VEIKSNIAI IK KITŲ DARBAI
DR. PETRAS PAMATAITIS
Logiškai ir konsekventiškai galvojant, visus Lietuvos vadavimo darbo planus turėtų paruošti ir įgyvendinti mūsų veiksniai. Bet taip nėra. Visa, kas tik didesnio buvo padaryta Lietuvos laisvinimo darbe paskutiniųjų kelerių metų laikotarpyje, buvo suplanuota ir įvykdyta ne veiksnių, o šalia jų esančių vienetų ar pavienų asmenų.
1967 metų pabaigoje mūsų veiksniai 1968 metus paskelbė Laisvės kovos metais. Buvo tikėtasi, kad patys veiksniai išeis su didesniais planais ir užsimojimais kovoje dėl Lietuvos laisvės, o taip pat talkins ir lietuvių bendruomenėms ir veikėjams periferijose jungtis į žygį už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Veiksniai deklaravo Laisvės kovos metus, ir tuo viskas pasibaigė.
Pasigesta ir direktyvų ir talkos
Lietuviai visad daugiau ir pilniau pajuda Lietuvos laisvinimo darbe Vasario 16-sios proga. 1968 metai yra jubilėjiniai metai: šiais metais minime Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukaktį ir taip pat Lietuvos valstybės įkūrimo 717 metų sukaktį. (Tiesiog nedovanotina, kad mūsų veiksniai antrosios sukakties neakcentavo. Čia, laisvajame pasaulyje, ši sukaktis tūrėtų būti linksniuojama kasdien). Buvo manyta, kad veiksniai pajudės, ir lietuviai Vasario 16-sios proga “pajudins žemę” Lietuvos bylos reikalu. Tik kelių vietovių lietuviai (Los Angeles, Calif., Philadelphia, Penn. ir gal dar vienoje ar kitoje vietovėje) plačiau išnešė ta proga Lietuvos bylos reikalą į amerikiečių tarpą. Visur kitur vyko rutininiai Vasario 16-sios minėjimai: parapijų ar klubų salėse, kalbant apie Lietuvai padarytą ar daromą skriaudą tik saviesiems, graudinant tik savųjų širdis. O juk turėjome visur (JAV-se ir kituose laisvojo pasaulio kraštuose) kalbėti tai svetimiesiems, įsiskverbti į jų spaudą, radiją ir televiziją. Lietuvos bylos klausimas kaip perkūno trenksmas turėjo pereiti ir nuaidėti per visą laisvąjį pasaulį. To nepadarėme, ir dėl to kaltę turi prisiimti tik mūsų veiksniai.
Sekant pagrindinius lietuvių laikraščius, buvo labai lengva matyti, kaip didesnės mūsų bendruomenės JAV-se ir kitur paminėjo Vasario 16-tąją ir kas naujesnio buvo įnešta į tuos paminėjimus. Didesnių išėjimų su Lietuvos bylos reikalu (su mažomis išimtimis) į kitataučių tarpą nesimatė. Sunku buvo tai padaryti, neturint jokių direktyvų ir paramos iš mūsų veiksnių.
