SPAUSDINTAS ŽODIS LAISVĖS KOVOS TARNYBOJE
Lietuvių kalba spausdintas žodis mūsų tautos kultūrai ir laisvei turi ypatingos reikšmes jau vien tuo, kad per 40 metų (1864-1904) buvo carinės okupacijos persekiojamas ir sukėlė nepaprastą tautos atsparumą priespaudai. Kai kas, ir turbūt pagrįstai, laiko pačią Lietuvos nepriklausomybę buvus atstatyta pirmiausia plunksna, atseit, rašyto žodžio galia, šaltojo karo ginklinėje spausdintam žodžiui priklauso taip pat pagarbi vieta .
Todėl dignurn et justum est apžvelgti spausdinto žodžio tarnyba Lietuvos laisvės fronte. Kadangi apžvelgti šiuo požiūriu visą visomis kalbomis spaudą neleidžia nei Į LAISVĘ apimtis, nei turimoji medžiaga, tenkinamės laisvajame pasaulyje spausdintu žodžiu, skirtu Lietuvos laisvės reikalui, pirmiausia mūsų laisvinimo veiksniu spausdintu žodžiu. Mūsų tikslas — suteikti bendrą apytikrį, vaizdą, kur, kiek, kaip spausdintas žodis tarnauja Lietuvos laisvės reikalui.
Informacija saviesiems
1. Čia pagrindinis vaidmuo tenka vilkinei ELTAI. Mimeografuotas ELTOS biuletenis pradėjo eiti 1945 gruodžio 15. Jo paskirtis buvo informuoti okupuotoje Vokietijoje esančias lietuvių įstaigas ir veikėjus, nes tiesioginiai žinių šaltiniai buvo labai aprėžti ir tik retam prieinami. Lig šiol yra išėję 342 numeriai. Žymią medžiagos dalį sudaro bendros žinios, šalia žinių iš Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės.
2. Vliko Vykd. Tarybos Krašto Ūkio Atstatymo Tarnyba 1949 Vokietijoje išleido tos tarnybos planavimo komisijos planavimo apžvalgą „Išlaisvintos Lietuvos Ūkis”.
3. Lietuvos Ūkio Atstatymo Studijų Komisija JAV 1950-1955 išleido 11 mimeografuotų sąsiuvinių įvairiomis išlaisvinsimos Lietuvos ūkio temomis: žemės reformos
gairės, Durpynai, Arklininkystė, Duoninės ir pašarinės kultūros. Medžio pramonė, Jūrų žvejyba ir kt.
4. Lietuvos Laisvės Komitetas New Yorke 1952-1956 išleido 8 numerius, „Lietuvos” žurnalo. Jis buvo užsimojęs svarstyti politiniu atžvilgiu įvairias Lietuvos ir mūsų išeivijos problemas ir palaikyti gyvą emigracijos politinį bei intelektualinį potencialą.
5. Lietuvos Tyrimo Institutas New Yorke 1958 išleido I tomą studia lituanica „Mažoji Lietuva”.
6. Iš privačios iniciatyvos indėlio šioj srity paminėtina:
(a) Liet. Katalikų Spaudos Dr-jos 1950 Čikagoje išleisti J. Daumanto „Partizanai už geležinės uždangos” (1944 - 1947 Lietuvos partizanų istorija);
(b) Dr. J. Prunskio 1952 išleistas „Lietuvių Archyvas”;
(c) Lietuvių Teisininkų Tremtinių Draugijos 1949 Vokietijoje išleista M. Roemerio „Lietuvos Sovietizacija”;
(d) „Tremties” išleista S. Miglino 1957 Vokietijoje „Pavergtoji
Lietuva” ir 1958 „Lietuva sovietinės agresijos dokumentuose”;
e) Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo Organizacinio Komiteto 1958 New Yorke išleista mimeografuota „Lietuva okupacijoje”;
(f) V. Vaitiekūno New Yorke 1959 išleistas mimeografuotas „Sovietų teisingumas”.
Informacija angliškam pasauliui
1. Čia pirmiausia minėtinas bene nuo 1941 Lietuvos Pasiuntinybės Washingtone leidžiamas mimeografuotas biuletenis „The Lithuanian Situation” (iki 1954 galo: Current News on the Lithuanian Situation). Tai vertinga atranka Lietuvą liečiančios medžiagos.
