Politinių studijų savaitgalio išvados
Lietuvių Fronto Bičiulių Los Angeles sambūris 1969 metų sausio 25-26 dienomis Statler Hilton viešbutyje suorganizavo politinių studijų savaitgalį “Jėgų ir priemonių mobilizacija kovai už Lietuvos laisvę” temai nagrinėti. Pagrindinius pranešimus padarė prof. Stasys Žymantas “Mąstykime ir veikime iš naujo”, “Lietuvių Dienų” redaktorius poetas Bernardas Brazdžionis “Kūrėjo vaidmuo kovoje už Lietuvos laisvę”, simpoziume dr. Petras Pamataitis kalbėjo laisvinimo veiksnių strutūros klausimu, dr. Jonas Žmuidzinas pasisakė jaunimo į laisvės kovą įjungimo problema ir svetimųjų talkos mobilizavimo reikalą aptarė Leonardas Valiukas, Rezoliucijoms Remti Komiteto pirmininkas.
Plačiąja prasme “Laisvojo lietuvio pareigas” kovos už laisvę kontekste nagrinėjo prof. dr. Antanas Klimas. Visų tų temų svarstyme dalyvavo gausus būrys Los Angeles lietuvių.
Susumavus referentų pareikštas mintis ir diskusijų dalyvių pasisakymus, galima prieiti šių išvadų:
1. Lietuvių išeivija turi gausius intelektualinių ir moralinių jėgų resursus kovai už Lietuvos laisvę vesti. Šių jėgų veiksmingumą esame pajėgūs paremti lietuvių visuomenėje sutelktais finansiniais ištekliais.
2. Lietuvai praradus nepriklausomybę, Lietuvoje ir užsieniuose buvo sukurtos kovai už laisvę centrinės organizacijos. Rusų okupacijos pogrindyje Lietuvių Aktyvistų Frontas ir vokiečių— Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas kovojančios tautos vieningai buvo remiami. JAV-se visų patriotinių grupių sutarimu įkurta Amerikos Lietuvių Taryba. Anuo metu šios institucijos atsakė į laiko reikalavimus ir atliko reikšmingus darbus kovoje už Lietuvos laisvę.
Daugiau negu šimtmečio ketvirtis atnešė didelių pasikeitimų pavergtoje tautoje, užsienio lietuvių diferencijoje ir sąlygose, kuriose kova už laisvę turi reikštis.
Institucijos visada linkusios sustingti formose ir veiklos metoduose. Neimlios laiko reikalavimams liko ir užsienio lietuvių laisvės kovai vadovaujančios viršūnės. Intelektualinis, kūrybinis ir finansinis lietuvių visuomenės potencialas nepakankamai panaudojamas laisvės kovai. Pasaulyje ir JAV-se įvykę pasikeitimai mums stato reikalavimus permąstyti strategiją, patikrinti artimesnius ir tolimesnius kovos tikslus ir pradėti veikti iš naujo. Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto ir Amerikos Lietuvių Tarybos persitvarkymas stiprėjimo linkme— svarbus ir neatidėliotinas reikalas. Reformų delsimas nuostolingas Lietuvos laisvės kovai.
Rūpestį laisvinimo institucijas reformomis stiprinti sąmoninga visuomenė atskiria nuo priešo pastangų jas griauti.
3. Demokratišku charakteriu ir prigimtimi į laiko reikalavimus atsako Pasaulio Lietuvių Bendruomenė. Lietuvių Charta ir visuomenės valia Lietuvių Bendruomenę natūraliai įpareigoja rūpintis, kad laisvinimo institucijos normaliai funkcionuotų. Įvykus sukrikimams, Lietuvių Bendruomenė imasi energingos iniciatyvos kliuviniams pašalinti, o reikalui iškilus, pati tiesioginiai imasi laisvinimo uždavinius vykdyti.
4. Artimiausioje ateityje laisvinimo institucijos turėtų koncentruotis į šių konkrečių tikslų vykdymą.
a. Aktyviai siekti, kad JAV-bės ir kitų laisvojo pasaulio kraštų vyriausybės iš “Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo” politikos pereitų į nepriklausomybės reikalavimo politiką. Šiam tikslui siekti gerai galėtų pasitarnauti JAV kongrese pravestoji H. Con. Res. 416 rezoliucija.
b. Baltuosiuose Rūmuose suorganizuoti oficialaus Neprisomos Lietuvos respublikos atstovo priėmimą.
c. Išrūpinti lietuvių skyrių Free Europe radijo programoje.
5. Nuo kovos už laisvę pareigos neatleidžiamas nė vienas sąmoningas lietuvis net ir kūrybinės laisvės pretekstu. Tiesa, kūryba negali būti pajungta bet kokiems kad ir kilniems tikslams, bet kūrybiniai laimėjimai gali ir turi būti panaudoti kovai už Lietuvos laisvę.
Į kūrybinių laimėjimų kategoriją įjungtini ir mūsų mokslininkų atsiekimai. Laisviau lietuvių kūrybinei dvasiai kelti, kūrybiniams laimėjimams ir kūrėjams pasauliui pristatyti į-kurtina Lietuvių mokslo ir meno draugija.
6. Didelės ir neišnaudojamos jėgos glūdi jaunojoje lietuvių intelektualų kartoje. Racionalūs planai ir pastangos galėtų jas pilniau įjungti į aktyviąją laisvės kovą.
7. Kovai už Lietuvos laisvę turime daug draugų laisvajame pasaulyje. Yra būdų ir priemonių juos laimėti ir jų talką integruoti į savo tikslų siekimą. Sektiną pavyzdį svetimųjų talkos organizavime duoda Rezoliucijoms Remti Komitetas.
8. Tautinio susiklausymo ribose ieškoti kelių į pavergtą tautą ir joje palaikyti laisvės viltis. Daugeliu atvejų išvadas apie pavergtos tautos nuotaikas darome iš sąlyčio su Vilniaus lietuviais. Provincija ir kaimu iki šiol mūsuose metodiškiau nebuvo domimasi.
9. Sėkmingam finansiniųišteklių mobilizavimui laisvinimo institucijos visuomenei turėtų pasiūlyti konkrečius veiklos planus. Klaidingas kelias — pirma organizuoti finansus, o veiklos sritį užpildyti pažadais, kurie labai dažnai neištesiami.
10. Spaudoje skelbti studijų savaitgalio paskaitas ir pranešimus bei charakteringesnius diskusijų dalyvių pasisakymus, kurie paryškintų, pagrįstų ir detalizuotų trumpai formuluotas išvadines mintis.
