LIETUVOS PARTIZANŲ
VYTAUTO APYGARDOS TIGRO RINKTINĖ
(1945-1950 m.)

Akademinės Skautijos leidykla, užbaigusi savo veiklą
išeivijoje, likusias lėšas skiria Lietuvos partizanų
Vytauto apygardos Tigro rinktinės dokumentų rinkiniui išleisti.

Leidinys apima tą tragišką sovietų okupacijos laikotarpį, kai Šiaurės rytų Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos vietovių, jauni vyrai ir moterys stojo į partizanų eiles, kad kovotų dėl tautos, valstybės laisvės ir nepriklausomybės. Jie tikėjo, jog jų atsidavimas ir kova su gausiomis žiauraus okupanto pajėgomis atkreips laisvojo pasaulio dėmesį ir Lietuva sulauks jo pagalbos.

Gaila, tada to neįvyko. Rinkinyje pateikiami dokumentai atspindi mažą laisvės kovų, kuriose dalyvavo Tigro rinktinė, dalelę. Iki šiol apie tai buvo mažai žinoma ir rašoma.

Remdama šio leidinio išleidimą, Akademinė Skautijos leidykla skiria jį jaunajai Lietuvos kartai, gimusiai dar prieš nepriklausomybės atgavimą ar jau po to. Viliamasi, kad jų tėvų ir senelių pasiaukojimas kovoje dėl laisvės bus nepamirštas ir ugdys jaunųjų širdyse meilę, atsidavimą savo tautai

ir savo valstybei.

Rimantas Dirvonis

Akademinės Skautijos leidyklos pirmininkas

LITHUANIAN ARCHIVES DEPARTMENT
LITHUANIAN SPECIAL ARCHIVES

LITHUANIAN PARTISANS
VYTAUTAS REGION
TIGRAS UNIT

(1945-1950)

THE COLLECTION OF DOCUMENTS

VILNIUS, 2003

LIETUVOS ARCHYVŲ DEPARTAMENTAS
LIETUVOS YPATINGASIS ARCHYVAS

LIETUVOS PARTIZANŲ
VYTAUTO APYGARDOS
TIGRO RINKTINĖ

(1945-1950 m.)

DOKUMENTŲ RINKINYS

VILNIUS, 2003

UDK 947.45.083(093)
Li 304

Redaktorių kolegija:

Kęstutis Remeika (vyr. redaktorius),
Geistautas Gečiauskas, Vidas Grigoraitis,
prof. dr. Tomas Remeikis

Šios knygos išleidimą rėmė Polybijaus fondas.

Fondo prezidentas - prof. dr. Tomas Remeikis.

Remiant Polybijaus fondui, dokumentinių ir mokslinių leidinių serijoje „Lietuvos kronika"“ išleista:

Kazys Škirpa. Nepriklausomybės sutemos (1938—1940): atsiminimai ir dokumentai, — Chicago — Vilnius: Lietuvos kronika — Vilspa, 1996, 488 p.

Lietuvos partizanų Tauro apygarda (1945-1952 m.): dokumentų rinkinys, Vilnius: UAB „Morkūnas ir Ko“, 2000, 585 p.

Lietuvos partizanų Dainavos apygarda (1945-1952 m.): dokumentų rinkinys, Vilnius: UAB „Morkūnas ir Ko", 2003, 452 p.

ISBN 9986-568-13-7 ©Lietuvos archyvų departamentas, 2003

TURINYS

Trumpa Vytauto apygardos istorijos apžvalga................................7

Vytauto apygardos Tigro rinktinė 1945-1950 metais......................12

The Tigras Unit of the Vytautas Region of Lithuanian partisans.....40

Santrumpos....................................................................................55

Dokumentų sąrašas........................................................................58

Lietuvos laisvės armijos programa...............................................68

Tigro rinktinės dokumentai.

1946 m. sausio - spalio mėn........................................................71

Tigro rinktinės dokumentai.

1946 m. spalio mėn. - 1948 m. rugpjūčio mėn...........................101

Tigro rinktinės dokumentai.

1948 m. rugpjūčio mėn. - 1950 m. birželio mėn........................171

Tigro rinktinės dokumentai.

1948 m. gruodžio mėn. - 1951 m...............................................370

Tigro rinktinės vadai.................................................................447

Asmenvardžių rodyklė..............................................................449

Vietovardžių rodyklė................................................................474

TRUMPA VYTAUTO APYGARDOS ISTORIJOS APŽVALGA

Partizaninės kovos pradžia Aukštaitijoje sutapo su antrosios sovietų okupacijos pradžia. Tai - 1944 metų vasara, laikas, kai vis dar tęsėsi Antrasis pasaulinis karas. Šis sutapimas lėmė pradinio pasipriešinimo etapo spontaniškumą, gana atvirą kovos būdą: negalvota apie užsitęsiančią okupaciją, apie galimybes kariauti ilgą partizaninį karą. Nuo pirmųjų sovietų okupacijos dienų Aukštaitijos kovotojai organizavo pasipriešinimą krašto sovietizacijai ir tautos naikinimui, gynė gyventojus nuo sovietinių kareivių plėšikavimo ir smurto, sabotavo mobilizaciją į sovietinę armiją, stabdė žemės ūkio kolektyvizaciją bei krašto kolonizavimą, stengėsi apsaugoti gyventojus nuo trėmimų¹. Ginkluoto pasipriešinimo artėjančiai Raudonajai armijai iniciatorė buvo Lietuvos laisvės armijai (LLA). 1944 m. liepos -rugpjūčio mėn. suformavus LLA Vanagų (LLA veikiančiojo sektoriaus, VS) štabą ir įkūrus LLA centrinį štabą - Lietuvos gynimo komitetą, buvo sudaryta vyriausioji karinė ir politinė ginkluoto pasipriešinimo vadovybė, parengti ginkluoto pasipriešinimo okupacijai planai ir nustatyta ginkluotos kovos taktika². Be Lietuvos laisvės armijos, Utenos ir ypač Švenčionių apskrityse 1944-1945 m. didelės įtakos turėjo „Kęstučio" organizacija, įkurta Kaune 1942 m. gegužės mėn. kaip „Lietuvių fronto“³ karinis sektorius, analogiškas LLA Vanagams. 1943 m. pavasarį buvo suformuotas „Kęstučio“ organizacijos Utenos apskrities štabas, 1943 m. rudenį tokie štabai suformuoti ir Zarasų bei Švenčionių apskrityse. Tačiau pirmiesiems Šiaurės Rytų Lietuvos ginkluoto pogrindžio junginiams, išskyrus veikusius Švenčionių apskrityje, „Kęstučio" organizacija neturėjo tokios įtakos, kokios Utenos bei kitų Šiaurės Rytų Lietuvos apskričių partizanams turėjo LLA: dauguma partizanų junginių perėmė LLA organizacinę struktūrą, statutus, programines nuostatas, o šios organizacijos suformuluoti ir įdiegti ginkluoto pasipriešinimo principai ilgą laiką sąlygojo Aukštaitijos laisvės kovotojų veiksmų pobūdį, - nepaisant to, kad vyriausioji LLA vadovybė 1945-1946 m. sovietinio saugumo buvo sunaikinta ir vėliau nebeatkurta.

1945 m. vasarą didesnėje Lietuvos dalyje prasidėjęs partizanų apygardų steigimas sąlyginai žymėjo pasipriešinimo sovietų okupacijai pirmojo etapo pabaigą -iki tol dažniausiai pavieniui veikę didesni partizanų junginiai ir atskiri būriai pradėti telkti į vieną junginį, turintį bendrą vadovybę, vieningą struktūrą ir apibrėžtą veikimo teritoriją. Šiaurės Rytų Lietuvoje toks junginys buvo Vytauto apygarda, įkurta 1945 m. rugpjūčio mėn., iš pradžių vienijusi Utenos apskrityje bei dalyje Švenčionių ir Zarasų apskričių (Labanoro, Ažvinčių ir Antazavės miškuose) veikusius partizanus. Vytauto apygardos steigėjas ir pirmasis vadas buvo 1945 m. birželio - rugsėjo mėn. Tigro rinktinei vadovavęs Jonas Kimštas-Žalgiris. Iš pradžių, laikantis LLA struktūros tradicijos, Vytauto apygarda vadinta LLA 4-ąja apygarda, vėliau - 3-iąja LLA apygarda. Nuo 1948 m. gegužės mėn. apygarda vadinta Lietuvos partizanų (LP) Šiaurės Rytų Lietuvos srities 3-iąja Vytauto apygarda. Nuo 1946 m. Vytauto apygarda kartu su Didžiosios Kovos, Vyčio ir 1947 m. įkurta Algimanto apygardomis priklausė Šiaurės Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo, Kalnų) sričiai, kuriai beveik visą jos gyvavimo laiką (išskyrus 1948 m. rugpjūčio mėn. - 1949 m. spalio mėn.) vadovavo Vytauto apygardos steigėjas ir pirmasis vadas Jonas Kimštas-Žalgiris.

1946 m. J. Kimštas-Žalgiris buvo įtrauktas į vieną klastingiausių ir rafinuočiausių agentūrinių MGB kombinacijų, kurios tikslas buvo MGB kontrolei pajungti visą Lietuvos pasipriešinimo pogrindį. Tais metais MGB gana sėkmingai pasinaudojo rezistencijos vadovybės siekiu suvienyti visas kovojančias krašto pajėgas ir, prisidengusi ginkluoto pogrindžio vadovybės iniciatyva, jos pačios rankomis įsteigė MGB kontroliuojamą Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdį (BDPS). BDPS Vyriausiasis ginkluotųjų partizanų štabas (VGPŠ) turėjo sujungti ir vadovauti visam ginkluotam pogrindžiui. Abi šias organizacijas per MGB agentą Juozą Albiną Markulį-Erelį, kuriam buvo patikėtas aukščiausias rezistencijos vadovo postas, kontroliavo sovietinio valstybės saugumo organai. Šios MGB operacijos aukomis tapo ir daugelis Vytauto apygardos partizanų. 1946 m. birželio 10 d. steigiamajame BDPS suvažiavime buvo įkurta Šiaurės Rytų Lietuvos (nuo 1948 08 - Karaliaus Mindaugo, Kalnų) sritis, patvirtinta Vytauto apygardos ir jos rinktinių veikimo teritorija (viena rinktinė turėjo aprėpti apytikriai vienos apskrities teritoriją), nustatyta kovinių vienetų struktūra. 1947 m. sausio mėn. J. Markulis, supratęs, kad Pietų Lietuvos partizanai atskleidė MGB provokaciją BDPS komiteto įsakymu J.Kimštą-Žalgirį paskyrė Šiaurės Rytų Lietuvos srities vadu. Tą patį mėnesį grįžęs į Vytauto apygardą, J. Kimštas pertvarkė apygardos štabo sudėtį, o 1947 m. vasarą apygardos vado pareigas perdavė Liūto rinktinės vadui Vincui Kauliniui-Miškiniui. Tik 1947 m. vasaros pabaigoje Dainavos apygardos vadovybės informuotas apie J. Markulio provokacijas, J. Kimštas 1947 m. rugsėjo 20 d. įsakymu visiems Šiaurės Rytų Lietuvos partizanams nurodė nutraukti bet kokius ryšius su J. Markulio-Erelio vadovaujamu BDPS komitetu, panaikinti ryšių punktus ir perspėti ryšininkus. 1948 m. gegužės pradžioje vykusio jungtinio Vytauto, Algimanto ir Didžiosios kovos apygardų pareigūnų posėdžio metu buvo atsiribota nuo išdavikiškos Erelio veiklos. Vietoj LLA buvo įvesti Lietuvos partizanų (LP) apygardų pavadinimai. Šiaurės Rytų Lietuvos sritis pavadinta Karaliaus Mindaugo vardu, suformuota J. Markuliui nepavaldi srities vadovybė, Vytauto apygardos laikraštis „Aukštaičių kova“ pertvarkytas į srities oficiozą (jį iki pat savo žūties 1951 m. kovo 19 d. redagavo Bronius Kazickas-Saulius, Krivaitis).

Vytauto apygardos vadovybę nuo jos įsteigimo sudarė apygardos vadas ir jam pavaldus apygardos štabas, turėjęs koordinuoti rinktinių veiklą, rūpintis sunaikintų štabų atkūrimu, palaikyti apygardos vadovybės ryšius su vyresne partizanų vadovybe ir kitomis apygardomis bei žemesniais organizaciniais vienetais⁴.

J. Kimštui-Žalgiriui išvykus į Vakarų Lietuvą, nuo 1945 m. rugsėjo mėn. iki gruodžio 1 d. apygardos vado pareigas laikinai ėjo jo pavaduotojas ir Šarūno rinktinės vadas Vladas Mikulėnas-Lubinas. Po jo žūties 1945 m. gruodžio mėn. apygardai vadovavo Bronius Zinkevičius-Artojas, žuvęs 1946 m. spalio 11d. Žuvus Artojui, apygarda kurį laiką buvo likusi be vado. 1947 m. sausio mėn. į savo postą sugrįžęs J. Kimštas-Žalgiris apygardai vadovavo iki 1947 m. birželio mėn., tuo pačiu metu ėjęs ir Šiaurės Rytų Lietuvos srities vado pareigas. 1947 m. vasarą apygardos vado pareigas Žalgiris perdavė Liūto rinktinės vadui Vincui Kauliniui-Miškiniui, - pastarasis apygardai vadovavo iki 1949 m. kovo 24 d., kada dėl apygardos štabe veikusio MGB agento Ešerio išdavystės buvo sunaikintas visas apygardos štabas. 1949 m. balandžio mėn. apygardos vadu paskirtas Liūto rinktinės vado pavaduotojas Bronius Kalytis-Siaubas, Liutauras; 1951 m. lapkričio mėn. (kai kurių autorių nurodoma 1951 m. gruodžio 20 d.) j is buvo suimtas ir netrukus užverbuotas MGB agentu smogiku (slapyvardis - Ramojus). Po Br. Kalyčio-Siaubo arešto Vytauto apygardos vadovybė atkurta nebebuvo. MGB Br. Kalytį paskyrė legendizuoto „Vytauto apygardos štabo" viršininku ir jam bei kitiems agentams smogikams padedant iki 1952 m. pabaigos sunaikino beveik visus apygardos dalinių likučius.

Didžiausi koviniai Vytauto apygardos junginiai buvo rinktinės. Vienos rinktinės veikimo teritorija apytikriai sutapo su vienos apskrities teritorija. Rinktinei vadovavo rinktinės vadas ir jam pavaldus rinktinės štabas, savo ruožtu pavaldūs apygardos vadovybei. 1945-1947 m. Vytauto apygardai ilgesnį ar trumpesnį laiką priklausė Šarūno (nuo 1946 m. - Liūto), Lokio, Tigro, Šarūno (Kupiškio) ir Žaliosios [girios] rinktinės. Kupiškio, Rokiškio ir Panevėžio apskrityse veikę partizanų junginiai Vytauto apygardai priklausė tik 1946-1947 ir 1950-1952 metais. 1946 m. birželio mėn. vietoj 1945 m. rudenį beveik sunaikintos Šarūno rinktinės jos likučių pagrindu buvo įsteigta Liūto rinktinė. Nuo 1946 m. rugsėjo mėn. pradžios Vytauto apygarda skirstyta į Liūto rinktinę, jungusią anksčiau Šarūno rinktinei priklausiusius Utenos apskrities partizanų dalinius, Tigro rinktinę, veikusią Švenčionių apskrityje, gretimuose Baltarusijos SSR rajonuose ir Zarasų apskrities Dūkšto bei Rimšės valsčiuose, ir Lokio rinktinę, veikusią daugiausia Zarasų apskrityje ir gretimuose Latvijos rajonuose. Šios trys rinktinės laikytinos pagrindinėmis Vytauto apygardos rinktinėmis, tuo tarpu minėtos Šarūno (Kupiškio) ir Žaliosios [girios] rinktinės prie Vytauto apygardos prisijungė 1946 m. lapkričio - gruodžio mėn. ir jai priklausė iki 1947 m. gegužės 1 d., t. y. iki Algimanto apygardos įkūrimo. 1950 m. lapkričio 25 d. sujungus buvusių Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio ir Šarūno rinktinių likučius, buvo įkurta Vytauto apygardos Vaižganto rinktinė.

Visos Vytauto apygardos rinktinės skirstytos į kuopas (nuo 1949 m. - į rajonus), o kiekviena kuopa - į 2—4 būrius, kurie (bent jau pradiniame apygardos gyvavimo etape) savo ruožtu dar turėjo būti skirstomi į skyrius ir grandis (nuo 3 iki 6 kovotojų), tačiau realiai įgyvendinti tokį partizanų dalinių skirstymą buvo sudėtinga: partizanai paprastai veikė būriais, dalis nedidelių būrių į mažesnius vienetus nebuvo skirstomi.

Visos Vytauto apygardos rinktinės, kaip organizuoti kovos vienetai, buvo sunaikintos 1951-1952 m. 1951 m. pabaigoje sunaikinta Liūto rinktinė, 1952 m. vasarą nustojo egzistavusi Tigro rinktinė, o tų pačių metų rugpjūčio mėn. agentų smogikų pastangomis buvo sunaikinta Lokio rinktinė. Vaižganto rinktinė sunaikinta 1952 m. rudenį. 1953 m. visoje Vytauto apygardos teritorijoje buvo likę apie 20 partizanų. Ilgiausiai iš buvusios Vytauto apygardos partizanų sovietinių saugumiečių ieškoti Antanas Kraujelis-Siaubūnas ir Stasys Guiga-Tarzanas. 1965 m. kovo 17 d. susektas ir nušautas A. Kraujelis laikytinas ir ilgiausiai veikusiu Rytų Lietuvos srities partizanu. Stasys Guiga Činčikų kaime (prie Švenčionių) slėpdamasis išgyveno iki pat savo mirties 1986 m.

Išsamiausią Vytauto apygardos istorijos 1945-1952 m. apžvalgą yra parengęs Laimonas Abarius⁵. 1995 m. laikraštyje „Utenis“ publikuotas jo straipsnių ciklas apie partizanų kovas Zarasų apskrityje⁶, o 1996 m. 16-ajame „Laisvės kovų archyvo" numeryje paskelbta minėtoji Vytauto apygardos istorijos apžvalga. Remdamasis sovietinių saugumo organų archyviniais dokumentais, istorikas nuosekliai išdėstė Vytauto apygardos ir atskirų jos rinktinių istoriją- nuo pat apygardos įkūrimo iki jos sunaikinimo 1953 m., sudarė daugelio struktūrinių apygardos padalinių (rinktinių, kuopų, būrių) istorijos pagrindinių įvykių kroniką. Kiek mažiau L. Abariaus darbe nagrinėtas MGB vidaus agentų ir agentų smogikų vaidmuo naikinant apygardą, visiškai nepaminėtos 1945-1946 m. apygardoje veikusios agentų smogikų grupės. L. Abariaus apžvalgą šiek tiek papildė ir pakoregavo Vytauto apygardos istorijos apžvalga, paskelbta N. Gaškaitės ir kitų autorių parengtoje knygoje „Lietuvos partizanai 1944-1953 m.“⁷. Partizaninį judėjimą Aukštaitijoje yra tyrinėjęs ir istorikas Gintaras Vaičiūnas. Jo surinkti duomenys apie Vytauto apygardą ir jos rinktines šiuo metu saugomi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyve, o daugelį iki šiol visai nežinomų ar mažiau nagrinėtų Vytauto apygardos ir ypač Tigro rinktinės istorijos aspektų atskleidžia šioje knygoje publikuojami partizanų dokumentai bei detali G. Gečiausko parengta Vytauto apygardos Tigro rinktinės istorijos apžvalga.

Inga Petravičiūtė

¹ „Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940-1998)“, sud. I. Ignatavičius, V., 1999, p. 260.

² N. Maslauskienė, „Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo vieningos vadovybės kūrimas LLA ir partizanų dokumentuose. 1941, 1947-1950 m.“, Lietuvos archyvai, 11, V., 1998, p. 72.

³ 1941 m. pabaigoje įkurta lietuvių antinacinio pogrindžio organizacija, jungusi krikdemiškos pakraipos partijas ir organizacijas.

⁴ N. Gaškaitė, D. Kuodytė, A. Kašėta, B. Ulevičius, „Lietuvos partizanai 1944-1953 m.“, Kaunas, 1996, p. 299.

⁵ L. Abarius, „Lietuvos partizanų Šiaurės-Rytų srities 3-ioji Vytauto apygarda (1945-1952 m.)“, Laisvės kovų archyvas, Nr. 16, 1996, p. 5-133.

⁶ L. Abarius, „Pasipriešinimas. (Ginkluotos rezistencijos pradžia. Lokio rinktinės istorinė apžvalga)", Utenis, 1995 05-10.

⁷ N. Gaškaitė, D. Kuodytė, A. Kašėta, B. Ulevičius, „Lietuvos partizanai 1944—1953 m.“, Kaunas,

VYTAUTO APYGARDOS TIGRO RINKTINĖ 1945-1950 metais

Tigro rinktinės dokumentai

1999 m. liepos 15 d. Adutiškio girioje, netoli Baltarusijos sienos, vyko kelio tiesimo darbai. Buldozeris užkabino ir išvertė bidoną, kimšte prikimštą, kaip netrukus paaiškėjo, Lietuvos partizanų dokumentų. Kitą dieną Mociškės kaimo gyventojai apie tai pranešė Švenčionių „Nalšios" muziejui; atvykusios jo darbuotojos Vanda Stanevičienė, Giedrė Viščionytė ir Nijolė Zubovą rado 855 po kelininkų vagonėliu paskleistus partizanų dokumentus⁸.2000 m. sausį „Nalšios“ muziejus šiuos dokumentus⁹ perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui. Tarp Adutiškio girioje rastų dokumentų daugiausia Tigro rinktinės ir Vytauto apygardos vadų įsakymų bei nurodymų, partizanų raportų, Tigro rinktinės narių sąrašų ir susirašinėjimo dokumentų. Paminėtini partizanų periodiniai leidiniai, partizanų sudaryti sovietų pareigūnų ir stribų sąrašai. Dauguma dokumentų išspausdinti mašinėle, sunumeruoti, paženklinti gavimo spaudu ir pasirašyti.

Nemaža Tigro rinktinės štabo archyvo dalis 1950 m. balandį kaip „trofėjus" teko MGB Pastovių rajono skyriaus operatyvininkams, tuomet BSSR Svierių rajone „likvidavusiems" rinktinės vado pavaduotoją Leoną Basį. Ši rinktinės archyvo dalis, kurį laiką saugota MGB Vilniaus srities valdyboje, paskui buvo sunaikinta¹⁰. 1944-1945 m. gyvavusios Jungtinės Tigro rinktinės archyvas, saugotas Labanoro girioje įrengtoje slėptuvėje, NKVD Saldutiškio valsčiaus poskyriui atiteko dar iki 1945 m. vasaros. Slėptuvę išdavė „legalizavęsis" rinktinės narys⁴. Istoriniu požiūriu itin svarbūs rinktinės 1945-1946 m. dokumentai į sovietų saugumo rankas pateko 1946 m. spalio 21 d., MVD kareiviams Tverečiaus valsčiuje sunaikinus rinktinės štabą¹¹.

Rinktinės dokumentų dar gali būti Švedriškės (Ignalinos r. Kazitiškio apyl.) klebono Alfredo Kanišausko saugotame Labanoro girios partizanų archyve. 1996 m.,prieš pat savo mirtį, kunigas archyvą patikėjo klebonijos šeimininkei, o ši perdavė jį „kam buvo liepta"¹².

⁸ Baltakis J. Rastas Tigro partizanų rinktinės archyvas, Lietuvos aidas, 1999 08 24 (nr. 164), p. 14.

⁹ Iš jų buvo suformuota 120 bylų ir sudarytas Lietuvos ypatingojo archyvo (toliau-LYA) f. K-5, ap. 5 (Vytauto apygardos Tigro rinktinė, 1945-1951 m.). Šiek tiek Tigro rinktinės dokumentų yra ir LYA, f. K-l, ap. 3; partizaninio judėjimo slopinimą Švenčionių krašte atspindinčių dokumentų daugiausia f. K-l apyrašuose Nr. 3, 16, 18, 15 ir 58.

¹⁰ BSSR MGB 2-N valdybos 1 skyriaus 1950 05 04 sudarytas partizanų dokumentų sąrašas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 42509/3, t. 5,1. 3-5; LSSR MGB Vilniaus srities valdybos 2-N skyriaus 1953 01 06 pranešimas apie partizanų dokumentų sunaikinimą, ten pat, ap. 16, b. 278,1. 279, 280.

¹¹ Abarius L. Lietuvos partizanų Šiaurės-Rytų srities 3-ioji Vytauto apygarda, Laisvės kovų archyvas, 16/1996, p. 62.

¹² Baltakis J., min. veik.

Tigro rinktinės istoriografija

Iki atrandant Tigro rinktinės štabo archyvą rinktinės istorija buvo šiek tiek tyrinėta, tačiau trūkstant autentiškų dokumentų tyrinėtojai neišvengė paviršutiniškumo, —jų darbuose nemaža netikslumų, klaidingų rinktinės narių skaičių skubotų kai kurių partizanų vadų veiklos vertinimų.

1997 m. Gintaras Vaičiūnas parengė dvi Rytų Lietuvos partizanų junginių istorijos ir struktūros tyrimo ataskaitas¹³. Vienoje jų apžvelgtas Jungtinės Tigro rinktinės gyvavimo laikotarpis (1944 m. spalis - 1945 m. kovas), antroji skirta vėlesnei Tigro rinktinės ir dviejų iš jos išaugusių rinktinių istorijai (1945-1952 m.). Ši dviejų dalių studija yra bene pirmasis rinktinės istorijai skirtas darbas, todėl jo vertės nemenkina netgi daugelis jame esančių faktografinių netikslumų. Ne mažiau Tigro rinktinės istorijos tyrinėjimų baruose yra nuveikęs ir Laimonas Abarius. 1996 m. pasirodžiusi Vytauto apygardos istorijai skirta apybraiža¹⁴ daugumos istorikų laikoma vienu iš labiausiai vykusių bandymų pateikti išsamią šios apygardos istorijos apžvalgą. Dauguma Valdo Striužo darbų skirti Kiauneliškio kautynėms, o straipsnyje „Iš Švenčionių krašto partizaninio pasipriešinimo istorijos" išvardyti svarbiausi Švenčionių apskrityje veikę partizanų daliniai¹⁵.

Iš kitų Tigro rinktinės istoriografų paminėtini Nijolė Gaškaitė¹⁶, Algirdas Šiukščius¹¹, Vytautas Ikamas¹² ir Jonas Baltakis¹³. Algimantas Liekis yra paskelbęs

keletą iš rinktinės laikraščio „Rytų Lietuva" perspausdintų straipsnių¹⁴, o Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2000 m. surengė Švenčionių krašto partizanų sąjūdžiui skirtą konferenciją, kurioje skaitytų pranešimų tezės buvo išleistos atskiru leidiniu¹⁵.

Išeivijos autorių darbuose apie Tigro rinktinę paprastai tik užsimenama. Juozo Lukšos „Partizanuose" tėra pora rinktinės istorijos fragmentų¹⁷, Kęstučio Girniaus studijoje Švenčionių ir Ignalinos rajonų partizanams teskirta po vieną pastraipą¹⁸ , Stasio Žymanto straipsnių serijoje Tigro rinktinė tik paminėta¹⁹. Pažymėtina tai, kad išeivijos autoriai daugelį metų tegalėjo remtis bemaž vien žymiuoju J. Lukšos veikalu ir menkaverte stribų „žygdarbius" šlovinančia sovietų lektūra.

Periodinėje spaudoje per pastaruosius keliolika metų pasirodė daug su rinktinės istorija susijusių memuarų; iš jų autorių būtina paminėti pirmąjį rinktinės vadą L. Vilutį. 1992 m. išleistoje jo atsiminimų knygoje trumpai nušviestas rinktinės kūrimosi laikotarpis (1944 m. spalio - 1945 m. sausio mėn.)²⁰.

¹³ Vaičiūnas G. Rezistencija Švenčionių krašte, 1997, rankraštis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinis departamentas, b. 3; to paties, Rytų Lietuvos LLA partizanų daliniai, 1997, rankraštis, ten pat, b. 4.

¹⁴ Abarius L., min. veik.

