Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra

DR. PETRAS PAMATAITIS

Kova už Lietuvos nepriklausomybės atstatymą užsitęsė ilgiau, negu didieji pesimistai kad buvo pranašavę. Ši kova dabar reiškiasi įvairiais būdais ir formomis. Aplamai kalbant, kiekvienas lietuviškas darbas daugiau ar mažiau pasitarnauja laisvės idėjai. Todėl ir kiekviena lietuviška bendrija, jei tik savo darbu dalyvauja kovoje už Lietuvos laisvę ar tą kovą paremia, tam tikra prasme jau ir yra laisvinimo veiksnys.

DR. PETKAS PAMATAITIS, Los Angeles, California (JAV), teisininkas, visuomenininkas. Teisės mokslus baigė Lietuvoje, teisių daktaro laipsnį įgijo Heidelbergo universitete 1949. JAV-se dalyvauja teisininkų, LB, ALTS-gos ir Lietuvių Rezistencinės Santarvės veikloje. Rezoliucijoms Remti Komiteto vienas iš organizatorių ir jo vadovybės narys.

1968 metais sukako 25-ri metai, kai organizacinėje laisvinimo struktūroje vyriausias autoritetas pripažįstamas Vyriausiam Lietuvos Išlaisvinimo Komitetui. Už šią poziciją ir pats VLIK-as labai kietai kovoja. Jungtinėse Amerikos Valstybėse, kur įsikūrusi gausiausia ir pajėgiausia lietuvių išeivijos masė, veikia Amerikos Lietuvių Taryba. Kituose kraštuose laisvinimo veiksnių funkcijas atlieka Pasaulio Lietuvių Bendruomenės padaliniai — kraštų Lietuvių Bendruomenės.

VLIK-o sąstate nuo pat pradžios vyravo politinės partijos, nors ir tada nebūtų buvę galima pasakyti, kokią atramą visuomenėje jos turėjo. Nežiūrint to, toks būdas vyriausiam rezistenciniam organui sudaryti okupacijos pogrindyje buvo patogus, o gal ir vienintelis.

Anuo metu VLIK-as buvo kurtas to meto sąlygose ir to meto problemoms spręsti. Šiuo metu Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas yra labai pasikeitęs. Nors ir akcentuojamas kontinuiteto principas, tačiau šiuometiniame VLIK-o sąstate matome daugiau negu pusę narių, kurių nebuvo pagrindiniame VLIK-e. Dar blogiau, kad beveik tuo pačiu santykiu į vyriausią laisvinimo organą įeina nebeegzistuojančios organizacijos. Jei toks sąstatas stiprintų kovą už Lietuvos laisvę, būtų nesunku jam pritarti. Deja, mirusių organizacijų reprezentantai, nenešdami prieš nieką atsakomybės, kai kada tą kovą stabdo, o kartais gal ir kenkia. Kai kurios tų organizacijų yra tiek nusigyvenusios, kad visoje Amerikoje nebesuranda trijų žmonių dalyvauti metinėse VLIK-o konferencijose. Prieinama prie to, kad vienos grupės žmogus laisvinimo organe atstovauja kitai grupei.

Jau pribrendo ir gal jau perbrendo laikas VLIK-ui ir ALT-bai reformuotis. Didžiam apgailestavimui, tam tikros jėgos iki šiol tas institucijas išsaugojo nuo pozityvių reformų, bet tas išgelbėjimas išėjo Lietuvos laisvės kovos nenaudai.

Reformų siūlytojus kai kas patriotizmo vardu vadina Lietuvos okupanto talkininkais. Man atrodo, kad laisvinimo institucijų stiprinimas netarnauja okupantui. Priešingai, neracionalus status quo gynimas talkina okupanto planams. Niekas okupanto labiau nedžiugina, kaip silpnėjanti laisvės kova.

Iš priešpietinių pranešimų ir diskusijų aiškėja, kad ALT-ba ir VLIK-as dabartinėse struktūrose nebepajėgia atlikti jiems patikėtų uždavinių. Nuo to momento, kai palikome savo kraštą, tapome vieno kovojančio už Lietuvos laisvę junginio nariais. Mūsų siekis yra didelis ir sunkus, ir mūsų darbas turi būti vieningas. Kovos vieningumas, nežalojamas partinių ir grupinių skirtumų, geriausiai galėtų reikštis Lietuvių Bendruomenės ribose. Todėl nėra kalbos, kad pagrindinė atsakomybė už laisvės kovą turi pereiti į Lietuvių Bendruomenės rankas.

Pagrindinis klausimas būtų kaip tas perėjimas turėtų įvykti?

PLB-nė ir VLIK-as veikia, kaip sakoma, globalinėje plotmėje, ALT-ba ir JAV Lietuvių Bendruomenė Amerikos teritorijoje. Tad šiose plotmėse perėjimai ir turėtų įvykti. VLIK-o funkciją turėtų atlikti PLB politinis sektorius.

Vyriausiai užsienio lietuvių politinei vadovybei persiorganizuoti svarstytinos būtų tokios galimybės:

1.    Kovai už Lietuvos laisvę vadovavimo atsakomybę VLIK-as perduoda PLB-nei, pats pasilikdamas PLB politiniu komitetu;

2.    VLIK-as į savo sąstatą įjungia 50 proc. pilnateisių PLB atstovų;

3.    Veiklai ir finansinei atskaitomybei VLIK-as prisiima PLB autoritetą. PLB-nė tampa tarsi pasaulio lietuvių seimas.

Panašiu keliu kaip ir VLIK-as turėtų reformuotis ir Amerikos Lietuvių Taryba.