SENIAI LAUKTAS DOKUMENTŲ RINKINYS

SPAUDA, RADIJAS, KNYGOS

Apie penketą metų VLIK-o vadovybė rašė ir kalbėjo apie The USSR—German Aggression Against Lithuania leidinį, kuris galų gale išvydo dienos šviesą 1973 metų pradžioje. Tai stamboka knyga (543 psl.), kurioje surinkta 250 dokumentų, liečiančių sovietų ir vokiečių bei nacių santykius su Lietuva 1918-1945. Knygos redaktoriaus įžanga ir jo komentarai (“editor’s comments”) po beveik kiekvienu dokumentu užima nemažą knygos dalį. Knygų svetimomis kalbomis apie Lietuvą ir jos bylą yra nepaprasta stoka. Taigi VLIK-o vadovybė pagirtina ir sveikintina už šį leidinį. VLIK-as ir kiti veiksniai turėtų kasmet išleisti po leidinį svetimiesiems Lietuvos ir lietuvių problemomis.

Knygos ar leidinio kokybė nepriklauso nuo puslapių skaičiaus. Tą turėjo žinoti šio leidinio redaktorius ir leidėjai. Pasigendama šiame leidinyje dokumentų atrankos. Tam tikra dalis dokumentų, sutelktų šiame leidinyje, randama beveik kiekviename Amerikiečių vidurinių mokyklų visuomeninių mokslų vadovėlyje: The Atlantic Charter, The Stimson Doctrine, The Kellogg-Briand Pact, ir kit. Kam gi panašiais dokumentais buvo didinamas šio leidinio puslapių skaičius? Tam tikri taip vadinami dokumentai, įdėti šioje knygoje, nepriklauso dokumentų kategorijai: sąrašas valstybių, pripažinusių Lietuvą nepriklausoma (de facto ar de jure); sąrašas pogrindžio biuletenių ar laikraščių nacių okupacijos metais; sąrašas pogrindžio biuletenių ar laikraščių, leistų partizanų antrosios bolševikų okupacijos laikais; sąrašas “liaudies seimo delegatų”, vykusių į Maskvą parvežti Lietuvai “Stalino saulės” ir kit. Šie ir kiti panašūs “dokumentai” galėjo būti įdėti kaip priedas (“appendix”) knygos gale. Leidinyje neturėjo rasti vietos eilė menkaverčių memorandumų, pareiškimų, laiškų ar straipsnių į anglų kalbą vertimų, kurie beveik niekur nebuvo paskelbti, neradę beveik jokio atgarsio laisvojo pasaulio pareigūnų įstaigose.

Kersteno komitetas surinko daug ir vertingos medžiagos Lietuvos bylos reikalu. Leidinyje nerasta vietos net John Foster Dulles pareiškimui, padarytam minėtam komitetui 1953 metų lapkričio 30. Kersteno komitetas, baigęs savo darbą, padarė išvadas ir kartu sugestijas JAV-bių vyriausybei Lietuvos ir kitų Baltijos kraštų bylos reikalu. Toms išvadoms ir sugestijoms šio leidinio redaktorius turėjo būtinai surasti vietos šiame dokumentų rinkinyje.

Šiame leidinyje reikėjo būtinai išryškinti partizanų kovas prieš Maskvos pavergėją. Kur partizanų atsišaukimas į laisvąjį pasaulį? Kur partizanų laiškas popiežiui? Kur net buvusių sovietų pareigūnų liudijimai Kersteno komitetui apie partizanų kovas prieš komunistinės Rusijos pavergėjus? Šiam reikalui leidinyje neskiriama nė vieno puslapio!

Dokumentų rinkinyje nerašoma ir negalima tikėtis rasti vieno ar kito krašto (šiuo atveju — Lietuvos) istorijos. Leidinio redaktorius skiria apie 30 puslapių knygos įvadui. Tai yra iki aukšto laipsnio Lietuvos istorijos santrauka. Pačiam garbingiausiam Lietuvos istorijos laikotarpiui (Mindaugo — Algirdo — Kęstučio — Vytauto laikams) teskiriama nepilnas puslapis. Nepaminėtas nė vienas iš tų didžiųjų Lietuvos valdovų!

Leidinio redaktorius beveik po kiekvienu dokumentu duoda savo komentarus. Vienur ar kitur tie komentarai ar paaiškinimai būtini ir reikalingi. Šis dokumentų rinkinys skiriamas ne eiliniams piliečiams, bet gerokai mokslo paragavusiems asmenims. Taigi, tokiems asmenims aiškių dalykų nereikia aiškinti. Visa eile atvejų redaktorius su savo taip vadinamais komentarais tikrai “pertempia stygą”.

Tai yra kapitalinis dokumentų rinkinys. Perverti šią knygą, ir joje nėra nė vieno dokumento (ar jo dalies) nuotraukos. Tiesa, knygos gale nurodomi šaltiniai (list of references), iš kurių visi dokumentai paimti. Bet kaip ten bebūtų, keliolikos dokumentų nuotraukos būtų pridavusios šiam leidiniui svarumo bei patikėtinumo.

Robert Speller & Sons yra tur būt vienas iš prasčiausių amerikiečių knygų leidyklų JAV-se. Knygos išorinis apipavidalinimas yra tiesiog pasigailėjimo vertas: leidykla naudojo bent trijų rūšių popierių šiai knygai; pagrindiniam knygos tekstui naudota bent pora ar trejetas šriftų; vieno ir kito šriftų raidės sugadintos, nutrupėjusios ir sulūžusios. Turime keletą lietuvių knygų leidyklų. Kiekviena iš jų būtų atlikusi geresnį darbą, negu kad paminėtoji amerikiečių leidykla.

Paminėti ir kiti leidinio negalavimai nedaug sumažina šios knygos vertės. Atliktas didelis darbas, ir, reikia manyti, šis dokumentų rinkinys padės supažindinti didelį kitataučių skaičių su Sovietų Sąjungos Lietuvai padaryta (ir iki šiandien neatitaisyta) milžiniška skriauda. Jei VLIK-as ir kiti veiksniai planuoja išleisti panašių leidinių ateityje (kiekvienas veiksnys turėtų išleisti bent po vieną kasmet!), turėtų tam tikslui sudaryti specialią komisiją iš pilna to žodžio prasme ekspertų. Tuo atveju, leidiniui išėjus į viešumą, niekas negalėtų nei kalbėti nei rašyti apie negalavimus, kurie išvardyti čia ir kitoje mūsų spaudoje.

Dr. R. Tautginas