1941 M. LIETUVIŲ TAUTOS SUKILIMAS AMERIKOS LIETUVIŲ SPAUDOS PUSLAPIUOSE
Amerikos lietuviai ir jų spauda su didele meile ir giliu pasišventimu rėmė Lietuvos nepriklausomybės atstatymą ir didvyriškas laisvės kovas. Rėmė pinigais, darbu Amerikoje ir tarptautinėse konferencijose Europoje, organizavo informaciją (apie tai šiame Į Laisvę nr. rašo Lietuvos konsulas Los Angeles mieste dr. J. J. Bielskis), Amerikos vyriausybei siuntė rezoliucijas, surinko vieną milijoną parašų, kad iš Jungtinių Amerikos Valstybių išgautų greitesnį Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Šis darbas nuvedė į pergalę. Lietuva tapo laisva ir nepriklausoma. Amerikos lietuvių pastangos nesibaigė su Lietuvos nepriklausomybės atstatymu ir pripažinimu. Jaunai Lietuvos valstybei rinko aukas, steigė fondus, organizavo į Lietuvą ekskursijas. Iš Amerikos atvykę Amerikos lietuviai krepšininkai 1937 m. padėjo Lietuvai iškovoti Europos krepšinio nugalėtojo vardą. Niekada neliks užmirštas didvyriškas, nors ir tragiškai pasibaigęs, Dariaus ir Girėno skridimas per Atlantą, skirtas Lietuvos garbei.
Amerikos lietuviai skaudžiai išgyveno Lietuvos pavergimą 1940 m. Lietuvai gelbėti susitvėrė naujos organizacijos, prasidėjo padidintas aukų rinkimas, Amerikos Lietuvių Taryba apsilankė pas Amerikos prezidentą, visose lietuvių kolonijose prieš Lietuvos pavergimą pasipylė rezoliucijos.
Šiais metais, jau dvidešimtmečiui praėjus nuo 1941 m. lietuvių tautos sukilimo ir nepriklausomybės atstatymo, sukilimo sukaktis jautriai minėta Amerikos lietuvių tarpe. Minėjimai rengti Čikagoje, Clevelande, New Yorke, kitose lietuvių kolonijose. Sukilimo minėjimas jau virsta tautine tradicija.
1941 m. lietuvių tautos sukilimo ir visos lietuviškosios rezistencijos išryškinimui, minint 20 metų sukaktį, Į Laisvę skyrė daug vietos. Apie paruošimą sukilimui ir jo įvykdymą rašė Adolfas Damušis ir Levas Prapuolenis, apie didvyriškas partizanų kovas jau antrosios sovietų okupacijos metu rašė Juozas Brazaitis ir K. Jurgaitis. Rezistencijos prasmę ir reikšmę ryškino Julius Vidzgiris, Vincas Natkus, Zenonas Ivinskis, Andrius Baltinis ir kiti. Šiame Į Laisvę nr. Kazys Škirpa rašo apie Lietuvių Aktyvistų Fronto užuomazgą, apie pasiruošimus vsuotiniam tautos sukilimui, apie dėtas pastangas Berlyne ir nacinės Vokietijos apsisprendimą prieš Lietuvos nepriklausomybę.
Betgi ligi šiol dar neryškinta, kaip 1941 m. lietuvių tautos sukilimą sutiko Amerikos lietuvių spauda. Atsivertę pageltusius dienraščio Draugo puslapius, randame daug istorinės medžiagos ir juntame ano meto Amerikos lietuvių spaudos ir visuomenės nuotaikas. Pranešimai apie lietuvių tautos sukilimą ir nepriklausomybės atstatymą rankioti iš visų pasaulio kampų. Juose daug prieštaravimų, pasitaiko netikslumų, pasikartojimų, bet jie rodo, kaip Amerikos lietuvių spauda buvo jautri 1941 m. lietuvių tautos sukilimui. Leiskime kalbėti Leonardo Šimučio redaguotame Drauge paskelbtiems žodžiams, rašytiems prieš 20 metų.
Dienraštis Draugas apie prasidėjusį sukilimą ir Lietuvos nepriklausomybės atstatymą pirmą kartą paskelbė (pirmame puslapyje) 1941 m. birželio 24 d. Ten skaitome:
“Lietuvoje paskelbta nepriklausomybė. Krašte vyksta sukilimai prieš komunistinius okupantus. Sudaryta nauja Lietuvos vyriausybė. Pulk Škirpa premjeru. Mūsų korespondentas karo fronte (antraštės).