Teko tuo reikalu išsikalbėti su Pietinės Kalifornijos Lietuvių Tarybos vadovybe, kuri buvo pasiryžusi pilniau išnešti Vasario 16-sios proga Lietuvos klausimą į amerikiečių spaudą, radiją ir televiziją, ir tai įvykdė. To vieneto vadovybė kreipėsi į pagrindinius mūsų veiksnius (ALT-bą, VLIK-ą ir LLK-tą), prašydama patarimų bei medžiagos. Amerikos Lietuvių Tarybos centro vadovybė iš viso neatsakė į laiškus. Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto vadovybė atsiliepė, bet paramos nei patarimais nei literatūra nesulaukta. Su kiek apčiuopiamesne parama atėjo Lietuvos Laisvės Komiteto vadovybė, atsiųsdama gana didoką skaičių egzempliorių angliškų knygų apie Lietuvą. Tos knygos buvo panaudotos, kreipiantis į amerikiečių laikraščius ir radijo bei televizijos programų vadovus. Pietinės Kalifornijos Lietuvių Tarybos vadovybė visą medžiagą bei literatūrą turėjo paruošti ir atspausti pati. Talkinant Lietuvos generaliniam konsului dr. Juliui J. Bielskiui, buvo paruoštas puikus memorandumas (An Appeal For Justice — The Question of Lithuania). To memorandumo šimtai egzempliorių buvo panaudoti, kontaktuojant amerikiečių laikraščius, radijo ir televizijos programų vadovybes ir steito ir krašto legislatorius. Minėto vieneto vadovybė pati paruošė pranešimus amerikiečių laikraščiams, radijo ir televizijos programoms, paruošė proklamacijų ir rezoliucijų tekstus, kurios vėliau buvo paskelbtos ar priimtos legislatūrų (steito ir apskričių) ir miestų bei miestelių burmistrų bei tarybų, paruošė laiškų tekstus steito ir krašto legislatoriams, paruošė ir visą kitą reikiamą literatūrą. Laimingu sutapimu to vieneto vadovybė turėjo tam darbui pajėgių ir sugebančių darbuotojų. Vargu ar visų kitų lietuvių bendruomenių vadovybės galėjo tai tinkamai atlikti. Juk tai centrų darbas. Ir ALT-ba ir VLIK-as iki įkyrumo prašė ir prašo pinigų, bet talkos iš jų negalima sulaukti nė už centą.
Didelių pastangų puikūs vaisiai
Jei tik sumaniai ir intensyviai dirbama, nepagailint laiko ir pinigo, visad galima tikėtis apčiuopiamesnių rezultatų. Tuo gali pasididžiuoti ir pasigirti Pietinės Kalifornijos Lietuvių Taryba. Jos laimėjimai Vasario 16-sios proga Lietuvos reikalui buvo dideli. Panašių laimėjimų atsiekė dar gal tik vienos ar kitos vietovės lietuviai. O, juk buvo galima tai padaryti beveik kiekvienoje vietovėje, kur tik yra šiek tiek lietuvių.
Kokie gi buvo Pietinės Kalifornijos Lietuvių Tarybos laimėjimai?
1. Išgauti puikūs įžanginiai trijuose amerikiečių laikraščiuose: Los Angeles Times (tai milijoninio tiražo dienraštis, skaitomas didžiausiu Vakarų Amerikoje); The Evening Outlook (Santa Monica miesto ir apylinkės dienraštis); ir The Tidings (Los Angeles arkivyskupijos oficiozas). To vieneto pirmininko Jono Čingos reikšmingi ir turiningi laiškai buvo paskelbti ne tik eilėje Kalifornijos dienraščių, bet taip pat pasirodė ir kitur, k. t. Chica-goje, New Yorke ir t.t.
2. Išgautos reikšmingos rezoliucijos iš Los Angeles apskričio vadovybės ir Los Angeles miesto tarybos. Tai ne eilinės ir rutininės rezoliucijos, ir vargu kuri kita vietovė panašią ar panašias rezoliucijas yra išgavusi.
Los Angeles miesto tarybos priimtoje rezoliucijoje iškeliama sena ir garbinga Lietuvos praeitis (Whereas, the country’s early struggles during feudal times culminated with the formation of United Kingdom in 1251 under King Mindaugas), paminimos partizanų kovos su pavergėjais (Whereas, in the succeeding battles for freedom, 1944-1952, 30,000 Lithuanian
freedom fighters lost their lives and hundreds of thousands of others were imprisoned or sent to Siberia which subdued the aidless resistance movement), raginamas JAV-bių prezidentas iškelti Lietuvos bylą Jungtinėse Tautose (Be it further resolved, that the City Council does join with the 89th Congress in support of their unanimous resolution urging the President to take action in the United Nations for restoration of independence for Lithuania and two other occupied Baltic States . . .).
