BALTŲ INFORMACIJOS CENTRO PROJEKTAS
Dr. George Kraemer, buvęs Kissingerio mokytojas, o dabar einąs patarėjo pareigas Pentagone, 1972 metais gegužės 15 - 16 dienomis Baltijos tautų informacijos konferencijos dalyviams Washingtone pabrėžė, kad baltieėiai privalo nuolat informuoti eilinį amerikietį, jeigu jie nori, kad JAV remtų Baltijos tautų reikalą.
JAV-bių žydai, suprasdami, kad kongresas, senatas, valstybės departamentas ir net Baltieji rūmai, laikydamiesi Amerikos politinio gyvenimo reikalavimų, teigiamai atsiliepia tik į gerai mobilizuotą viešą opiniją, skiria milijonus dolerių ir milijonus darbo valandų, kad jų reikalas būtų eiliniam amerikiečiui atitinkamai nušviestas.
Dėmesio vertų įvykių netrūksta
Jau treji metai praslinko kai Bražinskai pabėgo, ir kiek mažiau, kai Simas Kudirka bandė pabėgti iš sovietų rankų. O kiek amerikiečių dar ir šiandien supranta, kad jie nebuvo rusai, kurie iš savo šalies bėgo, bet žmonės, kurie protestavo prieš neteisėtą jų tėvynės okupaciją?
Praėjusių poros metų bėgyje sužinojom apie Simokaičių bandymą pabėgti, apie latvių komunistų protestą prieš diskriminaciją pačioje partijoje, viešus lietuvių kunigų protestus prieš žmonių teisių pažeidimą, drąsų lietuvių katalikų protestą Jungtinėms Tautoms prieš sąžinės persekiojimą su 17,000 parašų ir Kauno jaunimo spontaniškas demonstracijas Kalantos susideginimo proga. Buvo ir kitų įvykių, mums gerai žinomų; bus ir daugiau.
Vienas iš efektingiausių metodų remti mūsų tautiečių laisvės siekimą būtų visuomenės informavimas apie įvykius Baltijos kraštuose. Būtinai reikalinga reguliariai ir plačiai informuoti amerikiečius ir kitus ne vien aplinkraščiais (news-releases), bet ir pasitelkiant informuotus asmenis ir panaudojant kitokius būdus. Mes pajėgiam išlaikyti visą eilę leidinių sava kalba, net iki tam tikro nenaudingo paralelizmo. Deja, kol kas nev pasiryžtam išlaikyti efektingos įstaigos, kuri būtų tinkamai pasiruošusi kiekvienu momentu tiksliai pateikti svarbiausias žinias laikraščiams, radio - televizijos stotims ir kitiems informacijos sluoksniams. Ne tik nespėjam informuoti amerikiečius papildomais duomenimis apie įvykius Lietuvoje, bet net ir apie baltiečių veiklos rezultatus bei užsimojimus laisvame pasaulyje: kongresus, suvažiavimus, atsišaukimus ir panašius įvykius.
Reikia profesionaliai vedamos agentūros
Buvusiųjų ir esamųjų informacijos įstaigų darbą visi įvertinam. Deja, kadangi joms trūko tam tikro tęstinumo ir amerikiečių psichologijos supratimo, šių organų balsas dažnai neklausomas. Kaltė ne tų, kurie viena ranka stengėsi atlikti, kiek galėjo. Kaltė mūsų visų, kad neatrišam antros rankos.
Ar nereikia šiandien nedidelės, bet profesionaliai tvarkomos Laisvų baltiečių naujienų agentūros, kuri būtų lietuvių, latvių, ir estų bendrai išlaikoma ir atitinkamiem veiksniam atsakominga?
Tokia agentūra, veikianti visų vardu, turėtų trejopos prasmės: 1) Amerikietis žurnalistas greičiau kreips dėmesio į taip vadinamą Free Baltic News Agency, negu į agentūrą, kuri vienų latvių arba estų, arba lietuvių vardu atskirai kalbėtų. 2) Bendra pabaltiečių informacijos įstaiga būtų ekonomiškai praktiškesnė, negu trys atskiros agentūros. 3) Pabaltiečių bendradarbiavimas informacijos srityje būtų dar vienas būdas mūsų tarpe sudaryti tampresnius ryšius, kurie jau seniai turėjo būti kuriami.
