VLIK-O METINIS SEIMAS
Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto veikloje dalyvauja 15 politinių grupių ar sambūrių. Kasmet šaukiamas bendras visų grupių pasitarimas. Kiekviena grupė siunčia po 3 atstovus į tas metines konferencijas, kurios vadinamos seimais.
1969 metų VLIK-o seimas įvyko gruodžio mėnesio 6 ir 7 dienomis New Yorker viešbutyje (New Yor-ko mieste). Konferencijoje dalyvavo 43 pilnateisiai atstovai (pora grupių teatsiuntė tik po 2 atstovus). Visos konferencijos sesijos buvo viešos, neskaitant VLIK-o tarybos posėdžio, {vykusio gruodžio 7 dieną, 10-11 vai. ryte VLIK-o valdybai išrinkti. Be oficialių dalyvių sesijose dalyvavo apie 50 svečių.
Seimo tikslas
VLIK-o konferencijos (seimai) turi porą pagrindinių tikslų: 1. Išdiskutuoti ir priimti tos institucijos veiklos planą ateinantiems veiklos metams; ir 2. Priimti ateinančių veiklos metų biudžetą.
Atrodo, kad visas dėmesys turėtų būti skiriamas veiklos plano išdiskutavimui ir priėmimui. Taip nėra. Tos metinės VLIK-o sesijos yra prikamšomos paskaitomis, pranešimais bei apyskaitomis. Pačiam svarbiausiam reikalui — programos išdiskutavimui ir priėmimui — visad pritrūksta laiko. Ir tai vyksta metai iš metų.
Be reikalo konferencijos dalyviai buvo varginami V. Sidzikausko paskaita ir dr. Br. Nemicko 1969 metų veiklos apyskaita. Lietuvos Laisvės Komiteto pirm. V. Sidzikauskas kalbėjo tarptautinės politikos klausimais (jo paskaitos tema: Tarptautinė padėtis ir Lietuvos laisvės byla). Visos grupės deleguoja savo “geriausius iš geriausių”, kurie puikiai orientuojasi (bent taip turėtų būti!) mūsų ir tarptautinės politikos klausimais. VLIK-o vicepirm. dr. Br. Ne-mickas išvardino ir suminėjo savo apyskaitoje visus jvykius bei įvykėlius, prie kurių VLIK-as per 1969 metus daugiau ar mažiau buvo prikišęs savo pirštus. Visais tais klausimais labai detaliai rašė bei skelbė mūsų spauda. Reikia manyti, kad VLIK-o grupių atstovai seka mūsų spaudą.
VLIK-o planai ateičiai
VLIK-o vicepirm. J. Audėnas kalbėjo tos institucijos 1970 metų veiklos programos klausimu. VLIK-as rezistencinis vienetas ir jis, žinoma, negali atidengti visų savo ateities veiklos planų. Reikia manyti, kad VLIK-o valdyba ir taryba tokių “neatidengiamų” planų turi ir juos bando įgyvendinti. Čia tegalime užsiminti tik apie visus tuos darbus bei planus, kuriuos savo pranešime išvardino J. Audėnas. Jų skaičius siekia 12. Beveik visi tie “darbai", “žygiai” ar “projektai” yra tikros bendrybės. Ne vienas iš VLIK-o konferencijos dalyvių J. Audėno patiektą veiklos programą (“VLIK-o ateities gairės”) pavadino juokinga. Čia pacituosime bent keletą J. Audėno pateiktų pasiūlymų:
“1. Rūpinamasi gauti kiek galint daugiau audiencijų pas įvairių kraštų vyriausybių ar valstybių galvas...
3. Tariamasi su Lietuvos diplomatiniais atstovais dėl bendrų žygių užsienio reikalų ministerijose ir stengiamasi Lietuvos bylą pakartotinai išdėstyti patiems ministrams ...
5. Kreiptis į lietuvių organizacijas, dalyvaujančias tarptautinėse organizacijose, kad pastarosios pasmerktų Sovietų Sąjungos agresiją prieš Lietuvą, reikalautų atstatyti Lietuvos nepriklausomybę ir tuos nutarimus įteiktų savo krašto vyriausybei...
11. 1970 m. šaukiama veiksnių konferencija.
12. Bus ieškoma būdų įtraukti į Lietuvos laisvinimą kiek galint daugiau naujų jėgų, ypač iš išsimokslinusios jaunesniosios kartos lietuvių tarpo”.
Su pagrindu St. Lušys ir kiti vadino šias VLIK-o ateities gaires juokingomis. Bet kur jų pasiūlymai ? Su apgailestavimu reikia pareikšti, kad nė viena iš 15 grupių neišėjo su savo svaresniais pasiūlymais. VLIK-o ateities veiklos reikalais buvo pasibarta, pasiginčyta ir viskas palikta VLIK-o tarybos ir valdybos nuožiūrai.
