PASKUTINIS PAŠNEKESYS SU PROF. ST. ŽYMANTU

porą savaičių prieš jo mirtį

PROF. STASYS ŽYMANTAS, “Į Laisvę” bendradarbis, mirė 1973 balandžio 19 Los Angeles, Calif.

Apie jį šiame numeryje rašo Mykolas Naujokaitis ir Leonardas Valiukas.

Nebuvau artimas bičiulis su a.a. prof. St. Žymantu. Mūsų susitikimai ir pašnekesiai būdavo reti. Susitikdavome keletą kartų metuose didesnių vietos bendruomenės (Los Angeles, California) parengimų ar įvykių progomis. Ir telefonu pašnekesiai nebūdavo dažni. Bet jei tik vienas antrą pasiekdavome telefonu, tie pašnekesiai būdavo ilgi ir paliesdavo, galima sakyti, visus aktualesnius ir opesnius laisvojo pasaulio lietuvių ir Lietuvos bylos reikalus bei klausimus. Į Los Angeles 1972 metais buvo keletai dienų užsukęs dr. V. A. Dambrava su žmona ir pas Žymantus apsistoję. Ta proga mes trys (a. a. prof. St. Žymantas, dr. V. Dambrava ir aš) praleidome apie gerą pusdienį, paliesdami savo pašnekesyje visus galimus lietuvių ir Lietuvos klausimus.

Maždaug porą savaičių prieš a.a. prof. St. Žymanto mirtį, grįždamas iš darbo mokykloje, turėjau tam tikrų reikalų Žymantų kaimynystėje. Žinodamas, kad jo sveikata yra gana sunegalavusi, nutariau keletai minučių pas Žymantus užsukti ir palinkėti jam geros sveikatos ir sėkmės. Pasitiko mane a.a. prof. St. Žymanto žmona, Marija Biržiškaitė-Žymantienė. Ji kalbėjo: “Vyro sveikata nekokia, jis šiandien visą dieną lovoje, bet užeik į jo kambarį”. Planavau pabūti tik keletą minučių, bet “sudiev” (ir paskutinį kartą!) tegalėjau jam pasakyti tik maždaug po poros valandų. Mūsų pašnekesiui nebuvo galo: trumpai užsiminę apie jo sveikatą ir negalavimus, perėjome į politinę sritį. To ilgo mūsų pašnekesio liudininke buvo visą laiką Marija Žymantienė.

Politinės temos atgaivindavo prof. St. Žymantą

Jis kalbėjo: “Žinai, šių metų pradžioje sveikata buvo nekokia. Jūsų politinių studijų savaitgalyje (LFB Los Angeles sambūrio suruoštame 1973 metų vasario 3 ir 4 dienomis) sustiprėjau” Minėtame politinių studijų savaitgalyje prof. Žymantas nepraleido nė vienos paskaitos ar diskusinio pašnekesio ir reiškė savo nuomonę beveik kiekvienu klausimu. Dalyvavo ir ta proga viešbutyje suruoštame priėmime politinių studijų savaitgalio pagrindiniams dalyviams ir svečiams.

Mūsų pašnekesiui nukrypus politine linkme, pastebėjau, kad jo veidas lyg nušvito, jis lyg sustiprėjo bei atsigavo. Nė nepagalvojau, kad mes kalbame paskutinį kartą. Jo žmona bent porą kartų pasiteiravo, ar tas mūsų pašnekesys nevarginąs jo. Jis tik papurtydavo galvą, ir mūsų pasikalbėjimas vystėsi toliau.

Pašnekesys buvo nuoširdus ir atviras, kaip ir visi kiti praeityje. Jis nebuvo frontininkas ir turėjo savo įsitikinimus, bet buvo sukalbamas partietis. Jis puikiai pažino frontininkų šulus ir žinojo jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Yra man žinomi ir jo grupės taip vadinami vadai ir iki aukšto laipsnio pažįstama jo grupė. Jis tai žinojo, ir mūsų pašnekesiuose savų grupių paslaptys perdaug nevyravo, nes jų negalėjome daug turėti.

Bendravimas su pavergtu kraštu

Minėtame politinių studijų savaitgalyje viename iš pašnekesių buvo gana pilnokai paliestas bendravimo su pavergtu kraštu klausimas. Užsiminėme apie svarbesnius pareiškimus, padarytus vieno ar kito asmens tame diskusiniame pašnekesyje. Jis su pasipiktinimu kalbėjo apie tuos laisvojo pasaulio lietuvius, kurie be reikalo lanko dabar pavergtą kraštą. Anot jo, nė vienas lietuvis, kuris šiuo metu užima vienokį ar kitokį postą laisvojo pasaulio lietuvių organizacijose ar yra užėmęs aukštesnį postą nepriklausomybės laikais Lietuvoje, tikrai neturėtų lankytis komunistų pavergtame krašte. Jis prisiminė vieną nepriklausomos Lietuvos profesorių, kuris neseniai buvo nuvykęs į bolševikų pavergtą Lietuvą. “Kaip jis drįso tai daryti?” — kalbėjo pakeltu balsu prof. St. Žymantas. Abu sutikome, kad šiuo reikalu yra daug pasimetimo lietuviuose. Jis apgailestavo, kad minėtame politinių studijų savaitgalyje bendravimo su pavergtu kraštu reikalu nebuvo aiškiau pasisakyta. Kalbėjau, kad per porą valandų nebuvo galima pilniau tos temos paliesti bei panagrinėti. Čia jis pridūrė: “Jei tik ateityje ką nors panašaus darysite, skirkite tam klausimui daugiau dėmesio ir laiko. Pasimetimo tuo reikalu yra senes-niojoje kartoje, o ką bekalbėti apie mūsų jaunąją kartą!”