Atsakingi trijų tautų veiksniai būtų prašomi rimtai atsižvelgti į šį reikalą ir jį spręsti. Tie veiksniai, kurie bent iš principo būtų linkę tokį projektą vykdyt, turėtų paskirti įgaliotinius, kurie sudarytų komisiją iš vieno, dviejų, arba trijų asmenų iš kiekvienos tautybės. Šie sudarytų tarybą ir teisinę korporaciją (nonprofit organization), kuri būtų pavadinta Free Baltic News Agency. Taryba išsirinktų iš savo tarpo valdybą, kurios vadovybė keistųsi kas metai.
Tokia taryba turėtų kuo greičiausiai susirinkti ir nustatyti agentūrai bendras gaires ir suplanuoti sąmatą. Taryba paieškotų atitinkamų kandidatų įstaigos vedėjo postui. Jeigu lietuviai, latviai ir estai nepasitiki vieni kitais, vedėju pasirinkti amerikietį. Svarbiau turėti patyrusį profesionalą, o ne lietuviškai, latviškai ar estiškai kalbantį veikėją.
Vedėjas turėtų būti iki šių metų pabaigos pasamdytas. Jis sudarytų sutartį su taryba, kuri jį samdo, ir botų tarybai atsakingas. Taryba būtų atsakinga tom organizacijom, kurios ją paskyrė arba išrinko, ir kurios pinigai remia agentūrą.
Agentūros uždaviniai
Laisvųjų baltiečių informacijos agentūros uždaviniai būtų: 1) Ieškoti patikimų informacijos šaltinių apie vėliausius įvykius Baltijos kraštuose ir apie baltiečių darbus ir rūpesčius išeivijoje, ypač Amerikoje; 2) Užmegzti ir palaikyti ryšius su amerikiečių laikraščiais, naujienų agentūrom, žurnalais, radijo ir televizijos stotimis, skatinant jų susidomėjimą baltų reikalais ir jų veikla šiame krašte; 3) Surasti taip vadinamus savarankiškus rašytojus (free-lance writers) ir juos informuoti, kad jie galėtų savo ruožtu rašyti baltiečių reikalais; 4) Tam tikrais atvejais talkininkauti baltų organizacijom, kaip pavyzdžiui, Association for the Advancement for Baltic Studies, jaunimo kongresams, svarbesniems kultūriniams parengimams ir taip toliau.
Informacijos centro vedėjui turėtų būti duodama tam tikra laisvė kasdieniniam darbe; tačiau dėl bendro tikslo, jis turėtų būti atsakingas tarybai. Agentūros darbas turėtų būti tarybos stebimas. Jai darbo tinkamai neatlikus, taryba galėtų vykdyti reikalingus pakeitimus.
Pirmųjų metų biudžetas
Numatomos pajamos iš Lietuvių Bendruomenės .... $5,000.
ALT-os ........................................ $5,000.
VLIK-o ........................................ $5,000.
Viso pajamų iš lietuvių ..................... $15,000.
Viso pajamų iš latvių ........................ $15,000.
Viso pajamų iš estų .......................... $15,000.
Iš viso pajamų pirmiesiems metams numatoma ... $45,000.
Numatomos išlaidos:
Organizavimo išlaidos, įskaitant inkorporavimą $ 1,000.
Direktoriaus alga ............................ $15,000.
Sekretoriaus -ės alga ........................ $ 8,000.
Įstaigos patalpos ir jų įrengimas ............ $ 5,000.
Telefono ir telegramų mokesčiai .............. $ 4,000.
Pašto ir raštinės išlaidos ................... $ 4,000.
Kelionių išlaidos ............................ $ 4,000.
Maistas ...................................... $ 4,000.
Iš viso išlaidų pirmiesiems metams ........... $45,000.
Ar trys tautinės grupės tokios finansinės naštos nepakeltų?
Kun. K. Pugevičius
