KULTŪRINIO GYVENIMO APŽVALGA PAVERGTOJE LIETUVOJE
1962 METAI
Mečys Musteikis
Ruošti pavergtos Lietuvos kultūrinio gyvenimo apžvalgą yra vienas nemalonių darbų. Kol sovietiškoje Lietuvos spaudoje surandi vieną antrą žinutę apie kokį nors vertą dėmesio kultūrinį įvykį, tai turi peržvelgti daugybę sovietiško — komunistiško šlamšto — įvairių straipsnių, kritikų, polemikų ir t. t., persunktų bolševikiška propaganda, kas ilgainiui pasidaro labai įkyru, net biauru. Tačiau jau septyneris metus šį darbą tebetęsiant, nesinori jį staiga nutraukti, juo labiau, kad žinoti ir suprasti, kas dabar Lietuvoje vyksta ir kultūrinėje srityje, yra naudinga, o daugeliu atvejų ir reikalinga.
Ir praeitais metais Lietuvos kultūriniam gyvenime didesnių pasikeitimų nepastebėta, nors mažų įvairavimų yra.
Dramos Teatrai
Vilniaus Akademinis Dramos Teatras per 1962 metus pastatė šešis naujus veikalus: Šekspyro komediją Daug triukšmo dėl nieko. Savo amžiaus 50-mečiui ir kūrybinės veiklos 30-mečiui pažymėti šį veikalą pastatė A. Kernagis, dail. J. Surkevičius; sovietų dramaturgo
K. Simonovo dramą Ketvirtąjį, režis. V. Čibiras, dail. M. Perco-vas; Tenesi Viljamso pjesę Orfėjus nusileidžia į pragarą, režis. R. Juknevičius, dail. J. Surkevičius; ruso L. Zorino pjesę Draugai ir metai, režis. J. Rudzinskas; I. Turgenevo pjesę Mėnuo kaime, režis. R. Juknevičius, dail. J. Surkevičius; Kazio Sajos pjesę Nerimą, režis. K. Kymantaitė, dail. J. Čeičytė.
Kauno Valst. Dramos Teatras pastatė keturias premjeras: J. Grušo 4-rių veiksmų dramą Profesorių Marką Vidiną, režis. H. Vancevičius, dail. H. Navickas; A. Griciaus komediją Ir ūsai nepadėjo, režis. K. Genys, dail. J. Mikalauskaitė; J. Mackonio 3-jų v. dramą - dainą Ulijoną, sukurtą pagal to paties pavadinimo lietuvių liaudies dainos motyvus. Režis. H. Vancevičius, dail. F. Navickas, muzika komp. A. Bražinsko; A. Diumos dramą Damą su kamelijomis, režis. S. Motiejūnas, dail. J. Malinauskaitė.
Kauno Valst. Muzikinis Teatras pastatė du naujus veikalus: sovietų muziko K. Listovo muzikinę komediją Sevastopolio valsą, režis. A. Ragauskaitė, dirigentai J. Indra ir S. Graužinis, dail. M. Labuckas; J. Strauso operetę Šiksnosparnį.
Šiaulių Valst. Dramos Teatras per 1962 m. pasirodė su trim naujais veikalais: latvės Ventos Vygantės 3-jų v. pjese Pedagoginė sonata, režis. V. Limantas; ruso V. Majakovs-kio komedija Pirtimi, režis. V. Limantas, dail. J. Taujanskaitė; ruso A. Ostrovskio pjese Bekraite, režis. M. Karklelis.
Panevėžio Valst. Dramos Teatras pastatė keturis naujus veikalus: A. Gudaičio - Guzevičiaus dramą Dvikovą, režis. J. Miltinis; moldavo Io-no Drucės pjesę Kasa Klare; lenko L. Kručkovskio Pirmąją laisvės dieną, rėžis. J. Miltinis, dail. A. Ste-panka; slovako Petero Karvašo "aštriais antireliginiais motyvais pasižymėjusią" (Lit. ir Menas, Nr. 49, 1962) 3 v. dramą Siaubo naktį (Bernelių mišias), režis. V. Blėdis, dail. V. Vingelis.
Klaipėdos Valst. Dramos Teatras pastatė penkias premjeras: D. Alio ir L. Rakovo satyrinę komediją "nūdiene" tematika Pavojingesnis už priešą, režis. V. Jasinskas; V. Miliūno pjesę (taip pat sovietine tematika) Odisėjas vis negrįžta, režis V. Jasinskas; A. Diumos (sūnaus) pjesę Klodo žmoną, režis. V. Jasinskas; esto Juhano Smulo dramą Kiek žingsnių iki mirties, režis. A. Žadeikis, dail. J. Čeičytė; rumuno I. Sebastiano pjesę Bevardę žvaigždę, režis. V. Jasinskas.
