STUDIJOS APIE DVIEJŲ KULTŪRŲ SUSIDŪRIMĄ
LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJ
KETVIRTOJI JAV IR KANADOS LFB STUDIJŲ IR POILSIO SAVAITĖ
Liepos 30 — rugpjūčio 6 dienomis ketvirtą kartą Amerikoje LF bičiuliai susirinko į Studijų ir Poilsio Savaitę Kennebunk Port, Maine. Jau pradžioj savaites užsiregistravo 88 stovyklautojai, o vėliau, įskaitant ir įsijungusius svečius, tas skaičius pakilo iki 100. Studijų ir Poilsio Savaitė virto frontininkų tradicija ir jokie atstumai entuziastų neatbaidė. Iš Čikagos atvyko daugiausiai (20), o kiti iš Clevelando, Detroito, Kanados, Waterburio, New Yorko, Bostono, Amsterdamo, Worcester ir kt. Stovyklautojai vyko su pakilia atostogų nuotaika. Paklausti, kodėl leidosi į tokią tolimą kelionę, daugumoj atsakė, kad norėję išgirsti dr. Girnių, kuris buvo studijų moderatorium, išklausyti labai aktualių ir svarbių paskaitų ir pasimaudyti Atlante. O dr. Girnius jau antrą stovyklos dieną pareiškė: — Bičiulius jau nebegalima nuo Studijų ir Poilsio Savaitės sulaikyti, jie atvyktų ir visai stovyklos neorganizuojant
Vokietijos bičiulių žodis.
Po trijų dienų poilsio, antradienio vakare įvyko oficialus studijinės dalies atidarymas. Valdyba oficialiai pristatė stovyklos seniūną Vyt. Maželį, kuris sudarė administracinį štabą iš stovyklautojų tarpo. Dr. Girnius labai efektingai apibūdino kūno ir dvasinio poilsio reikšmę ir nupasakojo savaitės studijų planą. Su dideliu dėmesiu ir plakančiom širdim buvo išklausyta dr. V. Dambravos paruošta magnetofono juosta, pavėluotai prisiųsta iš Vokietijos Clevelando LFB Konferencijai. Malonu buvo girdėti Vokietijos bičiulių dr. Dambravos, dr. J. Avižos, A. Grinienės ir dr. J. Griniaus sveikinimus ir prof. dr. A. Maceinos programinę kalbą, kuri ryžtingai nuteikė klausytojus ir davė reikiamą nuotaiką visai studijų savaitei. Buvo išklausytos ir tik prieš du mėnesius įrašytos Vasario 16 Liet. Gimnazijos mokinių dainos.
Studijinės paskaitos.
Dr. J. Girniaus atvykimas buvo didelis studijų savaitės laimėjimas. Jeigu savo laiku buvo sakoma, kad prof. P. Dovydaitis yra vaikščiojanti enciklopedija, tai dabar jau labai populiaru lietuvių tarpe taip vadinti dr. Girnių.
Trijose LFB studijų savaitėse dr. Girnius buvo moderatorium ir visose puikiai užpildė neatvykusių prelegentų spragą. Šį kartą vienas prelegentas irgi neatvyko, dr. Girnius skaitė dvi paskaitas: „Žvilgis į amerikiečių tautos dvasią” ir ištrauką iš savo naujai paruoštos knygos Tauta ir kultūra. Dr. A Musteikis irgi negalėjo atvykti, bet savo paskaitą „Lietuviškos kultūros susitikimas su amerikoniškąja” atsiuntė raštu, kurią perskaitė Rūta Žukaitė. Po paskaitos vyko gyvos diskusijos, iš kurių paminėsime būdingesnius pasisakymus.
A. Landsbergis: Įdomus lietuvių rašytojų pavaizdavimas pirmo susitikimo su Amerikos gyvenimu. Pav., H. Radausko eilėraštis „New Yorko uostas” ir Naujokaičio romano „Upeliai negrįžta į kalnus” pabaiga. Juose reiškiamas nepasitikėjimas, užsisklendimas, net savotiška baimė, žodžiu, tas susitikimas vaizduojamas tamsokas. Tuo tarpu žurnalistai — priešingai, kalba gana optimistiškai, šviesiai. Taip pat ir vėlesniuose liet. rašytojų kūriniuose, kaip Mazalaitės Negęstis ar Škėmos Balta drobulė, kur atsispindi tas pat nepasitikėjimas ir primityvi baimė. A. Meko kūryboje jau dvejopas žvilgsnis. Jo lyrikoje šiltas gamtos aprašymas, bet teoretiniuose straipsniuose — aštri Amerikos gyvenimo kritika.