"Opozicija” VLIK-o seime
VLIK-o konferencijoje ryškėjo "opozicija” iš trijų šonų. Vienai grupei vadovavo Rezistencinė Santarvė. Su šia grupe glaudžiai “kooperavo”
Atgimimo Sąjūdis, Laisvės Kovotojai ir Vilniečiai. Mat, VLIK-o pirm. dr. K. J. Valiūnas yra prieš Lietuvos diplomatijos šefą St. Lozoraitį ir tuo pačiu prieš diplomatų instituciją. Minėtos grupės to jam negali “dovanoti”. Kitas “opozicijos” šonas — tai VLIK-o politinė komisija, kuriai vadovavo S. Lušys. Mat, jau kuris laikas S. Lūšys norėtų pats įkopti į VLIK-o pirmininko “postą”. Trečiai “opozicijos” grupei vadovauja dr. D. Krivickas. Jis 1967 metų veiksnių konferencijoje (Wa-shingtone) susikirto su dr. K. J. Valiūnu ir to vis dar negali pamiršti. Svarbesni ir kandesni priekaištai VLIK-o vadovybei ir kartu jos pirmininkui išplaukė iš minėtos “opozicijos”. Reikia stebėtis, kad tai “opozicijai” nepavyko surasti kito VLIK-o pirmininko. Čia, be abejo, nulėmė dr. K. J. Valiūno finansinis pajėgumas.
Informacijos centro klausimas
“Turim daryti viską”, kalbėjo VLI-K-o pirm. dr. K. J. Valiūnas, “kad būtų įsteigtas lietuvių informacijos centras užsieniečiams informuoti”. VLIK-o seimas pavedė tai atlikti VLIK-o valdybai.
Tai yra tikras kurjozas. Juk visa VLIK-o veikla ir yra užsieniečių informavimas Lietuvos bylos klausimu. Pats VLIK-as ir turi tapti tuo tikruoju informacijos centru. Jei vadovybėje esą asmenys negali to darbo atlikti, tai turi pasikviesti talkininkų ar pasamdyti specialistų tos pagrindinės funkcijos vykdymui. Tam tikslui VLIK-ui atskiro padalinio tikrai nereikia. Užsieniečių informavimas Lietuvos bylos reikalu turi būti integralinė ir pati didžioji VLIK-o misija, vykdoma tos srities ekspertų bei specialistų.
“Dr. Valiūno VLIK-as”
VLIK-o pirmininku perrinktas dr. K. J. Valiūnas antrai kadencijai (3 metams). VLIK-o pirmininkas visad “duoda toną” visai institucijai ir jos administracijai. Pirmosios savo kadencijos metu jis parodė daug judrumo ir, be abejo, investavo į visą veiklą nemaža ir savo pinigų. Lietuvių visuomenė laukė iš jo naujų planų, didesnių darbų bei žygių VLIK-o veikloje. Bet čia ir buvo jo didžioji silpnybė. Jei ir kiti trys jo vadovavimo metai bus panašūs į pirmuosius tris — blogai.
Kas darytina ? Kokie galėtų būti patarimai jam? Ar jis pasiryžęs ir linkęs klausyti patarimų?
Dr. K. J. Valiūnas turi ir judrumo, ir energijos, ir sumanumo, ir jis tikrai galėtų išjudinti VLIK-ą iš dabartinės neveikios ir snaudulio, jei tik kiek pilniau pasitemptų ir, būdamas tose pareigose, skirtų visam šiam reikalui kiek daugiau laiko.
1969 metų VLIK-o konferencija aiškiai parode, kad grupių delegatų tarpe vyrauja pilnas ir visiškas išsisėmimas ir mintimis, ir idėjomis, ir pasiūlymais ateities veiklai. VLIK-o pirm. dr. K. J. Valiūnas turi to ieškoti už tos institucijos ribų. Jis turi parodyti iniciatyvos ir kontaktuoti asmenis, kurie turi ir naujų minčių, ir idėjų, ir sumanymų didesniems darbams bei žygiams. Visa tai surinktina ne simpoziumuose ar viešose diskusijose (galima ir ten gauti gerų sugestijų), bet privačiuose pašnekesiuose su asmenimis, kurie politiniame darbe turi ir patirties, ir yra tai įrodę savo atsiektais laimėjimais.
JAV-bių prezidentai be oficialių patarėjų (kabineto narių) turi eilę privačių patarėjų, vadinamų “brain trust” (smegenų trestu). Ta linkme turėtų pasukti ir VLIK-o pirm. dr. K. J. Valiūnas. Tuo atveju jam tikrai pavyktų išeiti su nauja ir dinamiška programa, ko patriotinė lietuvių visuomenė iš jo ir laukia.
Juozas Petrutis
• Atnaujink “Į LAISVĘ” žurnalo prenumertą 1970 meams!
• Padaryk tai dar šiandien!