Marijampolės Valst. Dramos Teatras pastatė du naujus veikalus: V. Hugo (jo 160-sioms gimimo metinėms paminėti) 3-jų v. dramą Mariją Tiudor, režis. St. Čaikauskas, dail. R. Lukšas; italo Aldo Nikolaji komediją Būk vyras, Čelestino, režis. — debiutantas Povilas Gaidys, dail. R. Lukšas.
Kiti teatrų veiklos įvykiai. Vilniaus Valst. Akad. Dramos teatras sausio mėn. gatroliavo Maskvoje, parodydamas spektaklį Kraujas ir pelenai. Vasaros metu krašte gastroliavo Vilniaus Valst. Akademinis, Panevėžio, Kauno ir Klaipėdos dramos teatrai. Liepos mėn. Vilniuje gastroliavo Daugpilio muzikinis dramos teatras, pastatydamas du spektaklius: V. Belico operetę Jūsų laukia draugai ir O. Štrauso operetę Tereziną.
Operos — Baletai
Vilniaus Valst. Akademinis Operos ir Baleto Teatras 1962 metais pastatė šias premjeras: P. Čaikovskio operą Jolantą ir baletą Frančeska da Rimini. Operos režisierius J. Gustaitis, baleto choreografas G. Sabaliauskaitė, dirigentas R. Geniušas, dekoracijos dail. J. Jankaus; J. Štrauso operetę Čigonų baroną, režis. J. Grybauskas, dirig. V. Viržonis, chormeisteris J. Dautartas, dail. V. Palaima, baletm. Č. Žebrauskas; V. A. Mocarto komišką operą Visos jos tokios, režis. J. Gustaitis, dirigentas L. Survila, dail. D. Ūsaitė; sovietų muziko M. Čulako 3 v. 6 pav. baletą, sukurtą pagal italo K. Goldoni komediją Tariamąjį sužadėtinį, pastatė B. Kelbauskas, dirig. H. Potašinskas, dail. R. Songailaitė; Cezario Puni 3 v. baletą Paryžiaus katedra (Esme-raldą), pagal V. Hugo romaną. Baletmeisteris V. Grivickas, dirig. Ch. Potašinskas, dail. J. Jankus.
Lapkr. mėn. Vilniaus Valst. Akad. Operos ir Baleto Teatras gastroliavo Kaune, pastatydamas baletą Gulbių ežerą.
Muzikinis gyvenimas
Sausio mėn. Vilniuje koncertavo neseniai baigusieji konservatoriją smuikininkas Algis Gricius ir pianistė Elena Starkutė.
Sausio 27 d. Vilniuje įvyko koncertas, kurį atliko muzikai—konservatorijos pedagogai: B. Dvarionas, St. Vainiūnas, J. Karnavičius, L. Digrys, E. Paulauskas, E. Dineikaitė, V. Radavičius. Atliko J. S. Bacho instrumentalinius kūrinius. Dainavo solistas V. Adamkevičius. Koncerte taip pat dalyvavo konservatorijos styginis katedros kamerinis orkestras, diriguojamas S. Sondeckio.
Vasario 11 Vilniaus Universitete buvo suruoštas estradinės muzikos koncertas, kuriame buvo atlikti kompozitorių lengvosios muzikos kūriniai.
Vasario mėn. Maskvos konservatorijos studentė Aldona Dvarionaitė suruošė savo fortepiono rečitalius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Be to, ji koncertavo ir Maskvoje bei Bulgarijoje.
Vasario mėn. Vilniuje įvyko Valst. Filharmonijos koncertas, kuriam dirigavo armėnas Ohanas Durjanas.
Kovo mėn. 19 d. Vilniuje Filharmonijos simfoninio orkestro muzikai -— įv. instrumentalistai — solistai suruošė kamerinį koncertą.
Balandžio mėn. Vilniuje buvo suruošti trys siauresnio masto koncertai — sonatų vakarai: J. Fledžinsko ir St. Vainiūno; E. Bertovskio ir K. Blumentalio; E. Paulausko ir L. Digrio.