Vokiečių — rusų frontas. — Jūsų (Draugo) korespondentas, ligšiol gyvenęs Berlyne, išvyko į vokiečių — rusų karo frontą ir iš ten, kiek leis sąlygos, pranešinės žinias tiesiog iš karo fronto. Šiuo tarpu galiu pranešti, kad Lietuvoje žmonės sukilo prieš okupantus bolševikus ir paskelbė nepriklausomybę. Lietuvos radijas šiandien pranešė, jog sudaryta Lietuvos vyriausybė ir paskelbė “sukilimą prieš raudonosios Rusijos okupaciją”. Radijo pranešimas iš Kauno, laikinosios Lietuvos sostinės, prieš Rusijos okupaciją pareiškė: “Lietuvos žmonės visomis pajėgomis kovos už laisvę ir nepriklausomybę”. Pasak Kauno pranešimų, Lietuvos premjeru paskirtas buvęs Lietuvos ministeris Berlyne Kazys Škirpa.
Helsinkis, birželio 23 d. — Čia gaunami pranešimai duoda suprasti, jog trijose Pabalčio valstybėse bet kuriuo momentu tikimasi sukilimų prieš Rusijos okupantus ir tuo pačiu laiku per radijo Lietuva ir Latvija paskelbė savo nepriklausomybes. Pranešimai iš Kauno sako, jog Lietuvos sukilimui vadu yra pulk Škirpa, kuris buvo ministeriu Vokietijai ir šiuo metu esąs paskirtas nepriklausomos Lietuvos premjeru”.
Birželio 25 d. nr. 147 Draugas rašo:
“Sukilusi Liet. kariuomenė užėmė Kauną. Vokiečiai perėję Lietuvą pasiekė Latviją — praneša vokiečių kariuomenė Kaune. Estijos sostinė gaisruose. Sukilimai Marijampolėj. Nebus persekiojami žydai (antraštės)
Helsinkis, birželio 24 d. — Pranešama, jog vokiečių kariuomenė išvijo rusus iš Lietuvos ir pasiekė Latvijos sieną. Vokiečiai žygiuoja Rygos linkui.
Stockholmas, birželio 24 d. — Kauno radio šiandie pranešė, jog visa Lietuvos kariuomenė sukilo ir po kruvinų mūšių paėmė laikinąją sostinę Kauną. Lietuvių sluogsniai apie įvykius Lietuvoje pareiškia, jog Lietuvoje paskelbta nepriklausomybė ir jog sukilėliai kaskart perima platesnę kontrolę. (Kiek anksčiau buvo pranešta apie sukilimus Pabalčio valstybėse. Pranešimai iš Stockholmo, Švedijos, pareiškia, jog rusų kariuomenė numalšinusi sukilimą Estijoje).
Kauno radio pranešė, jog Lietuvos sukilėliai Kauno gatvėse kovoja su rusais, bet apie vokiečių kariuomenės dalyvavimą nieko nesakoma.
Jau vakar mes pranešėme, jog Lietuva paskelbta nepriklausoma ir sudaryta nauja vyriausybė, kurios priekyje yra pulk. Kazys Škirpa, šiuo laiku esąs Berlyne. Jo vietoje Lietuvoje laikinai premjero pareigas eina Prapuolenis, vienas katalikų vadų. Krašto apsaugos ministeriu paskirtas gen. Stasys Raštikis, o sukilusios kariuomenės vadu gen. Pundzevičius. Nepriklausomybė paskelbta per radio lietuvių ir vokiečių kalbomis. Ankstesni pranešimai iš Helsinkio, Suomijos, sako, jog Marijampolės ir kituose miestuose Lietuvoje įvykusios riaušės, kurių metu žuvęs skaičius sovietų pareigūnų ir žydų. Paskutinieji pranešimai iš Berlyno sako, jog pulk. Škirpa uždraudęs žydų persekiojimus Lietuvoje”
Birželio 26 d. nr. 148 Draugas pirmame puslapyje praneša:
“Vokiečiai užėmė Vilnių. Lietuvos himnas per radio. Lietuvoje įves socialinį teisingumą (antraštės).
Helsinkis, birž. 25 d. — Šiandien visose trijose Pabalčio valstybėse — Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje — plečiasi sukilimai. Sakoma, jog rusų kariuomenės raitininkų būriai sukelia pasitraukdami gaisrus Pabalčio kraštuose. Šiandien po vienerių metų iš Kauno radio stoties pirmą kartą pasigirdo Lietuvos tautinis himnas, kurį komunistų okupantai buvo uždraudę giedoti. Po himno paskelbta naujosios Lietuvos vyriausybės sudarymas. „Lietuva yra laisva ir nepriklausoma valstybė. Lietuva vėl atsteigs socialinį teisingumą”.