¹⁵ Striužas V. Didžiosios Labanoro girios kautynės, Žvaigždė, 1995 08 19; to paties, Iš Švenčionių krašto partizaninio pasipriešinimo istorijos, Tautininkų žinios, 1995 08 23; to paties, Juos turi minėti istorija. Rytas, 1996 08.

¹⁶ Gaškaitė N., Kuodytė D., Kašėta A., Ulevičius B. Lietuvos partizanai 1944-1953 m., Kaunas, 1996.

¹¹Šiukščius A. Labanoro girios partizanai, Lietuvos aidas, 1995 01 12, p. 14; to paties, Tesėjęs partizano priesaiką [apie Stasį Guigą], Savanoris, 1994 06 09; to paties, Paskutinis partizanas, Laisvės kovų archyvas, 16/1996.

¹²Ikamas V. Ažvinčių ir Minčios girių partizanai, Savanoris, 1994 05 12; to paties, Apie miško ir pamiškės vyras, Voruta, 1994 06 09-15; to paties, Partizanų kaimai, Europos lietuvis, 1994 06 11-17, p. 5; to paties, Labanoro girios vyrai: pokario rezistenciją Lietuvoje prisimenant, Europos lietuvis, 1994 12 03-09, p. 5.

¹³Baltakis J., Čeponis K. Pasipriešinimas (1939-1953 metų [Ignalinos] rajono įvykių kronika), Nauja vaga, 1993 06 12.

¹⁴Nenugalėtoji Lietuva: dokumentų rinkinys, sud. A. Liekis, t. 3, Vilnius, 1995.

¹⁵Pasipriešinimo kovos Švenčionių krašte 1944-1953 metais, sud. G. Geniušienė, Švenčionys, 2000.

¹⁷ Daumantas J. Partizanai, Vilnius, 1990, p. 95, 96.

¹⁸ Girnius K. K. Partizanų kovos Lietuvoje, Vilnius, 1990, p. 251, 252.

¹⁹ Žymantas St. Mirštančiųjų garbė, Dirva, 1965, nr. 90.

²⁰ Vilutis L. Likimo mozaika, Kaunas, 1992; to paties, Vadavietė Nr. 3 Jono Maknio sodyboje, Tremtinys, 1993, nr. 21; to paties, Kapitonas Vincas Gumauskas („Gailius", ,,Salva“), Sūduva, 1992 08 27.

Partizaninio judėjimo Švenčionių krašte ištakos

1941 m. pabaigoje grupė studentų Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau-LLA). Švenčionių krašte pirmosios LLA grupės susibūrė 1942 metais. 1943—1944 m. LLA veiklą Švenčionių apskrityje organizavo ir koordinavo Valerijonas Gylys-Vaikas²¹, atskaitingas tik LLA vadui Kaziui Veverskiui²². 1943 m. rudenį apskrityje ėmė kurtis ir „Kęstučio"²³ trejukės, o 1944 m. į šią organizaciją perėjo dauguma LLA Švenčionių apskrities padalinio narių, išskyrus Saldutiškio ir Joniškio valsčių pogrindininkus. Tų metų gegužės 1 d. Švenčionių apskrityje LLA priklausė apie 140, Utenos apskrityje - 400, Zarasų - 200, Trakų - 330, Eišiškėse -50 (kitose Eišiškių apskrities vietose 1944 m. pavasarį dėl Armijos krajovos (toliau -AK) veiksmų neliko ne tik LLA narių, bet apskritai jokių lietuvių tautybės tarnautojų bei inteligentų), Vilniaus apskrityje (be miesto) - 120, visoje Lietuvos generalinės srities Vilniaus apygardoje - daugiau kaip 2000 žmonių²⁴.

1943-1944 m. LLA veikloje aktyviai dalyvavo LLA Tigro rinktinės steigėjas, tuomet Vilniaus technikumo studentas Leonas Vilutis²⁵.

Antrosios sovietų okupacijos pradžioje LLA tapo svarbiausia Lietuvoje organizacija, vienijančia ir koordinuojančia ginkluotų pogrindžio pajėgų veikimą. Pirmaisiais 1945 m. mėnesiais LLA kariniam sektoriui („Vanagams") patyrus didelių nuostolių, vėliau LLA tradicijas realiai tęsė tik Šiaurės Rytų Lietuvos ir Žemaičių legiono partizanai. Didesnėje Lietuvos dalyje LLA autoritetas tuomet labai sumenko, ir ankstesnis jos vaidmuo atiteko 1945 m. sausį įkurtai Lietuvos partizanų sąjungai (toliau - LPS) bei kitoms organizacijoms.

²¹ Suimtas 1945 m.

²² Ad. Kubiliaus 1945 05 30 ir 06 13 tardymo protokolai, LYA, f. K-l, ap. 58, b. P-15551-Li, t. 1, 1. 92, 272, 273.

²³ 1941 m. pabaigoje susikūrusio krikdemiškos pakraipos „Lietuvių fronto" karinis sektorius; pradėtas formuoti 1942 m. gegužę. „Kęstučio" nariais galėjo tapti tik lietuviai, sulaukę 18 metų, ir tik tikintieji, tačiau nebūtinai katalikai.

²⁴ Ad. Kubiliaus 1945 05 28 ir 06 08 tardymo protokolai, ten pat, 1. 88, 240.

²⁵ Gimė 1918 m. Saldutiškio vis. Derviniškės k.; 1945(?)-1956 m. kalėjo Intos lageriuose; mirė Lietuvoje 1993 m.

Tigro rinktinės veikimo teritorija

Jungtinės Tigro rinktinės steigėjai tikėjosi, kad šio junginio veikla aprėps bent keturias apskritis - Švenčionių (1942-1944 m. ribų, taigi su Vidžių valsčiumi), Utenos, Zarasų ir Svierių. Formaliai jungtinės rinktinės veikimo teritorijos dalimis laikytos ir buvusios Lietuvos generalinės srities Ašmenos apskritis bei rytinė Vilniaus apskrities pusė. Iki 1945 m. kovo rinktinė veikė LSSR Švenčionių ir Utenos apskrityse, Zarasų apskrities pietuose, Ukmergės apskrities Balninkų ir Želvos valsčiuose bei dalyje Baltarusijos SSR (toliau-BSSR)-visame Vidžių rajone, Breslaujos rajono vakaruose ir buvusios Svierių apskrities²⁶ šiaurėje. XX a. penktąjį dešimtmetį dauguma šių BSSR dalių gyventojų dar suprato lietuvių kalbą, taigi Lietuvos partizanai minėtuose rajonuose neturėjo jaustis svetimi. Nuo 1945 m. kovo, nutrūkus ryšiams tarp Tigro rinktinės štabo ir Utenos apskrities partizanų, Utenos apskritis rinktinės veikimo teritorijai nebepriklausė, be to, gegužę įkurta Utenos apskrities partizanų rinktinė veikė ir Švenčionių apskrities vakaruose. 1946 m. pavasarį Saldutiškio ir Joniškio valsčių partizanai buvo grąžinti į Tigro rinktinę, tačiau tų pačių metų vasarą jie galutinai atsiskyrė nuo Tigro ir prisijungė prie Liūto bei Lokio rinktinių²⁷.

Dauguma Zarasų apskrities partizanų atsisakė paklusti jungtinės rinktinės vadovybei. Nuo 1944 m. gruodžio 15 d. didesnėje šios apskrities dalyje veikė Lokio rinktinė, o Tigro rinktinei priklausė tik Rimšės ir Dūkšto valsčių partizanai²⁸. Kai kurie tyrinėtojai rašo²⁹, esą Lokio rinktinei priklausė ir Svierių apskrities partizanai. Toks teiginys yra ne kas kita, kaip nesusipratimas; beje, buvusi Svierių apskritis su Zarasų apskritimi net nesiribojo.

Zarasų apskrities šiaurės rytuose - apie Drūkšių ežerą - pokariu veikė tik AK būriai³⁰, o 1945 m. daugumai vietos lenkų išvykus į Lenkiją, tame krašte neliko nė lenkų partizanų.

Nuo 1945 m. rudens Tigro rinktinė veikė daugiausia Tverečiaus, Adutiškio, Ceikinių Mielagėnų, Daugėliškio, Rimšės, Dūkšto, Ignalinos, Kaltanėnų, Švenčionių ir Strūnaičio valsčiuose bei BSSR Vidžių ir Pastovių rajonuose. Rinktinės veikimo teritorijos branduoliu laikytina teritorija tarp Vilniaus — Daugpilio geležinkelio vakaruose, Dysnos upės šiaurėje, Medilos žemupio rytuose ir Adutiškio - Švenčionėlių linijos pietuose. Nuo 1946 m. vasaros rinktinė veikė vien 1919-1939 m. Lenkijos okupuotoje teritorijoje. Pradedant 1947 m., vakarinė Tigro rinktinės veikimo riba buvo Vilniaus — Daugpilio geležinkelis, Šiaurinė - Dūkšto miškai ir Druveto ežeras, rytine riba laikytini Belmonto ir Varapajevo miškai, pietryčiuose aiškios ribos nebuvo, o pietinė rinktinės veikimo riba sutapo su pietinėmis Strūnaičio, Švenčionėlių ir Joniškio valsčių ribomis. Ignalinos, Dūkšto, Rimšės ir Daugėliškio valsčiai nuo 1949-1950 m. žiemos laikyti Lokio rinktinės veikimo teritorija.

Švenčionių apskrities³¹ Strūnaičio, Švenčionėlių ir Joniškio valsčiuose Tigro rinktinės narių buvo kur kas mažiau nei šiaurinėje apskrities dalyje. Tokį nevienodumą lėmė XIX ir XX a. sandūroje pietiniame apskrities trečdalyje įsigalėjusi lenkiška tautinė savimonė.

Baigiant šį įvado skyrių derėtų išvardyti bent didžiausius miškus, kuriuose stovyklavo rinktinės daliniai. Dalis Kęstučio kuopos, o nuo 1946 m. — ir V. Žaliaduonio-Roko junginys buvo įsikūrę Belmonto miškuose, rinktinės partizanų vadintuose Kazėnų miškais. Šie pelkėti miškai nuo Dysnos vidurupio driekiasi į šiaurę beveik iki Daugpilio, o rytuose siekia Šarkauščinos apylinkes. 1946—1949 m. Roko junginys stovyklavo ir į pietus nuo Dysnos esančiuose Varapajevo miškuose. Tigro rinktinės štabo dalinys iki 1945 m. kovo ir Leopardo bei Romelio kuopos glaudėsi Labanoro girioje, Pūščios ir Kęstučio kuopos - Adutiškio girioje, Kirdeikių ir Mingailos kuopos - Ažvinčių, Minčios ir kitose giriose, rinktinės partizanų vadintose Ignalinos miškais. Zarasų apskrityje veikę rinktinės būriai stovyklavo Dūkšto, Paberžio kuopa - Gelednės, Svierių kuopa - Svierių miškuose, kurie nuo Švenčionių driekiasi iki pat Naročiaus ežero.

²⁶ Buv. Lietuvos generalinės srities (1941-1944 m.) apskritis, sudaryta 1942 m. balandį. Iki 1949m. Tigro rinktinės partizanai buv. Svierių apskrityje veikė tik maždaug iki Pastovių- Kamojų - Lentupio - Kliukščionių linijos.

²⁷ Šį Švenčionių apskrities dalių partizanų kelių išsiskyrimą iš dalies lėmė etnografinės apskrities skirtybės. Pavyzdžiui, buv. Saldutiškio ir Joniškio valsčių gyventojai kalba uteniškių, o „tikrieji švenčioniškiai“ - vilniškių tarme.

²⁸ LSSR MGB 2-N valdybos 2 skyriaus pažyma [be datos] apie K. Kaladinsko-Erškėčio kuopą, ten pat, b. 36859/3, t. 1, vokas 458,1. 16; Abarius L., min. veik., p. 8, 9, 69, 77, 79.

²⁹ Ten pat, p. 19, 132; Gaškaitė N. ir kt., min. veik., p. 297.

³⁰ Armija krajova Lietuvoje, red. komisijos pirmininkas K. Garšva, Kaunas, 1995, p. 31, 49, 69.

³¹ 1950 m. liepą Švenčionių apskrities pagrindu buvo sudaryti LSSR Ignalinos, Švenčionėlių, Švenčionių ir Pabradės rajonai, o Zarasų apskrities Rimšės, Dūkšto ir Salako valsčių pagrindu - Dūkšto rajonas.

Tigro rinktinės pavaldumas ir struktura

Iki Tigro rinktinės įkūrimo LLA Švenčionių apskrities padalinio štabas buvo pavaldus LLA Vilniaus apygardos štabui. 1944 m. vasarą LLA vadams nutarus Vilniaus apygardą padalyti į dvi ar tris dalis, Leonui Vilučiui buvo nurodyta kurti būsimai LLA Šiaurės Rytų Lietuvos apygardai pavaldžią Rytų Lietuvos rinktinę³¹. Vis dėlto tų metų spalį įkurta Tigro rinktinė iš pradžių laikyta „LLA Vilniaus apygardos 6-ąja rinktine", bet ne ilgiau kaip iki 1945 m. vasario mėn., nes LLA Vilniaus apygardos štabas tų metų sausio pabaigoje (?) buvo sunaikintas ir vėliau nebeatkurtas.

1945 m. Jungtinės Tigro rinktinės štabas maždaug 4 mėnesius,- iki birželio 2 d. - faktiškai veikė kaip LLA centriniam štabui pavaldus apygardos štabas, tik vietoj LLA vadų 1944 m. siūlyto „LLA Šiaurės Rytų Lietuvos apygardos" pavadinimo vartotas „Tigro" slapyvardis. Istorikai dviejų apskričių dydžio teritoriją aprėpusią rinktinę vadina „jungtine", taip ją atskirdami nuo vėlesnės, jau tik Švenčionių apskrityje veikusios Tigro rinktinės.

Nuo pat rinktinės įkūrimo ji skirstyta į kuopas³², kuopos - į būrius, būriai³² - į skyrius, skyriai - į grandis. Grandį dažniausiai sudarydavo 3 partizanai, skyrių- 6 arba 9 kovotojai, t. y. 2 arba 3 grandys, būrį - nuo 2 iki 4 skyrių o kuopą- nuo 2 iki 4 būrių.

1945 m. sausio-kovo mėn. jungtinei rinktinei priklausė Romelio, Leopardo, Kirdeikių Klevo, J. Tumėno, Karijoto, Kapitono, Pavasario, Juodalksnio, Kęstučio, Pūščios, Aukštaičio, Kovo ir Dilgėlės kuopos. Ne Švenčionių apskrityje veikusios Klevo, Jono Tumėno, Aukštaičio, Kovo ir Dilgėlės kuopos po 1945 m. kovo 11-12 d. vykusių Kiauneliškio kautynių rinktinei priklausė tik formaliai, o gegužės viduryje Leopardo kuopai iš Joniškio valsčiaus perėjus į Utenos apylinkes ir to paties mėnesio pabaigoje įkūrus atskirą Utenos apskrities rinktinę, Tigro rinktinėje liko tik Romelio, Beržo, Karijoto, Pavasario, Sakalo (buv. Kęstučio) ir Pūščios kuopos. Tiesa, 1945 m. pavasarį nuo Kęstučio kuopos atskilus Roko, o nuo Romelio kuopos -Antano Bilkio daliniui, gegužės pabaigoje rinktinę iš tikrųjų sudarė 8 kuopos, tačiau tai truko neilgai, nes birželio pradžioje nuo jos atsiskyrė Kirdeikių, o rugsėjį - ir Varno (buv. Romelio) kuopa. Jungtinės Tigro rinktinės vadas nuolatinį ryšį įstengė palaikyti tik su dviem ar trimis kuopomis, veikusiomis arčiausiai rinktinės vado būstinės. Nuo 1946 m. kovo (?) Tigro rinktinė skirstyta į 8, nuo 1947 m. kovo - į 6 kuopas. Tų metų gruodį ankstesnėje rinktinės veikimo teritorijoje buvo likę penki tarp savęs menkai susiję junginiai - Roko ir Pūščios grupės bei Švyturio, Gintauto ir Paberžio kuopos. Nuo 1948 m. rugsėjo rinktinė skirstyta į 7 rajonų kuopas, nuo 1949 m. rugsėjo- į 8 rajonų kuopas³³, nuo 1949 m. gruodžio - į 5 rajonų kuopas. Kuopų vadai buvo pavaldūs rinktinės vadui ir štabui, kurį sudarė štabo viršininkas, štabo viršininko pavaduotojas, rinktinės vado adjutantas, rinktinės karo lauko teismo pirmininkas ir štabo skyrių viršininkai. 1944— 1945 m. Jungtinės Tigro rinktinės štabe veikė Operatyvinis, Organizacinis, Sanitarijos, Spaudos ir švietimo, Kontržvalgybos, Žvalgybos ir ryšių, Iždo, Ūkio ir Mobilizacijos skyriai. Prie rinktinės vado būstinės veikė rinktinės štabo apsaugos dalinys.

Civiliai rinktinės organizacinio sektoriaus nariai, dar vadinti pasyviaisiais partizanais bei „slapukais", rinko ir tiekė lėšas, maistą, drabužius, kanceliarijos reikmenis, dalis jų veikė kaip ryšininkai ir žvalgai. Šie partizanai buvo ir pagrindinis veikiančiojo rinktinės sektoriaus rezervas. Vietose jiems iš pradžių vadovavo valsčių komitetai, o ne vėliau kaip 1946 m. kovą³⁵ organizacinį Tigro rinktinės sektorių imta skirstyti į rajonus: 1946 m. jų buvo 8, nuo 1948 m. rugsėjo-11, nuo 1949 m. rugsėjo - 8, nuo 1949 m. gruodžio - 5. Nuo 1947 m. vasaros šių rajonų viršininkams buvo pavaldūs organizacinio sektoriaus apylinkių viršininkai.

1945 m. birželio 2 d. iširus paskutiniam „apygardiniam" Tigro rinktinės štabui, liepos pradžioje Šarūno rinktinės pagrindu bandyta kurti Utenos, Švenčionių ir Zarasų apskričių partizanus vienijančią LLA Geležinio Vilko apygardą, tačiau ji iširo, liepos 11 d. žuvus jos vadui kpt. Vincui Gumauskui-Gailiui. Pagaliau tų metų rugpjūtį Saldutiškio valsčiuje susitikę partizanų vadai įkūrė LLA Vytauto apygardą. Nors ji aprėpė visą buvusią Jungtinės Tigro rinktinės veikimo teritoriją, pati Tigro rinktinė 1945 m. Vytauto apygardai tepriklausė vos dvi ar tris savaites. Mat rinktinės vadu tapęs J. Kamarauskas-Karijotas 1945 m. rugsėjį beveik visą rinktinę prijungė prie LLA 5-osios apygardos. Jai Tigro rinktinė priklausė iki 1946 m. rugpjūčio. Vienerius metus Vytauto apygardai priklausė tik Šarūno (busimoji Liūto) ir Lokio rinktinės. 1946 m. rugsėjį prie apygardos prisij ungė Tigro, tų pačių metų lapkritį - Šarūno (kupiškėnų), o gruodį - ir Žaliosios [girios] rinktinė. Nuo to meto iki 1947 m. balandžio Vytauto apygardą sudarė 5 rinktinės. 1946 m. lapkritį prie apygardos dar prisijungė LPS Gedimino rinktinės likučiai,-juos pasidalijo Lokio ir Liūto rinktinės; kitų metų gegužę dauguma buvusios Gedimino rinktinės dalinių atiteko Algimanto apygardai.

1947 m. gegužę Šarūno rinktinės pagrindu buvo įkurta Algimanto apygarda, ir Vytauto apygardos teritorija gerokai sumažėjo. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (toliau - LLKS) vadovybei 1950 m. pabaigoje Algimanto apygardą panaikinus, šios apygardos Kunigaikščio Margirio rinktinės pagrindu suformuota Vytauto apygardos Vaižganto rinktinė.

Iš pradžių Vytauto apygarda vadinta „LLA 4-ąja apygarda", „3-iąja“ ji tapo 1946 m. sausį. Tigro rinktinę apygardos vadovybė tuomet ėmė vadinti „LLA 3 Vytauto apygardos 3 Tigro rinktine", birželį šiam pavadinimui pritarė ir BDPS³⁶ steigėjai; apygardos „l-ąja“ rinktine vadinta Liūto, „2-ąja“ - Lokio rinktinė. Nuo

1948 m. gegužės Tigro rinktinė vadinta „Lietuvos partizanų (nuo 1949 m. vasario -LLKS) Šiaurės Rytų Lietuvos (nuo 1948 m. lapkričio - Rytų Lietuvos) srities³⁷ Vytauto apygardos Tigro rinktine". Vytauto apygardai ji priklausė iki 1951 m. gruodžio, o Rytų Lietuvos sričiai - iki 1952 m. vasaros. Nuo 1949 m. balandžio dokumentuose rinktinė vadinta „CR“ („Cezariu")³⁸; 1950 m. sausio-gegužės mėn. rašytinis jos slapyvardis buvo „Zb" („Žibintas").

Vienas iš rinktinės vadų Vincas Žaliaduonis nuo pat Vytauto apygardos įkūrimo buvo, bent jau oficialiai, jos štabo narys (1945 m. rugsėjį paskirtas apygardos štabo Propagandos skyriaus viršininku³⁹), o nuo 1950 m. gegužės - kartu ir LLKS Rytų Lietuvos srities vado pavaduotojas bei LLKS tarybos prezidiumo narys.

³¹ Abarius L., min. veik., p. 7; Gaškaitė N. ir kt., min. veik., p. 294.

³² Iki 1946 m. rudens rinktinė dar skirstyta į dvi tris kuopas jungusius batalionus (literatūroje jie kartais tapatinami su rinktinės kuopomis,- žr. Abarius L., min. veik., p. 7, 55, 56).

³² Maždaug nuo 1946 m. rudens dauguma rinktinės būrių narių skaičiumi teprilygo skyriams,-tokie būriai į mažesnius kovos vienetus neskirstyti-

³³ Šios kuopos iš esmės atitiko tuometines kitų rinktinių tėvūnijas.

³⁵ Tigro rinktinės štabo Organizacinio skyriaus viršininko 1946 03 15 įsakymas Nr. 7, LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 1.

³⁶ [Lietuvos] Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdis, įsteigtas 1946 m. birželio 6 d.

³⁷ Įkurta 1946 m. birželio pradžioje, iki 1947 m. rugsėjo veikė kontroliuojama sovietų saugumo. Nuo 1948 m. rugpjūčio sakytinis srities slapyvardis buvo „Karalius Mindaugas", o rašytinis - „Kalnai" („K").

³⁸ Vytauto apygardos laikinojo vado 1949 04 25 įsakymas Nr. 23, LYA, f. K-5, ap. 5, b. 2,1. 15.

³⁹ Abarius L., min. veik., p. 19.

Tigro rinktinės kaimynystėje veikę partizanų junginiai

Nors organizuoto lenkų pogrindžio nuo 1945 m. vasario mėn. Lietuvoje neliko, į rytus nuo Tigro rinktinės veikimo teritorijos dar ilgai veikė buvusios AK ir po 1945 m. vasario susikūrę lenkų partizanų būriai. Paskutinis iš jų -daugiausia Kamojų apylinkėse (Pastovių r.) veikęs keturių „akovcų" būrys -sunaikintas tik 1951 metais.

1944 m. pradžioje Svierio ežero apylinkėse galutinai susiformavo vienas iš didžiausių Vilniaus krašte veikusių AK junginių- 5-oji brigada, 1944 m. apėmusi iki

2000 partizanų; nuo 1943 m. vasaros jai vadovavo Zygmundas Šendzeliažas-Lupaška. Ši brigada labiau nei kuris nors kitas AK dalinys išgarsėjo kovomis prieš sovietų partizanus ir kartu - lietuvių žudynėmis⁴⁰.

Nuo 1943 m. vasaros AK partizanų buvo ir Švenčionių apskrityje. Čia bene pirmasis AK būrys tų metų liepos pabaigoje įsikūrė į pietus nuo Švenčionių Vidutinės k.⁴¹ Svarbiausias šio krašto „akovcų" telkimosi židinys buvo Pabradės miškai. Juose Marijanas Plucinskis-Mscislavas 1944 m. rugpjūtį subūrė apie 70 partizanų junginį, tačiau jis 1944 m. lapkričio pabaigoje paties vado buvo paleistas. Iš vienos šio junginio grupių išaugo maždaug 40 partizanų Vlodzimiežo Mikucio-Jaremos būrys, kuris Pabradės apylinkėse veikė iki 1945 m. vasario mėn. vidurio, paskui perėjo į dabartinio Šalčininkų rajono teritoriją³⁴.

1944 m. vasarą Švenčionių apskrityje atsirado ir lietuvių partizanų. Iš pradžių tarp jų ir AK būrių kildavo konfliktų ir net susirėmimų, tačiau jau tų pačių metų pabaigoje imta tartis dėl taikaus sambūvio. Nuo 1945 m. vasario mėn. Tigro rinktinės kaimynystėje veikė tik keli negausūs buvusios AK būriai. Būtent su jų vadais 1945 m. rudenį Vytauto apygardos vado Vlado Mikulėno pavedimu teko derėtis apygardos štabo nariui Vincui Žaliaduoniui; tų derybų metu lietuvių ir lenkų partizanų santykius normalizavus, vėliau buvę priešai kartais net bendradarbiaudavo³⁵.

Į Baltarusijos antisovietinio partizanų sąjūdžio būrius, kurių buvo tik LSSR paribio rajonuose, ėjo Krašto apsaugos³⁶ dalinių kariai, sovietų valdžios represuotų ūkininkų šeimų nariai, 1941-1944 m. policininkai, net sovietų valdžia nusivylę buvę sovietų partizanai. Apibūdinant Tigro rinktinės ir baltarusių partizanų santykius, ypač tiktų paminėti vieną epizodą. 1945 m. kovą kažkuris Labanoro girioje veikęs rinktinės dalinys pasitraukė pailsėti į Naročiaus ežero apylinkes. Ten sutikę baltarusių partizanų dalinį, lietuviai padėjo jam persitvarkyti Tigro rinktinės pavyzdžiu. Tiesa, dėl to dalinio vadų nesutarimų „lietuviška tvarka" neilgai tvėrė³⁷. Švenčionių krašte veikę lietuvių ir baltarusių partizanai glaudžiai bendradarbiavo ir vėlesniais metais. Nuo 1948 m. lapkričio pabaigos Tigro rinktinės štabe veikė Poskyris gudų reikalams.

Pietvakariuose Tigro rinktinės kaimynė buvo 1944 m. rugsėjį įkurta Didžiosios kovos rinktinė ir 1945 m. vasarį jos pagrindu susikūrusi LLA 5-oji apygarda, tų pačių metų gruodžio 1 d. pavadinta Didžiosios kovos apygarda (toliau - DKA). Į šiaurę nuo Neries veikę daliniai tą dieną buvo sujungti į DKA rinktinę „B“.

Tigro rinktinės vakarų kaimynė nuo 1945 m. gegužės pabaigos buvo Sakalo, o nuo 1945 m. birželio vidurio - Šarūno rinktinė, 1946 m. birželio pradžioje pavadinta Liūto rinktine.

Šiaurės vakaruose Tigro rinktinės veikimo teritorija siekė Lokio rinktinės veikimo ribą. 1946 m. Lokio rinktinė išsiplėtė į šiaurinę Saldutiškio valsčiaus dalį, 1949-1950 m. žiemą-į rytinę Dūkšto ir šiaurinę Ignalinos valsčių dalis.

1944-1946 m. Tigro rinktinė glaudžiausiai bendradarbiavo su LLA Didžiosios kovos rinktine ir išjos šiaurinės dalies išaugusia rinktine „B", 1947-1952 m. -su Liūto rinktine.

⁴⁰ Armija krajova Lietuvoje, p. 50, 51, 67.

⁴¹ Ten pat, p. 48.

³⁴ Bubnys A. Armija krajova ir sovietinis režimas Lietuvoje, Lietuvos archyvai, 13/1999, p. 50, 51.

³⁵ Abarius L., min. veik., p. 57, 58.

³⁶ Baltarusių politikų karo metais projektuotos nepriklausomos Baltarusijos kariuomenės užuomazga.

³⁷ Daumantas J. Partizanai, Vilnius, 1990, p. 95, 96.