Vilniaus Valst. Dainų ir Šokių Liaudies Ansamblis balandžio mėn. pastatė naują premjerą Kviečiame viešnagėn. Jos programą sudaro 2 dalys. Pirmojoje dalyje, kurios režisieriumi ir šokių statytoju yra J. Lingys, "pasakoja apie naują gyvenimą mūsų kolūkiniame kaime”, o antroji, — kurios režisieriumi yra J. Gudavičius, "skirta tarybinių tautų draugystės temai, vaizduoja svečių iš įvairių mūsų tėvynės (suprasti — Rusijos, M. M.) kampelių viešnagę Tarybų Lietuvoje” (Lit. ir Menas, Nr. 17, 1962). (Iš šio aprašymo matyti, kad lietuviškoji tautinė dalis, kaip lietuvių liaudies dainos ir t. t., iš programos jau išimta...).
Gegužės mėn. Vilniuje buvo suruošta Chorų savaitė, kurioje pasirodė eilė pajėgesnių mėgėjų chorų, be to, “ataskaitinį” koncertą davė ir Valst. Choras.
Birželio mėn. Vilniaus Valst. Konservatorijoje įvyko konservatorijos studentų simfoninio orkestro koncertas, kuriam vadovavo J. Fledžinskas.
Birželio 4 d. buvo suruoštas konservatorijos rektoriaus J. Karnavičiaus fortepijono vakaras, paminėti jo paties 50 m. amžiaus sukakčiai.
Birželio 12 d. Vilniuje įvyko Valst. Filharmonijos simfoninis koncertas, kuriame buvo atlikta L. Bethoveno Devintoji Simfonija. Atliekant šį kūrinį, dalyvavo Filharmonijos simfoninis orkestras, Valstybinis Choras, vadovaujamas K. Kavecko, solistai T. Slankauskaitė, A. Mikalauskaitė,
H. Žaizdys ir Z. Paulauskas. Dirigavo M. Dvarionaitė.
Rugsėjo mėn. Vilniuje ir Kaune koncertavo vietinis radijo ir televizijos estradinis orkestras.
Spalio mėn. 6 d. Valst. Dainų ir Šokių Liaudies Ansamblis Vilniuje surengė savo 3.000-tąjį — jubiliejinį koncertą.
Spalio mėn. Valst. Filharmonijos kamerinis orkestras, vadovaujamas S. Sondeckio, Vilniuje davė koncertą, kuriame pasirodė trys jauni solistai.
Lapkričio mėn. solistas V. Adamkevičius koncertą davė Vilniaus Universiteto studentams — universitete.
Lapkričio mėn. 25 d. Vilniuje įvyko Valst. Filharmonijos simfoninis koncertas. Filh. orkestras, diriguojamas B. Dvariono, atliko J. Sibelijaus antrąją simfoniją ir fragmentus iš I. Stravinskio baleto Ugnies paukštis. Be to, koncerte buvo atliktas ir naujas V. Klovos kūrinys — simfoninė siuita Vilniaus paveikslai. Koncerte dalyvavo solistas V. Noreika, atlikęs eilę arijų.
Gruodžio mėn. Vilniaus Filharmonijoje įvyko simfoninis koncertas kuriame dalyvavo ir Kauno Politechnikos instituto akademinis choras Jaunystė. Koncerto metu pirmą kartą buvo atliktas komp. J. Juzeliūno kūrinys — Pasakalija (Žiūr. baigiamąsias pastabas!). Taip pat komp. E. Balsio kantata Giesmė mano žemei ir svetimų autorių kūriniai. Dirigavo M. Dvarionaitė. Solo partijas atliko dain. J. Stasiūnas, fleitistas A. Armonas, klarnetistas Alg. Budrys.
Gruodžio mėn. Vilniuje ir Kaune buvo suruošti du lietuvių simfoniniai koncertai, kuriems dirigavo lenkų dirig. S. Marčikas.
Vilniaus operos ir baleto solistai R. Siparis ir E. Kaniava gruodžio mėn. vieną koncertą davė Vilniaus Universitete — studentams ir profesūrai.
Valst. Konservatorijos styginių katedros studentai gruodžio mėn. Vilniuje vieną koncertą davė jaunimui, išpildydami eilę įvairių klasikų kūrinių.
Kaune kovo mėn. koncertą davė Vilniaus Valst. Choras, kuriam dirigavo K. Kaveckas ir A. Krogertas.
Vilniaus Valst. Filharmonijos kamerinis orkestras balandžio mėn. gastroliavo Maskvoje ir kituose Sov. Sąjungos miestuose.
Rudenį Vilniaus Valst. Filharm. kamerinis kvartetas, vadovaujamas
S. Sondeckio, antrą kartą gastroliavo sovietiškose respublikose.
Spalio mėn. Maskvoje ir kitose Sov. S-gos vietovėse gastroliavo Vilniaus Valst. Choras, vadovaujamas K. Kavecko.
