G. KAROSO IR V. ADAMKAUS PRALAIMĖJIMO PAMOKA LIETUVIAMS
Praėjusieji 1968 metų rinkimai JAV-se buvo nepaprasti ir kartu įdomūs lietuviams. G. Wallace ir jo šalininkai bandė panaikinti dviejų partijų sistemą krašte. Antra, tur būt, pirmą kartą JAV-bių lietuvių istorijoje naujieji ateiviai bandė išeiti į Amerikos politiką. Abu — ir V. Adamkus (Chicago, III.) ir G. Karosas (Boston, Mass.)— pralaimėjo. Galima prileisti, kad jų rinkiminės akcijos buvo silpnokos ir pilnos klaidų. Vienok, kas tikrai skaudu ir prašyte prašosi to reikalo pagvildenimo, tai mūsiškių, kaip tautinio “balsų bloko”, silpnokas supratimas ir kartu menkas prisidėjimas prie savųjų kandidatų rinkiminės akcijos rėmimo.
Žinoma, galima pakritikuoti saviškius. Pats šio straipsnio autorius taip padarė “Darbininko” ir “Dirvos” puslapiuose. Jo aštrių žodžių tikslas buvo padilginti gana surambėjusią mūsų visuomenę, kad ji neužmirštų rinkimų ateityje ir mestų rimtesnį bei gilesnį žvilgsnį į mūsiškių pralaimėjimo priežastis. Nė nebandyčiau to daryti, jei mūsiškiai tikrai stengtųsi įgyvendinti savo šūkius, girdi, lietuviai turį išeiti į JAV-bių politinį gyvenimą; lietuviai turį remti savo kandidatus. Praėjusieji rinkimai parodė, kad paminėti mūsų šūkiai šūkiais ir telieka.
Kiek teko patirti, sunku buvo A. Adamkui Chicagoje prisišaukti savųjų talkos bei paramos. Apie jo rinkiminę akciją, be abejo, parašys kiti, kurie turi daugiau informacijų. Šiame straipsnyje stabtelsiu tiesG. Karoso pastangomis patekti į Massachusetts steito legislatūrą.
South Bostono rinkiminis distriktas, kuriame kandidatavo G. Karosas, susideda iš 6-tojo ir 7-tojo “ward’ų”, kurie apima pietinį Bostoną ir rytinę Dorhester miesto dalį. Tamedistrikte gyvena apie 47,000 amerikiečių. Rajonas apleistas, ir tai yra nusigyvenusių politikierių kaltė. Apie 22,000 piliečių buvo pareiškę norą dalyvauti rinkimuose (užsiregistravę balsuoti). Peržiūrėjus policijos bei Bostono miesto gyventojų sąra-rašus, kurie duoda kiekvieno gyventojo vardą, pavardę, amžių, adresą ir užsiėmimą, buvo patirta, kad 6-tame ir 7-tame “ward’uose” gyvena apie 6,000 lietuvių kilmės suaugusių amerikiečių. Vadinasi, Pietų Bostono lietuviai sudaro 6,000 balsų potencialą. Tai žinojo Respublikonų partijos vadovybė, kviesdama Gintarą V. Karosą kandidatuoti į Massachusetts steito legislatūrą.
Respublikonų partijos vadovybė buvo patenkinta G. Karoso kvalifikacijomis minėtam postui: jis jaunas, energingas vyras, dirbęs 1967 metais šerifo rinkiminėje akcijoje, susipažinęs su Massachusetts steito politika ir taip pat gerai pažįstąs lietuvių visuomenę. Jo oponentai? Vienas— vos baigęs vidurinę mokyklą; kitas— porą metų studijavęs kolegijoje. Abu airiai, kietasprandžiai demokratai. Respublikonų partijos vadovybės apskaičiavimu, jei Pietų Bostonas sukrustų, tai trečdalis balsų susidarytų iš lietuvių - lenkų bloko. Respublikonai tikėjosi, jog pasireikš lietuvių tautinis solidarumas, kuris kirs skersai partinius įsitikinimus ir padės lietuviui kandidatui. Deja, ir Respublikonų partijos vadovybė ir kandidatas G. Karosas apsiriko. Demokratų kandidatas Flaherty gavo 11,805 balsus, kitas demokratų kandidatas Bolger— 11,367 balsus, o respublikonų kandidatas Karosas—3,159 balsus.
Iš 22,000 užsiregistravusių balsuoti balsavo tik 17,000. Buvo renkami du iš trijų, kandidatų į steito legislatūrą. Iš 6,000 lietuvių potencialo užsiregistravo balsuoti tik apie 3, 500, gi rinkimų dieną tik apie 1,800 lietuvių tebalsavo. Karosas gavo 3,159 balsus. Reiškia, daug kitų amerikiečių (italų, lenkų ir kitų)balsavo už jį. Be abejo, ne visi iš tų 1,800 lietuvių balsavo už jį. Juk yra daug senųjų lietuvių, kurie tebalsuoja tik už Demokratų partijos kandidatus (balsuoja “straight Democratic ticket”).
Be abejo, lietuviai galėjo žymiai geriau pasireikšti G. Karoso rinkiminėje akcijoje ir pačiuose rinkimuose. Susipratę veikėjai— senieji ir naujieji ateiviai— galėjo paveikti savo tautiečius ir per juos kitus amerikiečius. Tai nebuvo padaryta.
Kandidatui, norint patekti į valdžios postą, reikia keturių dalykų: 1) pakankamai talkininkų rinkiminės akcijos metu; 2) balsų; 3) pinigų; ir 4) reklamos. Pietų Bostono lietuvių silpnas atsiliepimas į šiuos rinkimų reikalavimus parodė, kad mūsiškiuose yra atbukęs ar iš viso neegzistuoja etninės politikos sąmoningumas.
Lietuviai, kaip tautinė grupė, gyvena JAV-se daugiau kaip 100 metų. Faktas, kad “Draugas” turėjo išspausdinti balsavimo mašinos schemą ir paaiškinti, kaip balsavimo mašinos raktus nuspausti, vaizdžiai parodė, kad mūsiškiams dalyvavimas amerikiečių politikoje yra naujovė.
Reikia manyti, kad 1968 metų rinkimų rezultatų svarstymas ir nagrinėjimas atneš vaisių. Tikiu, kad G. Karoso ir V. Adamkaus pralaimėjimai sudomins mūsų visuomenę etninės politikos klausimu. Juk etninio bloko balsavimas gali būti efektyvus ginklas lietuvių interesams kelti ir ginti.
Algirdas Budreckis