Apie sovietų įvykdytus baisiuosius nekaltų lietuvių trėmimus Draugas pirmą kartą paskelbė birželio 27 d. nr. 149.
“Rusai išgabenę 40.000 lietuvių Sibiran (antraštė).
Berlynas, birž. 26 d. — Vokiečių spaudos žiniomis bolševikai per paskutines aštuonias dienas išgabeno iš Lietuvos Sibiran 40.000 žmonių. Vien iš Kauno išgabenta 20.000 gyventojų. Kaunan įžengus vokiečių kariuomenei, gyvenimas tvarkomas pagal naujus nuostatus. Viena vokiečių markė lygi dešimčiai rusų rublių. Vokiečiai įsakė atidaryti visas krautuves ir visų įstaigų tarnautojus eiti savo pareigas”.
Birželio 28 d. nr. 150 Draugas rašo:
“Kaip bus tvarkomas bolševikų valdytas plotas ir jame gyvenančios tautos sutrupinus bolševizmą tuo tarpu nieko konkretaus nesakoma. Tai liečia ir Lietuvą. Kaune ir Vilniuje gyvenimas normalėja. Vyriausybė intensyviai organizuoja ir tvarko krašto gyvenimą. Birželio 26 d. Kaune iškilmingai palaidotos sukilimo aukos. Iš kalėjimų paleisti visi politiniai kaliniai, kurių bolševikai nespėjo išvežti”.
Birželio 30 d. nr. 151 Draugas pirmame puslapyje paskelbė:
“Lietuvos sukilėliai nustebino komunistus. Bolševikai nužudė ir sužeidė 10.000 Lietuvos sukilėlių. Kaune eina naujas dienraštis. Švietimo ministeris dr. Ambrozevičius. Panaikino bolševikų primestus įstatymus. Mūšiai Kauno gatvėse (antraštės).
Stockholmas, birželio 29 d. — Kauno radio pranešė, jog sukilimai prieš Rusijos komunistus Kaune prasidėjo pereitą sekmadienį, birželio 22 d. Vokiečių kariuomenė Kaune pasirodė antradienio naktį. Sukilėliai užėmė tiltus, dirbtuves ir vyriausybės buveines. Tada jie pradėjo atakas prieš rusų barikadas ir įsitvirtinimus. Sakoma, jog prasidėjus sukilimui rusai buvo nustebinti ir iškarto lietuvius palaikę persirengusiais vokiečiais. Kovų pačiame įkarštyje lietuviai užėmė du tiltus per Nerį, kai rusai sunaikino tiltą per Nemuną. Kiek vėliau buvo apsupta du Rusijos batalijonai, kurie tuojau pasidavė. Kauno gatvėse net įvykę artilerijos apsišaudymas. Lietuviai suspėjo paimti Rusijos slaptosios policijos archyvus.
Kaune pradėjo eiti naujas dienraštis Į Laisvę. Tas dienraštis praneša apie labai iškilmingą sukilėlių, kovotojų už Lietuvos išlaisvinimą aukų laidojimą Kaune birželio 26 d. Šiose laidotuvėse dalyvavo Laikinoji Lietuvos vyriausybė, kuriai atstovavo švietimo ministeris dr. Ambrozevičius, Lietuvos kariuomenės atstovas gen. Mieželis ir vokiečių kariuomenės karininkai. Sukilime už Lietuvos laisvę žuvo keletas tūkstančių darbininkų, inžinierių, studentų, valdininkų ir ūkininkų. Krašte gyvenimas vis labiau normalėja. Paskirti Kauno ir Vilniaus apskričių viršininkai. Lietūkis, Maistas ir Pieno Centras jau veikia normaliai. Provizorinė vyriausybė eile parėdymų panaikino bolševikų primestus įstatymus.”
Laikinosios vyriausybės švietimo ministerio ir ėjusio min. pirmininko pareigas Juozo Ambrazevičiaus kelios mintys žuvusių sukilėlių laidotuvėse.
“Šios tylios kuklios laidotuvės, kaip ir kuklus buvo mūsų partizanų pasiaukojimas, ateityje pavers jų kapus gausiai lankoma vieta. Tylos ir ramybės.
Tos ramybės, kurioje telkėsi ir bręsta nauja dvasios energija, naujam gyvenimui kurti ir dėl jo kovoti.
Skyrium ar būriais lankydamiesi prie šių partizanų kapų stiprėsime dirbti, o jei reikės ir mirti dėl to idealo, dėl kurio jie aukojasi, būtent, vėl Lietuvos laisvei”.
Redakcijos pastaba:
Visose citatose kalba palikta netaisyta.
