AR VLIK-AS IŠGIRS KENČIANČIOS LIETUVOS BALSĄ?
LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI
Kasmet VLIK-as šaukia savo narių (politinių organizacijų ar sambūrių atstovų) metinj seimą. Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto 1968 metų seimas įvyko gruodžio menesio 7 ir 8 dienomis McAlpin viešbutyje, New Yorko mieste (JAV).
Šiuo metu VLIK-ui pirklauso 15 politinių vienetų ar sambūrių. Kiekvienas toks politinis vienetas ar sambūris turi teisę siųsti į metinį seimą 3 atstovus. Šiame seime dalyvavo 39 atstovai: 10 grupių atsiuntė pilnas delegacijas (po 3 atstovus), 4 — po 2, ir 1 — tik 1. Svečių teisėmis dalyvavo seime apie 20 asmenų.
Metinio seimo tikslas
Metinių seimų tikslas yra: 1) išklausyti ir priimti VLIK-o vadovybės praėjusių veiklos metų apyskaitą; ir 2) nustatyti ir priimti darbų bei veiklos planą ateičiai (bent vieneriems metams).
Praėjusių metų veiklos klausimu kalbėjo J. Audėnas, VLIK-o vicepirmininkas. Jo žodyje buvo išvardinti VLIK-o eiliniai darbeliai (biuletenių leidimas, laisvojo pasaulio vyriausybių kontaktavimas Lietuvos bylos reikalu ir pan.), kurie kasmet šio veiksnio yra atliekami. Apie jokius didesnius žygius bei darbus J. Audėnas neužsiminė. Išvada — VLIK-as, tur būt, nieko didesnio 1968 metais ir neatliko.
Pranešimą apie artimiausius VLIK-o uždavinius padarė VLIK-o vicepirmininkas dr. B. Nemickas. Jis savo pranešime iškėlė tik trejetą gana bendro pobūdžio problemų, kurios yra palietusios laisvuosius lietuvius: 1) laisvųjų bendravimo su pverg-taisiais klausimas; 2) paruošimas ir išleidimas leidinio svetimiesiems, kuriame būtų nušviečiama sovietų vykdoma rusifikacija komunistų pavergtoje Lietuvoje; ir 3) įtraukimas kiek galima daugiau intelektualinių pajėgų į Lietuvos laisvinimo institucijų darbą. Jis nė nemėgino duoti sugestijų VLIK-ui, kaip ši institucija turėtų tas problemas spręsti.
Nei VLIK-o pirmininkas dr. K. J. Valiūnas, nei kiti VLIK-o vadovybės nariai, nei VLIK-o seimo atstovai neiškėlė jokių naujų Lietuvos bylai vesti projektų ar idėjų. Tuo atžvilgiu VLIK-o seimas buvo nepaprastai blankus.
Nepakanka tik gerų norų
“Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas turėtų būti... politinio planavimo centras” — tai VLIK-o pirm. dr. K. J. Valiūno pareiškimas šio seimo metu. Ar gi VLIK-ui kas trukdo būti tokiu centru? Geros valios lietuviai to tik ir tetrokšta! Savo žodyje dr. K. J. Valiūnas vėl akcentavo: "... mažiau žodžių, daugiau konkrečių darbų.. .” Ar VLIK-o pirmininkas taikė tai šios institucijos vadovybei? Iš VLIK-o pirmininko dr. K. J. Valiūno pareiškimų buvo galima susidaryti įspūdį, kad jis pasisakė prieš taip vadinamą partizaninę veiklą Lietuvos vadavimo darbe. Kas gi iššaukė ir iššaukia tą partizaninę veiklą? Jei ALT-ba ir VLIK-as būtų judresni ir veiklesni, tos partizaninės veiklos iš viso nebūtų buvę ir nebūtų.
Viena iš VLIK-o seimo rezoliucijų skamba taip: "Seimas didžiai vertina JAV Kongreso rezoliuciją, įtaigojančių Prezidentą, kad JAV vyriausybė iškeltų Baltijos valstybių klausimą Jungtinėse Tautose”. Be abejo, čia kalbama apie JAV-bių Kongreso priimtą rezoliuciją (H. Con. Res. 416), kurią pravedė Rezoliucijoms Remti Komitetas. Tai vienas iš didžiųjų darbų, atliktų Lietuvos laisvinimo žygyje nuo 1940 metų, kai kraštą užplūdo raudonoji lava. šis laimėjimas buvo atsiektas partizaninio judėjimo. Kiek yra žinoma, iki šiol nei VLIK-as, nei ALT-ba dar nėra padėkojusi Rezoliucijoms Remti Komitetui už minėtos rezoliucijos pravedimą JAV-bių Kongrese.
Energingas VLIK-o pirmininkas
Nė nemėginame kaltinti VLIK-o pirmininko dr. K. J. Valiūno dėl jo neveikios. Jis ir energingas, ir judrus, ir mokąs prieiti prie sunkiai prieinamų asmenų Lietuvos bylos reikalais. Gaila, kad jam nepavyksta išjudinti VLIK-o ir. įvesti šią instituciją į tinkamas vėžes. Jei VLIK-o vadovybė, kaip vienetas, nesiryžta išeiti su naujais ir didesniais planais Lietuvos laisvinimo darbe, tai nors pirmininkas turėtų parodyti čia didesnės iniciatyvos. Jei VLIK-o seimas jo planus atmestų, tai tuo atveju nekristų juoda dėmė nors ant VLIK-o pirmininko.
Išvados
Geros valios lietuviai, trokštą pavergtai Lietuvai kaip galima greites-nio laisvės ryto, nėra patenkinti nei VLIK-o, nei ALT-bos veikla. Jie laukia iš tų veiksnių keleriopai našesnės bei konkretesnės veiklos. Kaip VLIK-as galėtų išeiti į pilnesnę veiklą?
1. VLIK-o pirmininkas ir kiti vadovybės nariai negauna jokių naujų minčių bei idėjų iš seimo atstovų. VLIK-o vadovybė turėtų kontaktuoti asmenis, esančius už VLIK-o ribų, kurie yra parodę ir sumanumo ir sugebėjimų partizaninėje veikloje, ir gauti iš jų kiek galima daugiau sugestijų bei patarimų Lietuvos laisvės kovai suaktyvinti, šiam reikalui VLIK-o vadovybė neturėtų pagailėti nei laiko, nei pastangų, nei pinigo.
2. VLIK-o vadovybė, surinkus visą medžiagą (sugestijas, patarimus bei rekomendacija), turėtų paruošti trumpalaikį (vieneriems metams) ir ilgalaikį veiklos planą. Reikia manyti, kad kitas VLIK-o seimas (1969 metų pabaigoje) tą planą su didesniais ar mažesniais papildymais priimtų. Kodėl VLIK-as negalėtų sušaukti specialaus seimo tokio veiklos plano pilnam išdiskutavimui bei priėmimui ?!
3. Geros valios lietuviai nepagaili didesniems darbams bei žygiams piniginės paramos. Jos tikrai atsirastų, jei tik VLIK-as pajudėtų pilna sparta.
Kenčiančioji Lietuva laukia iš VLIK-o pilno pajudėjimo, didelių darbų bei žygių. Ar VLIK-o vadovybė išgirs kenčiančios Lietuvos balsą?!
P. Kairys
