Vardai įvykiuose

25 METŲ JUBILĖJUS

Tarp 27 šiųmetinių kunigų - jubiliatų savo 25 m. kunigystės jubiliejų šį pavasarį šventė ir kun. Petras Patlaba, baigęs Telšių Kunigų Seminariją ir vysk. J. Staugaičio įšventintas Telšių katedroje 1934 m. gegužės 14 d. Lietuvoje dirbęs klebonu - administratorium ir gimnazijų kapelionu Skuode ir Telšiuose, kun. Patlaba iš esmės yra jaunimo kunigas, kalbąs jaunimui suprantama kalba. Tai jaunimo apaštalas. Žemaitijoje organizavo moksleivių ateitininkų stovyklas, Vokietijoje tapo Moksleivių Ateitininkų Sąjungos dvasios vadu. Tais laikais dvasios vadui tekdavo eiti ir daugiau nei kunigiškas pareigas: kartu su kitais vadovais tekdavo ir organizuoti ir vadovauti, ir bendradarbiauti. Kun. Patlaba tačiau neliko organizacijos žmogum: jam organizacinis rėmas niekad nebuvo daugiau kaip priemonė katalikiškam lietuviškam apaštalavimui. JAV todėl jį matome globojant ne tik at-kus, bet ir skautus, darbuojantis Jaunimo stovyklos reikalams, be daugelio kitų pareigų, taip pat direktoriaujant Cicero Aukšt. Lituanistinėje Mokykloje. Šįmet atšventęs ir kitą savo jubiliejų — 50 m. sukakties — kun. Patlaba dirba vikaro teisėmis Cicero šv. Antano parapijoje, kur klebonauja prel. Albavičius.

Lietuvių katalikų dienraštis Draugas švenčia auksinį jubilėjų — 50 metų sukaktį. Tai reikšmingas įvykis lietuvių spaudos istorijoj. Jis pradėtas leisti 1909 m. liepos 12 d. Wilke - Barre, Pa., mieste. Pradžioje buvo savaitraštis. Į Chicagą perkeltas 1912 metais. Dienraščio tarnyboje jau 44-tieji metai.

Draugo auksinio jubilėjaus iškilmingas minėjimas rengiamas lapkričio 15 d. Chicagoje.

Sulaukusiam 50 m. amžiaus Draugui linkime geriausios sėkmės ir ištvermės.

•    Arkivyskupo ir Metropolito Juozapo Skvirecko dvigubą sukaktį paminjo visame pasaulyje išblaškyti lietuviai. Birželio 24 d. suėjo 60 metų nuo jo įšventinimo į kunigus, o liepos 13 d. 40 metų nuo jo įšventinimo vyskupu. Arkivyskupas savo kilme yra aukštaitis nuo Pasvalio, kunigo mokslus išėjo Žemaičių dvasinėj seminarijoj, o vėliau baigė Petrapilio dvasinę akademiją.

Arkivyskupas Juozapas Skvireckas didelę amžiaus dalį paskyrė Šv. Rašto vertimui į lietuvių kalbą. Darbininko 47 nr. Vacys Širka rašo, jog “prof. Juozapas Skvireckas, pats visa savo prigimtimi lietuvis patrijotas, niekad neužmiršo, kad jis ruošia kunigus Lietuvai ir lietuviams. Todėl buvo įsitikinęs, kad jie turi skaityti Šv. Raštą lietuviškai. Dėl to jis ėmėsi versti Šv. Raštą į lietuvių kalbą.”

Jubiliatas gimė 1873 m. rugsėjo 18 d. (naujuoju stiliumi spalio 1 d.) ir dabar baigia 86 metus. Gyvena Austrijoj.

•    Kalbininkui Leonardui Dambriūnui
paskirta Aidų žurnalo mokslinė 500 dol. premija už jo studiją “Lietuvių kalbos veiksmažodžių aspektai".

Komisija Leonardui Dambriūnui premiją paskyrė už tai, kad jis savo veikale pasirinko spręsti ir didžiai aktualią lietuvių kalbos mokslo problemą ir, tą problemą moksliškai spręsdamas, jis tiriamąją sritį gerokai išplečia ir daug ko naujo įneša, tuo būdu pataisydamas ir papildydamas ankstyvesnius užsieniečių mokslininkų tyrinėjimus. Komisija mano, kad premijuotasis mokslo veikalas pirmiausia turėtų būti išspausdintas lietuvių kalba, o vėliau išverstas ir išleistas anglų, prancūzų ar vokiečių kalbomis.

