KONFERENCIJOS ŽODIS TĖVYNEI
Europos LF bičiulių konferencijos sveikinimą Tėvynėje palikusiems per Amerikos Balsą Europoje perdavė J. Brazaitis 1953 m. rugsėjo 13 d.
“Laisvajame pasaulyje atsidūrę lietuviai ir jų organizacijos nepaliaujamai jieško kelių gelbėti tėvynei ir joje pasilikusiams broliams. Tuo rūpesčiu gyveno ir visos Europos Lietuvių Fronto Bičiulių konferencija, rugsėjo 5-6 dienomis įvykusi Vokietijoje. Joje buvo atstovai iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Švedijos, dalyvaujant įgaliotiniui iš Jungtinių Amerikos Valstybių. Tai kovotojai u2 Lietuvos laisvę, kurie buvo susitelkę į pogrindžio rezistencinę organizaciją Lietuvoje; daugelio jos narių kraujas įsiliejo į Lietuvos žemę: daugel išėję iš kacetų ir kalėjimo organizuoja laisvajame pasaulyje kovą už tėvynę; prie jų jungiasi būriai jaunimo, išaugusio jau tremtyje.
Konferencija iš naujo pareiškė savo pagarbą ir meilę tūkstančiams žinomų ir nežinomų kovotojų tėvynėje. Pareiškė tvirtą tikėjimą, kad jų auka, laisva valia dedama, prives prie laisvės atgavimo Lietuvai sykiu su laisvės grąžinimu visiems pavergtiems kraštams.
Laisvėje esančių šventas uždavinys — daryti visa, kad okupacija būtų sutrumpinta; kad lietuvių kraujas būtų sutaupytas; kad žudomoji ranka būtų sulaikyta ir pikti kėslai demaskuoti. Dėl to Lietuvių Fronto Bičiuliai pasiryžo visomis jėgomis remti JAV atstovo Kersteno rezoliucijos vykdymą sutelkiant kuo daugiausia liudininkų apie Baltijos kraštų okupavimą ir naikinimą. Pasiryžo jie siekti, kad būtų sukeltas viešosios opinijos reikalavimas ir paverstas Jungtinių Tautų reikalavimu iš Sovietų Sąjungos — įsileisti tarptautinę komisiją į Baltijos kraštus vietoje padėčiai ištirti. Pasiryžo organizuoti opiniją už tai, kad Vakarų ir Maskvos konferencijoje Amerika turėtų tvirtą opinijos užnugarį reikalauti iš Maskvos, kad ji pasitrauktų iš okupuotų kraštų.
Kad šitie reikalavimai virstų visos laisvosios žmonijos šauksmu — žadinti, organizuoti bendradarbiavimą tarp visų JAV piliečių, kilusių ne tik iš Lietuvos ar Latvijos bei Estijos, bet iš visų pavergtų tautų. Tai būtų Amerikos piliečių milijoninė jėga, kuri tvirtai paremtų Amerikos vyriausybės išlaisvinimo pastangas.
Iš kitos pusės Lietuvių Fronto Bičiulių konferencija apeliavo į jaunimą, išaugusį jau tremtyje, kad pasisavintų laisvojo pasaulio dvasią ir sykiu išlaikytų tvirtą tikėjimą nepriklausoma Lietuva; širdies šilumą Lietuvos praeičiai, o ypač ištikimybę tėvynės laisvės kovų sąjūdžiui ir jo dvasiai, pagarbą ir prisirišimą jos didvyriams, pasiryžimą atiduoti jėgas Lietuvai, nors ir kaip ilgai tremtis užtruktų.
Esu laimingas, kad galiu perduoti konferencijos pareikštą minties, širdies ir darbų vienybę su naikinama, bet gyva. ir kovojančia tėvyne ir pareikšti jai tvirtą ir nepalaužiamą toje kovoje ištikimybę”.