Tigro rinktinės istorijos apžvalga

Organizuoto partizanų sąjūdžio Švenčionių ir Utenos apskrityse pradininku laikytinas Leonas Vilutis. 1944 m. vasarą jis dalyvavo LLA vadų pasitarime, surengtame Raudonosios armijos dar neužimtoje Lietuvos dalyje. L. Vilutis buvo įgaliotas, persiritus per Lietuvą fronto linijai, vykti į savo gimtąjį kraštą ir kurti jame LLA Rytų Lietuvos rinktinę³⁸. Spalį atvykęs į gimtąjį Saldutiškio valsčių, L. Vilutis-Arūnas rado keletą jau veikiančių partizanų būrių.

Dauguma partizanavusių švenčioniškių į miškus išėjo 1944 m. vasarą³⁹. Pagrindiniai jų telkimosi židiniai buvo Labanoro ir Adutiškio girios bei Daugėliškio valsčius. Pirmasis Saldutiškio valsčiuje susikūręs partizanų būrys nuo 1944 m. liepos veikė Šarkių kaimo apylinkėse. Jo įkūrėjas ir pirmasis vadas buvo Bronius Zinkevičius-Skudutis; nuo 1944 m. spalio būriui vadovavo Skudučio brolis Kazys Zinkevičius-Saldaitis⁴⁰. Pūščios kuopa išaugo iš 1944 m. rugsėjį susikūrusio būrio⁴¹. Pirmąjį Daugėliškio valsčiaus partizanų būrį tų pačių metų liepą Paringio apylinkėse sutelkė Vincas Žaliaduonis kartu su žmonos Jadvygos broliais Klemensu ir Kazimieru Basiais. Joniškio valsčiuje veikusi Juozo Straižio kuopa taip pat išaugo iš 1944 m. vasarą susibūrusio partizanų junginio.

1944 m. rugsėjį Lietuvos partizanų buvo jau visuose Švenčionių apskrities valsčiuose ir BSSR Vidžių bei Pastovių rajonuose. Buvusioje Svierių apskrityje 1944 m. į miškus išėjo ir dalis Gervėčių apylinkių jaunimo. Svarbiausia švenčioniškių ėjimo į miškus priežastis buvo 1944 m. liepą Lietuvoje pradėta mobilizacija į Raudonąją armiją. Švenčionių krašte ji žlugo. Nuo liepos 27 iki rugpjūčio 10 d. į Švenčionių apskrities karinį komisariatą „privalėjo" atvykti 5000 šauktinių. Atvyko tik 685 (439 lenkai, 90 lietuvių ir 156 kitų tautybių atstovai)⁴².

1944 m. spalio 22 d. Derviniškės kaime, brolių Leono ir Mykolo Vilučių tėviškėje, įvyko vietos partizanų junginių vadų pasitarimas, kurio dalyviai L. ir M. Vilučiai, kpt. Antanas Krinickas, ltn. Jonas Gimžauskas, ltn. Kiela, jaunesn. psk. Apolinaras Juršys, V. Blažiūnas, Juozas Murmulis, V. Brukštus, K. Kuzelis ir kt. visus Švenčionių, Svierių, Utenos ir Zarasų apskričių partizanus nutarė sutelkti į LLA veikiančiojo sektoriaus Vilniaus apygardos Tigro rinktinę. Pirmojo jos vado Leono Vilučio-Bitinėlio 1944 m. spalio 28 d. įsakymu suformuotas pirmasis rinktinės štabas, kurį sudarė štabo viršininkas Jeronimas Bulka-Deimantas, Operatyvinio skyriaus viršininkas Kiela-Titnagas, Žvalgybos ir ryšių skyriaus viršininkas Adolfas Kuryla-Žėrutis (suimtas 1949 m.), Kontržvalgybos skyriaus viršininkas Jurėnas, Mobilizacijos skyriaus viršininkas Granitas, Ūkio skyriaus viršininkas Juozas Murmulis-Smiltainis, rinktinės karo tribunolo pirmininkas Petras Liutkus-Žvainys⁴³ ir štabo mašininkas Putnagas. Tuo pačiu įsakymu Kirdeikių kuopos vadu buvo paskirtas Jonas Gimžauskas-Beržas, Saldutiškio kuopos - Ąžuolas, Labanoro - Liepa, Kuktiškių-Žilvitis, Tauragnų-Putinas, Ignalinos — Juozas Garla-Juodalksnis, Kaltanėnų - Karklas, Vidžių būrio vadu - Kadugys, Krivasalio būrio - A. Krinickas-Kriaušė, Slėnkrūmio - M. Vilutis-Klevas. Kitų kuopų ir būrių vadai buvo „pasilikę iš vokiečių okupacijos meto“, t. y jų vadovaujami junginiai buvo išaugę iš antinacinio pogrindžio organizacijų vietos padalinių.⁴⁴

Tigro rinktinės štabas 1944 m. veikė netoli Saldutiškio,-iš pradžių Ripaičiuose, vėliau Staniuliškių kaime. Tų metų spalį Bitinėlis paprašė, kad LLA Vilniaus apygardos vadovybė atsiųstų besikuriančiai rinktinei patyrusių organizatorių, ir lapkričio pradžioje Tigro rinktinės štabas buvo papildytas keletu minėtos apygardos štabo rinktinei perduotų karininkų⁴⁵.

1944-1945 m. Šiaurės Rytų Lietuvos girios glaudė gausiausius Lietuvoje partizanų junginius. Iki 1944 m. pabaigos Švenčionių, Utenos, Zarasų ir kt. apskrityse į Tigro rinktinę buvo priimta daugiau kaip 600 aktyvių partizanų⁵⁴. Maždaug tuo laiku į LLA gretas grįžo ir didesnė Švenčionių apskrities „kęstutėnų“ dalis. Prasčiausiai vienijimo darbas rinktinės štabui sekėsi Zarasų apskrityje, kurioje prie rinktinės prisijungė tik Rimšės valsčiaus ir Dūkšto valsčiaus rytinės dalies partizanai. Visus kitus Zarasų apskrities partizanus iki 1945 m. vasaros suvienijo Lokio rinktinė.

Tigro rinktinę labai sustiprino pačioje 1944 m. pabaigoje į Linkmenų apylinkių miškus nuleista desantininkų grupė - Gdansko regione veikusią Abvero⁴⁶ žvalgų mokyklą „FAK-204“ baigę LLA nariai Leonas Basys-Putinas (grupės vadas), Adolfas Grigonis-Paberžis, Vladas Kliukas-Ožys, Antanas Paukštė-Sakalas, Edvardas Urbanavičius-Sielys, Bronius Lapėnas-Miškinis, Antanas Bilkis-Kavarskas, Teofilis Vinciūnas-Kalnelis, Julius Saulis-Paukštelis, Jonas Baraniūnas-Šakalys, Juozas Šilinskas-Papinigis ir Juozas Čeponis-Mikimauzė. Visi jie buvo gimę Švenčionių apskrityje ar netoli jos ribų, gerai ginkluoti, puikiai parengti diversinei veiklai ir aprūpinti sovietų valiuta. 1945 m. pradžioje didžioji jų dalis susitiko su „Tigro“ štabo nariais, kurie desantininkams pasiūlė jungtis prie Tigro rinktinės⁴⁷.

Netrukus daugelis „parašiutininkų" tapo Tigro rinktinės štabo nariais ar kuopų vadais ir aktyviai prisidėjo prie rinktinės organizavimo.

1944 m. lapkričio 18 d. prie Ginučių piliakalnio įvyko pirmasis rinktinės mūšis. Apie 100 ant piliakalnio įsitvirtinusių Beržo kuopos partizanų kulkosvaidžių, automatų ir šautuvų ugnimi pasitiko 300 NKVD kareivių dalinį. Po gerą pusdienį trukusio mūšio didelių nuostolių patyrusiems enkavedistams teko trauktis⁴⁸, o iš partizanų tąkart niekas nežuvo. To paties mėnesio 29 dieną kpt. Jono Tumėno kuopa⁴⁹ puolė Alantą, - ten susirėmimo su stribais metu nuostolių patyrė abi pusės⁵⁰ . Beje, Švenčionių krašto miškus NKVD kareiviai pirmąkart „šukavo" tik prieš 1944 m. Kalėdas⁶⁰.

1944 m. lapkritį Saldutiškio valsčiaus Kemešiu kaime vykusio rinktinės dalinių vadų pasitarimo metu rinktinės štabo Operatyvinio skyriaus viršininkas kpt. Jurgis Budrys susirinkusiems paaiškino partizaninės taktikos ypatumus. To pasitarimo dalyviai taip pat nutarė rengti nuolatines naujokų karinio rengimo pratybas ir nustatyti rinktinės pareigūnų atestavimo taisykles⁶¹.

Pirmoji skaudi nesėkmė rinktinę ištiko naujųjų 1945 metų sutikimo naktį. Tada NKVD kariuomenė smarkiai sumušė Adutiškio girioje stovyklavusį Jupo⁶² dalinį. Iš maždaug 80 jo narių 25 žuvo, 2 pateko į nelaisvę. Šiame dalinyje (vėliau-Puščios kuopoje) partizanavo ir keletas vokiečių, 1944 m. liepą atsilikusių nuo besitraukiančios Vokietijos kariuomenės⁶³.

1945 m. sausio 9 d. žuvo Tauragnų kuopos vadas M. Vilutis-Klevas, o veikiausiai sausio 13 d. buvo suimtas pirmasis Tigro rinktinės vadas L. Vilutis-Bitinėlis⁵¹. Tuo pat metu labai nukentėjusi Juozo Garlos-Juodalksnio kuopa vasarį buvo pertvarkyta į Mielagėnų kuopos būrį. Nuo 1945 m. rugpjūčio šis būrys priklausė Mingailos kuopai, nuo 1946 m. sausio veikė Salako valsčiuje; gegužę grįžo į Švenčionių apskritį, tačiau jau birželį perėjo į Zarasų apskritį ir nuo tol priklausė Rytų grupei. 1947 m. balandį J. Garlą suėmus⁵², netrukus buvo sunaikintas ir jo būrys.

Po L. Vilučio suėmimo atsirado du nauji rinktinės vadai - rinktinės štabo

Operatyvinio skyriaus viršininkas L. Basys-Švyturys⁵³ ir buvęs LLA vyriausiojo štabo narys Vladas Vaitkevičius-Gaidukas. Ir vienas, ir kitas turėjo paskyrimo raštus. 1945 m. vasario pradžioje jiems pradėjus „aiškintis", to paties mėnesio viduryje vadovavimą rinktinei Zenono Jasaičio-Ūdro siūlymu perėmė ltn. Vincas Žaliaduonis-Rokas⁵⁴. Jo sudaryto jungtinės rinktinės štabo nariai buvo: štabo viršininkas mjr. Kazys Zinkevičius-Kirvis; Organizacinio skyriaus viršininkas Gaidukas, žuvęs 1945 m. kovo 11 d.; Operatyvinio skyriaus viršininkas Rokas; Spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas Pranas Švilpa-Barzdyla; Žvalgybos ir Ūkio skyrių viršininkas Švyturys; Sanitarijos skyriaus viršininkas Ūdras. Pastarasis po Bitinėlio suėmimo apie mėnesį buvo rinktinės štabo viršininkas; žuvo 1945 m. kovo 11 d.⁵⁵

1945 m. kovo pradžioje rinktinės vadu tapo kpt. Benediktas Kaletka-Kęstu-tis⁵⁶. Rokas tuomet buvo paskirtas Labanoro girioje stovyklavusios 2-osios kuopos vadu, tačiau po Kiauneliškio kautynių jis perėjo į Daugėliškio valsčių ir jame Kęstučio kuopos dalies pagrindu suformavo kitą - vadinamąją Roko kuopą. Kęstutis kuopos statuso jai niekuomet nepripažino.

1945 m. kovo 11-12 d. netoli Kiauneliškio⁵⁷ vyko Romelio kuopos (iki 100 partizanų) kautynės su NKVD kariuomene. Šių kautynių metu žuvo 63 partizanai, įskaitant rinktinės štabo viršininką K. Zinkevičių-Kirvį. Priešo karių, pasak J. Lukšos, krito apie 800; kiti autoriai nurodo daug mažesnį skaičių⁵⁸. Romelio būrys 14 žuvusiųjų kaina iš apsupties prasiveržė kovo 11 d., o Vytenio būrys veržtis nebandė. Kai temstant prie mūšio vietos priartėjo Roko ir J. Kimšto-Dobilo vedamos kuopos (iki 200 partizanų), enkavedistai nuo Vytenio bunkerio šiek tiek atsitraukė. Deja, Roko ir Dobilo kuopos netrukus pasuko atgal į savo stovyklavietes, nes jų vadai pamanė, kad apsuptieji arba prasiveržė, arba jau yra žuvę. Kovo 12 d. rytą prasidėjo lemiamas bunkerio šturmas. Kai partizanams baigėsi šaudmenys, enkavedistai visus 46 būrio narius, įskaitant ir Apolinarą Juršį-Vytenį, tiesiog palaidojo gyvus, užpylę žemėmis bunkerio duris ir šaudymo angas⁵⁹.

Kiauneliškio kautynės laikytinos dviejų Jungtinės Tigro rinktinės istorijos tarpsnių riba. Po jų rinktinės štabas drauge su štabo apsaugos daliniu trumpam įsikūrė Adutiškio girioje⁶⁰, o Švenčionių ir Utenos apskričių partizanai vienai rinktinei priklausė tik formaliai. 1945 m. pavasarį ar vasarą į dvi dalis suskilo ir Antano Krinic-ko-Romelio kuopa: per Kiauneliškio kautynes Romelis buvo sužeistas, todėl kuopos vado pareigas perėmė Antanas Bilkis-Kavarskas; pasveikęs Romelis grįžo į kuopos vado postą, tačiau daliai kuopos ir toliau vadovavo Kavarskas.

Didžiausi iki 1945 m. gegužės Švenčionių krašte veikę rinktinės daliniai buvo Beržo (Kirdeikių) kuopa (veikė Ignalinos ežeryno baseine), Romelio (Labanoro) kuopa, Juozo Straižio-Leopardo kuopa (veikė Joniškio ir Molėtų valsčiuose, 1945 m. gegužę perėjo į Utenos apskritį ir susijungė su Utenos, Kuktiškių ir Tauragnų valsčiuose veikusia Jono Stundžios-Kovo kuopa; vos įsikūrusią jungtinę kuopą gegužės 19 d. beveik sunaikino NKVD kariuomenė⁷⁴), Karijoto kuopa (veikė Daugėliškio, Ignalinos, Salako ir kt. valsčiuose), Juodalksnio kuopa, Kęstučio kuopa (veikė Tverečiaus, Rimšės ir buv. Vidžių valsčiuose), Roko kuopa, Mielagėnų kuopa (iki 1945 m. sausio jai vadovavo Vincas Gumauskas-Gai. lius, antruoju vadu tapo L. Basys), Mykolo Cicėno-Kapitono kuopa (veikė Ceikinių apylinkėse; 1945 m. vasario pradžioje patyrė labai didelių nuostolių, pavasarį pertvarkyta į Karijoto kuopos būrį), Adutiškio girios, arba Pūščios kuopa (pirmasis jos vadas buvo Vl. Kliukas-Ožys), Jupo dalinys (veikė Mielagėnų, Tverečiaus ir Adutiškio valsčiuose; 1945 m. sausį dalinio likučiai prijungti prie Ožio kuopos) ir Tigro rinktinės štabo dalinys (iki 80 partizanų 1945 m. kovą; nuo 1945 m. pradžios daliniui vadovavo Adolfas Grigonis-Paberžis).

1945 m. kovo pradžioje apie 400 ginkluotų rinktinės narių veikė Švenčionių Zarasų ir Svierių, dar apie 300 - Utenos ir Ukmergės apskrityse.

Kelios Utenos apskrityje veikusios jungtinės rinktinės kuopos nuo 1945 m. pradžios siekė atsiskirti nuo „švenčioniškių“. Gaidukas 1945 m. vasarį pasiūlė suformuoti LLA vyriausiajam štabui pavaldžią Utenos apskrities rinktinę, tačiau tam pasipriešino Tigro rinktinės štabo viršininkas (Z. Jasaitis ar V. Žaliaduonis). Gaiduko siūlymą pavyko įgyvendinti 1945 m. gegužės 23 d., kai iš Aukštaičio, Kovo ir Dilgėlės kuopų buvo suformuota LLA Sakalo rinktinė. Beje, jos štabas turėjo likti pavaldus Tigro rinktinės štabui⁷⁵. Iš pradžių Sakalo rinktinę sudarė tik trys minėtos kuopos⁶¹; gegužės pabaigoje prie jos prisijungė Gedimino kuopa⁷⁷, o birželio pradžioje - ir Kirdeikių kuopa bei Kurklių valsčiaus partizanai. Nuo birželio vidurio rinktinei priklausė visi vidurinėje ir šiaurinėje Utenos apskrities dalyse veikę partizanai. 1945 m. liepos 5-6 d. Sakalo rinktinė patyrė labai didelių nuostolių, o iki liepos pabaigos buvo visiškai sunaikinta⁶².

1945 metų vasara nebuvo sėkminga ir Švenčionių krašto partizanams. Po birželio 2 d. prie Nevaišių⁶³ vykusio Tigro rinktinės štabo dalinio mūšio su NKVD kariuomene iširo paskutinis „apygardinis“ rinktinės štabas. Naują rinktinės štabą J. Kimštas suformavo tik vasaros pabaigoje⁸⁰. 1945 m. liepos 8 d. enkavedistai suėmė buvusį jungtinės rinktinės vadą B. Kaletką, liepos 13 d. - Alantos kuopos vadą J. Tumėną, o liepos 14 d. - ir buvusį rinktinės štabo viršininką F. Kvartūną.

1945 m. balandį suformuoto paskutinio „apygardinio“ rinktinės štabo nariai buvo štabo ir jo Operatyvinio skyriaus viršininkas kpt. Feliksas Kvartūnas, štabo viršininko pavaduotojas kpt. Jonas Kimštas-Dobilas, Žvalgybos ir Sanitarinio skyrių viršininkas L. Basys, Spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas (Tigro rinktinės mėnraščio „Kelias į laisvę"⁸¹ redaktorius), taip pat rinktinės vado adjutantas Pr. Švilpa-Barzdyla ir Ūkio skyriaus viršininkas Griausmelis⁶⁴.

1945 m. gegužės pabaigoje rinktinės vadu tapęs J. Kimštas-Dobilas⁶⁵ birželį įpareigojo Algimantą Šuminą-Kurklį formuoti naują Tigro rinktinės štabui pavaldų Utenos apskrities partizanų štabą, tačiau Kurklio birželio 15 d. Biliakiemyje (Utenos vls.) į pasitarimą sukviesti partizanų vadai nutarė verčiau steigti naują - LLA Šarūno - rinktinę.

1945 m. birželio - spalio mėn. Švenčionių apskrityje žuvo apie 130 partizanų -Tigro ir kitų rinktinių narių⁶⁶. Birželio viduryje svarbiausi Tigro rinktinės daliniai buvo Sakalo, Romelio, Mingailos, Roko, Pūščios, Kirdeikių ir Mielagėnų kuopos bei štabo apsaugos dalinys. Sakalo (buv. Kęstučio) kuopoje tuomet buvo iki 150 partizanų. Gegužės pabaigoje jų vadu tapo Antanas Paukštė-Sakalas, liepą jį pakeitė Jonas Kluonis-Navikas; vasaros pabaigoje kuopoje liko apie 60 partizanų. A. Krinicko-Romelio kuopoje 1945 m. birželį buvo apie 120 partizanų. Paminėtinas jų įsiveržimas į Saldutiškį birželio 3 d.,- tąkart partizanai užėmė visą valsčiaus centrą, išskyrus NKVD valsčiaus poskyrio būstinę⁶⁷. 1945 m. vasarą žuvo apie 30 kuopos narių, dalis kovotojų perėjo į kitas kuopas. Rugsėjį kuopai neilgai vadovavo Br. Zinkevičius; tą patį mėnesį jį pakeitus Boleslovui Guobiui-Varnui, kuopa (iki 50 kovotojų) atsiskyrė nuo Tigro ir prisijungė prie Šarūno rinktinės. Karijoto kuopai (maždaug 130 partizanų) nuo gegužės pabaigos vadovavo Mamertas Laurinėnas-Mingaila, o Karijotas Daugėliškio valsčiuje ėmėsi formuoti naują kuopą. 1945 m. vasarą Mingailos ir Karijoto daliniai neteko 26 nukautų, 4 suimtų ir 10 „legalizuotis" išėjusių partizanų. Roko kuopa 1945 m. birželį telkė 63, Pūščios kuopa - apie 60 partizanų. Pirmasis šios kuopos vadas Vl. Kliukas-Ožys⁶⁸, tarp jo ir kitų partizanų kilus nesutarimams, 1945 m. balandžio pabaigoje išvyko gyventi į Vilnių; antrajam vadui Adolfui Griškėnui-Karužiui birželio 21 d. patekus į nelaisvą, jį pakeitė Edvardas Urba-navičius-Svajūnas⁶⁹. 1945 m. vasarą Pūščios kuopa neteko iki pusės narių. Kirdeikių kuopoje 1945 m. birželį buvo apie 60 narių; duomenų apie pirmojo kuopos vado J. Gimžausko rezistencinę veiklą po 1945 m. liepos pradžios autoriui rasti nepavyko. Daugėliškio valsčiuje veikusiame štabo dalinyje 1945 m. birželį buvo apytikriai 45 nariai; tą pačią vasarą maždaug 15 kovotojų Paberžio būrys (štabo dalinio likučiai) įsikūrė Gelednės miškuose⁷⁰.

1945 m. birželį vien Adutiškio, Daugėliškio, Dūkšto, Ignalinos, Kaltanėnų, Mielagėnų Rimšės ir Tverečiaus valsčiuose veikė 388 rinktinės kovotojai⁷¹ (visoje rinktinėje jų buvo per 500).

1945 m. rugpjūtį apygardos vadu tapęs J. Kimštas Tigro rinktinės vado pareigas ketino perleisti Rokui. Neįstengdamas su juo susisiekti, rugsėjį rinktinės vadu paskyrė Joną Kamarauską-Karijotą. Šis tą patį mėnesį su beveik visa rinktine, išskyrus Roko kuopą, prisijungė prie LLA 5-osios apygardos. Kai kurių istorikų ne visai aiškiai įvardijamą⁷² Tigro rinktinės prisijungimą prie LLA 5-osios apygardos daugiausia lėmė iš esmės tapačios Karijoto ir LLA 5-osios apygardos vado Jono Misiūno-Žalio Velnio nuostatos dėl partizanų veikimo taktikos. Tuo tarpu istoriografijoje pasitaikantis aiškinimas, esą Karijotas 1945 m. uzurpavo rinktinės vado pareigas⁷³, tėra dokumentais nepagrįstas spėjimas, nes iš tiesų Karijotą rinktinės vadu paskyrė Vytauto apygardos vadas⁹².

Karijoto vadovavimo laikotarpis (1945 m. rugsėjis - 1946 m. spalis) laikytinas Tigro rinktinės karinio aktyvumo kulminacija, o Karijoto žūtis - dviejų rinktinės istorijos etapų sandūra. Pirmojo etapo pirmoji pusė-tai L. Vilučio, L. Basio, V. Žaliaduonio, B. Kaletkos ir J. Kimšto⁷⁴ vadovavimo laikotarpis (šie vadai laikėsi nuostatos patiems į kautynes nesivelti). Pirmojo etapo antroji pusė sutampa su Karijoto vadovavimo laikotarpiu. Tuomet sparčiai mažėjanti (nuo apytikriai 300 partizanų

1945 m. rugsėjį iki 220 1946 m. rugsėjį⁹⁴) rinktinė dažniau puldavo nei gindavosi. Antrasis rinktinės istorijos etapas (1946 m. spalio pabaiga - 1952 m. birželis) sutampa su L. Basio, V. Žaliaduonio ir Kazio Bukausko⁷⁵ vadovavimo laikotarpiu. Jame dar galima išskirti nuolatinio rinktinės gretų retėjimo (1947-1949 m.) ir galutinio rinktinės sunaikinimo tarpsnius.

Karijotas ne tik suaktyvino karinį Tigro rinktinės veikimą, bet ir sugriežtino jos vidaus tvarką, ėmė taikyti kūno bausmes (vienas kitas kovos draugus „legalizuotis" raginąs partizanas jo įsakymu buvo netgi sušaudytas), įvedė rinktinės nariams privalomą uniformą.

Karijoto rinktinės vadu nepripažinęs Rokas ne kartą pasisakė prieš Karijoto pasirinktą aktyvios kovos taktiką, kaltino Karijotą dėl visų Tigro rinktinės netekčių, laikė jį niekam tikusiu organizatoriumi, tačiau kartu - „tikru kariu pasiryžėliu", „sumaniu ir kietu kovoje"⁹⁶.

Laikotarpis nuo 1945 m. rudens iki 1946 m. vasaros pradžios laikytinas ne tik Tigro rinktinės, bet ir visos DKA didžiausio aktyvumo laikotarpiu. Paminėtina unikali tuometinė Vilniaus miesto padėtis. Jeigu, tarkim, 1946 m. pavasarį būtų kilęs Vakarų šalių ir SSRS karas, Lietuvos sostinę vienu metu iš trijų pusių būtų galėję pulti vienos apygardos partizanai.

1946 m. Tigro rinktinė šiek tiek padidėjo, nes tų metų pavasarį Karijotas Saldutiškio ir Joniškio valsčių partizanų vadams įsakė klausyti tik jo ir Tigro rinktinės štabo nurodymų⁷⁶. Dėl to labai pablogėjo Karijoto santykiai su Vytauto apygardos ir Šarūno rinktinės vadovais.

1945 m. gruodžio 12 d. dalis Mingailos kuopos⁷⁷ partizanų atvyko į Rimšės valsčių ir gruodžio 13 d. netoli Davedynų kaimo surengė pasalą prieš juos pasiųstam stribų būriui. Žuvo 4 partizanai, visi 11 stribų ir NKVD Rimšės valsčiaus poskyrio viršininkas. Tuoj po mūšio partizanus apsupo 34 Dūkšto valsčiaus stribai. Partizanams 2 žuvusiųjų kaina iš apsupties išsiveržus, padėti stribams atskubėjo 18 NKVD kariuomenės 137 šaulių pulko⁷⁸ kareivių, tačiau trečiasis Davedynų kautynių epizodas baigėsi vos prasidėjęs. Enkavedistai, vieno iš dar 2 žuvusių partizanų kišenėse radę minėto NKVD pareigūno dokumentus, partizanus palaikė stribais, o partizanai nedelsdami pasinaudojo priešo sumišimu ir iš mūšio vietos pasitraukė⁷⁹. Po mėnesio, 1946 m. naktį iš sausio 15 į 16 d., Minčios girioje (netoli Bružų k.) žiemojusią kuopos dalį apsupo NKVD kariuomenė ir Salako būrio stribai; mūšio metu 24 partizanai žuvo, 2 pateko į nelaisvę. Prasiveržė tik sunkiai sužeistas Min-gaila ir dar keli kovotojai. Trys iš jų buvo suimti sausio 18, o pats Mingaila⁸⁰ -sausio 30 d. Naujuoju kuopos vadu tapęs Kazys Penkauskas-Narcizas žuvo kovo 13 d.; kuopa sausio-kovo mėn. neteko daugiau kaip pusės narių⁸¹. Kovą kuopos likučiams ėmė vadovauti buvęs pirmasis jos vadas Karijotas. Kuopa greitai atsigavo ir vasarą vėl buvo didžiausia ir pajėgiausia visoje rinktinėje.

Nuo 1946 m. balandžio kiekviename Lietuvos valsčiuje buvo dislokuota po NKVD kariuomenės įgulą. Veikdamos prieš konkretų partizanų dalinį, kelios tokios įgulos dažniausiai susijungdavo į vieną grupę. Stribai po 1945 m. prieš Tigro rinktinę naudoti tik retkarčiais. Didžiuma Švenčionių apskrities „liaudies gynėjų" buvo atvykėliai iš SSRS ir vietos nelietuviai. Nuo 1947 m. pabaigos stribų būriai formuoti „tik iš vietos gyventojų", tačiau Rytų Lietuvoje tokiais laikyti ir iš SSRS atkeldinti kolonistai. 1946 m. liepos 1 d. Švenčionių apskrityje veikė 225 stribai; kiekvienoje Lietuvos apskrityje tuomet vidutiniškai buvo 247-248 stribai, o skaičiuojant be Klaipėdos krašto, kuriame partizanų beveik nebuvo - vidutiniškai 267 stribai kiekvienoje iš 27 apskričių⁸².