Šalia vietinių pajėgų koncertų, muzikiniame gyvenime plačiau pasireiškė ir gastrolieriai iš užsienio, daugiausia iš sovietiškų respublikų. Per ištisus 1962 m. iš užsienio gastroliavo:
1 simfoninis orkestras (iš Ukrainos); 1 estradinis orketras (iš Švedijos); 1 kamerinis orkestras (Estijos); 1 džazo orkestras (Čekoslovakijos); viena kabaretistinė trupė su džazo orkestru (iš Japonijos); 2 kvartetai (1 iš Čekoslovakijos ir Kanados Trevelers); 2 muzikiniai operetės kolektyvai (abu iš sov. respublikų); 1 choras (iš Čilės); 4 dirigentai (3 iš sov. respublikų, 1 iš Vakarų); 8 solistai — instrumentalistai (6 iš sov. respubl., 2 iš Vakarų); 5 solistai — dainininkai (keturi iš sov. respublikų ir 1 iš Vakarų).
Parodos
Sausio mėn. Vilniuje, Dailės Muzėjuje, vyko taikomosios dailės paroda, kurioje buvo išstatyta keramika, audiniai, stiklo, metalo, gintaro dirbiniai ir kt.
Sausio mėn. Vilniuje, rašytojų sąjungos klube, vyko jauno dailininko Igno Budrio akvarelinių darbų siauro masto parodėlė.
Kovo 31 d. Vilniaus Dailės Mu-zėjuje buvo atidaryta skulptoriaus J. Mikėno meno darbų paroda, kurioje buvo išstatyta apie 150 darbų: skulptūrų bei piešinių.
Kovo mėn. Vilniuje, rašytojų klube, vyko dail. A. Gudaičio tapybos darbų siauro masto parodėlė.
Balandžio mėn. krašte buvo suruošta Dailės savaitė, kurios metu buvo rengiamos mažos parodėlės, lankomos dailininkų dirbtuvės, aiškinama apie dailės meną ir t. t.
Balandžio mėn. Vilniaus Dailės Muzėjuje vyko dailininko V. Dilkos darbų paroda, jo 50 amžiaus sukakčiai paminėti.
Birželio mėn. Vilniuje vyko Uzbekijos dailės kūrinių — tapybos, grafikos ir keramikos dirbinių paroda.
Dail. J. Jankaus darbų siauro masto parodėlė buvo suruošta birželio mėn. Vilniuje, aktorių klube.
Vilniuje pavasarį visą mėnesį vyko dail. Ž. Kontrimo akvarelių paroda, paminėti jo 60 m. amžiaus sukakčiai.
Liepos mėn. Vilniuje vyko Kubos dailininkų grafikos paroda. Be to, vyko ir gudų dailininko Boriso Mal-kino darbų paroda, kurioje buvo išstatyta 200 įvairių kūrinių.
Rugpiūčio mėn. Vilniuje vyko jauno dailininko V. Povilaičio darbų — peisažų paroda, siauro masto.
Rugp. mėn. Vilniuje buvo suruošta įvairių sovietinių dailininkų tapybos, skulptūros ir grafikos rinktinių darbų paroda.
Rugsėjo mėn. Vilniaus Dailės Muzėjuje buvo išstatyta grafiko P. Rauduvės darbai jo 25 m. kūrybos jubilėjui paminėti.
Rugsėjo mėn. Vilniaus Dailės Muzėjuje buvo surengtos dar dvi parodos: Valst. Dailės Instituto diplomantų bei studentų darbai ir Puer-to Riko dailininkų grafikos paroda su 120 kūrinių.
Dail. M. Labucko kūrybos — dekoracijų ir kostiumų eskizų — paroda, jo 50 amžiaus proga, vyko Vilniuje spalio mėn.
Dail. Č. Znamierovskio darbų paroda, kurioje buvo išstatyta 300 dailės kūrinių, sukurtų per 40 m., vyko Vilniuje, lapkr. mėn.
Gruodžio mėn. Vilniuje atidaryta Respublikinė portreto paroda. Išstatyta 300 tapybos, grafikos, skulptūros ir mozaikos darbų, kuriuos sukūrė 150 dailininkų.
Gruodžio mėn. Vilniuje buvo suruošta M. Dobužinskio darbų paroda, kurioje buvo išstatyta apie 700 eskizų.
Gegužės mėn. Kauno M.K. Čiurlionio Dailės Muzėjus suruošė kilnojamąją siauro pobūdžio parodą Ukmergėje.