2. Alto Informacijų Centro New Yorke nuo 1943 leidžiamas „Lithuanian Bulletin”, paskelbęs daug NKVD dokumentų originalų kartu su jų anglų kalbos vertiniais. Dr. Jurgėlai išėjus į Amerikos Balsą, leidinys nebepasirodo.
3. Alto Informacijų Centro leidžiami mimeografuoti sąsiuviniai JAV senatorių ir kongresmanų Lietuvos reikalu pasakytų kalbų kongrese.
4. Vliko New Yorke nuo 1956 leidžiamas anglų kalba mimeografuotas ELTOS biuletenis, atitinkama redakcija glaustai pateikiąs faktus ir nuotaikas iš okupuotos Lietuvos. Pvz., Communists decry „nationalistic tendencies”: Lithuanian writers in ferment; Parents dissatisfaction with Khrushchev’s educational reforms ; Anti-U.S. propaganda sharpens, ect.
5. Lietuvos Laisvės Komiteto drauge su estų ir latvių laisvės komitetais nuo 1953 New Yorke leidžiamas „The Baltic Review” teikiąs medžiagos, kas buvo pasiekta Baltijos nepriklausomų valstybių, kokia jų dabartinė politinė, tarptautinė, ūkinė, kultūrinė padėtis, kokie Sov. Sąjungos vidaus ir tarptautinės politikos siekimai ir metodai. Išėję 18 numerių. Tik apie 10% žurnalo atitenka Amerikos žemynui, o 90% — Afrikos, Azijos, Australijos, Zelandijos angliškai kalbančiam pasauliui. Iš paskelbtų straipsnių 36 yra estų autorių, 25 latvių, 42 lietuvių ir 2 kitų.
6. Pavergtųjų Seimo nuo 1954 leidžiamas mėnraštis „ACEN News, teikiąs medžiagą apie seimo veiklą ir svarstąs aktualiuosius tarptautinės padėties klausimus.
Be „ACEN News” Pavergtųjų Seimas atskirais leidiniais leidžia savo pilnaties posėdžių priimtus raportus, diskusijų santraukas ir nutarimus. Kas pusmetis mimeografuoja suvestinę apžvalgą apie esamą padėtį seimą sudarančiose 9 sovietų pavergtose valstybėse (Survey of recent developments in nine captive countries).
7. Centro Europos Krikščionių Demokratų Unija, kuriai priklauso ir lietuviai krikščionys demokratai, leidžia mėnraštį „Christian Democratic Review.” Nors jis žymią dalį skiria bendrosioms krikščionių demokratų problemoms, bet teikia ir konkrečios medžiagos iš pačios Sov. Sąjungos ir jos pavergtų kraštų.
8. Sovietų Pavergtų Kraštų Ūkininkų Unija (International Peasant Union), kurios nariu yra Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjunga, leidžia mėnraštį „International Peasant Union. Vienas jo redaktorių yra Vliko sekretorius H. Blazas.
9. Antibolševikinis Tautų Blokas, kuriam priklauso tautininin-kai ir LF bičiuliai, Miunchene leidžia mėnraštį „ABN Correspondence.” Jo redaktorium yra ABN pirmininkas ukrainietis S. Stetzko.
10. Iš knygų ir brošiūrų 4 laidų sulaukė buv. Britanijos vicekonsulo Kaune E. J. Harrisono Lithuania’s Fight for Freedom”. (1944 — Britanijos Lietuvių Draugijų Federacijos; 1945 ir 1952 — Alto Informacijų Centro ir 1948 — Vilko Informacijų Tarnybos).
11. Vliko pirmasis anglų kalba leidinys buvo 1945 nelegaliai Vokietijoje išleistas „In the Name of the Lithuanian People.” Tai pavaizdus dokumentas iš to meto, kai JAV — Sov. Sąjungos bendrystė dar nebuvo praėjusi.
12. Vliko lėšomis 1947 „Patria” Tuebingene išleido J. Pašilaičio „Hearken then Judge”. Nors leidinys daugiausia skirtas DP reikalams, bet yra ir bendros medžiagos apie Lietuvą.
13. T. Vizgirda 1948 Miunchene, Vliko Informacijų Tarnybos remiamas, išleido 3 tomus „Lithuania: Country and Nation”: Dr. A. Šapokos „Lithuania Through the Ages”, T. J. Vizgirdos „Vilnius the Capital of Lithuania” ir J. Baltrušaičio „Lithuanian Folk Art. Gaila, dėl prasto to meto Vokietijos popierio, nukentėjo tų puikių leidinių patvarumas.
