LUKŠA PAS SMERŠ AGENTĄ ERELĮ
Bendrame BDPS Vyr. Komiteto ir VGPS posėdyje, kuriame faktiškai pirmajam organui atstovavo Erelis, antrajam J. Lukša, Vytis ir Tautvaiša, buvo numatytas visų (partizanų) apygardų suvažiavimas. Prieš jj dar lankė apygardas VGPS pareigūnai drauge su BDPS atstovu Ereliu, palenkdami jas paklusti VGPš... Gruodžio 28 J. Lukša turėjo susitikti su Ereliu suvažiavimo reikalais. Eidamas link medicinos rūmų, netikėtai susitiko Butautą, atvykusį iš Kauno. Tas pranešė apie suėmimus, kurių siūlai vedą į tą barzdočių (Erelį), su kurio žinia išvyko Hektoras ...
“Butautas kvietė mane susilaikyti nuo šiandieninio pasimatymo su Ereliu ir kartu svarstyti esamų įtarimų tikrumą. Aš gi, prileisdamas, kad Erelis gali būti išdavikas (panašūs įtarimai jau mums buvo ne kartą kilę), nė kiek neabejodamas, ryžaus pas Erelį eiti, nes turėjau “tartis paskutiniukart dėl sausio 18 suvažiavimo. Mano nėjimas — galvojau — galėtų tik paankstinti Erelio abejones mūsų pasitikėjimu... Pas Erelį man vyko gana neblogai. Pokalbis su juo nieku nesiskyrė nuo lig šiol buvusių ... Galutinai aptarėme sausio 18 dienos pasiruošimus, ir aš gavau galutinį jo pritarimą už dviejų dienų vykti į Tauro apygardą “parvežti” posėdžio dalyviams ryšio punktus, slaptažodžius, susirinkimui vietos nurodymą ir kitas “reikiamas” smulkmenas ...”.
Grįžęs į Vilnių Lukša padėtį rado paaštrėjusią. Jau buvo prasidėję suėmimai. Perduoti Ereliui fiktyvius duomenis apie numatytą suvažiavimą nuvyko drauge su Tautvaiša ...
“Erelis buvo šį kartą kiek susijaudinęs, ne toks kaip visada ... Erelį palikome prieš vidunaktį. Po pusvalandžio vėl susitikome su Butautu, Žaliuku ir Juodvarniu. Erelio laikysena rodė, kad mūsų dienos “suskaitytos” ... Likvidacijos reikėjo laukti kiekvienu momentu. Juodvarnis pranešė, kad prieš kelias valandas suimta Ožka. Sekanti auka turėjo būti Juodvarnis, o po to jau mes. Taip dalykams susiklosčius, dar šią naktį nutarėme palikti Vilnių ...
Ne visos apygardos, Erelį dešifravus, sugebėjo greit nuo kontrarazviedkos rankų atsipalaidoti . . . Ereliui užsimaskavus kitokia firma ir kitokia savo slapyvarde pavyko užmegsti ryšius su vytautėnais ... 1947 rugpiūčio mėnesį Ereliui dar pavyko išsikviesti į Vilnių Lietuvos šiaurės rytų srities partizanų vadą Žalgirį ir Vytauto apygardos vadą Žaliaduonį ... Abu jie apsistojo pas Aitvarą. Nakčia bemiegodami, išgirdo namo prieangyje rusiškus šnabždesius: “Patichonko, patichonko”. Abu stvėrėsi už pagalvių, kur buvo pasidėję pistoletus. Tačiau ... pistoletų nebuvo.
(Iš N. E. Sūduvio tik ką išėjusios knygos VIENŲ VIENI)