Jaunimo paruošimas politiniam darbui Tame pačiame politinių studijų savaitgalyje jaunosios kartos atstovai pasisakė Lietuvos laisvinimo darbo reikalu, čia aš pakartojau tai, ką buvau paminėjęs studijų savaitgalio diskusijose. Ten kalbėjau, kad pagrindinės jaunimo organizacijos (ateitininkai ir skautai) imtųsi iniciatyvos paruošti savo narius visuomeniniam ir politiniam darbui. Ligoniui kalbėjau, kad ateitininkai tam reikalui neskirtą beveik jokio dėmesio. Čia jis įsiterpė: “Skautuose padėtis dar blogesnė. Ne kartą esu kalbėjęs vietos skautų vienetams Lietuvos laisvinimo darbo reikalu. Jie šiame klausime visiškai nesusigaudo ir neturi jokios tuo klausimu programos”. Užsiminiau minėtame politinių studijų savaitgalyje padarytą jo pasiūlymą, kad taip vadinami jaunosios kartos darbuotojai ir vidurinės bei senesniosios kartos atstovai rinktųsi periodiniams pašnekesiams padiskutuoti bei panagrinėti lietuvių ir Lietuvos bylos aktualiuosius bei opiuosius klausimus. “Frontininkai, imkitės šiuo reikalu iniciatyvos!” — kalbėjo prof. St. Žymantas. Atsakiau, kad šiuo klausimu pirmieji žingsniai jau padaryti. “Nepamirškite pakviesti manęs į tuos pasikalbėjimus”, pridūrė jis. Deja, jo jau nebegalėsime į tuos pašnekesius iš amžinybės atsikviesti!

Planingas Lietuvos laisvinimo darbas

“Kodėl mūsų veiksniai neišeina su didesniais planais ir užsimojimais Lietuvos laisvinimo darbe? Ar žinai apie bent kokius VLIK-o ir ALT-bos apčiuopiamesnius darbus? Ar iš viso tie mūsų veiksniai turi kokių nors užsimojimų tuo reikalu ateičiai?” Jis kreipėsi į mane šiais ir panašiais klausimais. Neskubėjau su savo atsakymais, ir jis kalbėj toliau: “Kodėl mūsų veiksniai nesuformuoja taip vadinamo ‘smegenų tresto’? Juk turime savo tarpe dar žmonių, kurie politiniame darbe turi ir patirties, ir sugebėjimų, ir savo atsiektais laimėjimais yra tai įrodę. Kodėl mūsų VLIK-o ir ALT-bos žmones nepasitaria su tais asmenimis, nesurenka iš jų visų galimų sugestijų bei patarimų ir neparuošia trumpalaikio ir kartu ilgalaikio Lietuvos laisvinimo darbo plano?” Minėjau, kad tais ir panašiais klausimais esu savo laiku rašęs ir panašių sugestijų bei patarimų davęs ne vienam VLIK-o ir ALT-bos darbuotojui. Sutarėme, kad Lietuvos laisvinimo darbo planavimui ir vykdymui reikia ekspertų ir kartu žymiai daugiau piniginės paramos.

Mūsų spaudos misija

“Reikia turėti sugebėjimų mokėti taip neįdomiai redaguoti tam tikrus mūsų laikraščius (išvardino ir tuos laikraščius; jų vardai čia praleidžiami. L.V.). Kodėl mūsų laikraščių redaktoriai nepavarto amerikiečių savaitraščių, dienraščių ar žurnalų? Daug ko galėtų iš jų pasimokyti!” Tai buvo šie prof. St. Žymanto žodžiai apie tam tikrą mūsų spaudą. Čia vėl jam minėjau, kad panašiais pareiškimais esu užpykdinęs ne vieną redaktorių. Sutikome, kad mūsų spauda turėtų informuoti savuosius apie lietuvišką gyvenimą, bet kartu ir protingai formuoti opiniją svarbiaisiais mūsų klausimais. Čia klausėme patys save: “Ar mūsų laikraščių redaktoriai pajėgūs tą darbą atlikti?”

Paskutinis“sudiev”

Palinkėjau prof. St. Žymantui kaip galima greičiau atgauti turėtą sveikatą ir tariau: “Iki pasimatymo!” Po poros dienų, kaip vėliau sužinojau, jis turėjo vėl siekti ligoninę, iš kurios po maždaug geros savaitės buvo pašauktas į amžinybę. Ne paslaptis, kad jis kurį laiką buvo gana kairių pažiūrų. Paskutiniais savo gyvenimo metais jis buvo tapęs religingas. Paskutinėmis dienomis ligoninėje kasdien priimdavo šv. komuniją. Mums, katalikams, tai, be abejo, linksma žinia. Taip pat malonu jį prisiminti kaip “bičiulių bičiulį”, — turėjusį frontininkams daug simpatijų.

Leonardas Valiukas

LFB VISUOTINAS SUVAŽIAVIMAS

Lietuvių Fronto Bičiulių vadovybė savo posėdyje 1973 metų gegužės mėnesio 6 dieną Čikagoje nutarė sušaukti frontininkų visuotinį suvažiavimą 1974 metų gegužės mėnesio 25 ir 26 dienomis Čikagoje. Suvažiavimo sesijos, komisijų posėdžiai ir kiti suvažiavimo parengimai vyks Jaunimo centre. Suvažiavimo programą bei darbotvarkę ruošia LFB Vyr. Taryba ir Centro valdyba.