susipažinti visi LB-nės darbuotojai.
Balys Graužinis
Los Angeles, Calif.
Redakcijos pastaba.Balys Graužinis yra LB W. Los Angeles - Santa Monica apylinkės pirmininkas ir buv. JAV LB VII tarybos rinkimų vyr. komisijos pirmininkas.
Žymantas mylėjo Lietuvą
Puiku, kad “Į Laisvę’’ nr. 58 M. Naujokaičio straipsniu ir L. Valiuko pasikalbėjimu tinkamai paminėtas žurnalo bendradarbis prof. Stasys Žymantas. Liūdžiu jo. Nuėjo gana anksti amžinybėn, o galėjo dar daug pasidarbuoti. Buvo gabus, jautrus, geros širdies žmogus. Mylėjo Lietuvą, kaip retas lietuvis moka mylėti. Aš jį pažinau nuo 1941 metų.
Dr. Vytautas Dambrava
Buenos Aires, Argentina
Visi sutarė
Kad kai kuriems mūsų politikams trūksta elementaraus apdairumo, kaip buvo rašyta “Į Laisvę” nr. 57 (94), rodo toks faktas: “Gimtasis kraštas” 1973 liepos 12 numeryje džiaugiasi “Washington Post” kovo 20 straipsniu, kuris graudžia pašaipa pranašavo Lietuvos diplomatinės tarnybos užsienyje galą. Tą straipsnį “Akiračiuose” (1973, nr. 5) palankiai komentavo Vincas Rastenis. Keistu sutapimu tuo pačiu straipsniu pasitenkinimą rodė ir Alta, kviesdama už jį “Washington Post” laikraščiui padėkoti. Bet už laidotuvių maršus neplojamu.
E. Baškys
Detroit, Mich
Griebti melą už ragų
Labai norėčiau, kad LFB organizacija kuo greičiausiai įsteigtų biurą, kuris atremtų Sovietų Rusijos agentų klaidingas ir suktas apgaules, liečiančias Lietuvos likimą ir jos teisę būti laisvai nuo rusiškos letenos. Reikia skubiai imtis darbo ir griebti bolševikinį melą už ragų. Juo kai kada pradeda patikėti mūsų jaunimas.
Bal. Brazdžionis
Chicaga, Ill.
Ilgiausių metų!
Nors nepriklausau LFB sąjūdžiui, bet “Į Laisvę” žurnalą labai vertinu, nes jis drąsiai ir atvirai gina Lietuvos laisvės reikalus ir kelia aikštėn mūsų gyvenimo negeroves.
Labai geri 58 (95) numerio vedamieji: “Du pavojai” ir “Kad nekiltų abejojimų”. Šio numerio patrauklumui gerai pasitarnauja ir Barono romano ištrauka. Ilgiausių metų “Į Laisvę” 30 metų sukakties proga!
P. G.
Los Angeles, Calif.
Kova prieš okupaciją
“Į Laisvę” vedamieji turėtų reikšti viso sąjūdiio nusistatymą. Aš labai abejoju, ar frontininkų dauguma pritartų ‘ĮL" 58 nr. vedamojo ‘‘Du pavojai” išvadinęi minčiai, kad dešinysis ekstremizmas tiek pat pavojingas, kaip ir kairysis. Tautos meilės vardu kovos prieš okupaciją atsisakyti ir status quo pateisinti pirmiausiai skuba visokie prisiplakėliai, karjeristai, rezistencinėj kovoj asmeniškos rizikos niekad neprisiėmę žmonės. Jiems ir dabar daug lengviau laisvės kovą pajuokti ir kovojančius pasmerkti, negu patiems joje dalyvauti.
K. B.
Chicago, Ill.
Redakcijos pastaba.Minėtame vedamajame tokios išvadinės minties nėra. Iš vis svarstyklėmis sverti ir lyginti ekstremizmus nei reikalinga, nei naudinga, pagaliau net neįmanoma.
“Į Laisvę" redakcija laukia skaitytojų pasisakymų žurnale keliamomis problemomis. Įdomesni laiškai bus skelbiami. Tačiau redakcijai turi būti žinomas laiško autoriaus vardas, pavardė ir adresas. Spausdinant gali būti naudojamas ir slapyvardis. Anoniminių autorių laiškai, nežiūrint jų vertės, nebus spausdinami.
Laiškus redakcijai siųsti šiuo adresu: “Į Laisvę”, Post Office Box 75893, Los Angeles, California 90075