Birželio mėn. Klaipėdoje vyko Žemaitijos liaudies meno paroda, mėgėjiškos apimties, kur buvo išstatyti audiniai, medžio dirbiniai, keramika, gintaro dirbiniai. Panaši paroda vėliau buvo surengta ir Palangoje.
Skulptoriaus J. Mikėno rinktinių darbų paroda gegužės mėn. buvo suruošta Maskvoje.
Kino filmai
1962 metais pasirodė 2 nauji lietuvių pastatyti filmai. Tai Svetimi ir Žingsniai naktį.
Filmas Svetimi vaizduoja lietuvio ūkininko — patrioto konfliktą su dukterimi komjaunuole. Šis ūkininkas karo metu kovojo vokiečių pusėje prieš Sov. Sąjungą, o vėliau pasireiškė rezistencinėse kovose kartu su lietuviais partizanais miškuose. Pagaliau jis bolševikų sugaunamas ir nubaudžiamas į Sibiro darbo vergų stovyklą. Iš čia, po amnestijos, grįžta vėl į savo sodybą, bet jau nesutaria su savo dukra komjaunuole ir todėl iš namų pasitraukia.
Šį filmą išgyrė vokiečių kritikai. Išgyrė ir patys lietuviai (žiūr. Literatūra ir Menas, Nr. 8, 1962). Bet labai aštriai iškritikavo rusai kritikai, nes filme permažai išgarbinami sovietai, o jo pabaigoje nėra visai aišku, kas yra teisesnis: tėvas ar duktė.
Filmas Žingsniai naktį vaizduoja — "atskleidžia jaudinančios kovos prieš hitlerizmą puslapius"... (Lit. ir Menas, Nr. 48, 1962). Tai sovietiškas propagandinis filmelis, turįs mažai ką bendro su tiesa.
Sukaktys
Vertos pažymėti šios pavergtame krašte minėtos sukaktys:
Maironio 100 m. gimimo jubiliejaus;
Dail. Z. Petravičiaus 100 m. gimimo;
Rašytojo A. Vienuolio 80 m. gimimo;
Rašytojo Karolio Vairo-Račkausko 80 m. amžiaus;
Dail. K. Šimonio 75 m. amžiaus;
Komp. St. Šimkaus 75 m. gimimo;
Panevėžiečio muziko M. Karkos 70 m. amžiaus;
Komp. ir dirigento J. Dambrausko 70 m. amžiaus;
Rašyt. Ievos Simonaitytės 65 m. amžiaus (ši sukaktis sausio mėn. 24 d. Vilniuje buvo paminėta specialiu vakaru);
Kompozitoriaus A. Budriūno 60 m. amžiaus;
Dail. Česlovo Kontrimo 60 m. amžiaus;
Kauno dramos teatro artisto A. Mackevičiaus 60 m. amžiaus;
Operos ir baleto teatro režisieriaus J. Gustaičio 50 m. amž.
Komp. J. Pakalnio 50 m. gimimo;
Dail. M. Katiliūtės 50 m. gimimo (mirė 1937 m.);
Kovo 9 d. staiga mirė rašytojas-poetas Kostas Kubilinskas (plačiau žiūr. baigiamosiose pastabose).
Gruodžio 29 d. Literatūra ir Menas trumpai aprašė J. Tysliavos pelenų laidotuves Rasų Kapinėse, Vilniuje.
Kiti įvykiai
Vasario 7-11 dienomis Vilniuje vyko pavergtos Lietuvos Kompozitorių Sąjungos IV suvažiavimas. Jo pagrindinis tikslas — kaip paveikti muzikus, kad jie kurtų partijai pageidaujama kryptimi. Kartu buvo pademonstruoti ir aptarti nauji kompozitorių kūriniai, sukurti daugiausia "nūdiene tematika”.
Vasario 9 d. Vilniuje įvyko Dailininkų Sąjungos suvažiavimas, kurio pagrindinis tikslas buvo toks pat, kaip ir kompozitorių suvažiavimo.
Vasario 9-10 dienomis Vilniuje vyko ir Rašytojų Sąjungos suvažiavimas, kurio tikslas toks pat, kaip ir pirmųjų dviejų.
Vasario mėn. Vilniuje, Rašytojų Sąjungos klube, buvo suruoštas V. Mykolaičio - Putino kūrybos vakaras. Savo kūrinius skaitė ir pats V. Mykolaitis - Putinas.