14. 1950 Vliko Vykdomoji Taryba išleido Vliko „Memorandum on the Restoration of Lithuania’s Independence” su 10 priedų; istoriniai bruožai; Vokietijos pastangos įtraukti Lietuvą į „Ašies” bloką; Slapti Vokietijos — Sov. Sąjungos susitarimai; Sovietų generalinio štabo žemėlapis; Lietuva sovietinėje okupacijoje; Lietuvos įnašas aliantams: Sovietų agresijos prieš Lietuvą juridinis aspektas; M. Lietuvos memorandumas; Rytprūsių lietuvių deklaracija; Lietuvos sienos.
15. 1951 Vliko Užsienių Reikalų Tarnyba atskiru leidiniu išleido Vliko 7 memorandumus (1946 — 1950) Jungtinėms Tautoms dėl Sov. Sąjungos vykdomo okup. Lietuvoje genocido „Appeal to the United Nations on Genocide”.
16. Centro ir Rytų Europos Sambūris (Central Eastern European Conference), kuriame dalyvavo ir lietuviai, 1951 išleido „Human Freedom Is Being Crushed”, deportacijų trumpą istoriją.
Apskritai per praėjusį sovietinės okupacijos penkiolikmetį yra gausiai pribuvę anglų kalba leidinių, kurie nors tiesiog Lietuvos laisvės kovai nėra skirti, įvairiais atžvilgiais: juridiniu, politiniu, kultūriniu, religiniu, istoriniu, genocidiniu — liečia Lietuvos bylą. Jų nemaža yra pribuvę visai be mūsų laisvinamųjų veiksnių ir šiaip be pačių lietuvių iniciatyvos ar talkos. Jų bibliografija laukia atsidėjusios rankos ir širdies. Kol jos neturime, bendrai orientacijai pravers ir žemiau teikiamas sąrašėlis.
1. Lietuvių Studentų Sąjungos New Yorke nuo 1954 leidžiamas trimėnesinis žurnalas „Lituanus”. pirmiausia skirtas supažindinti angliškąjį pasaulį su lietuvių kultūros apraiškom.
2. Prie Kongreso Bibliotekos Europos teisės skyriaus įsteigtas „Mid-European Law Project”, kuriame darbuojasi sovietų pavergtų kraštų teisininkai (Lietuvos — dr. D. Krivickas), nuo 1953 Washington, D.C., leidžia mimeografuotą biuletenį „Highlights of Current Legislation & Activities in Mid-Europe”.
3. Laisvosios Europos Komitetas (Free Europe Committee, Inc.) New Yorke nuo 1952 leidžia me-nesinę Rytų Europos apžvalgą „East Europe” (iki 1956: „News from Behind the Iron Curtain), kuri turėtų apimti visas sovietų pavergtas Europos valstybes, bet faktiškai veik išimtinai skiriama vadinamiems Sovietų Sąjungos satelitams (taigi, ne Lietuvai).
4. O. Norme, Timeless Lithuania, Chicago, 1943.
5. J. Petruitis, Lithuania under the sickle and hammer, Cleveland, 19945
6. T. C. Chase, The Story of Lithuania, New York, 1956.
7. Dr. K. Jurgėla, History of the Lithuanian nation, New York, 1958.
8. K. Pelėkis, Genocide : Lithuania’s threefold tragedy, Vokietija, 1949.
9. A. Kalme, Total terror, New York, 1951.
10. H. Paszkiewicz, The origin of Russia, London, 1951.
11. C. A. Manning, The forgotten respublics, New York, 1952.
12. O. Halecki, Borderlands of Western civilization, New York, 1952.
13. J. A. Swetttenham, The tragedy of the Baltic States, London, 1952.
14. J. Burnham, Containment or Liberation? New York, 1952.
15. Dr. L. N. Czyrowski, American trade and Russian dominated countries, Newark. 1953.
16. G. N. Shuster, Religion behind the Iron Curtain, New York, 1954.
17. V. Ramonas, Crosses, pirmas anglų kalbon lietuvių romano vertimas, išleistas Lietuvių Dien;, Los Angeles, 1954.
18. S. Būdavas, The forbiden miracle, romanas, New York, 1954.
19. E. Bieliajus. A. colection of various tales from Lithuanian folklore, Los Angeles, 1954.
20. Dr. J. Balys, Lithuanian narrative folksongs, Washington, 1954.
21. K. Marek, Identity and continuity of states in public international law, Droz, 1954.
22. Reports of the Select Committe to Investigate Communist Aggression & Forced Incorporation of the Baltic States into the USSR, U. S. Government Printing Office, Washington, 1954.