1946 m. birželį Tigro rinktinei priklausė 8 kuopos (iki 230-240 partizanų⁸³ ). Karijoto kuopa (iki 50 partizanų) veikė Daugėliškio ir Ignalinos valsčiuose bei gretimų valsčių dalyse, Leono Basio-Švyturio kuopa (25-30 narių) - Mielagėnų ir Švenčionių valsčiuose, Jono Kluonio-Gintauto kuopa - Tverečiaus valsčiuje ir Vidžių rajone. Ši kuopa labai nukentėjo 1946 m. pavasarį - tuomet žuvo ar į nelaisvę pateko iki dviejų trečdalių jos narių. Kirdeikių kuopa nuo 1946 m. vasaros vidurio Tigro rinktinei priklausė tik nominaliai. Antano Bilkio-Kavarsko kuopoje 1946 m. vasarą buvo apie 12 partizanų, spalį liko 7; kuopa veikė daugiausia į rytus nuo Labanoro. A. Bilkis žuvo spalio 26 d., keli paskutiniai kuopos kovotojai - tikriausiai 1947 m. Roko kuopa (maždaug 50 narių), 1946 m. pavasarį prasidėjus intensyviam MVD kariuomenės „siautimui", iš Daugėliškio valsčiaus perėjo į Adutiškio girią, kur birželį susijungė su Pūščios kuopa ir buvo pertvarkyta į Vytauto apygardos Rytų grupę- Tigro rinktinei nepavaldų 70-75 partizanų junginį; rugpjūtį Roko vadovaujama Rytų grupės dalis perėjo į Belmonto miškus (BSSR Vidžių ir Breslaujos r.)⁸⁴. Buv. Pūščios kuopos būriai Rytų grupei priklausė iki 1948 m. rugpjūčio; Rytų grupės vado pavaduotojas (buvęs Pūščios kuopos vadas) E. Urbanavičius-Svajūnas žuvo 1946 m. spalio 17 d. Paberžio kuopa, kurią sudarė 15-20 partizanų, veikė daugiausia į pietus ir į pietryčius nuo Švenčionių. Šiai kuopai priklausė ir 1945 m. pavasarį susikūręs Zigmo Siniaus-Šeško būrys, veikęs Kasčiukų, Sarių ir Daumilų kaimų apylinkėse; 1946 m. Šeško būryje buvo 5 kovotojai, įskaitant 2 partizanes,-visi vietos gyventojai.

Artimiausia Tigro rinktinės kaimynė 1946 m. vasarą buvo Liūto rinktinės Varno (buv. Romelio) kuopa; pasak Lakajos kaime (Švenčioniųr. Kaltanėnų apyl.) gyvenančio buvusio kuopos ryšininko Kazimiero Kraujalio, 1946 m. šioje kuopoje tebebuvo apie 70 kovotojų¹⁰⁶.

1946m. spalis - vienas iš svarbiausių Tigro rinktinės istorijos tarpsnių. Tą mėnesį dėl aktyvių MVD kariuomenės veiksmų ir Karijoto žūties prasidėjo apytikriai keturis mėnesius trukęs „bevaldystės" ir Tigro rinktinės irimo laikotarpis. Dalis jos būrių tuomet perėjo į kitas rinktines. 1946 m. spalio 1 d. rinktinės vadu paskirtas Rokas nuo 1946 m. rugpjūčio buvo Belmonto miškuose ir dėl prastų ryšių su apygardos štabu apie savo paskyrimą nežinojo bent iki 1947 m. balandžio⁸⁵.

1946 m. gegužę DKA veiklą ėmė kontroliuoti MVD agentūra. Rugpjūčio 14 d. suėmus buvusį DKA vadą Žalią Velnią⁸⁶, Karijotas nutraukė visus ryšius su DKA, o rugsėjį grąžino Tigro rinktinę į Vytauto apygardą. Spalio 1 d. apygardos vadas rinktinės vadu paskyrė Roką⁸⁷, tačiau Karijotui rinktinės vado pareigas teko eiti iki pat savo žūties, t. y. iki 1946 m. spalio pabaigos.

1945 m. rugpjūčio 1 d. NKVD Daugėliškio valsčiaus poskyrio viršininkas Demidovas NKVD agentu (slap. „Milžinas") užverbavo sovietų valdžiai pasidavusį buvusį partizaną- Karijoto giminaitį Mykolą Kamarauską. Pirmiausia jam buvo liepta ištirti Mingailos kuopą. Agentas NKVD valsčiaus poskyriui suteikė nemažai vertingos informacijos; 1946 m. sausį jam padedant buvo rastas sužeistas Mingaila. Kuopos vadu tapus Karijotui, „Milžinas" gavo naują užduotį- grįžti į kuopą ir sudaryti sąlygas jai sunaikinti⁸⁸. 1946 m. spalį Daugėliškio „čekistai" sužinojo, kad Karijotas ir dar 5 kovotojai perėjo į Tverečiaus valsčių; spalio 21 d. į jų apsistojimo vietą išvyko 3 karinės grupės, - kiekvieną jų sudarė 6 MVD darbuotojai. Vienai iš tų grupių aptikus Dvarykščiaus vienkiemyje (netoli Dietkauščiznos) apsistojusius partizanus, juos netrukus apsupo visi 18 enkavedistų. Po valandą trukusio mūšio trys partizanai prasiveržė, o Karijotas ir dar du kovotojai žuvo⁸⁹.

Kai kurie tyrinėtojai¹¹² mano, kad Dvarykščiuje įsikūręs Tigro rinktinės štabas buvo sunaikintas dėl Karijoto išdavystės, o jo žūtį vaizduoja kaip MVD-MGB suvaidintą žūties imitaciją. Karijotą „agentu Vlasovu“ ir „plk. Vyčiu“ vadinantis Algis Rupainis remiasi Juozu Lukša. Tačiau iš tiesų Daumanto „Partizanuose" apie tariamą Vyčio išdavystę net neužsimenama, be to, vargu ar plk. Vytį apskritai galima tapatinti su Karijotu¹¹³. Kad Karijotas žuvo po atkaklaus pasipriešinimo, rodo MVD ir MGB Švenčionių apskrities skyrių ataskaitos¹¹⁴. Karijoto nemėgęs Rokas savo „Kronikoje" jį apibūdina kaip nepaprastai drąsų karį ir fanatišką patriotą Lietuvai paaukojusį brangiausią savo turtą - gyvybę¹¹⁵. O štai kaip Rokas palygino dviejų savo bendražygių operatyvinę taktiką: „[...] Mingailai nebuvo svetimi išdavikiški veiksmai [...]. To Karijotas niekuomet nepadarytų"¹¹⁶.

1946 m. spalio pabaigoje Tigro rinktinės vado pareigas pradėjęs eiti L. Basys-Švyturys nemažai rinktinės daliai vadovavo tik nominaliai. Beje, buvusių rinktinės II ir III rajonų (Labanoro ir Kirdeikių kuopų) jis ir pats nelaikė Tigro rinktinės dalimis.

1947 m. kovą visus jam nominaliai pavaldžius partizanus Švyturys suskirstė į šešis laikinus rajonus¹¹⁷ (I, IV, V, VI, VII ir VIII, - tris iš jų dar padalijo į grupes) ir apibrėžė laikino jų veikimo (iki Rokui perimsiant Tigro rinktinės vado pareigas) teritorijas¹¹⁸. Nuo

1947 m. pradžios Rokui rašytuose laiškuose Švyturys jį ragino greičiau pradėti eiti rinktinės vado pareigas. Dauguma Švyturio laiškų Roko nepasiekė, todėl pirmasis po ryšio užmezgimo 1948 m. pavasarį jų dviejų susitikimas įvyko tik 1948 m. rugpjūčio pradžioje.

1947 m. pradžioje rinktinėje, įskaitant Rytų grupę, dar turėjo būti iki 120 partizanų. Tais metais sovietų saugumo pajėgos¹¹⁹ Švenčionių apskrityje nukovė 32 ir suėmė 29 partizanus⁹⁰.

Po 1946 m. nesėkmių ankstesnėje rinktinės veikimo teritorijoje liko Švyturio, Erelio, Gintauto ir Paberžio kuopos, Rytų grupės branduolys ir Pūščios grupė. Švyturio kuopos Mielagėnų būriui iki 1947 m. gruodžio vadovavo pats Švyturys⁹¹, vėliau- T. Vinciūnas-Kalnelis (suimtas 1949 m. vasarį), Švenčionių būriui (sunaikintas 1948 m. kovą) - Br. Malikėnas-Ešerys, Daugėliškio būriui - Adolfas Matuliauskas-Gylys, Ceikinių būriui iki 1950 m. vasaros - Jeronimas Kaukėnas-Ūsas. Kosto Malikėno-Erelio (buv. Karijoto) kuopa 1946 m. pabaigoje telkė vos keliolika partizanų. 1947 m. pabaigoje ši kuopa iširo - dalis jos prisijungė prie Rytų grupės, Kalnelio ir Gylio būriai - prie Švyturio kuopos, o Erelis liko niekam nepavaldaus būrio vadu (žuvo 1949 m. rugsėjį); tiesa, šį „partizaną" labiau tiktų vadinti kriminaliniu nusikaltėliu: 1941 m. Vilniuje jis pats išžudė vieną žydų šeimą ir pasisavino jos turtą, nuo 1944 m. nuolat plėšė Daugėliškio ir kitų valsčių gyventojus. V. Žaliaduonis, atsižvelgęs į šiuos K. Malikėno biografijos faktus, 1949 m. kovo 25 d. perdavė jį rinktinės karo lauko teismui⁹². Roko vadovaujama Rytų grupė 1947 m. veikė Adutiškio girioje, Zarasų apskrities pietryčiuose ir BSSR Vidžių, Šarkauščinos, Varapajevo bei Pastovių rajonuose; iš pradžių ją sudarė Juodalksnio, Svajūno (veikė Adutiškio girios vakaruose ir gretimoje teritorijoje), Bečelio (veikė Antanų k, apylinkėse) ir Dariaus (veikė Pastovių r.) būriai. Pūščios grupė (Rytų grupės dalis) nuo 1946 m. spalio veikė suskirstyta į nedideles grupeles; 1947 m. rugpjūtį Rokas ją padalijo į du būrius, kurių vadais tapo Kazys Gaidelis-Gailius ir Jonas Galatiltis-Briedis⁹³. Jono Kluonio-Gintauto kuopa 1947 m. veikė Tverečiaus valsčiuje ir Vidžių rajone, Paberžio kuopa-daugiausia Švenčionių valsčiaus pietuose ir gretimose Svierių bei Pastovių rajonų dalyse.

Su Vytauto apygardos vadovybe rinktinė iki 1947 m. gegužės dažniausiai susisiekdavo per organizacinio sektoriaus narį Anuprą Bukauską, jį suėmus⁹⁴ - per Lokio rinktinės vadą Kazį Kaladinską. Šiam 1947 m. lapkritį žuvus, rinktinės ryšiai ilgą laiką buvo labai prasti. Nuo 1948 m. pabaigos rinktinė su apygarda susirašinėjo per Lokio rinktinės Kiaunės rajono vadą Joną Buiką ir Tigro rinktinės organizacinio sektoriaus narį Mykolą Žemaitį-Aušrūną, 1948 m. gruodį tapusį centriniu rinktinės ryšininku. Susirašinėta ir per jo pavaduotoją Adolfą Bielinį-Karosą. 1950 m. rugsėjį MGB Aušrūną suėmė, o Karosu dar porą metų naudojosi jam pačiam nežinant⁹⁵.

1947 m. vasarą kone visa Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų vadovybė buvo patekusi į provokatoriaus Juozo Albino Markulio paspęstas pinkles. Tais metais MGB aktyviau ėmė veikti ir prieš Tigro rinktinę. „LLA Centrinio štabo įgaliotiniu Uosiu“ pasivadinęs MGB agentas Algirdas Antanaitis bandė vaidinti Rytų grupės ir Tigro rinktinės vieny toj a, rinko neva fiktyvių dokumentų gamybai reikalingas partizanų nuotraukas, netgi įsigudrino gauti rinktinės kovotojų sąrašą. Švyturys apsišaukėliu pasitikėjo bent iki rugsėjo, ir tai kainavo nemažai partizanų gyvybių: iš 1947 m. kovą rinktinei priklausiusių 110-120 kovotojų tų metų vasaros pabaigoje liko vos 70¹²⁶.

1949 m. į Tigro rinktinę buvo infiltruotas 1945 m. „legalizavęsis"¹²⁷ ir MVD agentu užverbuotas Kazys (Kazio s.) Gaidelis-Šernas. Pasak L. Abariaus, jis tapo kuopos vadu „vietoj Galatilčio-Briedžio“. Tačiau nuo 1946 m. birželio Pūščios kuopa išvis neegzistavo, o buvęs jos vado pavaduotojas Jonas Galatiltis-Briedis nuo

1947 m. rugpjūčio vadovavo tik vienam iš dviejų Pūščios grupės būrių. Kito grupės būrio vadu 1947 m. rugpjūtį tapo Šerno bendravardis ir bendrapavardis Kazys (Jono s.) Gaidelis-Gailius, vėliau paskirtas Svierių kuopos vadu¹²⁸.

1948 m. pradžioje ankstesnėje Tigro rinktinės veikimo teritorijoje liko penki tarp savęs menkai susiję partizanų daliniai: Roko⁹⁶ vadovaujama Rytų grupė, jai formaliai pavaldi Pūščios grupė ir Švyturio, Gintauto bei Paberžio kuopos.

1948 m. rugpjūčio 5 d. Rytų grupė buvo oficialiai panaikinta ir prijungta prie Tigro rinktinės. Rokas perėmė rinktinės vado pareigas, o L. Basį paskyrė rinktinės štabo viršininku¹³⁰. 1948 m. rugsėjo pradžioje įvyko Tigro rinktinės vadų pasitarimas, kuriame rinktinė buvo suskirstyta į Švenčionių, Švenčionėlių, Adutiškio, Tverečiaus, Mielagėnų, Daugėliškio, Ignalinos, Kaltanėnų, Svierių, Joniškio ir Pabradės rajonus, o rinktinės veikiantysis sektorius (iki 50 narių) - į septynias kuopas⁹⁷. Švenčionių ir Švenčionėlių rajonų kuopos vadu tapo Paberžis, Kaltanėnų ir Ignalinos rajonų kuopos - Jonas Makauskas-Šilas, Daugėliškio rajono kuopos - Adolfas Matuliauskas-Gylys, Mielagėnų-Bronius Misiūnas-Gaidys (1950 m. gruodį kartu su Dikeriu⁹⁸ ir Bevardžiu nuskendo Dysnoje, keldamasis per ją skylėta valtimi⁹⁹).

Pūščios grupė buvo padalyta į Adutiškio ir Svierių kuopas. Adutiškio kuopos vadu tapo Leonas Galatiltis-Pušynas. Kartu su Pušynu partizanavo trys jo dukterys -Marija, Salomėja ir Janina - ir trys broliai Galatilčiai (L. Galatilčio giminaičiai) -Jonas-Briedis, Juozas-Pinčiukas ir Vytautas-Mikasius. Pažymėtina, kad J. Galatiltis, 1948 m. vasario 15 d. patekęs į nelaisvę, kovos draugų neišdavė net sadistiškai kankinamas; po kelių dienų mirė vežamas į Adutiškį. Gailiaus vadovaujama Svierių kuopa iš pradžių veikė BSSR esančioje Adutiškio girios dalyje, o nuo 1949 m. -BSSR Svierių rajono Kanstantinavos ir kitose apylinkėse; beje, 1946 m. lapkritį Vytauto apygardos vadas Algimantas Rokui siūlė steigti atskirą Svierių apskrities rinktinę. Tverečiaus rajono kuopos vadu paskirtas Kostas Romančiukas-Ąžuolas žuvo paskyrimo išvakarėse; jį pakeitė Jonas Kluonis-Jakutis. Pabradės ir Joniškio rajonų kuopų vadų V. Žaliaduonis nepaskyrė, nes tuose rajonuose nebuvo ginkluotų kovotojų. 1948 m. spalį atkūrus rinktinės štabo dalinį, jo vadu tapo Švyturio bendrapavardis Klemensas Basys-Bajoras (anksčiau šio dalinio vadu yra buvęs kitas L. Basio bendrapavardis Juozas Basys-Šarūnas).

1949 m. rugsėjo 28 d.¹⁰⁰ rinktinė buvo suskirstyta į 8 rajonus; tą pačią dieną Rokas kiekvieną rajono vadą įpareigojo suformuoti rajono štabą sudarytą iš Operatyvinio, Organizacinio, Žvalgybos ir Ūkio skyrių. Rajonų vadais, nuo šiol vadovavusiais abiem rinktinės sektoriams, tapo: Švenčionių - Švenčionėlių rajono vadu - Paberžis, Ceikinių rajono - Šarūnas (suimtas 1950 m. liepą), Mielagėnų - Gaidys, Adutiškio -Pušynas, Kaltanėnų- Ignalinos - Šilas, Svierių - Julius Kliukas-Dagilis, Daugėliškio - Adolfas Matuliauskas-Voldemaras, Tverečiaus - Vidžių - Bronius Untanas-Liūtas (suimtas 1950 m. liepą), -1949 m. spalį jį pakeitė Juozas Martinėnas-Galiūnas.

Nuo 1949 m. gruodžio 4 d. Tigro rinktinės veikimo teritorija laikyta visa Švenčionių apskritis ir BSSR Vidžių rajonas, tačiau teisę veikti Saldutiškio valsčiuje Vytauto apygarda suteikė tik Tigro rinktinės veikiančiajam sektoriui, - organizaciniu požiūriu šio valsčiaus teritorija ir toliau priklausė Liūto rinktinei. Tą pačią dieną¹⁰¹ Tigro rinktinė buvo reorganizuota dar kartą, - nuo šiol ją sudarė rinktinės štabas ir 5 rajonai: 1-as (Švenčionių¹⁰² ir Švenčionėlių vls., vadas Paberžis), 2-as (Kaltanėnų ir Ignalinos vls., vadas Šilas; žuvo 1950 m. rudenį), 3-ias (Daugėliškio ir Ceikinių vls., vadas Voldemaras), 4-as (Adutiškio ir Mielagėnų vls., vadas Liūtas, nuo 1950 m. liepos - Pušynas) ir 5-as (Tverečiaus vls. ir Vidžių r., vadas Galiūnas; žuvo 1952 m. kovo 25 d.).

1948 m. rugpjūtį-rugsėjį suformuoto rinktinės štabo nariai buvo: štabo viršininkas ir kartu rinktinės karo lauko teismo pirmininkas Švyturys; Operatyvinio skyriaus viršininkas Rokas (laikinai), nuo 1949 m. rugsėjo 28 d. - Kazimieras Ba-sys-Dikeris; žvalgybos skyriaus viršininkas Dagilis¹⁰³ (žuvo 1948 m. spalio 2 d.; spalio 4 d. nauju skyriaus viršininku tapo Kazys Bukauskas-Seklys); Ūkio skyriaus viršininkas Boleslovas Beinoras-Budrys (žuvo 1952 m. lapkritį); rinktinės vado adjutantas Valentas Rimšelis-Pakalnis. Pastarasis nuo 1948 m. spalio buvo ir Tigro rinktinės bibliotekininkas; 1950 m. rugpjūtį nusišovė neatsargiai elgdamasis su ginklu. 1949 m. gruodį Rokui Pakalnį paskyrus rinktinės štabo Organizacinio skyriaus viršininku, rinktinės vado adjutantu tapo Kadugys (žuvo 1950 m. birželį). Paskutiniai Roko adjutantai buvo Jeronimas Kaukėnas-Ūsas (žuvo 1952 m. kovo 25 d.) ir Mykolas Cicėnas-Erškėtis.¹⁰⁴

1948 m. gegužės pabaigoje sovietų valdžia įvykdė didžiausią per visą pokarį Lietuvos gyventojų trėmimą. Pasak Adolfo Damušio, labiausiai tąkart nukentėjo „lietuvių ūkininkų židiniai palei Baltgudijos rubežių"¹⁰⁵. Svarbiausius Tigro rinktinės rėmėjus dar labiau susilpnino tais metais pradėta žemės ūkio kolektyvizacija, iki 1949 m. pabaigos apėmusi daugiau kaip pusę Švenčionių apskrities valstiečių ūkių. 1948-1951 m. Tigro rinktinės kovotojų gretos nuolat retėjo. 1948 m. vien mūšiuose žuvo ar į nelaisvę pateko apie 30 rinktinės narių¹⁰⁶; vis dėlto 1949 m. pavasarį rinktinėje tebebuvo kelios dešimtys partizanų¹⁰⁷. Šiek tiek naujų kovotojų į rinktinę buvo priimta po kiekvieno iš trijų didžiųjų trėmimų (1948, 1949 ir 1950 m.) bei 1950 m. pavasarį, kai į miškus išėjo nemažai vyrų, nepanorusių „ruso pusėje^" dalyvauti daugumos lietuvių tuomet lauktame pasauliniame kare.

Tigro rinktinės vadas Cezaris¹⁰⁸ nuo 1949 m. liepos iki 1950 m. gegužės kartu buvo ir Vytauto apygardos štabo viršininkas. 1950 m. gegužę srities vadas V. Žaliaduonį paskyrė apygardos štabo Organizacinio skyriaus viršininku¹⁰⁹, netrukus jis tapo ir srities vado pavaduotoju bei LLKS Tarybos Prezidiumo nariu. 1949- 1950 m. Cezariui ne kartą siūlyta tapti Vytauto apygardos ir netgi Rytų Lietuvos srities vadu, tik jis tų pareigų atsisakydavo nenorėdamas veikti ne Vilniaus krašte. Pažymėtina, kad Cezaris labai rūpinosi šio krašto reikalais, nuolat rėmėjo lietuvybę, o rinktinės veikimą stengėsi išplėsti kuo toliau į rytus. Taip jis tikėjosi užtikrinti 1920 m. Rusijos Lietuvai pripažintos teritorijos reintegravimą į Lietuvos valstybę jos nepriklausomybės atkūrimo metu.

1950 m. prasidėjo galutinio rinktinės sunaikinimo laikotarpis. Tų metų pavasarį buvo sunaikintas Paberžio kuopos Šeško būrys. Balandžio 16 d. Svierių rajono Kanstantinavos apylinkėje žuvo rinktinės štabo viršininkas Leonas Basys¹¹⁰; nauju štabo viršininku buvo paskirtas Adolfas Grigonis-Paberžis. Nuo 1950 m. vasaros

rinktinė veikė tik Švenčionių apskrities rytuose ir Zarasų apskrities pietryčiuose. Tą vasarą rinktinę (iki 40 partizanų) sudarė štabo dalinys (10 partizanų; dalinio vadas Bajoras žuvo 1952 m. kovą), Galiūno kuopa (panaikinta 1950 m.), Voldemaro kuopa (5 partizanai; 4 iš jų žuvo 1950 m. rugpjūtį, vienintelis likęs gyvas Voldemaras nuo tol iki savo žūties 1952 m. kovą vadovavo vienam iš Pušyno kuopos būrių), Šilo kuopa (4 partizanai, veikę Kaltanėnų valsčiuje; sunaikinta 1950 m. rudenį), Paberžio kuopa (8 partizanai; nuo 1951 m. rugsėjo šios kuopos nariai dažnai pasirodydavo Joniškio apylinkėse) ir Pušyno kuopa (apie 12 partizanų).¹¹¹

Ceikinių ir Mielagėnų valsčiuose veikę rinktinės daliniai buvo sunaikinti 1950- 1951 metais. Svierių kuopą 1949 m. gruodį panaikino V. Žaliaduonis, vykdydamas apygardos vadovybės nurodymus dėl rinktinės veikimo ribų. Trys paskutiniai kuopos nariai liko veikti Svierių miškuose, o 1950 m. vasarą (?) grįžo į Adutiškio girią.

1951 m. balandį MGB agentūrai pavyko suimti Leoną Galatiltį-Pušyną; be vado likusi Pušyno kuopa buvo prijungta prie rinktinės štabo dalinio. Tų pačių metų rugpjūtį žuvo buvęs Tverečiaus - Vidžių kuopos vadas Jonas Kluonis-Jakutis.

1951-1952 m. žiemą visoje rinktinėje tebuvo 15-20 partizanų. Dauguma jų žiemojo Adutiškio girioje, o Paberžio kuopa—Pastovių rajono Rinkionių apylinkėje įrengtame bunkeryje. 1952 m. naktį į vasario 11d. stribų ir milicininkų apsuptą Paberžio bunkerį puolė 20 MGB kareivių; po neilgo susišaudymo partizanai padegė bunkerį ir bandė pasitraukti naudodamiesi dūmų uždanga, tačiau apsupties žiedas buvo pernelyg glaudus. Žuvo Adolfas Grigonis-Paberžis, jo brolis Pranas-Narbutas ir Bronius Laurikėnas-Uosis. Iš apsupties ištrūko tik Stasys Guiga-Tarzanas; nuo 1952 m. vasaros šis vienintelis LR teritorijoje „čekistų" nerastas partizanas trisdešimt trejus metus gyveno prie pat Švenčionių Cinčikų kaime; mirė 1986 m. pradžioje.¹¹²

1952 m. kovo 27 d. V. Žaliaduonį ir Mykolą Cicėną-Erškėtį, atvykusius į Bujutiškės vienkiemį (prie Ceikinių) susitikti su apygardos vadu, apsupo Ceikinių ir Ignalinos būrių stribai. Tariamas apygardos vadas Liutauras¹¹³ Cezarį jau nuo vasario mėn. kvietė neva aptarti srities štabo formavimo reikalų, tačiau Vincas Žaliaduonis sutiko vykti į susitikimą tik po ilgų dvejonių. Neilgai trukusio mūšio metu žuvo MGB Ignalinos rajono skyriaus viršininko pavaduotojas A. Kozodojevas, stribų dalinio vadas T. Ivanovas, vienkiemio šeimininkas Mykolas Vaiškūnas ir abu partizanai¹¹⁴.

Po V. Žaliaduonio žūties apie 7 iš paskutinių 10 (?) Tigro rinktinės kovotojų Adutiškio girioje išsilaikė iki 1952 m. vasaros. Birželį agentai smogikai sunaikino štabo dalinio likučius: du partizanus nušovė, o rinktinės vado pareigas ėjusį¹¹⁵ dalinio vadą K. Bukauską-Seklį¹¹⁶ suėmė.

1953 m. pirmojoje pusėje Adutiškio girios kaimynystėje veikė tik du paskutiniai Tigro rinktinės partizanai — Zenonas Puzanas-Ungurys (žuvo 1953 m. balandį) ir Vaclovas Vaitiekėnas-Barzdėnas (žuvo 1953 m. rugsėjį)¹¹⁷.

³⁸ Abarius L., min. veik., p. 6, 7; Gaškaitė N. ir kt., min. veik., p. 294.

³⁹ Tigro rinktinės partizanų sąrašas, 1947 08 25, LYA, f. K-5, ap. 5, b. 28,1. 4, 5.

⁴⁰ LSSR MGB Švenčionių aps. skyriaus 1949 02 pažyma apie Saldaičio būrį, ten pat, f. K-l, ap. 58, b. P-18018-Li, vokas 91,1.4; Abarius L., min. veik., p. 19,130; Gaškaitė N. ir kt., min. veik., p. 299.

⁴¹ LSSR MGB Švenčionių aps. skyriaus 1948 07 01 sudarytas Tigro rinktinės narių sąrašas, LYA, f.K-l,ap.58, b. 42066/3, priedas (stebėjimo byla), 1. 18; to paties pažyma apie Svajūno kuopą, ten pat, vokas 18,1. 15.

⁴² Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944-1953 metais, sud. N. Gaškaitė, A. Kašėta ir J. Starkauskas, Kaunas, 1996, p. 129.

⁴³ Kirdeikių klebonas ir pirmasis rinktinės kapelionas, suimtas apie 1945 m. liepos 20 d.,- iki tol jo klebonijoje kartais vykdavo rinktinės štabo narių pasitarimai, taip pat rinktinės pareigūnų susitikimai su kitų LLA struktūrų atstovais.