Leonardas Dambriūnas gimė 1906 m. vasario 5 d. Ukmergės apskrityje. Mokėsi nuo 1920 m. Ramygalos progimnazijoj, 1923 — 1927 m. Ukmergės gimnazijoj, 1927 — 1934 m. Vytauto Didžiojo Univercitete Kaune. 1941 m. pakviestas filosofijos fakulteto vyr. asistentu prie lietuvių kalbos katedros. Bendradarbiavo ir bendradarbiauja lietuvių spaudoje ir reiškiasi lietuvių gyvenime.

Dambriūnas yra Lietuvių Fronto Bičiulių Tarybos narys.

•    Dr. Jonas Balys liepos mėn. sulaukė 50 m. amžiaus. Mokslininkas, etnologas ir folkloristas, žymus tautosakininkas. Studijas gilino Grazo ir Vietos universitetuose. Buvo etnikos katedros vyr. asistentas VDU Kaune, Tautosakos archyvo vedėjas, Vilniaus universitete tautotyros katedros vedėjas. Tremtyje dėstė Pabaltijo universitete. Autorius eilės knygų ir mokslinių studijų lietuvių ir užsieniečių žurnaluose. Netrukus pasirodys jo stambus veikalas “Lietuvių dainos Amerikoje”. Dr. J. Balys kilme kupiškėnas.

•    Solistė Prudencija Bičkienė pasigėrėtinai išpildė sunkią Toscos partiją amerikiečių operos pastatymuose Cincinnati mieste. Toscoje ji dainavo kartu su garsiu Milano Scalos solistu Constantine Ego, pastatymuose paruoštuose Dino Yanoupoulos iš Métropolitain operos. Opera pakviet solistę Prudenciją Bičkienę dainuoti Puccini operoje “Suorą Angelica”.

•    Aktorė Elenutė Blandytėdeklamavo A. Niliūno ir V. Mačernio eilėraščius Chicagos Lietuvių Fronto Bičiulių pavasario iškyloje Jonynų sode.

•    Ignas Šeinius,iškilus lietuvių rašytojas, diplomatas, publicistas, mirė šį pavasarį Švedijoj. Rašė lietuvių ir švedų kalbomis. Į lietuvių literatūrą įėjo ir išgarsėjo “Kuprelio” romanu.

• Vytautas Kavolissuredagavo knygą “Lietuviškasis liberalizmas”, kurią išleido Šviesos — Santaros Federacija. Knygoje gausu straipsnių ir pasisakymų apie liberalizmą. Rašo Doniela, Drunga, Girnius, Greimas, Gureckas, Jaks-Tyris, Kaupas, Kavolis, Rastenis, Šilbajoris, Trumpa. Viršelis dail. A. Kurausko, spaudos priežiūra V. Adam-kavičiaus.

•    Dr. V. Maciūnas,literatūros istorikas, liepos mėn. sulaukė 50 m. amžiaus. Baigęs humanitarinį fakultetą VDU Kaune, studijas gilino Bonnos ir Muencheno universitetuose. Disertacijai “Lituanistinis sąjūdis XIX amžiaus pradžioje’ medžiagą rinko Vilniaus, Varšuvos ir Krokuvos bibliotekose ir archyvuose.

•    Dr. Maciūnas Pennsylvanijos universiteto bibliotekoje sudarinėja esančios lituanistikos sąrašą, sužymėdamas tiek lietuviškas knygas, tiek kitomis kalbomis rašytas knygas apie Lietuvą. Jau surašyta 3000 vardų. Pensylvanijos universiteto biblioteka yra įsigijusi dr. Šaulio knygų rinkinį.

•    Meno žurnalas American Artist paskyrė 8 puslapius dailininko Povilo Puzino biografijai ir kūrybos aprašymui. Straipsnį parašė meno kritikas Frederick Whitaker.