23. Dr. M. Gimbutienė, The prehistory of Eastern Europe, Part I, Cambridge, 1956.
24. A. A. Berle, jr. Tides of crisis, New York, 1957.
25. H. & B. Overstreets, What we must know about communism, New York, 1958.
26. D. Hawthorne, The ordeal of the captive nations, New York,
1958.
27. A. Šildė, The profits of slavery, Baltic forced laborers and deportees under Stalin and Khrushchev, Stockholm, 1958.
28. M. Gimbutienė, Ancient symbolism in Lithuanian folk art, Philadelphia, 1958.
29. S. Zobarskas, Lithuanian folk tales, New York, I laida 1958, II- 1959.
30. S. Zobarskas (ed.). Selected Lithuanian Short Stories, New York, 1959.
31. Vysk. A. Baronas, The Forest of Anykščiai, N. Rastenio vertimas, Los Angeles, 1959.
32. S. F. Page, The Formation of the Baltic States, Harward University Press, 1959.
33. A. E. Senn, The emergency of modern Lithuania, New York, 1959.
34. A. N. Tarulis, Soviet policy toward the Baltic States, 1918 -1940, New York, 1959.
35. V. Augustinas, Lithuania Pictorial Presentation of the Country, New York, 1958.
36. A. Kaelos, Human Rights and Genocide in the Baltic States, Stockholm, 1950.
37. Oswald P. Backus. Motives of the West Russian Nobles in Deserting Lithuania for Moscow, 1377 - 1514, Lawrence, 1957.
38. A. Bilmanis, The Baltic States in Post War Europe, Washington, 1944.
40. B. Newman, Baltic Background, London, 1958.
40. A. Oras, Baltic Eclipse, London, 1948.
Ispanų, italų, prancūzų, vokiečių spausdintos žodis Lietuvos tarnyboje
Lietuviškoji informacija ispanų kalba aptarnauja ne tik ispaniškai kalbantį Amerikos žemyną ir pačią Ispaniją, bet, nors iš dalies, ir portugališkai kalbančius kraštus. Ilgą laiką lietuviškos informacijos pozicijas ispaniškame pasaulyje narsiai laike beveik vienų vienas Kazimieras Čibiras-Verax savo gausiais straipsniais vietos periodikoje ir savo kapitaliniu veikalu „Lituania entre Fuego Cruzado” (1944), o taip pat jo paties 1945 „Europa o Genghos Khan, — Lituania y la U.R.S.S.”, „Diez anos de martirio” (1950), „EI Imperio del Genocido (1959), P. Babicko „Lituania” (1947).
Tik nuo 1957 Lietuvos Laisvės Komitetas drauge su estų ir latvių laisvės komitetais Buenos Airėse (Argentinoje) pradėjo leisti ispanų kalba „Revista Baltica”. Yra išėję 4 numeriai po 88 — 90 pusl., 6x9 colių formato. Jo turinys mutatis mutandis atitinka turinį savo angliškojo prototipo. Kai kurie straipsniai kartojami abejur. Iš „Revista Baltica” straipsnių 6 yra estų autorių, 6 latvių ir 12 lietuvių.
S. Goštautas Kolumbijoje 1959 išleido „Antologia Biografica dėl Arte Lituano”. Tai pirmoji kregžde lietuvių kultūrinės informacijos ispaniškam P. Amerikos pasauliui.
Turint galvoj sovietinės propagandos ir komunistinės infiltracijos planingą ir atkaklų veržimąsi į centrinę ir pietinę Ameriką, mūsų ispanų kalba informacija, palyginti, yra tik kaip šautuvas prieš kulkosvaidį.
Nors Italijos reikšmė Lietuvos bylai neprilygsta ispaniškai kalbančiųjų kraštų reikšmes, tačiau, matyt, kitos aplinkybės bus lėmusios, kad vilkinės ELTOS biuletenis nuo 1953 eina italų kalba, ne ispanų. Jis ypačiai naudingas patiems italams kovai su savąja kompartija.
Turint minty, kad Italijos lietuvių koloniją sudaro beveik vieni intelektualai su palyginti gausiu Lietuvos diplomatiniu personalu ir pulku dvasininkų, kad Romoje yra Liet. Katalikų Akademijos centras, galima tikėtis, kad Lietuvos reikalu yra italų kalba ir atskirų veikalų, ne tik ELTOS mimeografuotas biuletenis. „La Chiesa del silenzio guarda a Roma” (1957) yra kun. V. Mincevičiaus paruoštas platus skyrius „La Chiesa Lituana.”