Knygos
1962 metais pagrindinės knygų leidyklos (Valst. grožinės literatūros leidykla ir Valst. politinės ir mokslinės literatūros) išleido, priskaitant ir mažiausias brošiūrėles, viso 241 knygą (žiūr. baigiamąsias pastabas). Jų vertingesnės, turinčios ryšio su lietuvių kultūra, yra šios:
Lietuvių tautosaka. 5 t. T. 1. Dainos. Iliustr. V. Kalinausko, 835 p. su iliustr. ir gaid. (LTSR MA
Lietuvių kalbos ir literatūros in-tas).
Lietuvių liaudies menas. AUDINIAI. Knygą sudarė ir paruošė J. Balčikonis, M. Glemžaitė ir A. Mikėnaitė. XIV 311 p.
Būga, K. Rinktiniai raštai. 3 tomai. T.S. sudaryt. Z. Zinkevičius. 1008 p. su iliustr. ir žemei.
Lietuvos Inventoriai. XVII A. Dokumentų rinkinys. Sudarė K. Jablonskis ir M. Jučas, 463 p. (Lietuvos TSR Mokslų Akad. istorijos in-tas).
Maironis. Rinktinė. Sudarė A. Sluckaitė, dail. V. Valius, 309 p. su iliustr.
Vaičiūnas, Petras. Paukščių taku. 199 p.
Kubilinskas, Kostas. Varlė Karalienė. Iliustr. A. Steponavičius, 136 P.
Kubilinskas, Kostas. Pirmasis dantukas. Pieš. T. Balčiūnienės, 33 p.
Tomarienė, S. Pasakų sparnai. Pieš. B. Demkutės, 95 p.
Laucevičius-Vargšas, Br. Apsakymai. Paruošė B. Pranskus, 307 p. su iliustr.
Boruta, Kazys. Baltaragio malūnas arba kas dėjosi anuo metu pa-rauduvės krašte. Medžio raižiniai J. Kuzmickio, 259 p. su iliustr.
Lietuvių grafika. 1960 -— 1961 — 1962. P. LXV teksto ir iliustr.
Lietuvių kalbotyros klausimai. T. 5, 239 p. su žemei. (LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros in-tas).
Jurginis, J. Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje, 343 p. (Lietuvos TSR MA Istorijos institutas).
Mykolaitis, Putinas, Vincas. Raštai T. 8. Literatūros istorija, kritika, publicistika, 696 p.
Vienuolis, A. Astronomas Šmukštaras. Apsakymai ir atsiminimai, 405 p.
Vienuolis, A. Paskenduolė. Apsakymai ir apysakos, 475 p.
Medonis, A. Po Sūduvą, 105 p.
Vertingesni, paminėtini vertimai iš svetimų kalbų yra šie:
Homeras. Iliada. Vertė J. Ralys ir kt.
Medžio raižiniai M. Pikovo, 563 P-
Šekspyras, V. Raštai. T. 3. Komedijos, 414 p.
Sent-Egziuperi, A. Žemė žmonių planeta. Vertė V. Drazdauskas, 375 p.
Hemingvėjus, E. Atsisveikinimas su ginklais. Vertė G. Bekerytė ir R. Lankauskas, dail. V. Kalinauskas, 383 p.
V. Hugo. Žmogus, kuris juokiasi. Vertė R. Jankevičiūtė, 698 p.
Haufas, V. Pasakos. Vertė J. Balčikonis, iliustr. G. Gosmano, 388 p.
Kaip Džekas ėjo laimės ieškoti. Anglų liaudies pasakos. Vertė D. Sauka, pieš. V. Konavičiaus, 212 p.
Kaip mėnulis atsirado. Afrikos tautų pasakos. Vertė A. Sluckaitė, piešiniai A. Kostrovos ir N. Kostrovo, 375 p.