Los Angeles apskrities (Los Angeles county turi virš 7 mil. gyventojų) vadovybė (Board of Supervisors) priėmė dar turiningesnę rezoliuciją negu kad miesto taryba. Štai tos rezoliucijos svarbesnės ištraukos:
“ . . .Whereas, the House of Representatives and the United States Senate (of the 89th Congress) unanimously passed House Concurrent Resolution 416 urging the President of the United States to direct the attention of the world opinion at the United Nations and at other appropriate international forums by such means as he deems appropriate, to the denial of the rights of self-determination for the peoples of Lithuania, Latvia, and Estonia, and to bring the force of world opinion to bear on behalf of the restoration of these rights to the Baltic peoples:
Now, therefore, be it resolved, that the Board of Supervisors of the County of Los Angeles respectfully urges the President of the United States to bring the question of liberation of the Baltic States before the United Nations and ask that body to request the Soviet Union withdraw all of its troops and release its control of Lithuania, Latvia, and Estonia, and return to their homes all Baltic exiles and deportees from prison camps in the Soviet Union; and
Be it further resolved, that a copy of this resolution be forwarded to the President of the United States, Secretary of State Dean Rusk, and United States ambassador to the United Nations Arthur Goldberg . ..”
Los Angeles apskrities vadovybė ne tik priėmė šią puikią rezoliuciją, bet davė taip pat jai eigą. Ar buvo bent viena kita vietovė, kur amerikiečių priimtoms rezoliucijoms būtų buvusi duota tolimesnė eiga? Labai abejoju.
3. Laikraščių paskelbti įžanginiai, priimtos rezoliucijos ir Pietinės Kalifornijos Lietuvių Tarybos paruoštas memorandumas buvo įtraukti į Congressional Record.
4. Buvo kontaktuoti abu Kalifornijos senatoriai ir visi kongresmanai (38). Jiems buvo pasiųsta atitinkamos literatūros ir jie buvo prašomi dalyvauti Vasario 16-sios minėjime JAV-bių Kongrese. Eilė jų tarė turiningus žodžius ar padarė reikšmingus pareiškimus Kongrese Vasario 16-sios proga.
5. Buvo padaryti didesni prasiveržimai su Lietuvos bylos reikalu į radijo ir televizijos programas. VLIK-o pirmininkui dr. K. Valiūnui buvo sudarytos galimybės pasisakyti televizijos programose Lietuvos laisvės kovos klausimais.
6. Lietuviai buvo išvesti iš parapijos salės į pirmaeilį viešbutį pagrindiniam Vasario 16-sios minėjimui ir ta proga ruoštiems iškilmingiems pietums.
7. Buvo palikta laisvė aukotojams nukreipti savo aukas savo pasirinktiems veiksniams. Vieni savo aukas nukreipė VLIK-ui, kiti — ALT-bai, treti — Rezoliucijoms Remti Komitetui, kiti — kitiems vienetams (Lietuvių Fondui ir kitoms grupėms). Didelė dalis aukotojų aukas paskirstė trims vienetams: VLIK-ui, ALT-bai ir Rezoliucijoms Remti Komitetui. Kodėl taip negalėjo padaryti kitos vietovės? Rengėjai turėjo nepamiršti ypač Rezoliucijoms Remti Komiteto. Tik šis vienetas tedirba konkretų laisvinimo darbą, kiti — tik planuoja ir kalba, o darbų nesimato.
Kartojasi sena istorija
Kai JAV-bių Kongresas (Atstovų Rūmai — 1965, o Senatas — 1966) priėmė garsiąją savo rezoliuciją (H. Con. Res. 416), tai tam tikri mūsų veiksniai arba stengėsi savintis nuopelnus sau, arba priimtos rezoliucijos reikšmę suniekinti, arba priskirti nuopelnus tam tikroms grupėms, kurios ne tik nepadėjo Rezoliucijoms Remti Komitetui, bet visomis išgalėmis trukdė. Keistą liniją buvo užėmusi ELTA su savo “straipsniais” įvairiuose lietuvių laikraščiuose. Nežinant ir nepažįstant pilnai viso rezoliucijos pravedimo žygio ir reikalo, iš ELTOS “straipsnių” buvo galima susidaryti įspūdį, kad ta rezoliucjia buvusi pravesta “kitų jėgų”, o ne Rezoliucijoms Remti Komiteto pastangomis; taip pat buvo mėginta sumažinti iki minimumo priimtos rezoliucijos reikšmė bei svarba. Dar toliau tuo metu nuėjo tam tikri ALT-bos žmonės: jie arba stengėsi visus nuopelnus priskirti sau arba savo pataikūnams.