⁴⁴ Tigro rinktinės vado Bitinėlio 1944 10 28 įsakymas Nr. 2, LYA, f. K-l, ap. 3, b. 157,1. 280.

⁴⁵ Abarius L., min. veik., p. 6, 7.

⁵⁴ Ten pat, p. 8

⁴⁶ Nacistinės Vokietijos karinės žvalgybos žinyba.

⁴⁷ Ten pat, p. 8, 9.

⁴⁸ Vilutis L. Likimo mozaika, Kaunas, 1992, p. 131.

⁴⁹ Įkurta 1944 m. rugsėjį, telkė iki 130 partizanų, veikusių Utenos aps. Alantos ir Molėtų bei Ukmergės aps. Balninkų ir Želvos vls.; 1945 m. J. Tumėnas vadovavo ir visai į vakarus nuo Švenčionių aps. veikusiai jungtinės rinktinės daliai.

⁵⁰ Abarius L., min. veik., p. 7, 8.

⁶¹ Abarius L., min. veik., p. 8.

⁶² Jozef Hom; gimė 1913 m. Lapersdorfe (netoli Regensburgo, Bavarijos žemėje); suimtas 1949 m. kovą.

⁶³ Išrašas iš LSSR NKVD Švenčionių aps. skyriaus 1945 01 02 pranešimo, ten pat, f. K-l, ap. 58, b. 28418/3,1.35.

⁵¹ Abarius L., min. veik., p. 9.

⁵² 1947 04 15 J. Garlos tardymo protokolas, LYA, f. K-l, ap. 58, b. 41450/3,1. 15, 16; Ignalinos būrio vadoj. Garlos- Juodalksnio dokumentų juodraščiai, 1946 10 19, ten pat, vokas 478(c), 1.24,25.

⁵³ Iki 1945 m. vasario vidurio - faktiškasis rinktinės vadas; apie sausio vidurį jis sudarė laikinąjį rinktinės štabą, kurio nariai buvo štabo viršininkas Ūdras, Spaudos skyriaus viršininkas Barzdyla ir Ūkio skyriaus viršininkas Meška.

⁵⁴ Gimė 1910 m. Seinų (Lazdijų) aps. Kučiūnų vls. Kalviškių kaime.

⁵⁵ Ten pat, f. K-5, ap. 5, b. 101,1. 9.

⁵⁶ Gegužės pabaigoje savavališkai nusišalino nuo vadovavimo rinktinei ir perėjo į Utenos apskritį.

⁵⁷ Kaimas ir siaurojo geležinkelio stotis už 3 km į šiaurės rytus nuo Labanoro.

⁵⁸ Daumantas J., min. veik., p. 95; Abarius L., min. veik., p. 9.

⁵⁹ LYA, f. K-5, ap. 5, b. 102,1. 3-8.

⁶⁰ Ten pat, 1. 8, 9.

⁷⁴ LSSR MGB Švenčionių aps. skyriaus 1947 05 pažyma, ten pat, f. K-l, ap. 45, b. 1443,1. 17, 18.

⁶¹ Veikė Kuktiškių, Tauragnų, Utenos, Leliūnų, Skiemonių ir Alantos vis.

⁷⁷ Įkurta 1945 m. gegužės pabaigoje, sujungus kelis Antalieptės, Degučių ir Daugailių vls. veikusius LPS būrius.

⁶² Ištraukos iš buvusio Sakalo rinktinės vado Prano Švilpos 1949 07 rašyto straipsnio (vertimas į rusų k.), 1949 08, LYA, f. K-l, ap. 58, b. 26127/3, t. 5, priedas (stebėjimo byla), 1. 156, 158.

⁶³ Dabar -Ignalinos r. Mielagėnų apyl.

⁸¹ Ten pat, f. K-5, ap. 5, b. 104, 1. 11, 12.

⁸² Leistas nuo 1945 m. vasario mėn. 150 egz. tiražu; 1945 m. gegužės pabaigoje mėnraščio leidimas nutrūko. 1947 m. kovo mėn. laikraštis atgaivintas „Rytų Lietuvos" pavadinimu; iki 1950 m. liepos iš viso pasirodė 14 jo numerių.

⁶⁴ Abarius L., min. veik., p. 54.

⁶⁵ Rinktinei vadovavo iki 1945 m. rugsėjo pradžios; 1947 m. sausio-1948 m. rugpjūčio mėn. ir nuo 1949 m. spalio - Šiaurės Rytų Lietuvos srities vadas; 1952 m. rugpjūtį suimtas, rugsėjį užverbuotas MGB agentu ir nuo tol iki 1953 m. vasaros naudotas prieš visos Lietuvos partizanus nukreiptose agentūrinėse kombinacijose.

⁶⁶ Ten pat, p. 17.

⁶⁷ Starkauskas J. Stribai, Laisvės kovų archyvas, 17/1996, p. 115.

⁶⁸ Suimtas Vilniuje 1947 m.

⁶⁹ 1945 m. vasario mėn. kurį laiką buvo LLA 5-ojo apygardos štabo Ginkluotės skyriaus viršininkas; tą patį mėnesį kaip LLA 5-osios apygardos vado ryšininkas atvyko į Švenčionių apskritį ir netrukus tapo Karužio pavaduotoju.

⁷⁰ LYA, f. K-5, ap. 5, b. 102,1. 12; b. 103, 1.9-11; b. 104,1.4,5; LSSR MGB Švenčionių aps. skyriaus 1948 05 25 pažyma apie Karijoto junginį, ten pat, f. K-l, ap. 58, b. 12856/3,1. 86; Abarius L., min. veik., p. 55, 56.

⁷¹ LYA, f. K-5, ap. 5, b. 103,1. 7; b. 112,1. 14.

⁷² Abarius L., min. veik., p. 56, 60.

⁷³ Abarius L., min. veik., p. 57.

^{92 LYA, f. K-5, ap. 5, b. 103, 1. 11.}

⁷⁴ J. Kimštui 1945 m. rugpjūtį tapus apygardos vadu, laikinai eiti rinktinės vado pareigas buvo pavesta Br. Zinkevičiui, tačiau jis rugsėjo pradžioje ėmė vadovauti apygardos štabui, taigi rinktinės vado pareigas galėjo eiti labai neilgą laiką.

⁹⁴ LSSR MGB 2-ojo skyriaus viršininko pplk. Počkajaus 1946 09 25 patvirtinta „Banditų apygardų, štabų ir junginių išsidėstymo Lietuvos SSR schema", Lietuvos archyvai, 8/1997, iliustracija Nr. 26.

⁷⁵ Po Roko žūties rinktinės likučiams vadovavęs K. Bukauskas rinktinės vadu veikiausiai tapo savo paties iniciatyva.

⁷⁶ Abarius L., min. veik., p. 60.

⁷⁷ Visoje kuopoje 1945-1946 m. žiemą buvo apie 60 kovotojų.

⁷⁸ Pulko štabas beveik visą pokarį buvo įsikūręs Utenoje.

⁷⁹ Starkauskas J., min. veik., p. 110,111; LSSR vidaus reikalų liaudies komisaro pavaduotojo Piotro Kapralovo 1945 12 17 pranešimas SSRS NKVD-NKGB įgaliotiniui Lietuvoje, LYA, f. K-l, ap. 18, b. 50,1.321.

⁸⁰ Tardomas išdavė nemažai rinktinės narių, vėliau buvo nuteistas ir 1946 m. gruodžio 25 d. sušaudytas.

⁸¹ Abarius L., min. veik., p. 58, 59.

⁸² LSSR MVD kovos su banditizmu valdybos 1946 07 01 pažyma apie LSSR apskrityse veikiančių stribų skaičių ir apginklavimą, LYA, f. K-l, ap. 3, b. 98,1. 260.

⁸³ LSSR MVD Švenčionių aps. skyriaus 1946 10 ataskaita, ten pat, b. 1648,1. 137.

⁸⁴ Ten pat, f. K-5, ap. 5, b. 104,1. 11.

¹⁰⁶ 2000 m. vasarą autoriui suteikta žodinė K. Kraujalio informacija.

⁸⁵ Abarius L., min. veik., p. 61, 62.

⁸⁶ 1946 m. gegužės 19 d. sovietų saugumiečiai į jo vietą „paskyrė" MVD agentą (tariamą rezistentą „kpt. Griežtą").

⁸⁷ Vytauto apygardos vado 1946 11 30 įsakymas Nr. 15, LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12, 1. 9.

⁸⁸ LSSR MVD Švenčionių aps. skyriaus agento „Milžino" tarnybinė charakteristika, 1946 m., ten pat, f. K-l, ap. 3, b. 1648,1. 69; LSSR MVD Švenčionių aps. skyriaus agento „Milžino" autobiografija, 1946 m., ten pat, 1. 70.

⁸⁹ LSSR MVD Švenčionių aps. skyriaus 1946 10 ataskaita, ten pat, 1. 142; LSSRMGB Švenčionių aps. skyriaus 1946 10 ataskaita, ten pat, b. 1651, 1. 416.

^{112 Rupainis A. Partizanų karo kronika, Lietuvos naikinimas ir tautos
kova, sud. I. Ignatavičius, Vilnius, 1999, p. 280, 281; Gaškaitė N. ir kt., min.
veik., p. 301.
¹¹³Daumantas J., min. veik., p. 475—507.
¹¹⁴ LSSR MVD Švenčionių aps. skyriaus 1946 10 ataskaita, LYA, f.
K-l, ap. 3, b. 1648,1. 142; LSSR MGB Švenčionių aps. skyriaus 1946 10 ataskaita,
ten pat, b. 1651,1. 416.
¹¹⁵ Ten pat, f. K-5, ap. 5, b. 104,1. 2, 3.
¹¹⁶ Ten pat.
¹¹⁷ Į rajonus (tam tikroje teritorijoje veikiančius abiejų
sektorių padalinius) rinktinę pirmasis ėmė skirstyti Karijotas.
¹¹⁸Tigro rinktinės partizanų sąrašas, 1947 08 25, ten pat, b.
28,1. 4, 5.
¹¹⁹1947 m. kovo mėn. „kovos su banditizmu" funkcija ir visa
Lietuvoje dislokuota vidaus kariuomenė bei stribai, iki tol veikę MVD žinioje,
buvo perduoti 1947 m. vasario mėn. įkurtai LSSR MGB 2-N valdybai.}

⁹⁰ Abarius L., min. veik., p. 61-63.

⁹¹ Rinktinės organizacinio sektoriaus viršininkas. Nuo 1947 m. pradžios kartu buvo rinktinės štabo Spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas, nuo 1947 m. kovo redagavo rinktinės laikraštį „Rytų Lietuva".

⁹² Tigro rinktinės partizano Kosto Malikėno-Erelio kvota, 1949 03 25, LYA, f. K-5, ap. 5, b. 78, 1.2-10.

⁹³ Povilo Pošiūno 1948 02 22 apklausos protokolas, ten pat, f. K-l, ap. 58, b. 11023/3, vokas 486, 1. 13-15.

⁹⁴ LSSR MGB Švenčionių aps. skyriaus 1949 11 pažyma apie A. Bukausko suėmimą, ten pat, b. 16125/3,1. 70.

⁹⁵ LSSR MGB Vilniaus srities valdybos 2-N skyriaus 1950 08 31 pažyma apie agentūrinę bylą „Ozernyje", ten pat, b. 42509/3, priedas (stebėjimo byla), 1. 10-2; Abarius L., min. veik., p. 64,66.

¹²⁶ Tigro rinktinės partizanų sąrašas, 1947 08 25, LYA, f. K-5, ap. 5, b. 28,1. 4, 5.

⁹⁶ Nuo 1947 m. rašytinis Roko slapyvardis buvo „Dijakomas".

¹³⁰ Abarius L., min. veik., p. 63

⁹⁷ Tigro rinktinės vado 1948 09 05 įsakymas Nr. 6/VS, LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 6.

⁹⁸ Kazimieras Basys-Girėnas, Dikeris. Nuo 1948 m. rugpjūčio vadovavo rinktinės baudžiamajam būriui.

⁹⁹ Ten pat, b. 110,1. 5.

¹⁰⁰ Tigro rinktinės vado 1949 09 28 įsakymas Nr. 17/62, ten pat, b. 15,1. 17.

¹⁰¹ Tigro rinktinės vado 1949 12 04 įsakymas Nr. 15 (54/68), ten pat, 1. 19, 20.

¹⁰² Įskaitant Strūnaičio valsčių.

¹⁰³ Nepainioti su antruoju Svierių kuopos vadu Juliumi Kliuku-Dagiliu (žuvusiu 1952 m. liepos 18 d.).

¹⁰⁴ LSSR MGB Vilniaus srities valdybos 2-N skyriaus pažyma apie Tigro rinktinės veiklą iki 1949m., ten pat, f. K-l, ap. 58, b. 42509/3, priedas (stebėjimo byla), 1. 3; ten pat, f. K-5, ap. 5, b. 15, 1. 16, b. 106,1.2,4, b. 110,1.3,4.

¹⁰⁵ Damušis A. Užsklandos vietoje, Daumantas J., min. veik., p. 544.

¹⁰⁶ Abarius L., min. veik., p. 63, 64.

¹⁰⁷ N. CROpMob SV Nr. 3-71, 1949 12 04, LYA, f. K-5, ap. 5, b. 38,1. 15.

¹⁰⁸ V. Žaliaduonio slapyvardis nuo 1950 m.

¹⁰⁹ Gaškaitė N. ir kt., min. veik., p. 305.

¹¹⁰ BSSR MGB 1950 05 06 pranešimas LSSR MGB apie L. Basiožūtį LYA, f. K-l, ap. 58, b. 42509/3, t. 5,1. 1,2.

¹¹¹ Abarius L., min. veik., p. 65 [partizanų skaičiai patikslinti įvado autoriaus].

¹¹² Šiukščius A., min. veik., p. 291-299; LSSR MGB Švenčionių r. skyriaus 1952 02 29 ataskaita, LYA, f. K-l, ap. 16, b. 278,1. 74-76.

¹¹³ Bronius Kalytis-Siaubas, Liutauras. Nuo 1949 m. balandžio - Vytauto apygardos vadas; 1951 m. lapkričio 11 d. suimtas ir netrukus užverbuotas MGB agentu. Iki 1953 m. pabaigos „vadovavo" legendizuotam „apygardos štabui".

¹¹⁴ Baltakis J., min. veik.; LSSR MGB Švenčionių r. skyriaus 1952 m. ataskaita apie darbą pagal 2-N liniją, LYA, f. K-l, ap. 16, b. 278,1. 277.

¹¹⁵ Gaškaitė N. ir kt., min. veik., p. 290.

¹¹⁶ Užverbuotas MGB agentu, K. Bukauskas dar bent iki 1953 m. vasaros „vadovavo" neva „Tigro rinktinės štabui".

¹¹⁷ LSSR KGB 5 skyriaus 1970 06 02 pažyma apie Tigro rinktinę, LYA, f. K-l, ap. 58, b. P-15795, t. 5,1. 100, 101 [pažymoje V. Vaitiekėno žūties data išspausdinta su korektūros klaida,- turėtų būti ne „ubit osen’ju 1952 goda", bet „ubitosen’ju 1953 goda"]; LSSR MVD Švenčionių r. skyriaus 1953 05 27 paaiškinimas LSSR MVD Vilniaus srities valdybai, ten pat, ap. 16, b. 279,1. 66; Abarius L., min. veik., p. 67.

Dokumentų archeografinio tvarkymo ypatumai

Rinkinyje skelbiami Lietuvos partizanų Vytauto apygardos štabo, Tigro rinktinės dokumentai, saugomi Lietuvos ypatingajame archyve ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejuje. Spaudai buvo atrinkti organizacinę, ideologinę partizanų veiklą ir svarbiausias partizanų kovines operacijas atspindintys dokumentai.

Tvarkant dokumentus pagal istorinių dokumentų skelbimo metodus, vadovautasi bendrais metodikos principais ir atsižvelgta į kitų Lietuvos partizanų dokumentų skelbimo patirtį. Siekiant išsaugoti dokumentų autentiškumą buvo paliktas nepakeistas tekstų išdėstymas, dokumentų kalba ir stilius, kiek įmanoma mažiau taisyta rašyba.

Dokumentai išdėstyti chronologiškai ir sugrupuoti pagal tris Tigro rinktinės istorijos tarpsnius, kurie iš esmės sutampa su trijų rinktinės vadų vadovavimo laikotarpiais.

Pirmajame skyriuje pateikti dokumentai iš to Tigro rinktinės veiklos laikotarpio, kai jai vadovavo Jonas Kamarauskas-Karijotas.

Antrąjį skyrių sudaro dokumentai, atspindintys Leonardo Basio-Švyturio vadovavimo laikotarpį.

Trečiajame skyriuje skelbiami dokumentai iš Vinco Žaliaduonio-Roko, Dijakomo vadovavimo laikotarpio.

Ketvirtąjį skyrių sudaro Vinco Žaliaduonio-Roko, Dijakomo ir nenustatyto Tigro rinktinės partizano rašyta Tigro rinktinės kronika. Joje aprašomi įvykiai Švenčionių krašte nuo 1944 m. liepos mėn., Tigro rinktinės susikūrimas 1944 m. rudenį (tai neatsispindi kituose šiame leidinyje publikuojamuose dokumentuose), partizanų veikla iki 1950 m. gruodžio mėnesio.

Visi skelbiami dokumentai sunumeruoti eilės tvarka, turi redakcinę antraštę ir dokumento legendą.

Redakcinėje antraštėje nurodomas dokumento eilės numeris, dokumento autorius (slapyvardis), dokumento pavadinimas ir dokumento sudarymo data. Jei dokumente data nenurodytąją pagal galimybes nustato rinkinio sudarytojai su prierašais „ne anksčiau // ne vėliau". Redakcinėse antraštėse partizanų organizacinių vienetų pavadinimų rašyba suvienodinta.

Dokumento legendoje nurodomas dokumento šifras (sutrumpintas archyvo ar muziejaus pavadinimas, fondo, apyrašo, bylos, lapų numeriai), dokumento originalumas, jo parašymo būdas.

Partizanų dokumentų teksto dėstymo struktūrą stengtasi išlaikyti kaip originale, tačiau gali pasitaikyti neatitikimų: kai kur dokumentuose palikti dideli tarpai; sudėtingas ir nepastovus paragrafų išdėstymas, teksto žymėjimas ištisine, punktyrine, taškine linija; parašai ir prierašai, rašyti pieštuku, vietomis labai išblukę, dokumentai blogai išsilaikę, dėmėti, neaišku, ar sunykęs tekstas, ar nešvarus dokumentas.

Siekiant išsaugoti dokumentų autentiškumą, dokumentų kalba ir stilius netaisyti, rašybos, skyrybos ir korektūros klaidos taisytos minimaliai, palikta netvarkyta didžiųjų ir mažųjų raidžių rašyba. Dokumentų datų rašyba palikta kaip originale, tik suvienodinta žodžio „metai" santrumpa „m.“. Dažniausiai sutinkama spalio mėnesio rašybos forma - spalių,- ir dokumentuose pasitaikančios tarmybės paliktos netaisytos. Partizanų dokumentuose įvairuojančios administracinio suskirstymo, ginkluoto pasipriešinimo organizacijų, jų padalinių pareigūnų ir partizanų pareigybių ir kitos santrumpos paliktos kaip originale. Jos atitaisomos tekste laužtiniuose skliaustuose arba paaiškinamos leidinyje pateiktame sutrumpinimų sąraše. Dokumentų autorių praleisti žodžiai, neišlikę ar neįskaitomi teksto fragmentai žymimi daugtaškiu arba atitaisomi laužtiniuose skliaustuose. Parašai po dokumentais, jei dokumentai pasirašyti, palikti taip kaip originale, laužtiniuose skliaustuose paaiškinama: „parašas", „be parašo", „parašas neįskaitomas". Dokumentuose užrašytos rezoliucijos ir prierašai palikti kaip originale. Jei būtina, išnašose pateikiami leidinio sudarytojų paaiškinimai, taisyklingos žodžių formos arba nuoroda „taip dokumente". Asmenvardžių ir vietovardžių rašyba ištaisyta. Jei nepavyko nustatyti taisyklingos vietovardžių formos, jie netaisyti ir nurodoma „taip dokumente".

Sudarytojai partizanų dokumentuose vartojamą santrumpą „p." dažniausiai laužtiniuose skliaustuose atitaiso kaip žodį „partizanas", tačiau šią santrumpą galima aiškinti dvejopai: „partizanas" arba partizanų rečiau vartojamas kreipinys „ponas". Taigi kartais lieka neaišku, kaip iš tikrųjų reikėtų iššifruoti šį sutrumpinimą. Dalies dokumentuose esančių santrumpų nepavyko iššifruoti, todėl jos į santrumpų sąrašą neįtrauktos.

Aiškinantis dokumentuose paminėtus partizanų slapyvardžius buvo atsižvelgta į tai, kad partizanų dokumentuose yra labai mažai informacijos apie minimus asmenis, be to, dėl konspiracijos slapyvardžiai nuolat kito, kartais keli asmenys turėdavo tą patį slapyvardį. Stengiantis iššifruoti kuo daugiau Tigro rinktinės partizanų slapyvardžių, buvo remiamasi ne tik partizanų dokumentais, bet ir kitais LYA saugomais dokumentais (F. K-l, ap. 58.).

Leidinį sudaro įvadiniai straipsniai „Trumpa Vytauto apygardos istorijos apžvalga" ir „Vytauto apygardos Tigro rinktinė 1945-1950 metais", reziumė anglų kalba, santrumpų sąrašas, dokumentų sąrašas, dokumentai, iliustracijos, Tigro rinktinės vadų sąrašas, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės. Dokumentus rinkiniui atrinko Geistautas Gečiauskas. Trumpą Vytauto apygardos istorijos apžvalgą parengė Inga Petravičiūtė. Dokumentus archeografiškai sutvarkė ir vietovardžių rodyklę sudarė Rūta Kalvelienė. Asmenvardžių rodyklę sudarė Rasa Masiulionytė ir G. Gečiauskas, santrumpų sąrašą - Arvydas Atkočiūnas, Tigro rinktinės vadų sąrašą - G. Gečiauskas. Leidinį redagavo Zita Kutraitė ir Gintarė Adomaitytė, maketavo Vilija Babarikinienė, reziumė į anglų kalbą išvertė Milda Bersėnaitė, viršelio dailininkas Simonas Paukštys.

Lietuvos ypatingasis archyvas nuoširdžiai dėkoja ŠvenčioniųNalšios muziejui už archyvui perduotus Tigro rinktinės dokumentus. Leidinio sudarytojai dėkoja šio rinkinio recenzentams Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Redakcinio skyriaus vedėjui hum. m. dr. Vytautui Tininiui ir Lietuvos istorijos instituto vyresniajam mokslo darbuotojui hum. m. dr. Arūnui Bubniui už pasiūlymus ir pastabas bei pagalbą rengiant dokumentų rinkinį. Taip pat dėkojame Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Marijai Razmukaitei už pagalbą aiškinantis nežinomus vietovardžius, Lietuvos gyventojų genocido ir re-zistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus darbuotojams už pagalbą renkant dokumentus ir nuotraukas.

Geistautas Gečiauskas Rūta Kalvelienė

THE TIGRAS UNIT OF THE VYTAUTAS REGION OF LITHUANIAN PARTISANS

The partisan struggle in Aukštaitija [Highlands] was started in the July of 1944, at the time when the second Soviet occupation began. At that time, World War II was at its height and this circumstance determined the spontaneity of the initial stage of the resistance movement (until the summer of 1945). In that stage, the movement mainly resulted in the open type of fighting as the partisans anticipated the occupation to be non-lasting and end soon. The initiator of the resistance movement was the Freedom Army of Lithuania (LLA) founded by students in Vilnius at the end of 1941 and which set themselves the aim of withstanding the approaching Red Army. In the summer of 1944, LLA also formed its military sector.

In the summer of 1945, in the larger part of Lithuania, separate units, that earlier had operated individually, were organised into regions which comprised several districts. The Vytautas Region of LLA was founded in the August of 1945 during the fighters’ meeting in Saldutiškis parish, Švenčionys district. Jonas Kimštas-Žalgiris¹¹⁸ became the first commander of the Region. In 1946, he was entangled in one of the most sophisticated MGB combinations. In the June of the same year, the Common Democratic Resistance Movement (BDPS) was set up and the MGB agent Juozas Albinas Markulis led it. MGB, with the help of the military staff at the headquarters of BDPS, attempted to subjugate and take hold of all the Lithuanian armed underground forces. Numerous partisans from the Vytautas Region became victims of this combination. Only in the September of 1947, J. Kimštas ordered the partisans of the Area of North-Eastern Lithuania to break off all ties with J. Markulis.

Units were the largest subunits in the Region; they were divided into companies and since 1949 into the so-called regions. For a year, there were only two units in the region; they were the Šarūnas (the future Liūtas [Lion]) and the Lokys [Bear] units. The Tigras [Tiger] unit was attached to the Fifth Region of LLA in the September of 1945. In the September of 1946, the Tigras unit returned to the Vytautas Region and in the months of November and December, the Šarūnas (those of Kupiškis area) and the Žaliosios units (both of them had been founded in the January of 1945) joined the Region. In the November of 1946, the Gediminas

unit of the Lithuanian Partisans’ Union joined the Region. It operated in the southern part of Rokiškis district, and in the northern part of Utena district; its sub-units were divided between the Lokys and the Liūtas units. When on May 1, 1947 the Algimantas Region was formed on the basis of the Šarūnas (those of Kupiškis area) unit, the Vytautas Region (since the May of 1948 it was called the Third Vytautas Region of the Area of North-Eastern Lithuania of the Lithuanian Partisans) got considerably smaller. At the end of November of 1950, the Lithuanian Struggle for Freedom Movement (LLKS) authorities split the Algimantas Region. After this the Vaižgantas unit (operated in Rokiškis district) of the Vytautas Region was formed based on the Margiris unit.

Since the September of 1945, the acting commander of the Region was Vladas Mikulėnas-Lubinas. After his death (December 1, 1945), Bronius Zinkevičius-Artojas became commander of the Region. When the latter perished on October 11, 1946, the Region operated without a commander for some time. In the January of 1947, J. Kimštas returned to the position of the Region commander, and in the June of the same year he passed it over to Vincas Kaulinis-Miškinis (perished on March 24, 1949). In the April of 1949, Bronius Kalytis-Siaubas was appointed Region commander. On November 11, 1951, he was arrested and shortly afterwards became an MGB agent-fighter. MGB nominated Br. Kalytis commander of the legendary ‘Region’s headquarters’. With Br. Kalytis’ and other agent-fighters’ assistance MGB destroyed all units of the Region by the end of 1952. In the December of 1951, the Liūtas unit was finally destroyed, in the June of 1952 - the Tigras unit fell, in the August of 1952 - the Lokys unit, and towards the end of autumn - the Vaižgantas unit was beaten. In the autumn of 1953, only the remains of the Region - some 20 partisans - operated actively in Aukštaitija.

The history of the action of the Region has been most thoroughly described by Laimonas Abarius and Nijolė Gaškaitė¹¹⁹.

¹¹⁸ From the June of 1946 until the August of 1948 and from the October of 1949 Jonas Kimštas was commander for the Area of North-Eastern Lithuania. He was arrested in the August of 1952 and recruited as MGB agent-fighter.

¹¹⁹ Abarius L. Lietuvos partizanų Šiaurės-Rytų srities 3-ioji Vytauto apygarda (1945-1952 m.), Laisvės kovų archyvas, 16/1996; Gaškaitė N., Kuodytė D., Kašėta A., Ulevičius B. Lietuvos partizanai 1944-1953 m., Kaunas, 1996.

Documents of the Tigras Unit

In the July of 1999, while making a new road in Adutiškis forest, a bulldozer brushed against an aluminium container that was full of partisans’ documents. Damp weather condition had damaged most of the 855 documents (that were found in the container). In the January of 2000 Švenčionys museum ‘Nalšia’ handed these documents over to the Special Archives of Lithuania. For the most part, the documents that were found contained the Tigras unit’s commanders’ orders, instructions, partisans’ reports, lists of partisans, correspondence documents, and partisans’ periodicals.

Historiography of the Tigras Unit

Until the discovery of the Tigras unit archives, the history of the activity of the unit was described rather cursorily. The materials that most deserve attention are Gintaras Vaičiūnas’ accounts¹²⁰ and Laimonas Abarius’ historical sketch¹²¹. Another historiographer of this unit that deserves credit is Nijolė Gaškaitė¹²².