Baigiamosios pastabos
Okupuotoje Lietuvoje išeinančio savaitraščio Literatūros ir Meno nr. 2, 1962 m. sausio 13 d., pirmam puslapy išspausdinta nuotrauka, kurioje matyti eilė bolševikinės išvaizdos veidų, įtemptai žvelgiančių priešakin. Po nuotrauka toks įrašas: "Respublikos rajonų kultūros namų direktoriai ir meno vadovai XXII TSKP suvažiavimo nutarimų šviesoje aptarė ketvirtųjų septynmečio metų darbo planus. Apie ką ėjo kalba? — Ateistinė propaganda. Įvairios meno saviveiklos formos. Vaizdinės agitacinės priemonės. Internacionalinis auklėjimas.” Toliau rašoma, kad nuotraukoj matyti —
“bendras seminaro vaizdas“. Savo išvaizda ši nuotrauka mums visai neįdomi, bet įrašas po ja mums tiesiog akivaizdžiai pasako, kur dabar yra kreipiamas visas pavergtos Lietuvos kultūrinis gyvenimas: ateistinė propaganda po kultūros priedanga; vaizdinė agitacija sovietizacijai, bolševizmui, rusifikacijai: pastarajam
tikslui dabar labiausiai skatinamas “internacionalinis auklėjimas" (kaip sistematiškai per tą “internacionalinį auklėjimą“ vykdoma rusifikacija, nuodugniai aprašo Vytautas Vaitiekūnas žurn. Į Laisvę Nr. 30 (67) 1962). Ir šitokia kultūra skleidžiama visame krašte ne tik per "kultūros namų direktorius bei meno vadovus”, skleidžiama ne tik per mėgėjus (saviveiklininkus), bet ir visose kitose srityse, kaip teatruose, muzikoje, mene, literatūroje ir t. t. Į pastarąsias sritis, kaip profesines — valstybės apmokamas, kreipiamas ypatingas dėmesys, kad per jas kuo stipriau būtų vykdomi okupanto uždaviniai.
Todėl savaime suprantama, kad šitokiose kultūrinio gyvenimo sąlygose sunku surasti tai, kas turėtų artimą ryšį su lietuviška tautine kultūra, ar bent būtų artima lietuviškai dvasiai, kas bent kiek stiprintų patį lietuviškumą. Ir vis dėlto, reikia su pasigėrėjimu pripažinti, jog, akyliau stebint pavergtos Lietuvos kult. gyvenimą, kasmet galima pastebėti, kad yra krašte lietuvių kultūrininkų, kurie okupanto užmačioms aiškiai spiriasi ir vis šį tą atsiekia, atiduodami didesnę ar mažesnę duoklę ir lietuviškajai kultūrai, ar bent išvengdami tarnauti tiesioginiams okupanto kėslams.
Savaime suprantama, mes negalime čia paminėti tų atkakliųjų lietuvių kultūrininkų pavardžių. Tai, ką mes čia rašome, okupantas atidžiai seka. Ir todėl kiekvienas asmuo, kurį mes pagirsime ar iškelsime, tuojau atkreips okupanto dėmesį ir bus sulikviduotas ar bent priverstas savo kultūrinę veiklą nukreipti okupantui palankia kryptimi. Ir priešingai, tas asmuo, kurį mes nurodysime kaip silpną kultūrininką, bet labiausiai pasidavusį okupanto užmačioms, bus okupanto labiau įvertintas ir net išaukštintas. Turbūt šitokių aplinkybių įtakoj buvo įvertintas leninine premija ir E. Mieželaitis, kuris savu laiku čia, Vakaruose, mūsų spaudoje buvo pultas kaip silpnas rašytojas, bet geras partietis...
Tačiau vieną iš žymiųjų kultūrininkų šiandien mes jau galime paminėti. Tai a. a. rašytoją - poetą Kostą Kubilinską, kurs 1962 m., teturėdamas vos apie 40 metų, staiga atsiskyrė su šiuo pasauliu. Ir K. Kubilinskas savo straipsniuose bei raštuose buvo priverstas atiduoti tam tikrą duoklę sovietams, juos kartkartėmis paliaupsindamas. Bet vistiek visi jo raštai, ypač skirti vaikams, dvelkia lietuviška dvasia, lietuvišku charakteriu. Lietuvio būdui ypačiai mielas vienas iš paskutiniųjų jo veikalų, išleistas 1962 m. jau po jo mirties, tai vaikams pasakų rinkinys Varlė Karalienė, kur visiškai išvengta liaupsinimų okupantui ir aplamai bolševizmui.
Šia proga negalima nutylėti, kad staigi K. Kubilinsko mirtis sukelia įtarimą, jog ir čia okupantas yra prikišęs savo kruvinus pirštus. Tokį įtarimą sustiprina visas tas paslaptingumas, kuris gaubia šią mirtį. Iki šiol sovietinė spauda iš viso dar nepaminėjo, kokia yra tikroji K. Kubilinsko mirties priežastis. Literatūra ir Menas Nr. 11, išleistas kovo 17 d. paskelbia apie K. Kubilinsko mirtį, graudžiai jo apgailestauja, iškelia jo poeziją ir aprašo jo laidotuves. Bet po to Literatūra ir Menas vėl nutyla ir iki šiol daugiau neužsimena apie jį. Kodėl? Įtarimus, kad dėl K. Kubilinsko mirties savo nagus yra prikišęs okupantas, patvirtina ir neseniai atvykusieji iš Lietuvos.