1965 ir 1966 metų istorija vėl kartojasi 1968 metais. Elta savo pranešime, kuris buvo įdėtas 1968 metų kovo mėnesio 6 dienos “Draugo” numeryje (pirmame puslapyje), teigia, kad Los Angeles Times davęs savo įžanginį (Imperialism, Russian Style) Lietuvos bylos reikalu Eltos pastangomis ir naudodamasis tos institucijos informacija. Tai neatitinka tiesos. Kodėl VLIK-o išlaikoma institucija skelbia neteisingas žinias? Koks tokios informacijos tikslas? Ar tuo norima pridengti VLIK-o neveikią ar tos veiklos neefektingumą?
Eltaminėtame pranešime taip pat pažymi, kad ir kiti straipsniai kituose krašto amerikiečių laikraščiuose yra pravesti tos institucijos pastangomis. Reiškia, kad atskirų vietovių lietuviai nieko ta linkme nedarė, ir Elta kokiu tai magišku būdu prasiskverbė su Lietuvos byla į amerikiečių spaudą. Taip nebuvo Los Angeles mieste. Tą patvirtinti, be abejo, gali ir kitų vietovių lietuviai darbuotojai. Jei tik kas buvo laimėta Lietuvos bylos reikalui amerikiečių spaudoje ir radijo bei televizijos programose, tai visa buvo atsiekta tos vietovės lietuvių pastangomis. VLIK-as, atiduodamas tuos nuopelnus atskirų vietovių lietuviams, žymiai daugiau laimėtų sau, negu kad dabar, viską savindamasis.
JAV-bių Kongresas kasmet pamini Vasario 16-tąją. Ta proga eilė senatorių ir kongresmanų taria žodžius ar padaro pareiškimus. ALT-bos centro valdyba kasmet primena lietuviams, kad to paminėjimo ruošimas esąs tos institucijos veiklos sferoje. ALT-ba čia kaiką padaro: parūpina maldoms sukalbėti dvasiškius Atstovų Rūmuose ir Senate, paragina eilę legislatorių tarti žodžius ta proga. Tai ir viskas. Atskirų vietovių lietuviai (daugiausia savo iniciatyva) kreipiasi į savo senatorius ir kongresmanus tuo pačiu reikalu. Rezoliucijoms Remti Komitetas kontaktuoja savo narius Kongrese (eilė senatorių ir kongresmanų oficialiai priklauso Rezoliucijoms Remti Komitetui). Tas minėjimas Kongrese, kaip matome, yra suorganizuojamas eilės jėgų. Juokingai ir naiviai skamba minėtas Eltos pranešimas, kad apie 100 JAV-bių Kongreso narių tarę žodžius ar padarę pareiškimus Vasario 16-sios proga (1968 metais) Kongrese Eltos informacijos dėka. Eilė senatorių ir kongresmanų savo žodžiuose ar pareiškimuose kėlė rezoliucijos (H. Con. Res. 416) įgyvendinimo klausimą, Vasario 16-sios proga jie įtraukė tą rezoliuciją į Congressional Record. Ar ir tai yra Eltos nuopelnas? Jei tokia metamorfozė būtų įvykusi Eltos redaktorių galvosenoje, tai tikiu, kad Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybė ir to žygio rėmėjai atleistų tai institucijai visas praeities “nuodėmes”.
Veiksniai turi pajudėti
Ir ALT-ba ir VLIK-as yra ir reikalingi ir būtini, bet jie turi pajudėti. Ir vienos ir kitos institucijos veiklai plotai yra neriboti. Ir vienos ir kitos institucijos darbuotojai turėtų apkapoti savo konferencijų skaičių, sėsti prie stalų ir paruošti kiek galima pilnesnius veiklos planus ir imtis iniciatyvos juos įgyvendinti. Tuo atveju nereikės tiems veiksniams kaišytis kitų vienetų laimėjimų plunksnomis.
