Studijų savaitė kalba į Lietuvą
Pateikiame Amerikos Balso Europoje redaktorių paruostą reportažą iš Europos Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitės, š. m. rugpjūčio 8 perduotą į Lietuvą.
*
Pranešėjas;
Su mikrofonu lankomės Europos Lietuvių Fronto Bičiulių, vakarų Vokietijoje, Schondorfe, surengtoje studijų savaitėje. Tik įžengus jų tradicinio, kasmet rengiamo suvažiavimo būstinėn, mes sutikome Lietuvių Fronto Bičiulių vyriausios vadovybės Europoje sekretoriųJoną Medušauską.
Kl. Malonu būtų iš tamstos trumpai išgirsti, kokie yra Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitės tikslai?
Ats.Lietuvių Frontas siekia Lietuvos nepriklausomybės atstatymo. Bet Lietuvių Frontas neapsiriboja vien politine veikla. Lietuvių Fronto Bičiuliai meta savo kūrybines jėgas ir į kultūrinę sritį, ši studijų savaitė ir yra vienas iš kultūrinės Lietuvių Fronto Bičiulių veiklos vaisių. Studijų savaitės tikslas yra išsamiai panagrinėti mums lietuviams rūpimas problemas.
Kl.Kokia yra šiemetinės studijų savaitės pagrindinė tema?
Ats.štai ši studijų savaitė turi bendrą, temą: Lietuva tėvynėje ir tremtyje. Bet vien teoretinių klausimų gvildenimu nepasitenkiname. Mes siekiame naujas čia išlukštentas pažintis nešti į gyvenimą ir tuo būdu realiai ir veikliai įsijungti į tą likiminę kovą, kurią lietuvių tauta Lietuvoje ir plačiai išblaškyta visame pasaulyje veda už laisvą lietuvių tautos gyvenimą.
Kl.Iš kurių Europos kraštų Lietuvių Fronto bičiuliai yra atvykę studijų savaitėn?
Ats.Į šią studijų savaitę Schondorfe yra atvykę lietuvių iš įvairių laisvėje gyvenančių Europos kraštų: Iš Švedijos, Prancūzijos, Italijos, Šveicarijos, Vokietijos.
Pranešėjas.Ačiū už informacijas. Mes su mikrofonu keliamės salėn, kur įvyksta Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitės atidarymas. Kun. Liubinas studijų savaitės atidarymą pradeda malda.
“Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir šventosios Dvasios. Amen. Viešpatie, Tu pats leidai žmonijai augti ir tarpti tautų įvairumu. Tu kiekvienam žmogui įdiegei meilę savai tautai, gimtajam kraštui. Todėl Tavo paties mums leista prigimtis lenkia mus siekti savojo krašto laisvės ir tautos gerovės... Vardan Marijos, kurios šventovės puošia mūsų kraštą, vardan visų mūsų tautiečių, nukankintų ir tebekankinamų dėl Tavo vardo šlovės ir Tavo paties nustatytų teisingumo principų, mes prašome Tave, gelbėti tėvynėje pasilikusius ar prievarta josios netekusius mūsų brolius ir seseris. Paguosk liūdinčius, sustiprink kenčiančius ir kovojančius, amžinąjį atilsį suteik tiems, kurie jau mirė kovos lauke. Tų Malonių tavęs prašome Tave. Amen.
Sukalbėjus maldą, Europos Lietuvių Fronto Bičiulių pirmininkas profesorius Ivinskis pasakė atidaromąją kalbą. Studijų savaitėje nagrinėjant bendrą temą — Lietuva tėvynėje ir tremtyje, — profesorius Ivinskis kalbos pradžioje štai ką pareiškė:
“Štai mūsų studijų savaitės tikslas ir yra, jungtis su praeitimi ir suaktualinant praeities puslapius su reikalingomis išvadomis, nors truputį praplėšti Lietuvos uždangą ir pažvelgti, kas už jos dedasi. Reikia apčiuopti, kokis ten yra kuriamas, pagal visus rafinuotus dialektinius metodus, naujo žmogaus tipas. Reikia apžvelgti, kokios idėjos yra įsibrovusios lietuvių literatūron, atneštos svetimų doktrinų ir įsakytų tendencijų”.
Pirmininkas profesorius Ivinskis savo kalbą užbaigė šiais žodžiais:
“Lietuvių Fronto Bičiulių Europoje studijų savaitė bus pasisekusi, jeigu šalia vertingų asmeniškų ryšių ir minčių pasikeitimų, iš girdėtų paskaitų ir diskusijų bus laimėta naujų paskatų ir diskusijų, jeigu pagaliau, pilkoje mūsų tremties kasdienybėje bus sutvirtintas ir sustiprintas mūsų nepaliaujamas tikėjimas į Lietuvos ateitį ir į lietuvių tautos prisikėlimą. O jis mus turi palaikyti ir apspręsti mūsų žingsnius Lietuvos labui”.