Pačių jauniausių rašytojų kūryba jau atstovauja abi kultūras. Stilius amerikietiškas, beveik žurnalistiškas. Net M. Katiliškio paskutinio romano ištrauka turi daug bendro su amerikietiška literatūra, nors ir čia Katiliškis labai lietuviškas.
Šių dviejų kultūrų susitikimas vis-dėlto yra vienašališkas. Mūsų rašytojus amerikietiška kultūra veikia ir paveikė, o mes amerikiečiams pateikėm vos vieną lietuviškų novelių rinkinį ir dabar planuojamą liet. poezijos antologiją. Šis novelių rinkinys visgi susilaukė įdomių pastabų. Clark Mills knygos įžangoje sako, kad lietuviškos kultūros tragedija yra dovana Amerikos kultūrai. Kadangi amerikiečių intelektualai yra labai jautrūs, tai mūsų patiekiama sava literatūra jiems gali daryti įtakos, nors ta įtaka būtų ir labai nedidelė.
K. Žoromskis: Lietuvių dailė kol kas jokio įnašo amerikiečių kultūrai neduoda. Liet. dailininkai jaučiasi laimingi praėję per kokią komisiją ir patekę į vieną - kitą parodą. Mūsų dailininkai atstovauja europietiškas mokyklas. Meno centru buvęs Paryžius jau tampa antraeiliu, kai tuo tarpu New Yorkas pirmaeiliu. Todėl lietuviui dailininkui tenka tik stengtis vytis amerikiečius.
Ar yra pastebima amerikiečių dailės įtaka lietuviams dailininkams? Ryškiausia įtaka pačiuose jauniausiuose. Mažiau vyresnės ir vidurinės kartos dailininkuose. Iš kitos pusės — tik Petravičiaus grafika rado daugiau susidomėjimo amerikiečiuose. Abstakčiam mene amerikiečiai aukštai stovi ir mes jiems įtakos daryti negalime, o tik juos vytis. Tiesa, yra iš lietuvių kilusių amerikiečių dailininkų, bet jie daugiau amerikietiški, negu lietuviški.
Dr. J. Girnius: Kada ir kaip vyksta susitikimas? Pradžioje susitikimas su nauja kultūra baugina. Vėliau jau intriguoja, domina. Čia jau vyksta tik. ras susitikimas. Susitikimo bijotis nereikia, nes jis praturtina. Baimintis reikia sunykimo. Tiek ignorantiškas amerikiečių kultūros smerkimas, tiek naivi jos adoracija yra nerimta akcija. Amerikiečių įtakos gyvenimas nėra blogis, priešingai, gali būti labai vaisingas.
Paskaitos autorius kalba apie akultūraciją. Ar žvelgimas į kultūrą vien iš sociologiško taško nėra per siauras? Sociologai visada yra tamsūs pranašai.
Prof. J. Brazaitis skaitė tema: „Lietuviškoji kultūra savo pašaukimu ir laimėjimais”. Tarp kitų, diskusijose dalyvavo sekantieji.
Dr. J. Girnius: Mūsų tautinė kultūra jauna, ji siekia pabaigą 19 ir pradžią 20 šimtmečio. Senoji mūsų tautos kultūra, kurta bajorijos, žlugo kartu su bajorija. Dėl kultūros vartotojų nykimo kaltė gal tenka institucijoms, kurios nesiima rizikingesnio darbo — leisti gerus leidinius. Lietuvių enciklopedijos leidimas ir pasekmės rodo, kad darbas didelis ir rizikingas, bet užtai ir rezultatai nėra blogi. Kada vyrauja pesimizmas, reikia skelbti optimizmą, pasiremiant viltimi ir tikėjimu. Šią tamsią padėtį reikia šviesinti savo įsipareigojimais.
Visuomenė negali kūrėjo lygio pakelti, bet gali sutrukdyti, arba pakelti jo pozityvinį pasireiškimą.
P. Jurkus: Mūsų kultūros vartotojai yra žemo lygio ir per toli atsilikę nuo kultūros gamintojo lygio.
V. Naudžius: Į ką vertėtų kreipti daugiau dėmesio, — į kultūrininkų ar į kultūros vartotojų lygio pakėlimą? Ar iš viso įmanoma pakelti kultūrininkų lygį, ar tai nėra prigimta Dievo dovana?