In 2000 there was organised a science conference for the history of resistance movement in Švenčionys area; the abstracts of the lectures were published as conference materials¹²³.

Among the essayists and memoir writers, who depicted the history of the unit, one of the most prominent is the first commander of the unit Leonas Vilutis¹²⁴.

¹²⁰ Vaičiūnas G. Rezistencija Švenčionių krašte. LLA Tigro rinktinė, 1997, manuscript, The Centre for the Research of Genocide and Resistance of Inhabitants of Lithuania; Rytų Lietuvos LLA partizanų daliniai. LLA Sakalo rinktinė. LLA Šarūno rinktinė. LLA Tigro rinktinė, 1997, manusc ript, ibid.

¹²¹ Abarius L. Lietuvos partizanų Šiaurės-Rytų srities 3-ioji Vytauto apygarda, Laisvės kovų archyvas, 16/1996.

¹²² Gaškaitė N., Kuodytė D., Kašėta A., Ulevičius B. Lietuvos partizanai 1944-1953 m., Kaunas, 1996.

¹²³ Pasipriešinimo kovos Švenčionių krašte 1944-1953 metais, Compiler: G. Geniušienė, Švenčionys, 2000.

¹²⁴ Vilutis L. Likimo mozaika, Kaunas, 1992.

The Beginnings of Partisan Movement in the Švenčionys Area

The firsts LLA groups in Švenčionys district were formed in 1942. During the years 1943 to 1944, the most important organiser of the activity of LLA here was Valerijonas Gylys (arrested in 1945). Also, during the years 1943 to 1944, Leonas Vilutis, a student of Vilnius Technical College, later - the first commander of the Tigras unit - took an active part in the LLA activities (he was bom in 1918, in Saldutiškis parish, died in 1993). In 1943, the ‘Kęstutis’ (a military sector of the ‘Lithuanian’s Front’¹²⁵) trios started to be formed in Švenčionys district. By the spring of 1944, most members of LLA in Švenčionys district had joined this organisation, except for the underground fighters in Saldutiškis and Joniškis parishes (LLA dominated in Utena and Zarasai districts in 1944 as well). In the May of 1944 in Švenčionys district, there were some 140 members of LLA (cf. in Utena district - up to 400 and in the whole Vilnius Region of LLA - over 2000 members of LLA at the same time).

Area of Control of the Tigras Unit

During the years 1944-1945, the Tigras unit operated in Švenčionys, Utena, Ukmergė (only in Balninkai and Želva parishes of the latter), and Zarasai (only in its southern part) districts as well as in the Vidžiai region, in the western part of Breslauja region and in the northern part of Pastovys region¹²⁶ of Byelorussia SSR (BSSR). Since the autumn of 1945, the Tigras unit’s area of control extended over the Švenčionys district with Tverečius, Adutiškis, Daugėliškis, Mielagėnai, Ceikiniai, Ignalina, Kaltanėnai, and Švenčionys parishes¹²⁷ embraced, as well as over the Zarasai district in the parish of Rimšė and over the above mentioned parts of the BSSR. Since the summer of 1946 the unit operated only in the territory that had been occupied by the Polish troops in the years 1919-1939. Beginning with 1947, the boundary line of the unit area was as follows: the western boundary line went along the Vilnius-Daugavpils railway, and the northern one extended across Dūkštas forests; the eastern boundary line reached Belmontas and Vara-pajevas forests, and the southern boundary line was in Gelednė forests. The unit’s fighters were mainly concentrated in Labanoras, Ignalina, Adutiškis, and Belmontas forests.

¹²⁵ Founded at the end of 1941, it united Lithuanian Christian-Democratic anti-Nazi underground organisations.

The Organisational Structure of the Tigras Unit and Its Dependence

Since its foundation, the unit was divided into the headquarters defence detachment and into companies (until the autumn of 1946, there were also battalions as separate bodies that united two or three companies).

Companies were divided into platoons, and platoons, in turn, into sections, while the latter were made of squads (with three partisans in each of them). From January till March of 1945 the following companies belonged to the unit: the Romelis, the Leopardas, the Kirdeikiai, the Klevas, the Karijotas, the Ceikiniai, the Pavasaris, the Juodalksnis, the Kęstutis, the Puščia, the Aukštaitis, the Kovas, the Dilgėlė, and the Alanta companies (they varied in size - from 60 to 120 or more partisans). The companies that operated in other than Švenčionys district only formally belonged to the unit after March 12, 1945. When on May 23 of the same year a separate partisan unit in Utena district was founded, the companies that officially remained in the Tigras unit were the Romelis, the Kirdeikiai, the Karijotas, the Pavasaris, the Kęstutis, and the Puščia companies. In the June of 1945, the Kirdeikiai company was separated from the Tigras unit and in September the Varnas (the former Romelis) company also was separated from the unit. In 1946, the unit comprised 8 companies, since the March of 1947, they were 6, and since the December of 1947, there were 5 companies. Since the September of 1948 there were again 7 companies, since the September of 1949 - 8, and since the December of 1949 there remained 5 companies. Company commanders were subject to the commander of the unit and its headquarters officials. The leading people of the headquarters were: the chief commander of the headquarters, his deputy chief commander, chief commander’s aide-de-camp of the unit, chiefs of Operational, Organisational, Intelligence, Press and Economy sectors as well as head of military tribunal of the unit. The members of the unit’s organisational sector (civilians that were reserves of the active sector) were responsible for supplying money, food, and clothes; they also operated as communications supplies and scouts. In places, members of this sector were subordinated to the committees of parishes. In the March of 1946, the organisational sector of the unit was divided into regional units.

After the foundation of the Tigras unit¹¹ in 1944, at first it was treated as ‘The Sixth Unit of the Vilnius Region of LLA’. When in late January 1945 Soviet security people destroyed the headquarters of the Vilnius Region of LLA, the headquarters officials of the unit also performed the functions of the headquarters of the Region for four months. In the August of 1945 the Fourth Vytautas Region (which became ‘Third’ since the January of 1946) was founded. However, the unit belonged to this Region only for two weeks because in the September of 1945 it joined the Fifth Region of LLA (the latter became ‘The Great Struggle Region’ (DKA) since the December of 1945). In the September of 1946, the Tigras unit returned to the Vytautas Region. The authorities of the Region had called the Tigras unit ‘The Third Tigras Unit of the Third Vytautas Region’ already since the January of 1946 (the unit No. 1 was called the Šarūnas team, which later on was renamed into the Liūtas unit, and the unit No. 2 was the Lokys unit). Since the May of 1948, the unit was called ‘The Third Tigras Unit of the Third Vytautas Region of the Area of North-Eastern Lithuania¹² of Lithuanian Partisans’ (since the February of 1949 - ‘of LLKS’). One of the commanders of the unit - Vincas Zaliaduonis - was also member of the Vytautas Region headquarters staff since 1945 (since the May of 1950 he was also deputy commander for the Area of Eastern Lithuania as well as member of LLKS Council Presidium).

¹¹ Historians the Tigras unit in the period October 1944 - May 1945 also call ‘united’.

¹² Founded in the June of 1946; comprised the Vytautas, the Algimantas, the Siaurės [Northern], the Vytis, and the DK Region. Since the November of 1948, it was called the Area of Eastern Lithuania. Since the August of 1948, its spoken pseudonym was ‘Karalius [King] Mindaugas’ and its written pseudonym - ‘Kalnai’ [Mountains],

Partisan Combinations that Operated in the Vicinity of the Tigras Unit

Although the organised Polish underground movement in Lithuania had persisted only until the February of 1945, a few of the former Krajova’s Army (AK) troops operated in the area to the East of the Tigras unit controlled territory as long as 1951. In the Švenčionys district (in Pabradė area) some AK members already functioned in the summer of 1943 (in the February of 1945 they moved to the present Šalčininkai region). When in 1944 in the Švenčionys district the Lithuanian partisans appeared, for some time there had been various conflicts observed between the Polish and Lithuanian partisans. Since the February of 1945, near the Vytautas Region, very few Polish partisan troops were still operating. In the autumn of 1945, the member of the Region headquarters staff V. Žaliaduonis was entitled to conduct negotiations, under the authorisation of the chief commander of the Region, with the Polish partisan commanders. As an outcome of the negotiations, the relations between Lithuanian and Polish partisans, the former ardent opponents, normalised and both parties peacefully coexisted from that time on.

The troops of anti-Soviet Belarus partisan movement (they were functioning only in the north-western part of BSSR, i. e. in the area of Catholicism spreading) included the Belarus country defence forces¹³ soldiers, the policemen in service in years 1941 to 1944, the family members of the fanners that had suffered repression from the Soviet authorities, and some former Soviet partisans. The partisans of the Tigras unit and their Belarus counterparts co-operated closely especially during the years 1948 to 1950.

The unit’s south-western neighbour was the Didžioji kova [the Great Struggle] unit, founded in the September of 1944. In the February of 1945, it was reorganised into the Fifth Region of LLA, and it operated mainly in Trakai district, in the eastern part of Ukmergė district, and in the southern part of Utena district. In the December of 1945, part of the Region that functioned mainly to the north of the Neris river was re-organised into the unit B; thus, the areas of control of the Tigras unit and the unit B bordered until the summer of 1946. From late May of 1945 until late July of the same year the western Tigras unit’s neighbour was the Sakalas unit. Then, since the middle of June of 1945, the Šarūnas (the future Liūtas) unit was the neighbouring unit. The north-western Tigras unit’s neighbour was the Lokys unit (founded in the December of 1944, functioned in Zarasai district, in the eastern part of Rokiškis district, and in the south-eastern part of Latvia).

¹³ It was the starting point of Belarus army that had been planned to develop by the Belarus politicians during the World War II.

The Overview of the History of Tigras Unit

The initiator of the organised partisan movement in Švenčionys area is considered Leonas Vilutis. In the summer of 1944, during the LLA commanders’ meeting in the western part of Lithuania¹⁴, the decision was made to authorise L. Vilutis to go back to his home place and establish ‘The Unit of Eastern Lithuania’ there. On arriving at Saldutiškis parish in October, L. Vilutis found a few operating partisan troops there. The majority of the partisans in Švenčionys area based in forests in the summer of 1944. The main reason for it was the recruiting to the Red Army process begun at the end of July 1944. During the July and August of 1944, only 90 Lithuanians and 595 men of other nationalities arrived as ordered at the military commissariat of the Švenčionys district out of 5000 men that had been called up for military service.

On October 22, 1944, a meeting for partisans’ commanders was organised in the village of Derviniškė, Saldutiškis parish. There was a decision made to unite all partisans from Švenčionys, Svieriai¹⁵, Utena, and Zarasai districts into the Tigras unit of LLA. Under the order of October 28, issued by the first commander of the unit L. Vilutis-Bitinėlis, the primary headquarters of the unit were formed. In 1944, about 600 fighters were admitted to the unit in Švenčionys, Utena, Ukmergė, and Zarasai districts and in the regions of Vidžiai, Breslauja, and Pastovys of BSSR. A big part of the ‘Kęstutis’ organisation, with the bulk of its subunit in Švenčionys district, was admitted to the newly formed unit as well. The unit was considerably strengthened by the arrival of a group of paratroopers (they were members of LLA). This group was put up not far from Linkmenys at the end of 1944. Members of this group were graduates of Abver¹⁶ Scout School in Danzig region. The group was made up of Leonas Basys, Adolfas Grigonis, Vladas Kliukas, Antanas Bilkis, Teofilis Vinciūnas, Bronius Lapenas, Jonas Baraniūnas, Julius Saulis, Juozas Šilinskas, Juozas Čeponis, Edvardas Urbanavičius, and Antanas Paukštė. All the twelve men of the group came from Švenčionys area and they were well prepared for that kind of activity. The Nazi had also expected to use those soldiers as scouts. However, none of them intended to pursue the promises for the Nazi. In the January of 1945 the majority of the paratroopers became members of the Tigras unit and made a significant contribution to the structuring activities of the unit.

On November 18,1944, the unit fought its first battle near Ginučiai mound (Linkmenys area). There were about 100 fighters from the Jonas Gimžauskas-Beržas company on the mound. They fired submachine and machine guns at a NKVD unit of about 300 soldiers that had been looking for partisans. After a halfday battle, the troops of NKVD retreated, having suffered heavy casualties. There were no casualties on the partisans’ side. On November 29, the Alanta company¹⁷ under the captain Jonas Tumėnas’ guidance attacked the town of Alanta - the centre of parish (during the years 1944 and 1945 the partisans of the unit attacked other centres of parishes as well). In that skirmish, between the partisans and the pro-soviet ‘national defenders’, both sides suffered casualties.

The army of NKVD began to ‘comb’ the forests of the Švenčionys district before the Christmas of 1944. The first great misfortune struck the unit on the first night of 1945 in Adutiškis forest when the troops of NKVD defeated the subunit of Jozef Horn¹⁸ whose soldiers did not keep guard on that night (25 men were killed and 2 were captured out of the 80 members of the subunit).

On January 9, 1945, Mykolas Vilutis, commander of the Klevas company, was killed and L. Vilutis, who attended his brother’s funeral and was staying at home, was arrested around January 13 (he was imprisoned in the camps of MVD until 1956). After the arrest of L. Vilutis, two new commanders of the Tigras unit appeared. They were L. Basys-Pavasaris - head of the Operational sector of the unit’s headquarters (until the middle of February he exactly was commander of the unit) - and the second one - Vladas Vaitkevičius-Gaidukas - the former member of the Central headquarters of LLA (killed in the March of 1945). Owing to the arguments between the two of them over the leadership matters, lieutenant Vincas Žaliaduonis-Rokas (bom in 1910 in Lazdijai district) took over the leadership of the unit under the suggestion of the chief commander of the headquarters Zenonas Jasaitis-Ūdras (killed in the March of 1945).

Since the February of 1945, the unit newspaper ‘Road to Freedom’ got out of print with its circulation of 150 copies. The editor was Pranas Švilpa-Barzdyla. The newspaper ceased coming out after Pranas Švilpa-Barzdyla had become commander of the Sakalas unit in the May of 1945; and the publication of the newspaper was resumed only in the spring of 1947 when L. Basys became editor of the newspaper, with its new title ‘Eastern Lithuania’.

In early March of 1945 captain Benediktas Kaletka-Kęstutis¹⁹ became commander of the unit. Vincas Žaliaduonis-Rokas was appointed a commander of the Second Company based in Labanoras forests. After the battle of Kiauneliškis, he formed the Rokas company in Daugėliškis parish. The Rokas company was formed from part of the Kęstutis company.

By the March of 1945, the Tigras unit already had around 700 fighters. Until the May of 1945 the biggest sub-units of the unit in Švenčionys area were: the Kirdeikiai company (operated in the region of Ignalina lakes, with J. Gimžauskas as commander); the Romelis company (operated in Labanoras forests, with Vladas Mikulėnas-Liepa as its first commander); the Juozas Straižys-Leopardas company (operated in Joniškis parish; in the May of 1945 moved to Utena area); the Karijotas company (operated in Daugėliškis, Kaltanėnai, Ignalina, and other parishes); the Juozas Garla-Juodalksnis company (operated in Ignalina parish; in the January of 1945 it was re-organised into a platoon); the Kęstutis company (operated in Tverečius parish, in the southern part of Rimšė parish and in the Vidžiai region of BSSR; until the March of 1945 it also operated in Daugėliškis parish); the Mielagėnai company (its first commander was Vincas Gumauskas, in the January of 1945 L. Basys-Pavasaris became second commander of the company); the Mykolas Cicėnas-Kapitonas company (operated in Mielagėnai and Švenčionys parish; in the spring of 1945 it was re-organised into a platoon); the Adutiškis forests or the Puščia company (operated in Adutiškis and Tverečius parish, and in Pastovys region of BSSR); the Jozef Horn-Jupas subunit (in the January of 1945 joined the Puščia company); and the security subunit of the headquarters of the unit (up to 80 partisans, with Adolfas Grigonis as its commander).

On March 11 and 12, 1945, not far from Kiauneliškis village (to the northeast of Labanoras) a battle between the Antanas Krinickas-Romelis company and the troops of NKVD, which surrounded the partisans bunkers, took place. 63 partisans, including the chief commander of the unit’s headquarters - major Kazys Zinkevičius — were killed in the battle. The Romelis platoon escaped from the siege having suffered 14 partisan deaths on March 11. The Apolinaras Juršys-Vytenis platoon did not even attempt to break the siege. In the gathering dusk the Rokas and the Dobilas companies (up to 200 partisans) were approaching the battle place. However, both of them soon turned back and returned to their campsites, as their commanders believed surrounded partisans to be dead or having escaped. In early morning hours of March 12, the crucial attack was launched on the Vytenis bunker. When the partisans ran out of ammunition, the NKVD troops simply buried all the 46 members of the platoon alive by blocking with earth the bunker’s door and shooting openings.

The battle of Kiauneliškis is considered a significant turning point in the history of activity of the unit. After this battle, the headquarters of the unit moved from Labanoras forests to the eastern part of Švenčionys district. Thus, since the March of 1945, the partisans of Utena and Švenčionys districts belonged to the same unit only formally.

At the beginning of 1945, companies of the Tigras unit operating in Utena district decided to form a separate unit. The idea was implemented on May 23. The Sakalas unit of LLA was formed from the Aukštaitis, the Dilgėlė, and the Kovas companies. Pranas Švilpa, the former head of the Press sector in the Tigras unit headquarters, became its chief commander. By the middle of June, all partisans from the central and northern parts of Utena district belonged to the Sakalas unit (the latter remained subject to the headquarters of the Tigras unit). On July 5 and 6, 1945, the unit suffered heavy casualties. Moreover, in late July it was destroyed.

The summer of 1945 was unlucky for the Tigras unit as well. On June 2, there was a battle near Nevaišiai village (Mielagėnai area) between the headquarters squads of the unit and the NKVD troops. The unit’s headquarters disintegrated and it was restored only at the end of the summer. From late May to early September of 1945, the commander of the unit was Jonas Kimštas. He gave an order to Algimantas Šuminas-Kurklys to form a new partisan headquarters in Utena district that would be subject to the headquarters of the Tigras unit. However, on June 15, during the meeting in Utena parish, the partisans decided to establish a new unit. The Šarūnas unit of LLA declared total independence from the Tigras unit and the latter’s headquarters lost its status as that of headquarters for the Region. At the same time, one of the major attacks of NKVD troops against the partisans of the Eastern Lithuania was launched. During the attacks (before October 15 of 1945), some 130 partisans were killed in the Švenčionys district alone.

In the June of 1945, the main subunits of the unit (about 500 armed fighters) were: the Sakalas (the former Kęstutis) company (since late May of 1945 with Antanas Paukštė as its commander, and since July - with Jonas Kluonis in the same position); the Romelis company (in the September of 1945 Bronius Zinkevičius united the remains of the company; in the same month the commander of the unit appointed Boleslovas Guobys-Varnas commander of the company; the latter, together with the whole company, separated from the Tigras unit and joined the Šarūnas unit,- only the Kavarskas subunit, that branched off from the Romelis company in the summer of 1945, remained in the Tigras unit); the Karijotas company (Mamertas Laurinėnas-Mingaila was commander of this company from May of 1945 until his arrest in late January of 1946); the Rokas company (suffered heavy casualties in the summer of 1945); the Puščia company (its first commander was Vladas Kliukas; after some disagreement between himself and other partisans, he moved to Vilnius in the April of 1945 where he was arrested in 1947; the second commander of the company was Adolfas Griškėnas; he was captured in the June of 1945; then, E. Urbanavičius-Svajūnas became the new commander); the Mielagėnai company (in the July of 1945 Bronius Malikėnas-Ešerys became temporary commander; later on he became commander of one of the platoons; perished in March, 1948); and the headquarters squad of the unit (about 45 partisans with subunit’s commander A. Grigonis; in the June of 1945 the remains of this subunit operated in Daugėliškis parish, and in the same month the former headquarters squad - a platoon of only some 15 fighters - settled in Gelednė forests).

When in the August of 1945 J. Kimštas became chief commander of the Region, he appointed Jonas Kamarauskas-Karijotas commander of the Tigras unit. The latter, together with almost entire unit (except for the Rokas company) joined the Fifth Region (the future DKA) of LLA. The main reason for this change in the unit’s history was the similarity of ideas and points of view toward tactical activities between Karijotas and Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias, chief commander of the Fifth Region of LLA.

Karijotas made the activities of the unit more active (the year when he was a commander is considered the most active time for the unit). He also strengthened the order inside the unit, introduced the compulsory uniform wearing for the members of the active sector. Under his leadership, although reduced in numbers from about 300 members in the September of 1945 to some 220 in the September of 1946, the unit attacked more often than used passive defence. However, Rokas did not acknowledge Karijotas as commander of the unit; he often criticised Karijotas’ selected tactical activities and considered him a poor organiser (but at the same time call him as ‘a really determined fighter’ and as ‘clever and tough in fighting’). In the spring of 1946, the unit slightly increased because Karijotas ordered the subunits in the areas of Saldutiškis and Joniškis to follow instructions issued only by the headquarters of the Tigras unit. Because of this order, the relation between Karijotas and the commanders of the Šarūnas unit and the Vytautas Region considerably deteriorated.

The period between the autumn of 1945 and the spring of 1946 was the most active time for DKA as well. A special notice should be given to the Vilnius situation that was unique in its own way. If say, in the spring of 1946, a war between the western countries and the SSSR had broken out, the capital of Lithuania could have been attacked by the partisans of the same Region from three directions.

Since the April of 1946, troops (of up to 30 soldiers each) of the NKVD military were dislocated in every parish of Lithuania. While operating against subunit of partisans, the NKVD troops generally used united forces. After some unsuccessful operations in 1945, the pro-soviet ‘national defenders’ of Švenčionys district were used only as supplementary aid to the NKVD military in all operations. In the July of 1946 some 225 pro-soviet ‘national defenders’ operated in Švenčionys district (the majority of them were newcomers from the SSSR or representatives of local non-Lithuanian population).

In the June of 1946 the following companies at least formally belonged to the Tigras unit (that comprised up to 240 partisans): the Karijotas company, the L. Basys-Švyturys company, the J. Kluonis-Navikas company (in 1946 lost two thirds of its member), the A. Bilkis-Kavarskas company (made up of 12 partisans, and operated around Labanoras; Kavarskas perished in the October of 1946, the last members of the company - in 1947); the Rokas company (in the end of spring of 1946 it moved to Adutiškis forests; in June Rokas company joined the Svajūnas (perished in October of 1946) company and made up the so-called Eastern group [Rytų grupė],- the latter united some 75 partisans; in August the major part of the group settled in Belmontas forests), and the Paberžis company (up to 20 partisans).

In late October 1946, due to the increased military action of MVD and because of the death of Karijotas, the process of splitting and disintegration of the unit started and the process continued for four months. The activities of DKA were controlled by MVD since the May of 1946. After the arrest of the former commander of DKA Žaliasis Velnias on August 14 (in May MVD ‘appointed’ an MVD agent a ‘commander of DKA’), Karijotas broke off all the ties with DKA, and in September the Tigras unit returned to the Vytautas Region. On October 1, the chief commander of the Region appointed Rokas new commander of the unit. However, Karijotas held this post until his death (due to poor communications, Rokas found out about his appointment only in 1948). On October 21, the soldiers of MVD surrounded six members of the headquarters staff of the unit in Tverečius parish. After a fierce battle, three of them escaped and other three, including Karijotas, were killed.

After Karijotas’ death, the responsibilities of the commander of the unit went over to Leonas Basys-Švyturys. However, he commanded only formally in the majority of separate groups of the unit. In addition, he himself did not any longer consider the Labanoras and the Kirdeikiai companies that operated west of the Vilnius-Daugavpils railway are genuine component parts of the Tigras unit. In the March of 1947, Švyturys divided all partisans of the unit into six temporarily operating regions. He also identified the temporary areas of control throughout the area.

At the beginning of 1947, the former territory of action of the unit comprised remaining 6 subunits: the Švyturys²⁰ company; the Kostas Malikėnas-Erelis (the former Karijotas) company (it united more than ten partisans, and in late 1947 went to pieces as the majority of its members joined the Švyturys or the Rokas subunits, with Erelis platoon remaining not subjected to any other commander; in the March of 1949 Erelis was sent to military court of the unit for numerous criminal offences; perished in the September of 1949); the Eastern group (it consisted of the nucleus group, the J. Garla’s (arrested in the April of 1947) platoon, that functioned in parishes of Dūkštas and Rimšė, and the so-called Puščia group); the Puščia group (a part of the Eastern group; since the October of 1946 it was divided into several small platoons, and since the August of 1947 - into the Kazys Gaidelis-Gailius and the Jonas Galatiltis-Briedis platoons; in the February of 1948 Briedis was wounded and captured; although tortured to death he did not betray anyone brother in arms); the J. Kluonis-Gintautas company; and the Paberžis company (operated south of Švenčionys and in Svieriai region).

In 1947, the MGB took stronger action against the unit. The MGB agent Algirdas Antanaitis pretended to be a representative of the Central headquarters of LLA and attempted to ‘co-ordinate’ the activities between the Tigras unit and the Eastern group. It seems that until the September of 1947, L. Basys trusted the MGB agent and, because of this trust, many lives of partisans were lost. In the March of 1947, the unit (including the Eastern group) involved some 120 partisans, whereas in the autumn of the same year, there were only some 70 fighters left in the unit.

In early 1948, the former territory of action of the unit had only 5 subunits left: the Rokas’s²¹ Eastern group, the Puščia group that was subject formally to the Rokas group, the Švyturys company, the Gintautas company, and the Paberžis company.

In the May of 1948, the Soviet authorities executed the biggest mass deportation of Lithuanian population during the entire post-war period. The majority of deportees to the SSSR were farmers from the rural areas, especially from the area of BSSR border. In addition, the Tigras unit was weakened by the start of the processes of collectivisation of agriculture, begun in the same year. During the years 1948 to 1951, the number of fighters of the unit grew considerably smaller. Some new members of the active sector were admitted only after the mass deportations of 1948, 1949, and 1950 as well as in the spring of 1950 when many Lithuanians started getting ready for the ‘World War III’.

On August 5, 1948, Rokas took over the responsibilities in the position of the chief commander at last, and he appointed Švyturys as the headquarters commander of the unit. In September, during the meeting of commanders of the subunits, the unit was divided into 11 regions and 7 companies for the active sector (up to 50 members; in Pabradė and Joniškis regions, since 1946, only the organisational sector for the unit was operating). The commander of the Švenčionys-Švenčionėliai regional company was appointed Paberžis, Jonas Makauskas-Šilas became the commander of Kaltanėnai-Ignalina company, Adolfas Matuliauskas-Gylys - the commander of the Daugėliškis company, Bronius Misiūnas-Gaidys (perished in the December of 1950) — of the Mielagėnai company, J. Kluonis-Jakutis (perished in the August of 1951) - of the Tverečius company, Leonas Galatiltis-Pušynas - of the Adutiškis company, and Kazys Gaidelis-Gailius (perished in the August of 1949) - of the Svieriai company (it operated in the former Svieriai district). In the October of 1948, Klemensas Basys-Bajoras (killed in the March of 1952) was appointed commander of the headquarters detachment (until the summer of 1950 it operated in Belmontas forests).

Although in 1948 some 20 partisans were killed and some 10 captured in the battles only, in the spring of 1949 there were still several tens of partisans left in the unit. During the years 1949 to 1950, the commander of the unit Rokas received suggestions to become chief commander of the Region, and even chief commander for the Area of Eastern Lithuania. However, he refused those positions as he wished to operate in the so-called Vilnius area. Rokas really cared for the area that had been occupied by the Polish troops in the years 1919 to 1939. He also tried to expand the activity area of control of the unit as far eastwards as he could. In this way, he hoped to ensure full integration of the area that Russia in 1920 treaty acknowledged as the territory belonging to the Republic of Lithuania.