Nors su II-uoju Pasaulio Karu tarptautinės politikos svorio centrui atkilus į JAV, Prancūzijos tarptautinis vaidmuo pusėtinai subliūško, tačiau į tarptautinę sceną yra įžengusi eilė naujų Afrikos ir Azijos prancūziškos kultūros apvaisintų valstybių. Todėl lietuviškoji informacija prancūziškajam pasauliui tebėra svarbus veiksnys Lietuvos reikalui, juo labiau, kad tuose vadinamuose atsilikusiuose kraštuose, kaip kad ir ispaniškojoje Amerikoje, labai intensyvi bolševikų infiltracija bei propaganda.
Prancūziškajame pasaulyje Lietuvos laisvės tarnyboje yra: 1. Lietuvos atstovo Paryžiuje leidžiamas „Bulletin Lithuanien”. Jis yra paskelbęs apsčiai dokumentinės medžiagos, kurią yra naudojusi ir JAV Kongreso Komisija, tirdama sovietų agresiją Baltijos valstybėse.
2. Centro ir Rytų Europos Laisvojo Jaunimo Tarybos, kurioje dalyvauja ir Lietuvos jaunimo atstovai, Paryžiuje leidžiamas mėnraštis „Jeunesse Libre”.
3. Henry de Chambon, La tragédie des Nations Baltiques. Paryžius, 1946.
4. Centro ir Rytų Europos Laisvųjų Žurnalistų Sąjungos La Presse derrière le Rideu de Fer, Paryžius, 1948.
5. Vliko Vykdomosios Tarybos 1950 išleistas Memorandum relatif a la Restitution de l’Indepen-dence de l’Etat Lithuanien.
6. Be autoriaus, La tragédie des Etates Baltes, Paryžius, 1952.
7. Vliko Informacijų Tarnybos išleista E. Turausko Le sort des Etats Baltes, Reutlingen, Vokietija.
8. Vliko Informacijų Tarnybos 1954 išleista Les Martyrs de Lithuanie (Rainių žudynių medžiaga).
9. Lietuvos Laisvės Komiteto drauge su estų ir latvių laisvės komitetais nuo 1959 New Yorke leidžiamas trimėnesinis La Revue Baltique”. Išėję 3 numeriai po 48 pusl., 6x9 colių formato. Didžioji jo egzempliorių dalis eina į Afrikos ir Azijos prancūziškosios kultūros kraštus. Iš paskelbtų jo straipsnių 3 yra estų autorių, 2 latvių, 9 lietuvių, 1 čeko.
Yra visai kita padėtis lietuviškosios informacijos vokiečių kalba, nei kitomis kalbomis. Ir tai ne tik dėl to, kad Vokietija yra Lietuvos kaimynystėje ir visada daug dėmesio skyrė Rytų problemoms, bet, svarbiausia, dėl to, kad ne tik Lietuva, bet ir geras trečdalis Vokietijos tebėra Sov. Sąjungos okupacijoje. Ir ne tik Lietuvos išlaisvinimas neįsivaizduojamas be Rytų Vokietijos išlaisvinimo, bet ir, atvirkščiai, Rytų Vokietijos išlaisvinimas taip pat neįmanomas be Lietuvos ir kitų sovietų pavergtųjų Europos valstybių išlaisvinimo. Dėl to ir Vengrijos sukilimas (1956) taip žiauriai Chruščiovo buvo užgniaužtas, kad „chain reaction” neprasidėtų. Kadangi Vokietija suinteresuota Rytų Vokietijos išlaisvinimu, ji suinteresuota ir kitų sovietų pavergtųjų išlaisvinimu.
