VARDAI ĮVYKIUOSE
Vieni vardai įvykius kuria, kiti tik juose dalyvauja. Iš bėgamo gyvenimo įvykių mieliau išgriebti ir pasilaikyti tuos pirmuosius, kai jie naudingi Lietuvai.
• Įgaliotasis ministeris, Dr. St. A. Bačkis Paryžiuje atitinkamų Prancūzijos įstaigų yra jau pripažįstamas ir tituluojamas ministerio vardu. Lig šiol jo oficialus titulas buvo pasiuntinybės patarėjas, chargė d’affaires.
Dr. S. A. Bačkis yra vienas iš tų diplomatų, kuriems Lietuvos aneksija atėmė būstinę, pragyvenimo galimybes ir diplomatinį status pastūmė po klaustuko ženklu, bet neatėmė energijos veikti. Nelaukdamas, iki bus atgautos normalios diplomatinio santykiavimo sąlygos, su dideliu politiniu apdairumu ir atkakliu rūpestingumu ėmėsi iniciatyvos panaudoti spaudą, tarptautinius sąjūdžius, diplomatinę aplinką — visa, kur tik buvo galima palaikyti Lietuvos vardą gyvą. Toje aplinkoje savo veikla jis pelnė ir sau autoritetą bei defactinį pripažinimą.
• Pirmasis Amerikoje.Prof. Pranas Padalis šiemet paliko Detroito universitetą ir perėjo į Amerikos Balso tarnybą Europoje. Fakulteto profesoriai išleistuvių adrese be kitko rašė: “...kadangi jis per paskutinius šešeris metus ištikimai ir garbingai dirbo Detroito universitetui, savo puikiu profesoriavimu ne tik perteikdamas savo specialius akademinius mokslus, bet taip pat žadindamas mūsų piliečių budrumą dėl komunizmo konspiracijos, “dėl to tebūnie nutarta, jog mes, žemiau pasirašę Detroito universiteto fakulteto nariai, šiuo pareiškiame savo simpatijas, susižavėjimą ir pagarbą Pranui Padaliui; jog mes sveikiname jo pasitarnavimą mūsų Amerikos respublikai; jog mes maldaujame Dievą, idant vadovautų jam jo brangiausiuose žygiuose”.
Prie to, ką tvirtina trisdešimt profesorių savo parašais, tenka pridėti, kad prof. Padalis buvo pirmasis, kuris nuliekamu nuo darbo laiku sava iniciatyva padarė daugiau kaip šimtą amerikinei visuomenei pranešimų. Jis buvo taip pat vienas iš tų pirmųjų, kurie vadovavo rezistencijai prieš bolševikus ir nacius; pirmasis Lietuvių Fronto atstovas atsikūrusiame Vokietijoje Vlike; pirmasis, kuris savo iniciatyva iš okupuotos Vokietijos prasiveržė į Ameriką ir buvo čia pirmasis Vliko įgaliotinis. Jis buvo taip pat pirmasis, kuris Kersteno komitetui liudijo ne tik apie sovietinį smurtą, bet ypačiai apie tautos pasipriešinimą sovietiniam ir naciniam okupantui.
• Pirmasis Vokietijoje.Prof. Antanas Maceina pirmasis iš lietuvių mokslininkų, tremties atvytų, sėkmingai įėjo į vokiečių knygos rinką savo “Der Grosse Inquisitor”. Dabar jis parašė naują vokiečių kalba veikalą, vardu “Niekšybės paslaptis” ir jos sutrumpintą redakciją įteikė įžymiajai Herderio knygų leidyklai. Ji atrašė: “Su dideliu džiaugsmu perskaičiau jūsų rankraštį “Das Geheimnis der Bosheit” dar kartą. Šią savaime nelengvą temą jums pasisekė išdėstyti nuostabiai aiškiai ir prieinamai... Džiaugiuosi, galėdamas jums šiandien siųsti leidyklos sutartį”. Knyga turės pasirodyti ateinančių metų pradžioje.
Jei sveikata ištesės, Maceina sutiko parašyti taip pat vokiškai Baltų Institutui Bonnoje studiją apie lietuvių dvasią dainose.
• Apie Lietuvą lietuvis.Prof. Zenonas Ivinskis su atsiskyrėlio užsidarymu ir ištverme kasa Lietuvą iš Vatikano archyvų, į kuriuos nepriklausomos Lietuvos metu nebuvo kas pasiunčia tyrinėtoją. Pertraukomis išbėga į Vokietijos archyvus (Goettingene, paskutiniu laiku Muenchene). Savo pranešimais, paremtais naujais archyviniais duomenimis, jam pasisekė tiek sudominti vokiečių mokslininkus, kad istorinis žurnalas skiria vieną nr. specialiai karaliui Mindaugui. Prof. Ivinskiui taip pat yra užsakyta parašyti vokiečių kalba Lietuvos istoriją. Pagaliau gal prieisim laiką, kad apie Lietuvą kiti galės informuotis iš lietuvių autorių, ne atvirkščiai. Tai pasitarnavimas Lietuvai, kuri to nepadarė laisva būdama.
• Kas sau, kas Lietuvai.Kostą R. Jurgėlą šiemet ištiko vienas malonus ir vienas nemalonus įvykis: savo atkakliu darbu laimėjo istorijos daktaro laipsnį, o visai be savo pastangų susilaukė 50 metų. Tautos kovai jo didžiausias nuopelnas prabėgusioj gyvenimo daly — tai jo dokumentiniai Lithuanian Bulletin tuo metu, kai jis buvo L. Informacijos Centro direktorius. Jis tada buvo reikšmingas raštais, kaip dabartinė tos įstaigos direktorė M. Kižytė svarbi savo asmeniniais kontaktais įtakingose sferose.
• Ateities ruošėjai.Jonas Kavaliūnas (Chicagoje), vadovaudamas Amerikos lietuvių mokytojų sąjungai, nepaisydamas netvirtos sveikatos, užsimojo dideliam dalykui — suplanuoti išlaisvintos Lietuvos švietimą. Jau patelkta eilė žmonių pradžios, vidurinei, aukštesniajai, specialinei mokyklai. Pažymėtina, kad okupacijų metais mokytojai parodė nepaprastai daug idealizmo. Jų tradicijas daugel mokytojų tęsia ir Amerikoje, organizuodami šeštadienines mokyklas ir nesikratydami visuomeninio paties juodojo darbo, kuris ir yra reikalingiausias.
• Žiburys užgeso.Ona Jakaitytė Eretienė 1954 gegužės 20 Bazelyje, Šveicarijoje, mirė, išgyvenusi 56 metus.
Du bruožai ją padaro nepaprastą tremties dienomis. Pirmiausia — tai jos ilgesys paliktai tėvynei, kurį laikas tik didino ir skaudino iki tragiškų pergyvenimų. Iš juodžiausios desperacijos, kuri kaip rudenio migla vyniojosi iš politinės raidos, vis tolinančios grįžimą, ji gelbėjosi maldoje ir šv. Pranciškaus kontempliacijoje, kurioje mirtis ją ir sutiko . . . Antras — ji nejaukiame svetimame Bazelio mieste sukūrė lietuvišką židinį, kuriame davė pakankamai lietuviškos šilumos, kad išaugtų penkios lietuviškos talentingos atžalos.
Palikusiems Profesoriui ir jaunimui priklauso mūsų ir užuojauta ir tvirta viltis, kad jie ir toliau išlaikys lietuvišką šilumą širdyje ir darbuose, nors židinys ir skaudžiai prigeso.
