VATIKANUI ŠYPSOMASI, O APAŠTALAMS KELIAMOS BYLOS
Apglušinęs JAV rusofiliškus politikus savo koegzistencijos politika, N. Chruščiovas dabar savo sireniškus žvilgsnius ir garsus nukreipė į savo atkakliausią idėjinį priešą Popiežių bei Vatikaną. Norėdamas apgauti geraširdį ir geravalį popiežių Joną XXIII, Kremliaus vadovas paleido iš tremties į Vatikaną senelį arkivyskupą Slypyj, neseniai buvo atsiuntęs pas Popiežių savo žentą Adžubėjų, paskui žymų dirigentą Chačaturianą, žada išleisti iš savanoriško kalėjimo kardinolą Mindszenty. Neseniai vėl leido išvažiuoti į Romą vienuolikos lietuvių ekskursijai, kuriai vadovauja Rumšiškės klebonas kun. Žemaitis, o ją prižiūri priskirtas rusas politrukas, kad ekskursija kur nors nepaklystų, bet lankytų šventas vietas, visiems girtų tikėjimo “laisvę” Lietuvoj ir Popiežiui tą pat sakytų, jei gautų su Jo Šventenybe pasikalbėti. Trumpai tariant, Kremliaus sirenos groja visais palankumo pedalais koegzistencijos vargonuose.
Tuo tarpu Sovietų Sąjungoj, ypač pavergtoj Lietuvoj, komunistai veda sustiprintą antireliginę kovą - grasina bausmėmis tėvams, kurie moko savo vaikus katekizmo, draudžia platinti kryželius ir medalikėlius, neleidžia pardavinėti atviručių su šventų Kalėdų ir Velykų sveikinimais, kelia bylas uoliesiems ir pavyzdingiesiems kunigams. Apie vieną tokios rūšies bylą plačiai parašė Vilniuj leidžiamas Švyturys 1963 m. kovo 15 d. numery. Prieš kokius kunigus komunistai organizuoja bylas, žinojome iš anksčiau. Bet Švyturio aprašytoji atskleidžia faktų, kurie liudija, kad persekiojama katalikų religija palengva pradeda plisti sovietinėj Azijoj lietuvių kunigų apaštališku darbu, kuriam padeda kitų tautybių asmens. Nežiūrint sąmoningų tiesos iškraipymų bei šmeižtų, būdingų sovietinei spaudai, vis dėlto iškyla maždaug šitoks jėzuitų Jono Danylos ir Antano Šeškevičiaus “nusikalstamųjų” apaštališkų darbų vaizdas.
Kun. A. Šeškevičius, baigęs noviciatą Lietuvoj, aukštuosius mokslus ėjo Austrijoj. Vokiečių naciams vis labiau persekiojant Bažnyčią, jis 1944 m. grįžo į Lietuvą, pradėjo pastoracinį darbą. Šiauliuose suorganizavo jaunimui “Jėzaus širdies garbės sargybos” broliją. Už šitą darbą NKVD 1949 m. suėmė kun. A. Šeškevičių ir ištrėmė į koncentracijos stovyklą Sibire. Kaip nekaltam, per "atodrėkį” 1956 m. jam buvo leista sugrįžti į Lietuvą. Tačiau prisiminęs, kokį vargą kenčia tikintieji sovietinėj Azijoj, kun. Šeškevičius laisvu noru nutarė vykti į Altajaus kraštą. Apsigyvenęs Slavgorodo mieste ir matydamas, kad ten tikintieji neturi paprasčiausių tikėjimo simbolių, jis kreipėsi į vieną davatkėlę, su kuria jis buvo susipažinęs prie Aušros Vartų, kad ji jam padėtų. Tai sulenkėjusi gudė Elena Dulko. Ji renka senas maldaknyges, rožantėlius, kryželius, medalikėlius, prie jų prideda naujų ir įvairiais adresais tas devocionalijas siunčia tėvui Ant. Šeškevičiui. Jas palaiminęs, jis duoda kitiems platinti ir pats dalija tikintiesiems. Ypač uoli jo apaštališko darbo rėmėja pasirodė rusų Eufro-zija Kolesnikova. Apaštalui padėjo ir Jezne gyvenąs kun. J. Danyla.
