JŪROS SONATA TIKROVĖJE

Balys Čiurlionis, Canoga Park, California, iškilusis lietuvių inžinierius, statąs miestą jūros dugne. Plačiau apie tai skaityk šiame numeryje.

Savo paslaptingumu, mistika, beribiškumu jūra visada buvo ir yra įvairių žanrų menininkams įkvėpimo versmė. Jūros temą. gausiai naudojo genialusis Mikalojus Konstantinas Čiurlionis muzikoje ir tapyboje. Poeto žodžiais, jį viliojo “svaigioji bedugnė” ir “žiburėti langai anapus uždangos”. Jo Jūros sonatos ciklo paveiksle Andante šviečia miestas jūros dugne, prie kalnų žvaigždės, ir spinduliai iš paslaptingų akių vandens paviršiuje bando prasiskverbti į mįslingas erdves. Gera ranka didžiuliame delne švelniai laiko būrinį laivelį. Kas jis? Žmogiškoji egzistencija, amžinojo pasaulio gyvybės ritmas ar paties kūrėjo svajonė? Vargu kas atspės, ką jautė Čiurlionis kūrybos valandoje.

Šiais mokslinės revoliucijos laikais į erdvės ir jūros paslaptis negailestingai veržiasi modernioji technika. Ir veržiasi tarsi tais keliais, kuriuos parodė didžiųjų menininkų vizija. Jau projektuojami miestai vandenynų gelmėse. Dar įdomiau, kad “žiburėtus langus” jūrų dugne, šiuo kartu jau tikrovėje, projektuoja lietuvis inžinierius, o jo pavardė irgi Čiurlionis, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pusbrolio sūnus Balys.

Jūrų ir vandenynų tyrinėjimas, okeonografija, turi savo istoriją, tačiau pastaruoju metu darbai labai paspartinti. Mat, sukoncentravus žvilgsnį į erdves, artimesnis ir konkretesnis objektas — vandenys, dengiu 72 proc. viso žemės paviršiaus, buvo tarsi pamiršti. Staiga prisiminta, jog skverbimasis į vandenynų ir jūrų gelmes gali turėti labiau reikšmingų karinių, mokslinių ir industrinių tikslų, negu siekimas planetų. JAV Laivyno departamentas pagrindinei gyvenviečių ant jūros dugno ir po jūros dugnu koncepcijai sukurti specialiu kontraktu buvo pavedęs North American Rockwell korporacijai. Šios korporacijos Ocean Systems Operations skyrius 1968 metų birželio mėnesį užbaigė studijų ir trijų tomų veikalo forma pateikė Laivyno departamentui. Studija pavadinta “Study of One-Atmosphere Manned Underwater Structures”.

Pagrindinę viso projekto dalį — struktūrines problemas išspręsti North American Rockwell korporacija pavedė inžinieriui Baliui Čiurlioniui. Tuo būdu jis paruošė apie ketvirtį viso projekto, o arti pusės visos studijos atlikta jo žinioje ir atsakomybėje.

Spręsdamas statybinių medžiagų, techniškų priemonių ir su statyba susijusias jūros dugno problemas, inž. B. Čiurlionis turėjo tik ribotus mokslinės literatūros šaltinius. Eilę klausimų teko spręsti vien teoretiškais apskaičiavimais, drąsiomis prielaidomis ir profesine intuicija. Plieno korpusų formavimui (kurie galėtų išlaikyti tikrai nepaprastai didelį išorinį spaudimą) B. Čiurlionis plačiai naudoja savo išradimą, kuris įgalina pigiai ir labai tiksliai metalo plokštes povandeninių sprogdinimų metodu išlankstyti į norimas formas. Pagal šį išradimą EI Toro, Ca-lifornijoje, įrengta statybos metu laisvajame pasaulyje didžiausia metalo formavimo įmonė “Explosion Forming Facility”.

Apie Balio Čiurlionio išradimą plačiai buvo rašyta profesinėje amerikiečių spaudoje; North American Aviation jam už tai 1966 metais įteikė specialų įvertinimo raštą.

Visoms projekto fazėms spręsti “Study of One-Atmosphere Manned Underwater Structures” veikale suregistruota gausūs informacijos šaltiniai ir plati bibliografija. Tarp jų randame paties B. Čiurlionio ir kito lietuvio okeanografo dr. P. A. Mažeikos darbus.

Balys Čiurlionis statybos inžinieriaus specialybę įsigijo Vytauto Didžiojo universitete Kaune ir Stutt-garto universitete Vokietijoje. Daugelį specialių kursų ėmė Californijos (UOLA) ir Pietinės Californios (USC) universitetuose bei specializavosi didžiųjų korporacijų tyrimų institucijose.

Balys Čiurlionis priklauso tai ne taip jau gausiai lietuvių profesionalų grupei, kuri sąmoningai ryžtasi nepaskęsti vien profesiniuose rūpesčiuose. Aukštos kvalifikacijos ir įsijungimas į istoriniai lemtingų mokslo projektų vykdymą neišjungia jo iš gyvosios lietuvių bendruomenės gretų. Lietuvos vadavimo, lituanistinio švietimo ir aplamai visi kiti lietuvybės rūpesčiai yra tapę Čiurlioniu šeimos rūpesčių dalimi. Balys ir žmona Birutė yra LB, Lietuvių Fondo, Lietuvių Fronto Bičiulių nariai, jūrų skautų, tautinių šokių grupių rėmėjai, profesinių organizacijų veikėjai. Baliui vadovaujant, 1965-66 veiklos metais Pietinės Kalifornijos Amerikos Lietuvių Taryba atsiekė gražių laimėjimų. Sėkmingai pirmininkavo LFB Los Angeles sambūriui. (Šiais metais sambūrio vicepirmininkas). Dalyvauja Rezoliucijoms Remti Komiteto veikloje. Birutė — buv. lituanistinės mokyklos mokytoja, lituanistinių kursų jaunimo stovyklose vedėja, tautinių šokių mokytoja. Šiais metais aukštesniąją mokyklą baigęs lietuviškų nusiteikimų sūnus Raimundas svajoja apie aeronautiką. Rudenį pradeda universitetines studijas.

Gero vėjo lietuviškos ir profesinės veiklos vandenyse!

J. Kj.