Kur Lietuvai durys yra atviros?
PASAULY
LIETUVOS TARPTAUTINĖ PADĖTIS
Leidinyje Lietuva Okupacijoje, paruoštame PLB seimo organizacinio komiteto, yra dr. S.A. Bačkio, Lietuvos ministerio Paryžiuje, pranešimas apie Lietuvos tarptautinę teisinę ir politinę padėtį. Jame yra kai kurių ligšiol nežinotų viešiau konkrečių davinių. Jų dalj pakartojame.
*
KAIP SU PRIPAŽINIMU
Lietuva tarptautinės teisės atžvilgiu tebėra nepriklausoma valstybė. Atskiri Vakarų kraštai nelygiai tą nepriklausomybę pripažįsta.
“Aiškiausia laikysena yra Jungtinių Amerikos Valstybių ir Vatikano. Vakarų Vokietijos atskirų kraštų teismai nevienodai sprendžia. Vieni Lietuvos prijungimą prie Sovietų Sąjungos de facto pripažįsta, kiti nepripažįsta. Yra neaiškumų ir Belgijos bei Olandijos praktikoje... Lietuvos prijungimo de jure nėra pripažinusios nei Vokietija, nei Belgija, nei Olandija. Griežtai nuosekliai laikosi D. Britanijos teismai. Kol D. Britanijos vyriausybė prijungimo de jure nėra pripažinusi, teismai daro tik tokius sprendimus, kurie logiškai eina iš tokio vyriausybės nusistatymo. Reikia pabrėžti, kad JAV nusistatymas yra aiškiausias ta prasme, kad JAV nepripažįsta ne tik Lietuvos prijungimo prie Sovietų Sąjungos, bet ir jokių Sovietų Sąjungos administracinių aktų Lietuvoje, taip pat neleidžia JAV teismuose Sov. konsulams atstovauti Lietuvos piliečiams ir nepripažįsta okupuotos Lietuvos sovietinių įstatymų galios... Prancūzijos laikysena eina iš kasacinio teismo sprendimo, pagal kurį Prancūzija Lietuvos prijungimo nėra pripažinusi nei de jure, nei de facto. Minėtas teismas savo sprendimą remia Prancūzijos sutartimi su Latvija, bet iš analogijos tatai tinka ir Lietuvai. Faktas, kad Prancūzija nėra atidavusi Latvijos aukso Sovietų Sąjungai, taip pat rodo, kad prijungimo nepripažįstama”.
PRIMINIMAS TARPTAUTINĖJE OPINIJOJE
Žinom, kiek gausiai Amerikos Kongrese minimi Baltijos kraštai. Autorius nurodo kai kuriuos tos rūšies faktus iš Europos.
“Praeitų metų sausio 18 Prancūzijos deputatas Bouxom, raštu paklausė švietimo reikalus tvarkantį valstybės ministerį, “kuriais sumetimais mokyklų vartojami vadovėliai Baltijos valstybes žymi Sovietų Sąjungos dalimi, nors Prancūzija nei šių valstybių prijungimo, nei išnykimo nėra pripažinusi” (Žiūr. ‘Journal off. Nr. 14, 1957, 678 psl.), tai buvo atsakyta, kad “vadovėlių paruošimas ir leidimas nėra kontroliuojamas, ir ministerija už tai neatsakinga”...
“1958.4.23 D.Britanijos House of Commons žurnale (94 nr., 934 p.) parlamento debatuose nurodyta, kad pulk. Beamish priminė Baltijos valstybių likimą ryšium su “viršūnių konferencijos” klausimu ir nurodė sutartis, kurias Sovietų Sąjunga sulaužė Lietuvos, Latvijos, Estijos atžvilgiu. 1958.5.2 Europos Tarybos Patariamojo Seimo posėdžių metu Prancūzijos senato vicepirmininkas Ernest Pezet savo kalboje priminė Sovietų Sąjungos taktiką, jos sulaužytas sutartis, pabrėždamas, kad negalima sutikt su Chruščiovo dešiniosios rankos — Mikojano teze, pasakyta jam V. Vokietijoje besilankant, esą “vienu brūkšniu praeitis turi būti pamiršta”, kai galvojama apie “viršūnių’ konferenciją’ (žiūr. Doc. A. 40.309).
AR YRA ĮMANOMAS KOKIS SPRENDIMAS?
“Vienas kitas juristas dar pareiškia nuomonę, kad Lietuvos, Latvijos, Estijos nebuvimas Jungtinių Tautų ir kitų tarpvalstybinių organizacijų nariais sunkina jų tarptautinę padėtį, apgailestaudami, kad veikianti tartautinės bendruomenės juridinė technika neleidžianti juridiškai Baltijos valstybių nepriklausomybės atstatyti ir padarytų nusikaltimų atitaisyti. Padėtis galėtų būti pakeista tik jėga. O tokios tarptautinės jėgos tam įvykdyti nėra. Karo dėl to nė viena valstybė nepradės. Praktiškai tad tas gražus principinis Lietuvai palankus tarptautinės teisės ir moralės nusistatymas tereiškia tai, kad yra atviros durys Lietuvai, Latvijai, Estijai nepriklausomybę atgauti ir suverenumo vykdymą atstatyti (plg. Ch. Rousseau: Droit International Public, Paris 1953, 289-291 p.)”.