Kai kun. A. Šeškevičiaus religinę tarnybą komunistai pradėjo persekioti Altajuj, jis persikėlė į sovietinės Kirgizijos miestą Kantą. Čia jis dirbo cukraus fabrike. Jo įtaka kas kartą didėjo. Jo aptarnaujami žmonės pradėjo švęsti religines šventes (pvz., Kalėdas), kurių sovietinė valdžia nepripažįsta, lankė ir kasdienines mišias. Jaunimas atvėso nuo Komsomolo, o kai kurie net visai išstojo. Matyti, kad žmonės patys siūlydavo aukų, duodavo stipendijų šv. mišioms, kurių vienas kunigas nepajėgdavo atlaikyti, prašė kryžių, kryželių, medalikėlių parūpinti. Fabrike dirbti ir žmones plačiai aptarnauti vienam Tėvui Antanui pasidarė per daug. Tada Eufrozija Kolesnikova pasisiūlė vykti į Lietuvą ir čia apsigyventi. Per ją siunčiami pinigai - stipendijos mišioms, aukos jėzuitų prieškarinėms skoloms mokėti, devocionalijoms įsigyti. Ji atsiskaitydavo su kun. J. Danyla, o pati daugiausia rūpinosi surasti devocionalijų ir jas persiųsti į Kirgiziją tremtiniams ir kitiems tikintiesiems. Komunistai matė tą kun. Šeškevičiaus plintančią veiklą ir nebegalėjo pakęsti. 1961 m. gegužės mėn. jie suruošia kunigui parodomąjį teismą. Nors kaltės nėra, bet teismas kun. A. Šeškevičių nutarė ištremti iš Kanto rajono. Bet ką reiškia apaštalui ištrėmimas, kai jis pats tremtį buvo pasirinkęs laisvu noru prieš ketverius metus. Kun. A. Šeškevičius apsigyveno Ošos rajone ir tęsė toliau savo veiklą. Šitoks uolus apaštališkas atkaklumas komunistus gazdino kaip sprogstamieji ginklai. Todėl jie nutaria kunigą suimti ir iškelti kriminalinę bylą. Už ką?
Už tai, kad kun. Šeškevičius Kolesnikovos dukrai Liudmilai pataręs išstoti iš Komsomolo (komjaunimo) ir ši išstojusi; jis vykdęs nelegalią religinę tarnybą; jis nelegaliai rinkęs aukas, mišių stipendijas, slaptai siuntęs pinigus į Lietuvą, organizavęs devocionalijų siuntimą. Visa tai— spekuliacija. Tam įrodyti Švyturys mini, kad vienam asmeniui, kuris platinęs kun. A. Šeškevičiaus palaimintas devocionalijas, nuo siuntinio leido imti pelno 90 rublių sena valiuta (dabartinė 9 rubliai, perkamoji galia apie 2 dol.). Už šitokią "spekuliaciją” keliama kriminalinė byla, o “pažangiausios ir turtingiausios šalies" sovietinis žurnalas Švyturys grasindamas rašo: “Šeškevičius, Kolesnikova, Dulko ir jų bendrai netrukus stos prieš teismą. Tiesa, jie visi staigiai susirgo sunkia liga — atminties susilpnėjimu. Bet vis nauji ir nauji nusikaltimų įrodymai, vis nauji ir nauji jų tamsių darbelių liudininkai, reikia tikėtis, padės jiems prisiminti tai, ką jie taip atkakliai stengiasi užmiršti."
Šis atvejis tuo įdomus, kad platus bylos aprašymas skelbiamas avansu, dar prieš bylos svarstymą. Anksčiau sovietiniai satrapai kunigams fabrikuojamų bylų iš anksto neskelbdavo. Ar tuo norima išmėginti laisvojo pasaulio tikinčiųjų tylų snaudimą, ar tai grasomasis gundymas Vatikanui?
Europos LF Bičiulis
Ar nevertėjo man pasilikti? Su tais, kurie nepalenkiamai tikėjo, jog po nakties visad išaušta rytas? Kurie ryžosi viskam — išlaukti, iškęsti, priimti ant savęs visa, tik neišeiti iš namų savo valia. Tik bailiai ir šiaudadūšiai traukiasi ir palieka. Dar buvo laiko nusileisti ir lygiu lauku pareiti...
Mariu KatiliškisIšėjusiems negrįžti