•    Kun. dr. J. Vaišnora, MIC, birželio 26 d. privačioje audiencijoje įteikė savo knygą “Marijos garbinimas Lietuvoje” Jo Šventenybei popiežiui Jonui XXIII. Sekančią dieną Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tar• dini knygos autoriui atsiuntė raštą, kuriame sakoma: Gerbiamas Tėve, Tavoji Bažnyčios ir nelaimingos tėvynės Lietuvos meilė aiškiai ir ryškiai atsispindi knygoje, kurią Marijos garbinimas Lietuvoje vardu Šventajam Tėvui drauge su pilnu pagarbos raštu, ką tik esi įteikęs”.

•    Aleksandras Stulginskis, buvęs Lietuvos prezidentas, grįžęs iš Sibiro ir apgyvendintas Vytėnų kolchoze, kur esąs paskirtas galvijų farmos vedėju ar brigadininku.

•    Gen. Kubiliūnas, buvęs Lietuvos kariuomenės štabo viršininkas, o vokiečių okupacijos laikais pirmasis generalinis tarėjas, tuojau po antrojo Pasaulinio karo neišaiškintų asmenų vakarų Vokietijoj buvo pagrobtas ir apie jį neturėta jokių žinių. Dabar pasigirdo žinių, jog jis kalinamas Butyrkų kalėjime Maskvoje.

•    Gen. A. Gustaitis, buvęs Lietuvos aviacijos viršininkas, tebėra gyvas ir dirbąs vienoje Maskvos aviacijos įmonėje.

•    Irena Povilaitytė ir Vincas Natkus gegužės 17 d. Vokietijoje sukūrė lietuviškos šeimos židinį. Chicagoje liepos 4 d. Moterystės sakramentus priėmė Irena Lozaitytėsu dr. Kazimieru Pemkum.Visi jie aktyviai reiškiasi Lietuvių Fronto veikloje. Į Laisvę Redakcija, Administracija ir JAV ir Kanados Lietuvių Fronto Bičiulių Valdyba jaunavedžius bičiuliškai sveikina ir linki geriausios laimės gyvenime ir pasisekimo darbuose.

Amžinybėn iškeliavo keletas lietuvių šiapus ir anapus, savo kruopščiu tarnybiniu darbu ar menine kūryba palikusių gilesnius pėdsakus. Balandžio mėn. Lietuvoje mirė skulptorius Bronius Pundžius. Gausus jo skulptūrinis palikimas liko Kaune, Vilniuje ir Puntuko akmenyje prie Anykščių. Gyvuosius paliko tik peržengęs 50 metų slenkstį. Vilniuje birželio 7 d. mirė poetas ir dramaturgas Petras Vaičiūnas, sulaukęs 69 m. amžiaus. Išleido keletą poezijos rinkinių, bendradarbiavo literatūros žurnaluose, bet labiausiai iškilo kaip dramaturgas. Draminę kūrybą pamilo jaunystės dienose, dar studentaudamas Petrapilio universitete, kur 1914 m. parašė pirmąją pjesę „Pražydo nuvytusios gėlės“. Iš viso yra parašęs apie 20 pjesių ir komedijų. P. Vaičiūnas pažymėtinas ir kaip vertėjas. Vertė Ibseno, Šilerio, Hauptmano ir kitų moderniosios dramaturgijos autorių kūrinius. Paskutinioji P. Vaičiūno pjesė „Tėviškės pastogėje“ pastatyta 1941 metais. Sovietų okupacijos metais P. Vaičiūnas nieko naujo nebeparašė, tik buvo išleista jo anksčiau rašytų eilėraščių „Rinktinė“ ir kitu leidiniu išleistos kelios dramos. Birželio 14 d. Toronte mirė Lietuvos generalinis konsulas Kanadoje Vytautas Gylys, išgyvenęs 73 metus. Vytautas Gylys visą amžių praleido diplomatiniame darbe, kurį buvo pradėjęs 1919 metais. Palaidotas Park Lawn kapinėse Toronte.

A. a. Vincas Matikiūnas mirė Chicagoje liepos 22 d. po ilgos vėžio ligos, sulaukęs 46 m. Velionis aktyviai dalyvavo 1941 m. sukilime Kaune ir jame neteko kojos. Buvo baigęs Kauno Pavasario gimnaziją, studijavo Vienos ir kituose universitetuose. Keletą metų dirbo Draugo spaustuvėje linotipininku. A. a. Vincas buvo Lietuvių Fronto bičiulis, aktyvus organizacijų veikėjas ir aukotojas, įvairioms organizacijoms paaukojęs šimtus dolerių.