Europos Lietuvių Pronto Bičiulių vadovybei su suvažiavusiais atstovais aptariant savo organizacinius klausimus bei darbų programas, mes prie mikrofono pakvietėme Lietuvių Fronto Bičiulių kraštų atstovus valandėlei radijo bangomis pabendrauti su kraštu, kur gimė Lietuvių Fronto sąjūdis, ir šiandien tremtyje tęsia vyresniųjų užgrūdintų draugų siekimus bei tradicijas.
Prie mikrofono kunigas Algirdas Jovaras, atvykęs iš Italijos:
“Broliai Tėvynėje! Italijos lietuviai, susibūrę į lietuvių bendruomenę ir pavieniai, veikia vadovaujančiuosius Italijos politiniam, kultūriniam bei visuomeniniam gyvenimui veiksnius ir visuomenę per spaudą, įvairius minėjimus ir asmeninius ryšius, kad jūsų kova ir kančios būtų pažintos ir suprastos. Viešoji Italijos nuomonė per eilę metų yra plačiai supažindinta su teisinga mūsų byla ir yra mums palanki. Mes ir toliau darysime visa, ką galėsim, kad greičiau išauštų tėvynei laisvės rytas”.
Mikrofoną perduodame atstovui iš Ispanijos dr. Brinkiui:
“Ispanija yra tolimas nuo Lietuvos kraštas. Lietuvių ten nėra daug, bet pavergtos ir kenčiančios Lietuvos vardas yra ten stipriai išpopuliarintas. Iš Madrido kasdien duodamos lietuviškos transliacijos, o spaudoje ir visuomenėje Lietuvai rodoma daug dėmesio”.
Žodį taria atstovas iš Šveicarijos, dr. Radvila:
“Aš kalbu Šveicarijos Lietuvių Fronto Bičiulių vardu, t. y. tos Šveicarijos, kur jau pirmo Didžiojo karo metu buvo suorganizuotas Lietuvos Informacijos Biuras, išleidęs daug knygų, šiandien Šveicarijos lietuviai eina tuo pačiu keliu. Kai atėjo pvz. birželio 15-oji, toji tamsioji deportacijų diena, įvairiuose Šveicarijos laikraščiuose buvo prirašyta daug straipsnių, iškelta Sovietų klasta, ir šiandien Lietuvos klausimas Šveicarijoje plačiai pažįstamas.
Prie mikrofono Jonas Pajaujis, Lietuvių Fronto Bičiulių atstovas iš Švedijos:
"Sesės, broliai, tėvynėje. Prieš metus laiko esu jums jau kalbėjęs apie Švedijos lietuvių indėlį Lietuvos laisvinimo kovoje, šiandien galiu pranešti, kad metų laikotarpyje Lietuvos vardas, jūsų kančios ir atkakli kova žymiai dažniau švedų spaudoje būdavo kartojama, ir tai pačių didžiųjų ir įtakingųjų dienraščių skiltyse. Mūsų draugai — švedų kultūrinis elitas: prof. Nerman, prof. Tingsten ir kiti paremia ne vien mūsų pastangas, bet ir patys, laikas nuo laiko, švedų visuomenės vardu kartu su mumis kreipiasi į Vakarų vadovaujančius politikus, reikalaudami žmoniškumo vardan pašalinti prievartą ir okupaciją iš mūsų tėvynės”.
Kraštui žodi taria Prancūzijoje gyvenantis kun. Jucevičius:
“Nežiūrint, kad lietuvių skaičius Prancūzijoje palyginti nėra didelis, tačiau jų veikla yra plati, šakota ir nešanti vaisių. Pirmiausia reikia paminėti Lietuvos atstovo vaidmenj, lietuvių bendruomenės visuomeninj darbą, kuris reiškiasi ne tik Paryžiuje, bet ir kitose lietuvių kolonijose, sėkminga katalikų misijos veikla, lietuvių intelektualų aktyvus reiškimasis tarptautinėse kultūrinėse ir politinėse organizacijose, galop lietuvių menininkų Paryžiuje kylantis vardas. Prancūzijos lietuviai savo ligšioline veikla ir kūrybiniais nusiteikimais užtikrina, kad ir toliau jie darbuosis kenčiančios, kovojančios ir laimėsiančios Lietuvos labui.”
Vakarų Vokietijoje veikiančių Lietuvių Pronto Bičiulių vardu kalba Levas Prapuolenis:
“Lietuvių Frontas Vokietijoje žygiuoja, nešdamas savo sąmonėje mintj, o širdyje norą — iškristaIizuoti Vokietijoje gyvenantį lietuvišką jaunimą taip tyrais lietuviško gintaro kristalais, kad jie puoštų žmogaus dvasią ir lietuvio vardą. Kaip 1940-41 metų pogrindžio kovos metu prieš komunistinį pavergimą, lygiai taip ir šiandien, vadovaudamiesi mums šventu šūkiu — Viskas Lietuvai, kovojame, kad mūsų brangiajai Tėvynei galimai greičiau išauštų laisvės aušra”.