Since the September of 1949, the unit consisted of 8 regions. They were Švenčionys-Švenčionėliai, Kaltanėnai-Ignalina, Daugėliškis (with A. Matuliauskas-Voldemaras as commander), Mielagėnai, Ceikiniai (with Juozas Basys-Šarūnas as commander; he was arrested in the July of 1950), Adutiškis, Tverečius-Vidžiai (with Bronius Untanas-Liūtas, and later — Juozas Martinėnas-Galiūnas as commander), and Svieriai (with Julius Kliukas-Dagilis as commander; perished in the July of 1952) regions. The commanders of these regions were responsible for both sectors (the commanders of the former regions were responsible only for organisational sectors). Furthermore, they had to form the region headquarters that consisted of the Operational, Organisational, Intelligence, and Economy sectors. Since the December of 1949, the unit consisted of 5 regions (after the breaking of three small regions). They were: Švenčionys-Švenčionėliai, Kaltanėnai-Ignalina, Daugėliškis-Ceikiniai (with Voldemaras (perished in the March of 1952) as commander), Adutiškis-Mielagėnai (with Liūtas as commander, after his arrest in the July of 1950, Pušynas became the commander), and Tverečius-Vidžiai (with Galiūnas (perished in the March of 1952) as commander; in the June of 1950 attached to the headquarters detachment) regions.

In the April of 1950, after the death ofL. Basys, A. Grigonis was appointed the new commander of the headquarters of the unit.

Since the June of 1950, the Tigras unit (up to 40 partisans) operated only in the eastern parts of Švenčionys and Zarasai districts. It consisted of the headquarters detachment, the Voldemaras company (destroyed in the August of 1950), the Šilas company (destroyed in the autumn of 1950,- Šilas perished then as well), the Paberžis company, and the Pušynas company (attached to the headquarters detachment in the April of 1951 after the arrest of Pušynas).

In the winter of 1951 and 1952, there were only some 20 partisans in the unit. On February 11,1952, at night, the pro-soviet ‘national defenders’ and militia surrounded the bunker of Paberžis in Pastovys region of BSSR. The MGB soldiers attacked and after short firing, the partisans tried to escape by setting the bunker on fire and using smoke as a cover. A. Grigonis and two more fighters perished. Only Stasys Guiga-Tarzanas escaped; he then sheltered in Činčikos village near Švenčionys and lived in hiding for 33 years until his death.

On March 27, 1952, Vincas Žaliaduonis and his aide-de-camp Mykolas Cicėnas came to meet the supposed commander of the Region Bronius Kalytis on Bujutiškė farm near Ceikiniai. Suddenly the pro-soviet ‘national defenders’ of Ceikiniai and Ignalina platoons surrounded them. After a short battle, the deputy commander of Ignalina region’s department of MGB, the commander of ‘national defenders’ unit, the owner of the farm, and both partisans perished.

After Rokas’ death, some 7 out of the last 10 members of the unit remained in Adutiškis forests and survived until the summer of 1952. In June, the agent-fighters destroyed the remains of the headquarters detachment of the unit. Two partisans were shot, and the acting commander of the unit Kazys Bukauskas-Seklys was arrested. He soon became an MGB agent and for a year, he was ‘commander’ of legendary ‘headquarters of the unit’.

In Adutiškis forests in 1953, only the two remaining partisans of the Tigras unit operated. They were Zenonas Puzanas-Ungurys (perished in the April of 1953) and Vaclovas Vaitiekėnas-Barzdėnas (perished in the September of 1953).

¹⁴ This part of Lithuania was still unoccupied by the Red Army in the summer of 1944.¹⁵ The administrative division of the General Area of Lithuania (1941 -1944). It was formed in the April of 1942. Since the July of 1944, its former territory included Pastovys, Svieriai, and other regions of BSSR.¹⁶ The Department for military reconnaissance in Nazi Germany.¹⁷ Formed in the September of 1944; it united some 130 partisans, and operated mainly in Alanta and Molėtai parishes of Utena district. Until the May of 1945, J. Tumėnas (arrested in the July of 1945) was also commander of a part of the unit that operated west of the Švenčionys district.¹⁸ He was bom in Lappersdorf (in Bavaria) in 1913; arrested in the March of 1949. In the Tigras unit there were three or four Germans, which straggled from the retreating German Army in 1944.
¹⁹ In late May he left the commander’s post of the unit on his owns account and moved to Utena area; arrested in the July of 1945.²⁰ Since the March of 1946, Švyturys was chief commander of the organisational sector of the unit and since 1947 - also a chief commander for the headquarters press sector.²¹ Since the autumn of 1947, his pseudonym in writing was ‘Dijakomas’ and since the spring of 1949, it was ‘Cezaris’.

Geistautas Gečiauskas

SANTRUMPOS

A	apygarda; Aras
Adj -	adjutantas
AK	Armija krajova
„AK“	„Aukštaičių kova“
Ap	apygarda
Ap.	apyrašas
A. V.	antspaudo vieta
B	Baras; byla
BB	baudžiamoji byla
BDPS -	Bendrasis demokratinio pasipriešinimo sąjūdis
Br	būrys
C	Cezaris
D	dalis
DK	Didžioji kova
DLK	Didysis Lietuvos kunigaikštis
Dm -	Deimantas
f.	fondas
GAM	Genocido aukų muziejus
GP	ginkluotieji partizanai; ginkluotosios pajėgos
Gr -	grandininkas
Gm —	grandis, grandininkas
Gt	Gintaras
j-	jaunesnysis
K	Kalnai, Kiaunė
KLT	Karo lauko teismas
Kp	kuopa
kpt.	kapitonas
L.	Laisvė (LLKS slapyvardis)
1. e. p. -	laikinai einantis pareigas
LGGRTC -	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
LYA	Lietuvos ypatingasis archyvas
LIKS	Lietuvos išlaisvinimo kovos sąjūdis
LK	laisvės kovotojas
LLA	Lietuvos laisvės armija
LLK	Lietuvos laisvės kovotojai
LLKS -	Lietuvos laisvės kovos sąjūdis
LP	Lietuvos partizanai

LPS	-	Lietuvos partizanų sąjunga
ltn.	-	leitenantas
MGB	—	(rus.: Министерство государственной безопасности)-Valstybės saugumo ministerija
mjr.	-	majoras
Mob	-	mobilizacinis
MTS	-	mašinų-traktorių stotis
MVD	—	(rus.: Министерство государственной безопасности) — Vidaus reikalų ministerija
N	-	Neptūnas
N KGB	—	(rus.: Народный комиссариат государственной безопасности) -Valstybės saugumo liaudies komisariatas
NKVD	—	(rus.: Народный комиссариат внутренних дел) - Vidaus reikalų liaudies komisariatas
NR	-	narys-rėmėjas
NT	-	narių teismas
0	-	organizacinis
Op	-	operatyvinis
Org	-	organizacinis
P	-	partizanas; Plutonas; politinis
P-	-	partizanas; ponas
PL	-	Pietų Lietuva
pik.	-	pulkininkas
Posk	-	poskyris
Pr	-	Perlas
psk.	-	puskarininkis
R	-	rinktinė
Rb	-	Rambynas
Rj	-	rajonas
RL	-	Rytų Lietuva
Rn	-	rinktinė
S	-	sektorius; skyrius; slapukas
Sk	-	skyrininkas; skyrius
Skr	-	skyrininkas
SNO	-	Suvienytųjų Nacijų Organizacija
Sr	-	sritis
s/s	-	(rus: сельсовет) - kaimo (apylinkės) taryba
Š	-	štabas
ŠLLA	-	Šiaurės Lietuvos laisvės armija
ŠR	-	Šiaurės Rytų
T	-	talkininkas; tautinis; Tigras
Tg	-	Titnagas
TP	-	tarybos prezidiumas

Ūk - ūkio

V - vadas; veikiantysis (veikimo); viršininkas; Vytautas; visuomeninis

V. A. - vieta antspaudui

Vdv - vadovybė

VGPŠ - Vyriausiasis ginkluotųjų partizanų štabas

VKP(b) - Visasąjunginė Komunistų partija (bolševikų)

VLAK - Vyriausiasis Lietuvos atstatymo komitetas

vrš. - viršila

Z - Zenitas

Ž - žvalgyba

Žb - žibintas

Žr - Žėrutis

Žv - žvalgyba

DOKUMENTŲ SĄRAŠAS

1. Lietuvos laisvės armijos programa.

TIGRO RINKTINĖS DOKUMENTAI.

1946 m. sausio-spalio mėn.

2. Vytauto apygardos štabo instrukcija. 1946 m. sausio 21 d.

3. Vytauto apygardos štabo instrukcija su priedu. 1946 m. sausio 22 d.

4. Priedas. Vytauto apygardos šifras susirašinėjimui. 1946 m. sausio 21 d.

5. Vytauto apygardos štabo instrukcija. 1946 m. sausio 25 d.

6. Vytauto apygardos štabo instrukcija. 1946 m. vasario 25 d.

7. Tigro rinktinės Organizacinio skyriaus viršininko Švyturio įsakymas Nr. 7 1946 m. kovo 15 d.

8. Tigro rinktinės organizacinio sektoriaus viršininko Švyturio raportas Nr. 1 Tigro rinktinės vadui. 1946 m. kovo 18 d.

9. Vytauto apygardos štabo instrukcija Nr. 1. 1946 m. kovo 29 d.

10. Vytauto apygardos štabo instrukcija su priedu. 1946 m. gegužės 4 d.

11. Priedas. Vanagų drausmės nuostatai. 1946 m. kovo 23 d.

12. Vytauto apygardos štabo instrukcija Nr. 1. 1946 m. gegužės 12 d.

13. Vytauto apygardos vadovybės atsišaukimas „Tautiečiai!^". 1946m. birželio 15 d.

14. Karo lauko teismo nuostatai. 1946 m. birželio 28 d.

15. Priedai Nr. 1-7 prie instrukcijos Nr. 35/36: veikimo sektoriaus organizavimo schemos. 1946 m. birželio 30 d.

16. Vytauto apygardos štabo įsakymas apygardai Nr. 9. 1946 m. birželio 30 d.

17. Vytauto apygardos vadovybės atsišaukimas „Mirtis Tėvynės išdavikams!". 1946 m. liepos 1 d.

18. Vytauto apygardos vadovybės atsišaukimas „Šalin banditizmas!". 1946 m. liepos 4 d.

19. Vytauto apygardos vadovybės atsišaukimas „Šalin plepumas!". 1946 m. liepos 5 d.

20. Vytauto apygardos vadovybės atsišaukimas „Naujos NKVD klastos". 1946 m. liepos 13 d.

21. Vytauto apygardos štabo raštas Rokui. 1946 m. liepos 15 d.

22. Lietuvos laisvės armijos Rytų grupės įsakymas Nr. 1. 1946 m. rugsėjo 15d.

23. Vytauto apygardos vado Algimanto paskyrimo raštas Rokui. 1946 m. rugsėjo 30 d.

24. Tigro rinktinės Organizacinio skyriaus viršininko Švyturio įsakymas Nr. 5. 1946 m. spalio 15 d.

25. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 10. 1946 m. spalio 20 d.

TIGRO RINKTINĖS DOKUMENTAI.

1946 m. spalio mėn. - 1948 m. rugpjūčio mėn.

26. Tigro rinktinės Organizacinio skyriaus viršininko Švyturio įsakymas Nr. 11. 1946 m. spalio 25 d.

27. Vytauto apygardos štabo įsakymas apygardai Nr. 15. 1946 m. lapkričio 30 d.

28. Vytauto apygardos štabo įsakymas apygardai Nr. 15. 1946 m. lapkričio 30 d.

29. Vytauto apygardos vado Algimanto raštas Tigro rinktinės vadui Rokui. 1946 m. lapkričio 30 d.

30. Tigro rinktinės organizacinio sektoriaus viršininko Švyturio paskyrimo raštas Šilui. 1947 m. kovo 10 d.

31. Tigro rinktinės organizacinio sektoriaus viršininko Švyturio paskyrimo raštas Gyliui. 1947 m. kovo 10 d.

32. Tigro rinktinės organizacinio sektoriaus viršininko Švyturio paskyrimo raštas Gintautui. 1947 m. kovo 10 d.

33. Tigro rinktinės organizacinio sektoriaus viršininko Švyturio paskyrimo raštas Briedžiui. 1947 m. kovo 10 d.

34. Tigro rinktinės organizacinio sektoriaus viršininko Švyturio paskyrimo raštas Žilvičiui. 1947 m. kovo 10 d.

35. Lietuvos Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio komiteto direktyvinis biuletenis. 1947 m. kovo 16 d.

36. Vytauto apygardos štabo raštas Tigro rinktinės vadui. 1947 m. balandžio 19 d.

37. Vytauto apygardos štabo įsakymas apygardai Nr. 18.1947 m. balandžio 30 d.

38. Vytauto apygardos vado paskyrimo raštas Tigro rinktinės vadui Rokui. 1947 m. gegužės 1 d.

39. Vytauto apygardos vado Miškinio raštas Rokui. 1947 m. gegužės 3 d.

40. Tigro rinktinės štabo raportas Nr. 1 Vytauto apygardos Organizacinio skyriaus viršininkui. 1947 m. birželio 10 d.

41. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 11. 1947 m. liepos 30 d.

42. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 12. 1947 m. liepos 30 d.

43. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 13.1947 m. rugpjūčio 1 d.

44. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 14. 1947 m. rugpjūčio 1 d.

45. Tigro rinktinės vado paskyrimo raštas Baravykui. 1947 m. rugpjūčio 1 d.

46. Tigro rinktinės štabo instrukcija Nr. 1. 1947 m. rugpjūčio 5 d.

47. Tigro rinktinės 11-os kuopos vado Gailiaus raštas apie nelaimingą įvykį. 1947 m., ne anksčiau kaip rugpjūčio 10 d.

48. Tigro rinktinės bendros žinios. 1947 m. rugpjūčio 14 d.

49. Pūščios - Lietuvos partizanų susirinkimo protokolas. 1947 m. rugpjūčio 17 d.

50. Tigro rinktinės organizacinio sektoriaus 6-o rajono viršininko Kalnelio raportas Nr. 1 Tigro rinktinės organizacinio sektoriaus viršininkui su priedu. 1947 m. rugpjūčio 18 d.

51. Priedas. Tigro rinktinės organizacinio sektoriaus 6-o rajono paskirstymo į apylinkes bei jų viršininkų paskyrimo raštas. 1947 m. rugpjūčio 18 d.

52. Pirmojo Lietuvos laisvės kovotojų - Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio aktyviųjų junginių karinės kolegijos sąskrydžio - suvažiavimo protokolas. 1947 m. rugpjūčio 28 d.

53. Lietuvos laisvės kovotojų Vyties, Didžiosios kovos, Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardų vadų ir atstovų suvažiavimo rezoliucijos-nutarimai. 1947 m. rugpjūčio 28 d.

54. Tigro rinktinės štabo raportas Nr. 3 Vytauto apygardos vadui su priedu. 1947 m. rugpjūčio 28 d.

55. Priedas. Tigro rinktinės aktyvių partizanų ir grupių sąrašas. 1947 m. rugpjūčio 25 d.

56. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 15. 1947 m. rugpjūčio 30 d.

57. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 16. 1947 m. rugsėjo 1 d.

58. Algimanto apygardos vado Šarūno raštas apie santykius su Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio komitetu. 1947 m. rugsėjo 15 d.

59. Rytų Lietuvos partizanų štabo įsakymas sričiai. 1947 m. rugsėjo 20 d.

60. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 17. 1947 m. rugsėjo 30 d.

61. Roko raštas Pavasariui. 1947 m. spalio 6 d.

62. Algimanto apygardos ir Didžiosios kovos apygardos B rinktinės vadovybių nutarimas. 1947 m. spalio 28 d.

63. Vytauto apygardos vadovybės atsišaukimas „Tautiečiai!". 1947 m. spalio mėn.

64. Vytauto apygardos vadovybės atsišaukimas „Užverbuotųjų dėmesiui!^". 1947 m. spalio mėn.

65. Vytauto apygardos vadovybės atsišaukimas „Šalin rinkimus!“. 1947 m. gruodžio 20 d.

66. Vytauto apygardos štabo atsišaukimas „Perspėjimas!^". 1948 m. vasario 15 d.

67. Partizanų atsišaukimas „Šalin kolchozus!". 1948 m. balandžio 10 d.

68. Vytauto apygardos vado įsakymas Nr. 1. 1948 m. balandžio 15 d.

69. Šiaurės-Rytų Lietuvos partizanų kovos dalinių vadų, vadovybės narių ir atstovų sąskrydžio protokolas. 1948 m. gegužės 1 d.

70. Šiaurės-Rytų Lietuvos partizanų Lietuvos laisvės armijos Vytauto, Lietuvos partizanų Algimanto apygardų, Lietuvos partizanų Didžiosios kovos apygardos B rinktinės dalinių vadų, vadovybės narių ir atstovų sąskrydžio nutarimai. 1948 m. gegužės 1 d.

71. Vytauto apygardos vado Miškinio raštas Jūros srities vadui. 1948 m. gegužės 17 d.

72. Vytauto apygardos štabo instrukcija Nr. 7. 1948 m. gegužės 25 d.

73. Vytauto apygardos vado Miškinio raštas Rokui ir Švyturiui. 1948 m. liepos 20 d.

74. Šiaurės-Rytų Lietuvos partizanų kovos dalinių vadų, vadovybės narių ir atstovų sąskrydžio protokolas. 1948 m. rugpjūčio 4 d.

75. Karaliaus Mindaugo srities vado, Vytauto, Algimanto apygardų vadų ir Didžiosios kovos apygardos štabo viršininko sąskrydžio protokolas. 1948 m. rugpjūčio 4 d.

76. Lietuvos partizanų Rytų grupės štabo įsakymas Nr. 86

TIGRO RINKTINĖS DOKUMENTAI.

1948 m. rugpjūčio mėn. - 1950 m. birželio mėn.

77. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 2. 1948 m. rugpjūčio 5 d.

78. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 3. 1948 m. rugpjūčio 23 d.

79. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 5 /VS/. 1948 m. rugsėjo 1 d.

80. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Pakalniui. 1948 m. rugsėjo 1 d.

81. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Budriui. 1948 m. rugsėjo 1 d.

82. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Dagiliui. 1948 m. rugsėjo 1 d.

83. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Švyturiui. 1948 m. rugsėjo 1 d.

84. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 6 /VS/. 1948 m. rugsėjo 5 d.

85. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Voldemarui. 1948 m. rugsėjo 5 d.

86. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Šilui. 1948 m. rugsėjo 5 d.

87. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Paberžiui. 1948 m. rugsėjo 5 d.

88. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Gaidžiui. 1948 m. rugsėjo 5 d.

89. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Pušynui. 1948 m. rugsėjo 5 d.

90. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Gailiui. 1948 m. rugsėjo 5 d.

91. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Ąžuolui. 1948 m. rugsėjo 5 d.

92. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 10 /VS/. 1948 m. rugsėjo 8 d.

93. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 8 /VS/. 1948 m. rugsėjo 10 d.

94. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 9 /VS/. 1948 m. rugsėjo 10 d.

95. Tigro rinktinės štabo raportas Nr. 1 Vytauto apygardos vadui. 1948 m. rugsėjo 10 d.

96. Tigro rinktinės štabo instrukcija Nr. 1 /VS/. 1948 m. rugsėjo 12 d.

97. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 15 /VS/. 1948 m. rugsėjo 15 d.

98. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 16. 1948 m. rugsėjo 20 d.

99. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 14 /VS/. 1948 m. rugsėjo 20 d.

100. Tigro rinktinės štabo raportas Nr. 2 Vytauto apygardos vadui. 1948 m. rugsėjo 22 d.

101. Tigro rinktinės vado Dijakomo raštas rinktinės partizanams. 1948 m. rugsėjo 27 d.

102. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 15 /VS/. 1948 m. spalio 2 d.

103. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 19. 1948 m. spalio 5 d.

104. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Sekliui. 1948 m. spalio 5 d.

105. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Geniui. 1948 m. spalio 5 d.

106. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 15 /VS/. 1948 m. spalio 8 d.

107. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 20. 1948 m. spalio 20 d.

108. Tigro rinktinės 6-os kuopos 1-o būrio vado Kairio raportas kuopos vadui. 1948 m., ne anksčiau kaip spalio 20 d.

109. Tigro rinktinės štabo instrukcija Nr. 2. 1948 m. spalio 24 d.

110. Tigro rinktinės vado Dijakomo raportas Nr. 3 Vytauto apygardos vadui. 1948 m. spalio 28 d.

111. Lietuvos partizanų štabo poskyrio gudų reikalams viršininko Kadugio raštas Orlovui. 1948 m. spalio 31 d.

112. Vytauto apygardos vado Miškinio raštas Tigro rinktinės vadui. 1948 m. lapkričio 1 d.

113. Vytauto apygardos vado Miškinio raštas Tigro rinktinės vadui su priedais. 1948 m. lapkričio 2 d.

114. Priedas. Vytauto apygardos vado Miškinio įsakymas apygardai Nr. 20.1948 m. lapkričio 1 d.

115. Priedas. Vytauto apygardos vado Miškinio įsakymas apygardai Nr. 20.1948 m. lapkričio 1 d.

116. Priedas. Vytauto apygardos vado Miškinio įsakymas apygardai Nr. 20.1948 m. lapkričio 1 d.

117. Priedas. Vytauto apygardos vado Miškinio įsakymas apygardai Nr. 20.1948 m. lapkričio 1 d.

118. Priedas. Vytauto apygardos vado Miškinio įsakymas apygardai Nr. 20.1948 m. lapkričio 1 d.

119. Priedas. Vytauto apygardos vado Miškinio įsakymas apygardai Nr. 20.1948 m. lapkričio 1 d.

120. Priedas. Vytauto apygardos vado Miškinio įsakymas apygardai Nr. 20.1948 m. lapkričio 1 d.

121. Priedas. Vytauto apygardos vado Miškinio įsakymas apygardai Nr. 20. 1948 m. lapkričio 1 d.

122. Priedas. Vytauto apygardos vado Miškinio įsakymas apygardai Nr. 20.1948 m. lapkričio 1 d.

123. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 21.1948 m. lapkričio 5 d.

124. Tigro rinktinės 11-os kuopos vado Gailiaus raportas Tigro rinktinės vadui. 1948 m. lapkričio 16 d.

125. Tigro rinktinės 7-os kuopos vado Pušyno raportas Tigro rinktinės vadui. 1948 m. lapkričio 16 d.

126. Tigro rinktinės 7-os kuopos vado Pušyno raportas Tigro rinktinės vadui. 1948 m. lapkričio 17 d.

127. Gailiaus raštas Dijakomui. 1948 m. lapkričio 17 d.

128. Tigro rinktinės štabo instrukcija Nr. 2. 1948 m. gruodžio 1 d.

129. Tigro rinktinės štabo instrukcija Nr. 1. 1948 m. gruodžio 1 d.

130. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 21.1948 m. gruodžio 1 d.

131. Tigro rinktinės vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui. 1948 m. gruodžio 1 d.

132. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Aušrūnui. 1948 m. gruodžio 1 d.

133. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 18/VS/. 1948 m. gruodžio 10d.

134. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 19 /VS/. 1948 m. gruodžio 10 d.

135. Tigro rinktinės štabo pareigūnų ir eilinių sąrašas. 1948 m. gruodžio 10d.

136. Vytauto apygardos vado Miškinio įsakymas apygardai Nr. 22 su priedu. 1949 m. sausio 25 d.

137. Priedas prie įsakymo Nr. 22. 1949 m. sausio 25 d.

138. Tigro rinktinės vado Dijakomo įsakymas rinktinei Nr. 2.1949 m. sausio 25 d.

139. Tigro rinktinės vado Dijakomo raštas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. sausio 25 d.

140. Tigro rinktinės štabo instrukcija Nr. 1. 1949 m. sausio 30 d.

141. Tigro rinktinės vado Dijakomo įsakymas rinktinei Nr. 3. 1949 m. sausio 30 d.

142. Tigro rinktinės vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. sausio 30 d.

143. Tigro rinktinės vadovybės atsišaukimas „Lietuviai moksleiviai ir mokytoj ai! “. 1949 m. vasario 10 d.

144. Tigro rinktinės 8-os kuopos vado Jakučio raportas Tigro rinktinės vadui. 1949 m. vasario 17 d.

145. Laikinai einančio Karaliaus Mindaugo srities vado pareigas Šarūno įsakymas K Nr. 4 /14/. 1949 m. vasario 28 d.

146. Priedas prie laikinai einančio Karaliaus Mindaugo srities vado pareigas Šarūno įsakymo K Nr. 4 /14/: organizacinių vienetų ir pareigūnų pavadinimų sutrumpinimai. 1949 m. vasario 28 d.

147. Tigro rinktinės vadovybės atsišaukimas „Šnipams ir išdavikams!“. 1949 m. vasario 28 d.

148. Atsišaukimo „Rolniku“ lenkų kalba vertimas. 1949 m. kovo 2 d.

149. Tigro rinktinės 11 -os kuopos vado Gailiaus raportas Tigro rinktinės vadui. 1949 m. kovo 12 d.

150. Tigro rinktinės vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. kovo 14 d.

151. Tigro rinktinės vado Dij akomo raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. kovo 14 d.

152. Tigro rinktinės vado Dijakomo raštas „Kaip turime kovoti toliau". 1949 m. kovo 19 d.

153. Tigro rinktinės vado Dijakomo raštas „Nepriklausoma Lietuva su sostine Vilniumi!". 1949 m., ne anksčiau kaip kovo 19 d.

154. Tigro rinktinės vado Dijakomo raštas apie atliktą kvotą dėl partizano Erelio-Malikėno Kosto veiklos. 1949 m. kovo 25 d.

155. Lietuvos išsilaisvinimo kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo nutarimas Nr. 1. 1949 m. kovo mėn.

156. Lietuvos išsilaisvinimo kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo kreipimasis į sąjūdžio dalyvius ir visus krašto gyventojus. 1949 m. kovo mėn.

157. Vytauto apygardos vadovybės pranešimas Tigro rinktinės vadui. 1949 m. balandžio 4 d.

158. Vytauto apygardos vadovybės narių ir kovos dalinių vadų nutarimas. 1949 m. balandžio 4 d.

159. Tigro rinktinės 8-os kuopos vado Jakučio raportas Tigro rinktinės vadui. 1949 m. balandžio 14 d.

160. Vytauto apygardos vadovybės sveikinimai Tigro rinktinės vadui. 1949 m. balandžio 15 d.

161. Vytauto apygardos štabo raštas Tigro rinktinės vadui Dijakomui. 1949 m. balandžio 15 d.

162. Laikinai einančio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro raštas Tigro rinktinės vadui su priedais. 1949 m. balandžio 25 d.

163. Priedas. Vytauto apygardos štabo instrukcija Nr. 9. 1949 m. balandžio 25 d.

164. Priedas. Vyriausiojo ginkluotųjų partizanų štabo 2-ojo skyriaus žinių rinkimo projektas. 1949 m. balandžio 25 d.

165. Laikinai einančio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro įsakymas apygardai Nr. 23. 1949 m. balandžio 25 d.

166. Laikinai einančio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro raštas Tigro rinktinės vadui Dijakomui. 1949 m. balandžio 26 d.

167. Tigro rinktinės vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. gegužės 24 d.

168. Laikinai einančio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro raštas Tigro rinktinės vadui. 1949 m. gegužės 24 d.

169. Tigro rinktinės štabo žvalgybos žinios. 1949 m. gegužės 26 d.

170. Laikinai einančio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro įsakymas apygardai Nr. 24. 1949 m. gegužės 30 d.

171. Tigro rinktinės 5-o rajono kuopos vado Voldemaro raportai Tigro rinktinės vadui. 1949 m. gegužės 30 d.

172. Tigro rinktinės 5-o rajono 1-o būrio kuopos vado Voldemaro raportai Tigro rinktinės vadui. 1949 m. gegužės 30 d.

173. Tigro rinktinės 5-os kuopos vado Voldemaro raportas Tigro rinktinės vadui. 1949 m. gegužės 31d.

174. Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio rusų - bolševikų okupacijos meto baudžiamasis statutas. 1949 m. birželio 1 d.

175. Tigro rinktinės žinios apie priešą. 1949 m., ne anksčiau kaip birželio 16 d.

176. Tigro rinktinės 11-os kuopos vado Gailiaus raportas Tigro rinktinės vadui. 1949 m. birželio 22 d.

177. Tigro rinktinės 11-os kuopos vado Gailiaus raportas Tigro rinktinės vadui. 1949 m. birželio 26 d.

178. Tigro rinktinės 7-os kuopos vado Pušyno raportas Tigro rinktinės vadui. 1949 m. birželio 29 d.

179. Laikinai einančio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro raštas Tigro rinktinės vadui. 1949 m. liepos 5 d.