Kai Sovietų Sąjungos spaudoje pasirodė ruso A. Solženicyno apysaka Viena Ivano Denisovičiaus diena, kurioje aprašyti Stalino laikais vykę žiaurumai darbo vergų stovyklose, netrukus po to šie įvykiai susilaukė atgarsių ir Lietuvos kultūriniame gyvenime. Pvz. kompozitorius J. Juzeliūnas sukūrė muzikos kūrinį — Pasakalija. ‘‘Šiam kūriniui gimti impulsą davė TSKP XXII suvažiavime paskelbta medžiaga apie asmenybės kulto laikais pasireiškusį piktnaudžiavimą valdžia ir socialinio teisėtumo pažeidimus, dėl kurių nukentėjo daug nekaltų žmonių” (Lit. ir Menas, nr. 50, 1962. XII. 15.). Šią temą paliečia ir Kazio Sajos drama Nerimas, pastatyta Vilniaus Valst. Akademiniame Dramos Teatre. (Ji išspausdinta Pergalės žurnale nr. 1, 1963).
Iki 1960 m. vasaros pavergtoje Lietuvoje kasmet buvo skiriamos valstybinės premijos už geriausius literatūros, meno, muzikos kūrinius, geriausią vaidybą ir t. t. Premijų tikslas matomai buvo skatinti minėtų sričių lietuvių kultūrinei veiklai. Praeitais metais atkreipėme dėmesį (žiūr. Į Laisvę nr. 29, 1962), kad 1962 m. tokios premijos jau iš viso nebuvo skirtos. Ir iki šiol bolševikai nė vienu žodžiu nepasakė, kodėl taip įvyko. Tačiau praeitais metais tos priežastys paaiškėjo mums pačios savaime, kada lietuviui lenininę premiją už poeziją paskyrė pati Maskva. Tai reiškia, kad Maskva lietuvių tautinį kultūrinį pasireiškimą dar labiau susiaurino, minėtas premijas panaikindama savo įsakymu.
Nors tos premijos dažnai buvo skiriamos už komunistiško pobūdžio pasiekimus literatūroje, mene ir t.t. bet vis dėlto jos skatino lietuvių kultūrines apraiškas, kurios rusifikacijos uždaviniams Lietuvoje daugiau ar mažiau pastodavo kelią. Maskva šiuo žestu aiškiai parodė, kad Lietuvos ji nelaiko jokia savarankiška respublika, o tik paprasčiausia Rusijos provincija, visapusiškai priklausančia nuo Maskvos. Lietuvai atimta teisė savarankiškai pasireikšti net kultūrinėj srity. Šitokį faktą patvirtina ir pirmą kartą paskyrimas lenininės premijos lietuviui E. Mieželaičiui už eilėraščių rinkinį Žmogų. Ji paskirta ne kaip už lietuvišką kūrinį, bet už rusišką komunistinę poeziją. Tie eilėraščiai pirmiau buvo išversti rusiškai, išspausdinti rusiškai atskira knyga, apdovanoti minėta premija ir tik po to tie eilėraščiai buvo išleisti lietuviškai viena knyga, kurioj išgarbinamas materialistinis komunistinis žmogus. Šis faktas nurodo, kad Lenino premijos skiriamos už patarnavimus rusiškųjų komunistų interesams, kuriuose meninė ar mokslinė vertė atsiduria antroj vietoj.
Vėl su didžiu apgailestavimu tenka konstatuoti, kad 1962 metais knygų, turinčių ryšio su lietuvių kultūra, išleista dar mažiau, kaip praeitais metais. Geresnių vertimų iš svetimų kalbų — taip pat labai mažai. Ir visų knygų bendras skaičius 1962 m. yra 47-niomis knygomis mažesnis, kaip 1961 m. Panašus mažėjimas pasireiškia nuolatos jau ištisa eilė metų. Štai pastarųjų penkerių metų statistiniai duomenys: 1958 m. augš-čiau minėtos leidyklos išleido viso 350 knygų; 1959 - 340; 1960 — 300; 1961 — 288; 1962 — 241.
Ar tai nėra ženklas, kad rusai komunistai yra nusistatę ne tik prieš lietuvišką kultūrą, bet ir apskritai prieš kultūrą Lietuvoj? Reikia manyti, kad lietuviai komunistai norėtų daugiau kultūros bei laisvės, nes juk kiekvienas paukštis, kad ir gerai šeriamas, nori ištrūkti iš narvo. Deja, pavergtoje Lietuvoje net lietuviai komunistai laisvės neturi.