Iš įvairių Europos kraštų studijų savaitėn atvykę atstovai mintimis, ryžtu ir dvasia jungėsi su Lietuvoje pasilikusiais broliais. Be gausios ir turiningos studijų savaitės dienomis pateikiamos programos: paskaitų, lietuviškos dainos vakarų, pramogų, koncertų, bičiulių atsiminimų pasidalinimo; ypatinga susikaupimo valandėle buvo prisiminta Lietuva. Ji prasidėjo pamaldomis. Mes su mikrofonu esame Schondorfo katalikų bažnyčioje. Pamaldas praveda kun. Jucevičius iš Paryžiaus. (Giesmė ir malda, kurią kalba kun. Jucevičius.)
“Prieš pora tūkstančių metų, Jeruzalės miesto papėdėje, įsikūręs Dievo Sūnus Jėzus Kristus, parklupęs ant uolos meldė: ‘Mano Tėve, jei galima, tegul ta taurė praeina pro mane, tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip Tu.’ Kristau, mes esame tikri, kad kaip Tavo kryžius taip ir Lietuves pergalę reiškia. Mūsų tautos kančia liks įprasminta Tavo kančioje ir tas kančios įprasminimas veda juk į pergalę. Kristau, mes tuo esame tikri. Kristau, mes meldžiame Tave, kad tai įvyktų kaip galint greičiau. Amen.” (Giesmė: Marija, Marija.)
Malda ir giesmėmis prašyta Augščiausiojo globoti Rūpintojėlių žemės vaikus, tėvynėn grąžinti išblaškytuosius brolius ir seseris, sutrumpinti lietuvių tautos einamus Kryžiaus kelius.
Europos Lietuvių Fronto Bičiuliai, atvykę iš įvairių kraštų ir visą savaitę išsamiomis paskaitomis apžvelgę, gvildenę ir diskutavę bendrą temą — Lietuva tėvynėje ir tremtyje, — priėmė sveikinimą kraštui. Lietuvių Fronto Bičiulių sveikinimo žodį skaito profesorius Ivinskis:
“Lietuva pavergta, bet nenugalėta. Amžinai gyva jos nepalaužiamo pasipriešinimo dvasia rusena kiekvieno sąmoningo lietuvio širdyje, nežiūrint, kur tas lietuvis šiandien bebūtų: tėvynėje, tolimose priverčiamo darbo stovyklose ar plačiame pasaulyje. Lietuvių Frontas, būdamas vienas pirmųjų tautinio pasipriešinimo sąjūdžių, savo atliktais žygiais ir sudėtomis aukomis, prieš kurias lenks galvą ateinančios kartos, garbingai įrašę savo vardą istorijon ir yra gyvas liudininkas lietuvių tautos neatlyžtamai vedamų kovų prieš krašto pavergėjus.
Galiu užtikrinti, kad Lietuvių Fronto bičiuliai, išsisklaidę po visus Vakarų Europos kraštus, nenuleidžia rankų ir visomis savo išgalėmis stengiasi būti verti švento žuvusių kovos draugų atminimo. Kova dar nebaigta, ir mes ją su lietuviams per šimtmečius būdingu atkaklumu tęsime iki galo. Lietuvių Frontas gimė kovoje su pavergėjais ir savo eilėse jungia užgrūdintus kovotojus. Išretintas mūsų kovų draugų gretas tėvynėje nuolat papildo nauji priaugančios jaunosios kartos kovotojai, jau užsieny užaugę ir tiesioginėje Vakarų kultūros įtakoje subrendę. Viena ir ta pati dvasia visus mus jungia. Tik mūsų uždaviniai skirtingi, kaip skirtingos sąlygos, kuriose mums tenka kovoti. Jūs, brangūs broliai tėvynėje, susitinkat su priešu akis į akį. Mes tiesioginio sąlyčio su juo neturim, bet žinome gerai, ko jūs iš mūsų laukiat. Mūsų uždavinys — nuolat belsti į laisvojo pasaulio sąžinę, garsiai skelbti tą neteisybę ir kančias, kurias patiria tėvynė tapusi svetimųjų įsiveržėlių smurto ir sauvalės auka. Kitas mūsų uždavinys — glaudžiame sąlytyje su vakarų krikščioniškąja kultūra palaikyti gyvą kūrybinę lietuviškąją mintį laisvame pasaulyje, kad tuo būdu praturtėtų mūsų tautinė kultūra ir veikliai bei veržliai dalyvautų visuotiname žmogiškųjų vertybių kūrime, taptų geriau pažįstama svetimiesiems ir iškeltų kenčiančios Lietuvos vardą kultūringųjų tautų tarpe.
Sveikindamas brangią Tėvynę Europos Lietuvių Fronto bičiulių vardu, dar kartą užtikrinu, kad mes nenuleisim rankų, nesustosim pusiaukely, kad išvien su jumis, brangūs broliai, ištęsėsime iki galo šventą laisvės kovą, kurią mes vedame didžiųjų žmonijos idealų vardan.
(Lietuvos Himno pirmas posmas. Gieda studijų savaitės dalyviai).