K. Žoromskis: Vartotojas gali gamintojo lygį pakelti ar numušti, jei gamintojas bus silpnas ir pataikaus vartotojui.
Prof. Brazaitis: čia norėjau iškelti tik tuos kultūrininkus, kurie buvo išugdyti nepriklausomybės laikotarpyje. Per darbą galima išugdyti ir Dievo dovaną, tačiau be darbo ir pastangų, kad ir su didžiausia Dievo dovana, neatsieks rezultatų.
Mūsų spauda puikiai degeneruoja vartotoją. Okupacijos sukakties proga jokio ypatingesnio ryžto. Džiuginantis reiškinys — kultūros fondo steigimas.
Turtinga vakarinė programa
Vakarines programas planavo ir pravedė dr. V. Majauskas. Jos prasidėjo susipažinimo vakaru. Tečiadienį įvyko laužas, kuriame dalyvavo ir stovykloje esantieji mažieji. Buvo gražiai padainuota, mažiesiems parodyti filmai, taipogi dr. Ambrozaičio filmas iš pirmosios LFB Studijų ir Poilsio Savaitės Kennebunk Porte. Paulius Jurkus ir K. Ambrozaitis paskaitė stovyklos laikraštį Uodą. Po laužo vyko šokiai ir dar ilgai skambėjo lietuviškos dainos pranciškonų vienuolyno pušynuose.
Ketvirtadienio vakare įvyko muzikos ir literatūros vakaras. Savo kūrybos skaitė Tėv. Leonardas Andriekus, Algirdas Landsbergis ir Paulius Jurkus. Elena Blandytė padeklamavo Vytauto Mačernio poezijos. Solo dainavo kun. Kęstutis Balčys, kuris taip pat akompanavo ir Onai ir Elenai Blandytėm. Jos atskirai padainavo solo ir pabaigai duetą.
Penktadienis buvo skirtas tėvynei prisiminti. Ryte buvo šv. mišios vienuolyno koplyčioje. Vakarui buvo suplanuota didesnė programa, bet ją sutrukdė pirmas šioj savaitėj lietus. Minėjimas įvyko bibliotekoj, kur kovotojus atskirom kalbom prisiminė prof. Brazaitis ir dr. Majauskas. E. Blandytė padeklamavo patriotinės poezijos. Iš bibliotekos su uždegtom žvakėm visi nuėjo iki Liurdo grotos giedodami giesmes. Grotoje kun. K. Balčys sukalbėjo maldą už tėvynę.
Šeštadienio vakare įvyko užbaigtuvės. Gražioje gimnazijos valgyklos salėje, papuoštoje lietuvių dailininkų paveikslais, susirinko iškilmingai nusiteikę bičiuliai kokteiliui, vakarienei, pasilinksminimui ir atsisveikinimui. Dalyvavo nemaža ir svečių. Kalbėjo pranciškonų provincijolas tėv. Jurgis Gailiušis, kuris pasidžiaugė frontininkų studijomis ir kvietė ir ateityje čia susirinkti. Dar kalbėjo dr. Jurgis Gimbutas, Bostono Kultūros Klubo pirmininkas. Jurkus, Ambrozaitis ir Baužys paskaitė humoristinį laikraštį Uodą, kuris dalyvius linksmai nuteikė. Prie gausių valgiais stalų, papuoštų gėlėmis, bičiuliai ilgai dar dainavo. Pabaigai valdybos vardu žodį tarė dr. P. Kisielius.
Išsiskirstant. Be stovyklos seniūno V. Maželio, vietoje nuoširdžiai talkino V. Rociūnas, J. Vasaris, Br. Polikaitis, Kregždys. Ponia Kregždienė vadovavo jauniesiems, kurie turėjo savo programą ir lituanistinius kursus. Stovyklos gydytojas buvo dr. P. Žemaitis. Visą laiką stovyklautojai juto tėvo Dyburio globojančią ranką.
Keturiose LFB studijų savaitėse buvo matyti apie trečdalis tų pačių bičiulių veidų, o du trečdaliai vis naujų. Išsiskirstant girdėjosi iki pasimatymo sekančioje stovykloje. Pabuvimas draugų tarpe, išklausymas turiningų paskaitų ir bendri pasilinksminimai bičiulius ne tik suriša, bet ir atgaivina ir suteikia idealų poilsį, kurio jokios kitos atostogos negalėtų suteikti.
Sekančiais metais valdyba irgi nutarė ruošti panašią studijų ir poilsio savaitę, kuriai numatyta tema „Kūrėjas ir visuomenė”. Studijų planą jau dabar ruošia dr. Girnius. Stovykla įvyks pirmą rugpiūčio mėn. savaitę ir greičiausia Kanadoj ar šiaurinėj Amerikos daly. K. A.
