VIENA DIENA PARTIZANŲ ŠVENTĖJE
Po trumpos maldos prasidėjo vaišės, įvairinamos partizaninio gyvenimo humoro ir gilių sąmojų. Vaišes pertraukė, paėmęs žodį, apygardos vadas, nušviesdamas dabarties politinių įvykių raidą... Išryškinęs lietuvių tautos kovų prasmę, jis išreiškė padėką visiems partizanams už besąlyginį duotos priesaikos vykdymą...
— Mūsų tautos kančios ir toks gausus kovos brolių pralietas ir dar liejamas kraujas testiprina mūsų kovos dvasią, kad ir tragiškiausioj klaikumoj nesukniubtų mūsų vėliavos prieš pralaimėjimą, — buvo paskutiniai jo kalbos žodžiai.
Po kalbos atsiradusi susimąstymo tyla buvo pertraukta partizanų mėgstama daina:
Toli už girių leidosi saulė.
Dainavo broliai ardami,
Dainavo tėviškės artojai,
Arimą juodą versdami .. .
Suskambėjo stiprūs vyriški balsai:
Stovėjai, mama, tu prie vartų,
Kalbėjai — vakaras gražus ...
Ir per naktis tu nemiegojai,
Prie lopšio supdama vaikus ...
Dainavome toliau. Visų balsuos skendėjo didelis graudumas, dar daugiau ryškindamas jau ir taip graudžius dainos žodžius:
Dabar ilgu žaliajam sodžiui
Toli išklydusių vaikų.
Ir vakarai čia taip nuobodūs,
Be jokio džiaugsmo, be dainų.
Bet lauk, motule, aš sugrįšiu,
Sugrįšiu tavęs išbučiuot...
Vis skambėjo dainos posmai, pildami graudulingą skausmą į kiekvieno sielą ir versdami nenoromis susimąstyti. Ypač stebėjau mergaitę partizanę, kurios akyse blizgėjo stingstančios ašaros, su kiekvienu žodžiu ketindamos prasiveržti, šis vakaras buvo daug liūdnesnis, negu paprastai. Gal iš dalies veikė švenčių nuotaikos ir kažkur klaidžiojančių šeimų pasiilgimas.
Po to sugaudė kita daina, grynai partizaniška:
Pražydo pirmos melsvos žibuoklės.
Paukštelių daina skriejo linksmai.
Tėvynės ginti išėjo broliai,
Tylūs, bet narsūs, kaip sakalai.
Lange parimo sena motulė,
Ir mergužėlė verkė viena...
Jinai žinojo, kad vėjai siuto,
Kad partizano sunki dalia...
Nuskambėjo paskutiniai žodžiai, palikdami trumpą tylą. Visą laiką apygardos vadas prasėdėjo parimęs ant automato vamzdžio, paskendęs savo mintyse, tarsi būtų svėręs sielos gilumoje kiekvieną dainos žodį (Daumantas, Partizanai...).