Šie Vokietijos interesai jai diktuoja su vokišku sistemingumu ir kruopštumu stebėti, rinkti ir studijuoti visas Sov. Sąjungos ir jos pavergtųjų valstybių gyvenimo sritis. Šios rūšies tyrimams nesigailima nei lėšų, nei pastangų. Veikia dešimtys įvairiu institutų ir „darbo ratelių” ir vis dar steigiami nauji. Jie kruopščiai sijoja ir visą lietuviškąją informaciją, ir ne tik vokiečių kalba, bet ir kitomis kalbomis. Mus čia, Amerikoje, pasiekia Deutsche Gesellschaft fuer Osteuropakunde e. V. Stuttgarte leidžiami mėnraštis Osteeuropa Zeitschrift fuer Gegenwartsfragen des Osten, ir pusmetiniai Osteuropa-Recht, Osteuropa-WirtSchaft ir Osteuropa-Naturwissenschaft, Fides - Verlagsgesellschaft m. b. H. Miunchene leidžiamas mėnraštis Der Europaeische Osten ir Baltisches Forschungsinstitut Bonnoje leidžiamas metraštis Commentationes Balticae. Iš tiesiogiai Baltijos valstybes liečiančių veikalų minėtini B. Meissnerio Die Sowjetunion, Die Baltische Statten & Das Voelkerrecht, Koelnas, 1956, taip pat J. M. Bochenskio Handbuch des Bolschewismus, Freiburg - Muenchen, 1958 ir D. Friedes Das Russiche Perpetuum Mobile, Wuerzburg, 1959. Kitos vokiečių kalba knygos seka:
D. J. Dallin, Das Wirkliche Sowjetrussland, Hamburg, 1948.
Dallin and B. Nikolajewski, Arbeiter oder Ausgebeutete, Muenchen, 1958.
M. Rudzka, Workuta, Zuerich. 1948.
E. Sarkisyanz, Russland and Der Messianismus des Orients, Tuebingen, 1955.
M. Prawdin, Verstehen wir die Sowjets?, Hamburg, 1953.
J. Scholmer, Die Toten kehren zurueck, Koeln, 1954.
W. Starlinger, Grenzen der Sowjetmacht, Wuerzburg, 1955.
W. Starlinger, Hinter Russland China, Wuerzburg, 1956.
W. Starling, Stalin & seine Erben, Wuerzburg, 1957.
Fr. Thiess, Ursprung & Sinn des Ost - West - Gegensatzes, Bremen, 1958.
Iš lietuvių puses vokiškajam pasauliui 1947 duota Vliko lėšomis Hinter dem Eisernen Vorhang, 1948 nauja laida V. Juengferio Litauen, Antlitz eines Volkes. Nuo 1953 eina vokiečių kalba mimeografuotas biuletenis Elta-Pressedienst. Vokiečių intelektualams apie bolševizmo esmę stambų į-našą yra padaręs dr. A. Maceina savo veikalais Der Gross Inquisitor, 1952 ir Das Geheimnis der Bosheit, 1955.
Esant tam tikro tarpusavio ryšio tarp Vokietijos ir Lietuvos siekimų Sov. Sąjungos atžvilgiu, būtų natūralu megzti ir plėsti tarpusavinis ryšys ir lietuvių - vokiečių informacijų sektoriuje. Lig šiol, išskyrus Baltijos Studijų Institutą, tokio ryšio nejusti.
Kalbant apie mūsų inormaciją vokiškam pasauliui, negalima nepažymėti šioje informacijoje šveicarų vaidmens. Lietuvos byla atgarsio rado pirmiausia ne Vokietijos spaudoje, kuri buvo okupantų priežiūroje, bet vokiškųjų šveicarų. Zuericho Verlag, tas pats, kur išleido Kravčenkos Ich waehlte die Freiheit, jau 1947 išleido Dr. N. Sūduvio Ein kleines Volk wird ausgeloescht. 1950-jų metų I tomas „Anima” paskelbė Lietuvos tikinčiųjų laiško popiežiui vertinį ir išleido jį atskiru atspaudu su rašytojo E. Schaperio baigiamuoju žodžiu.
Vincas Ramonas,vienas iškiliausių Lietuvos rašytojų, prisistatė lieutviškos knygos mylėtojams su novelių rinkiniu Miglotas rytas. Vincas Ramonas į rašytojų šeimą įžengė Lietuvoje su novelių rinkiniu. Dailininkas Rauba, tremtyje iškilo su išgarsėjusiu ir pirmąją premiją laimėjusiu romanu Kryžiai.Gero pasisekimo susilaukė jo romanas Vieškelio dulkės raudoname saulėleidy. Vinco Ramono kūryba pasižymi giliu tikrovės pajautimu, dialogo stiprumu ir gražia kalba. Stilistas ir skambaus sakinio meistras.
Dr. Vytautas Vygantas, pasaulinės katalikų intelektualų Pax Romana studentų sąjungos pirmininkas, dalyvavo tos organizacijos posėdžiuose Madride ir Paryžiuje.