180. Tigro rinktinės vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. liepos 6 d.

181. Tigro rinktinės vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. liepos 6 d.

182. Tigro rinktinės vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. liepos 6 d.

183. Tigro rinktinės vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. liepos 6 d.

184. Tigro rinktinės štabo viršininko Švyturio raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. liepos 6 d.

185. Karaliaus Mindaugo srities visuomeninės dalies viršininko Krivaičio raštas Tigro rinktinės vadui. 1949 m. liepos 18 d.

186. Karaliaus Mindaugo srities vado Atlanto raštas Tigro rinktinės vadui Dijakomui. 1949 m. liepos 27 d.

187. Laikinai einančio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro įsakymas N Nr. 28. 1949 m. rugpjūčio 1 d.

188. Laikinai einančio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro įsakymas N Nr. 29. 1949 m. rugpjūčio 2 d.

189. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio stambesnių organizacinių vienetų vadovybių statutas su priedu. 1949 m. rugpjūčio 20 d.

190. Priedas. Stambesnio operacinio vieneto vadovybės organizacijos schema.

191. Laikinai einančio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro paskyrimo raštas Tigro rinktinės vadui Dijakomui. 1949 m. rugpjūčio 20 d.

192. Karaliaus Mindaugo srities pakėlimui į partizanų karininkų laipsnius pristatytų kandidatų atestacija. 1949 m. rugpjūčio 28 d.

193. Vytauto apygardos štabo instrukcija Nr. 10. 1949 m. rugsėjo 1 d.

194. Tigro rinktinės vado Roko įsakymas rinktinei Nr. 15/60/0/. 1949 m. rugsėjo 28 d.

195. Tigro rinktinės vado Roko įsakymas rinktinei Nr. 16/61 /O/. 1949 m. rugsėjo 28 d.

196. Tigro rinktinės vado Roko įsakymas rinktinei Nr. 17/62/O/. 1949 m. rugsėjo 28 d.

197. Tigro rinktinės vado Roko raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. rugsėjo 28 d.

198. Tigro rinktinės vado Roko raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. rugsėjo 28 d.

199. Tigro rinktinės vado Roko raštas Karaliaus Mindaugo srities visuomeninės dalies viršininkui. 1949 m. rugsėjo 28 d.

200. Tigro rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininko Seklio raportas rinktinės vadui. 1949 m. spalio 22 d.

201. Tigro rinktinės vado Roko įsakymas rinktinei Nr. 15. 1949 m. gruodžio 4 d.

202. Tigro rinktinės operacinės-mobilizacinės srities veiklos 1949 m. kovo-lapkričio mėn. žinios. 1949 m. gruodžio 4 d.

203. Tigro rinktinės organizacinės srities veiklos 1949 m. kovo-lapkričio mėn. žinios. 1949 m. gruodžio 4 d.

204. Tigro rinktinės žvalgybos srities veiklos 1949 m. kovo-lapkričio mėn. žinios. 1949 m. gruodžio 4 d.

205. Tigro rinktinės ūkio srities veiklos 1949 m. kovo-lapkričio mėn. žinios. 1949 m. gruodžio 4 d.

206. Tigro rinktinės visuomeninės dalies viršininko Švyturio slaptas atsišaukimas į partizanus, laisvės kovų sąjūdžio dalyvius ir organizacinio sektoriaus narius. 1949 m. gruodžio 10 d.

207. Tigro rinktinės organizacinio sektoriaus viršininko Pakalnio įsakymas Nr. 1. 1949 m. gruodžio 20 d.

208. Tigro rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininko Seklio įsakymas Nr. 2. 1949 m. gruodžio 22 d.

209. Vytauto apygardos štabo viršininko Roko raštas „Šis tas iš partizanų taktikos". 1949 m. gruodžio mėn.

210. Karaliaus Mindaugo srities visuomeninės dalies viršininko raštas visiems apygardų vadams. 1950 m. sausio 5 d.

211. Vyčio apygardos vado Žygaudo raštas Vytauto apygardos partizaninio dalinio vadui Dijakomui. 1950 m. sausio 5 d.

212. Tigro rinktinės štabo viršininko Švyturio paskyrimo raštas Aušrūnui. 1950 m. sausio 5 d.

213. Tigro rinktinės štabo viršininko Švyturio paskyrimo raštas Aušrūnui. 1950m. sausio 5 d.

214. Karaliaus Mindaugo srities vado Žalgirio raštas Vytauto apygardos vadui. 1950 m. sausio 10 d.

215. Tigro rinktinės visuomeninės dalies viršininko Švyturio raštas Tigro rinktinės vadui. 1950 m. sausio 10 d.

216. Tigro rinktinės visuomeninės dalies viršininko Švyturio raštas Lokio rinktinės Kiaunės rajono vadui Skrajūnui. 1950 m. sausio 31 d.

217. Laikinai einančio Vytauto apygardos vado pareigas Jūreivio raštas Tigro rinktinės vadui. 1950 m. vasario 10 d.

218. Laikinai einančio Vytauto apygardos vado pareigas Jūreivio įsakymas V Nr. 1 (33). 1950 m. vasario 16 d.

219. Tigro rinktinės vado Roko raportas Vytauto apygardos vadui. 1950 m. vasario 20 d.

220. Roko raštas Švyturiui. 1950 m. vasario 24 d.

221. Laikinai einančio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro raštas Tigro rinktinės ir apygardos štabo vadui Dijakomui. 1950 m. kovo 15 d.

222. Laikinai einančio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro raštas Tigro rinktinės ir apygardos štabo vadui Dijakomui. 1950 m. kovo 15 d.

223. Roko raštas Skrajūnui. 1950 m. kovo 29 d.

224. Tigro rinktinės vado Roko raštas Karaliaus Mindaugo srities visuomeninės dalies viršininkui, Vytauto, Didžiosios kovos ir Vyčio apygardų vadams ir Algimanto apygardos visuomeninės dalies viršininkui. 1950 m. kovo 30 d.

225. Tigro rinktinės visuomeninės dalies viršininko Švyturio raštas Tigro rinktinės vadui. 1950 m. kovo 30 d.

226. Laikinai einančio Karaliaus Mindaugo srities vado pareigas Karijoto įsakymas K Nr. 02. 1950 m. birželio 1 d.

227. Laikinai einančio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro raštas Tigro rinktinės vadui. 1950 m. birželio 15 d.

228. Vytauto apygardos partizanų sąskrydžio protokolas. 1950 m. birželio 27 d.

TIGRO RINKTINĖS DOKUMENTAI.

1948 m. gruodžio mėn. - 1951 m.

229. Tigro rinktinės vado Roko-Dijakomo rašyta kronika. 1948 m. gruodžio 16 d.— 1950 m. rugsėjo 29 d.

230. Nenustatyto Tigro rinktinės partizano rašyta kronika. 1949 m. sausio 6 d.- 1951 m.

1. Lietuvos laisvės armijos programa

[3-čiai „Tigro“

[...]¹ .]¹²⁸

¹ Sunykęs žodis.

¹²⁸ Kampe įstrižai ranka padarytas įrašas.

LIETUVOS LAISVĖS ARMIJOS PROGRAMA

Nepaprastai sunkiame lietuvių tautai momente, skaudžiu svetimųjų priespaudos ir nevilties metu, laisvės kovotojų pavyzdžio patraukta, tėvynės meilės ir gilaus tikėjimo busimąja laimingesne Nepriklausomąja Lietuva skatinama, LIETUVOS LAISVĖS ARMIJA, pradėjusi besąlyginį, žūtbūtinį žygį, savo kovą ir siekimus pagrindžia tokia programa:

§ 1. LLA yra lietuvių tautinė, karinė ir politinė organizacija.

§ 2. Į LLA narius yra priimami patikimi, drąsūs ir veiklūs lietuviai, nenusikaltę lig šiol savo tautai pataikomis arba išdavikiškais darbais, nepaisant profesijos, religijos ir nepriklausomybės laisvės laikais buvusioms organizacijoms priklausymo, išskyrus komunistus ir aiškius vokiečių bei lenkų simpatikus.

§ 3. Pagrindiniais savo tikslais LLA laiko: a/ Lietuvos laisvės iškovojimą, b/ naujos vieningesnės ir galingesnės tautinės Lietuvos valstybės atstatymą su sostine Vilniumi ir Klaipėdos kraštu, c/ politinės bei kultūrinės Lietuvos egzistencijos užtikrinimą kuo ilgesniems laikams ir d/ moralinių lietuvių tautos vertybių saugoj imą palankių tautinei kultūrai tarpti sąlygų sudarymą ir greitesnės pažangos išvystymą lietuvių tautos ir žmonijos labui.

§ 4. LLA yra slapta organizacija ir iki paskutinės nepriklausomybės kovos veikia karo būvyje.

§ 5. Karo būvyje LLA vadovaujasi savitarpiniu pasitikėjimu ir griežčiausios karinės drausmės principais, o taikos metu ji savo veikimą grindžia lietuviškumo, drausmės, krikščioninės dorovės ir socialinio teisingumo dėsniais.

§ 6. LLA geriausią tautos gyvenimą, pažangą ir klestėjimą mato tik nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, tautos laisvę bei nepriklausomybę laiko brangiausiu turtu, vertu didžiausių aukų ir pastangų.

§ 7. Patikimiausia priemone nepriklausomybei atgauti ir išlaikyti LLA laiko ginkluotąją karinę pajėgą.

§ 8. LLA neturi nė mažiausio pasitikėjimo kuria nors kaimynine valstybe, Lietuvos likimą sieja ne su kitų didžiųjų valstybių likimu, bet su didžiausiomis savo ir kitų lietuvių pastangomis, kurios, laikui atėjus, turi gaivališkai pasireikšti ginklų veiksmais.

§ 9. Nepriklausomybės kovų metu ir spręsdama savo teritorinius klausimus LLA nemano klausyti užsienio intervencijų, kurios Lietuvai būtų nepalankios ir pažeistųjos gyvybinius interesus.

§10. LLA busimųjų laisvės kovų įkarštyje ir tolimesnio karinio tautos parengimo įtakoje ryžtasi atnaujinti senovės lietuvių ginklo garbę ir padėti stiprius moralinius pagrindus ateities nepriklausomos valstybės kariuomenei.

II.

§11. Valstybiniame gyvenime LLA siekia kiek galima tobulesnio valstybinės drausmės suderinimo su didžiausia piliečių laisve ir gerove, todėl: a/ pripažįsta asmens įsitikinimų, sąžinės ir kūrybos laisvę, kuri neprieštarauja tautos bei valstybės gerovei, b/ neneigia privatinės iniciatyvos, kuri sutaria su bendrąja tautos bei valstybės gyvenimo linkme ir c/ nedraudžia profesinių ir kultūrinių organizacijų, kurios neturi piktų tendencijų tautos bei valstybės atžvilgiu ir dirba bendrajai tautos gerovei.

§ 12. LLA visose valstybės srityse visų pirma lietuviams pripažįsta iniciatyvą ir vyraujančią reikšmę.

§13. Buvusias grupines, partines ir kitokias nesantaikas LLA pasmerkia ir susiskaldymui partijomis nepritaria.

§ 14. LLA atstatytos nepriklausomos valstybės aparatan stengiasi įstatyti tvirtos valios, energingus, tautai nepaprastai atsidavusius jaunosios kartos vyrus, manydama tuo būdu apsaugoti tautą ir valstybę nuo visokių eksploatatorių ir karjeristų, kurie savo teises naudotų asmeniniams ir siauriems partiniams ar svetimųjų interesams. Intelekto, praktikos ir senesnio amžiaus autoritetų neneigia, bet jeigu politiniame gyvenime bei savo darbuose nebus parodę aktyvaus atsidavimo Lietuvai arba svetimųjų priespaudos metu bus pasirodę lengvabūdžiai svetimųjų garbintojai, tai LLA jų niekuomet nenorės matyti pirmosiose valstybės vietose.

III.

§ 15. LLA pripažįsta ir laiko geriausiu tautos ūkio pagrindu privatinę nuosavybę.

§ 16. LLA didžiausią ekonominę pajėgą mato žemės ūkyje, todėl ypačiai kreipia dėmesį į ūkininko gyvenimo bei ūkinių sąlygų pagerinimą ir žemės ūkio pramonės išplėtimą.

§17. LLA numato, kad valstybėje žemės įsigyti gali būti leidžiama tik lietuviams, mokantiems ją dirbti.

§ 18. Atskirų ūkininkų vienetų nenormalybes valstybė turi pastebėti ir pagal reikalą arba savo medžiagine prasme, arba bausme pašalinti.

§ 19. LLA laiko reikalinga radikaliomis reformomis sustiprinti Lietuvos miestuose lietuviškumą.

IV.

§ 20. LLA pripažįsta, kad visų ūkinių gėrybių šaltinis yra žmogaus darbas, kuris yra kiekvieno tautos nario pareiga. Valstybė turi rūpintis darbo jėgos paruošimu, jos tikslingu panaudojimu, darbo sąlygų racionalizavimu ir teisingu už darbą atlyginimu.

§21. LLA laiko reikalinga, kad būtų įkurta abiejų lyčių jaunuomenei darbo tarnyba.

§ 22. Socialinei tautos apsaugai laiduoti turi būti įvestas privalomas draudimas senatvės, ligos ir invalidumo atvejais.

§ 23. LLA nuomone, įmonių darbininkams ir tarnautojams turi būti užtikrinta teisė dalyvauti įmonių pelne.

§ 24. LLA laiko reikalinga, kad valstybė užtikrintų palankias sąlygas lietuvių šeimai klestėti, greitai kovoti už priaugančių kartų sveikumą, laiduoti motinystės apsaugą bei globą ir taip pat tinkamą medžiaginį šeimų aprūpinimą.

§ 25. LLA pripažįsta, kad tautinės kultūros kūrimas yra ne tik atskirų asmenų, bet ir visos tautinės bendruomenės uždavinys.

§ 26. LLA pripažįsta, kad tautinė kultūra gali reikštis įvairiomis kryptimis, tačiau tautos dvasia, jos istorija, jos papročiai ir jos gyvybiniai interesai turi būti nuolatinis idėjinis šaltinis ir vertybių kriterijus, todėl LLA visada kovos su lietuviškumą neigiančiomis arba jo nepaisančiomis kultūros srovėmis ir idėjomis.

§ 27. Tautos dvasiniam pajėgumui ugdyti, tautos dvasiniam grynumui išlaikyti, tautinės kultūros praktikai vykdyti, tautai informuoti ir telkti didžiausiai veiklai steigiamos visose viešose gyvenimo srityse specialinės valstybinės institucijos.

§ 28. Jaunimo auklėjimo tikslu LLA laiko išugdyti fiziškai ir dvasiškai stiprias asmenybes, kurios mokėtų tarp savęs sugyventi ir kurti taip, kaip reikalauja tautos aukščiausieji interesai, krikščioninės dorovės principai ir socialinis teisingumas.

§ 29. Vidurinėse, specialinėse ir aukštosiose mokyklose turi būti stropi gabiųjų atranka, ir gabūs, bet neturtingi jaunuoliai turi būti mokomi valstybės lėšomis.

§ 30. Fizinis lavinimas sudaro būtiną tautos ugdymo dalį ir išplečiamas visuose tautos sluoksniuose.

LIETUVOS LAISVĖS ARMIJOS nariai, įsipareigodami siekti šių idėjų bei tikslų, duoda priesaiką, už kurios sulaužymą baudžiama mirtimi.

LIETUVOS LAISVĖS ARMIJOS ŠTABAS Nuorašas tikras [parašas neįskaitomas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 5,1. 1-2. Originalas. Mašinraštis.

TIGRO RINKTINĖS DOKUMENTAI.
1946 m. sausio-spalio mėn.

2. Vytauto apygardos štabo instrukcija

1946 m. sausio 21 d.

Nuorašas

Slaptas

LLA

3-čios Tvirtinu /pas[irašė]/ Algimantas [be parašo]

„Vytauto" Apygardos Apygardos Vadas

Štabas 1946. 1.21.

Nr. 13. INSTRUKCIJA

[3-čioji „Tigro"

Rinktinė]³

Liečia: informaciją.

LLA Vyr[iausia] Vadovybė, vadovaudama visai lietuvių tautai kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės, pergyveno daug įvairių periodų. Vienas iš tokių periodų buvo masiniai viso krašto valymai, kurie laikinai susilpnino bendrą LLA veikimą ir nutraukė ryšius. Šį periodą Aukštaitijos kraštas ypatingai pergyveno ir LLA Vyriausios] Vadovybės buvo nepasiekiamas. Laikui bėgant, susirūpinta ir Aukštaitijos kraštu. LLA Vyr[iausio] Vado įsakymu šiame krašte formuojama 3-čioji „Vytauto" Apygarda. Ji apima 5 apskritis: Utenos, Rokiškio, Zarasų, Švenčionių ir Svierių. Pagrindinis apygardos uždavinys - LLA Vyriausios] Vadovybės nurodymais paruošti kovai su priešu Aukštaitijos kraštą ir tuo pačiu prisidėti prie bendros visos tautos kovos dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

Rinktiniu vadams: žinoti.

/pas[irašė]/ Girinis [be parašo] Organizacinio sk[yriaus]

Aukštaitija, 1946. 1.21. Viršininkas

Nuorašas tikras Saulius [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 1. Originalas. Mašinraštis.

³ Kampe įstrižai ranka padarytas įrašas.

3 Vytauto apygardos štabo instrukcija su priedu

1946 m. sausio 22 d.

Nuorašas
Slaptas

LLA
3-čios

„Vytauto" Apygardos Štabas Nr. 14.

[3-čioji „Tigro" Rinktinė]⁴

Tvirtinu /pas[irašė]/ Algimantas [be parašo] Apygardos Vadas

1946. 1. 22.

INSTRUKCIJA

Liečia: apygardos ir rinktinių štabų paslapties išlaikymą susirašinėjimo metu.

Nors šiuo metu visas susirašinėjimas yra slaptas, tačiau siunčiant raštus

vokuose įsakoma griežtai laikytis šių nurodymų:

1. Visų štabo skyrių žinios, turinčios ryšio su organizaciniu darbu, laikomos labai slaptomis. Tokios žinios siunčiamos užlipdytuose vokuose ir viršutiniame dešiniame voko kampe užrašoma SAV. Visos kitos žinios siunčiamos taip pat užlipdytuose vokuose ir ant vokų toje pačioje vietoje užrašoma SA. Be to, griežtai reikalaujama ant vokų užrašyti slapyvardes tų asmenų, per kuriuos tie vokai siunčiami. Atsižvelgiant į tai, kad ir ryšininkų-ių tarpe dažnai pastebimas nesąžiningumas, taip pat reikalaujama ant vokų apačioje ženklų SAV-SA pažymėti esančių vokuose raštų egzempliorių skaičių.

2. Apygardos štabui žinias siųsti per patikimus ir prisaikdintus asmenis -ryšininkus, ypatingais atvejais — per Vanagus.

3. Siunčiant žinias apygardos štabui, griežtai draudžiama rašyti ant vokų tikruosius štabo skyrių pavadinimus. Tam tikslui siunčiami išdirbti šifrai (priedas A ir B). Priedu A naudotis rinktinėms siunčiant žinias apygardos štabui. Priedu B naudosis pats apygardos štabas, siųsdamas žinias atitinkamai rinktinei. Priedas B rinktinių naudojamas susirašinėjimui tik su apygarda: susirašinėjimams rinktinėse rinktinių štabai privalo išdirbti savo šifrus.

4. Šifras laikomas didžiausioje paslaptyje. Šifrui patekus į priešo rankas arba jam dingus, skubiu keliu pranešti apygardos štabui. Tokiu atveju susirašinėjimas nutraukiamas, kol bus gautas iš apygardos štabo naujas šifras.

Priede: priedas A ir B.

Rinktinių vadams: vadovautis ir vykdyti.

/pas[irašė]/ Girinis [be parašo]

Organizacinio sk[yriaus] Aukštaitija, 1946. 1. 22. Viršininkas

Nuorašas tikras Saulius [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 2. Originalas. Mašinraštis.

⁴ Kampe įstrižai ranka padarytas įrašas.

4. Priedas. Vytauto apygardos šifras susirašinėjimui

1946 m. sausio 21 d.

Priedas A Nuorašas

Slaptas [3-čioji „Tigro“

Rinktinė]⁵ LLA 3-čios „Vytauto" Apygardos šifras

Susirašinėjimui

1. 3-čioji „Vytauto" Apygarda................................................................................3 Lietuva

2. 3-čios „Vytauto" Apygardos Štabas................................................................3 Tėvynė

3. 3-čios „Vytauto" Apygardos Vadas..................................................................3 Algimantas

4. 3-čios „Vytauto" Apygardos Rikiuotės Skyrius.............................................3 Zarasai

5. 3-čios „Vytauto" Apygardos Rikiuotės Sk[yriaus] Viršininkas....................3 Vytautas

6. 3-čios „Vytauto" Apygardos Organizacinis Skyrius..................................... 3 Svyriai

7. 3-čios „Vytauto" Apygardos Org[anizacinio] Sk[yriaus] Viršininkas..........3 Kęstutis

8. 3-čios „Vytauto" Apygardos Spaudos-Švietimo Skyrius..............................3 Rokiškis

9. 3-čios „Vytauto" Apygardos Sp[audos]-Šv[ietimo] Sk[yriaus] Viršininkas.... 3 Algirdas

10.3-čios „Vytauto" Apygardos Operatyvinis Skyrius.......................................3 Švenčionys

11.3-čios „Vytauto" Apygardos Op[eratyvinio] Sk[yriaus] Viršininkas...........3 Gediminas

12.3-čios „Vytauto" Apygardos Žvalgybos Skyrius...........................................3 Salakas

13. 3-čios „Vytauto"Apygardos Žv[algybos] Sk[yriaus] Viršininkas................3 Mindaugas

14.3-čios „Vytauto" Apygardos Ūkio Skyrius......................................................3 Dūkštas

15.3-čios „Vytauto" Apygardos Ūkio Sk[yriaus] Viršininkas.............................3 Vaidotas

16.3-čios „Vytauto" Apygardos Vadovybės Būstinė..........................................3 Aukštaitija

/pas[irašė]/ Girinis [be parašo] Aukštaitija, 1946. 1.21. Organizacinio Sk[yriaus] Viršininkas

Nuorašas tikras Saulius [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 3. Originalas. Mašinraštis.

⁵ Kampe įstrižai ranka padarytas įrašas.

5. Vytauto apygardos štabo instrukcija

1946 m. sausio 25 d.

Nuorašas

Slaptas

LLA

3-čios Tvirtinu /pas[irašė]/ Algimantas [be parašo]

„Vytauto” Apygardos Apygardos Vadas

Štabas 1946. 1. 25.

Nr. 15. INSTRUKCIJA

[3-čioji „Tigro“

Rinktinė]⁶

Liečia: pagrindinius organizacinius nurodymus, pradedant formuoti rinktines

apskrityse.

I. Bendri nurodymai.

1. Formuojant apskrityse rinktines, pagrindinis rinktinių vadų uždavinys yra: a/ paruošti kovai su priešu visą lietuviškąją apskrities visuomenę, b/ iš tos pačios visuomenės tarpo suformuoti kaip galima didesnį ir geriau ginkluotą kautynių vienetą šiuo atveju rinktinę.

2. Vykdydami aukščiau paminėtus uždavinius, rinktinių vadai turi parodyti pirmoje eilėje savo plačią iniciatyvą ir šitame lietuviškai patriotiniame darbe visur ir visada būti pavyzdžiu.

3. Siekiant paminėto tikslo, rinktinių vadams teks susidurti su visuomene ir išspręsti daug įvairių klausimų. Jų patys vieni rinktinių vadai išspręsti nepajėgs. Atsiras gyvas reikalas prie savęs susidaryti tam tikras pareigūnų skaičius, kurie kaip tik ir padės tuos klausimus išspręsti.

4. Organizacinis darbas yra pats svarbiausias. Į jį rinktinių vadai privalo atkreipti didžiausią dėmesį, nes jis turi apimti visą apskritį, pradedant apskrities miestu ir baigiant atskiru vienkiemiu.

5. Organizaciniam darbe statant pirmuosius žingsnius, dėti visas pastangas aprūpinti visuomenę spauda.

6. Greitesniam ir lankstesniam organizaciniam darbui pravesti ir skubiai atlikti administracinį vietos ir pareigūnų paskirstymą.

7. Sutvarkyti žvalgybą ir kontržvalgybą.

8. Pradedant formuoti pirmuosius kautynių vienetus, tuoj pat sutvarkyti aprūpinimo ir operacijų klausimus.

9. Pradėdami organizacinį darbą rinktinių vadai privalo susidaryti sau štabus.

II. Rinktinių štabų sudėtis.

10. Laikinai rinktinės štabą sudaro 6 skyriai: a/ rikiuotės, b/ organizacinis, c/ spaudos-švietimo, d/ žvalgybos, e/ operatyvinis, f/ ūkio.

11. Skyrius sudaro poskyriai rinktinių vadų nuožiūra.

12. Skyriams vadovauja skyrių viršininkai, jiems - štabų viršininkai, kurie tiesiog priklauso rinktinių vadams.

III. Rinktinių štabų skyrių uždaviniai.

13. Rikiuotės skyrius tvarko ir paruošia kautynių vienetus operatyviniams veiksmams.

14. Organizacinis skyrius atlieka visą organizacinį darbą, surištą su visos visuomenės paruošimu kovai su priešu tam tikroje apskrityje.

15. Spaudos-švietimo skyrius laiku informuoja visuomenę apie tikrą tarptautinę ir vidaus padėtį, tuo apsaugodamas ją nuo apgaulingos priešo propagandos.

16. Žvalgybos skyrius renka visas žinias apie priešą ir veda kontržvalgybą savo pareigūnų tarpe.

17. Operatyvinis skyrius tvarko visus klausimus, surištus su operacijomis.

18. Ūkio skyrius tvarko visus ūkiškus reikalus, surištus su apginklavimu, maisto ir kitų išteklių parūpinimu.

IV. Administracinis vietos paskirstymas.

19. Mažiausias organizacinis sektorius (OS) yra rajonas, kuris apima valsčiaus ribas. Tam tikras skaičius rajonų sudaro rinktinę, kuri apima visą apskritį.

V. Archyvai, jų reikšmė ir išsaugojimas.

20. Formuodami apskrityse rinktines, rinktinių vadai sprendžia svarbiausius klausimus raštu įsakymų, aplinkraščių, nurodymų bei instrukcijų formose. Visos siunčiamos ir gaunamos žinios raštu - nenaikinamos (naikinti tik tokiais atvejais, kai yra pavojus ir tos žinios tikrai gali patekti į priešo rankas), bet palaipsniui tvarkomos ir slepiamos, nes tokios žinios ateityje bus archyvu, kuriame atsispindės rinktinės veikla. Aišku, kad archyvas bus istorinis dokumentas, todėl jis turi būti labai saugojamas iki paskutinės rinktinės veikimo dienos.

Rinktiniu vadams: vadovautis ir vykdyti.

/pas[irašė]/ Girinis [be parašo] Organizacinio Sk[yriaus]

Aukštaitija, 1946. 1. 25. Viršininkas

Nuorašas tikras Saulius [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 5-6. Originalas. Mašinraštis.

⁶ Kampe įstrižai ranka padarytas įrašas.

6. Vytauto apygardos štabo instrukcija

1946 m. vasario 25 d.

Nuorašas

Slaptas

LLA

3-čios

,Vytauto" Apygardos Štabas Nr. 19.

Tvirtinu/pas[irašė]/ Algimantas [be parašo] Apygardos Vadas

1946. 2. 25.

INSTRUKCIJA

[3-čioji „Tigro"

Rinktinė]⁷

Liečia: aprūpinimo organizavimą būriuose.

1. Maistą, rūbus ir kitas reikalingas priemones būriai gauna iš savo apylinkių gyventojų: a/ pašalpos ir b/ rekvizicijos keliu.

2. Reikalingų išteklių parūpinimu rūpinasi būrių vadų pavaduotojai su būrių vadų žinia. Sauvaliavimui ir plėšikavimui išvengti atskiriems Vanagams rekvizicijas vykdyti griežtai draudžiama.

3. Visi gauti ištekliai yra bendras būrio turtas ir Vanagams paskirstomas būrio vado nurodymais.

4. Kiekvieno būrio apylinkėje iš patikimų vietos gyventojų sudaromas Vanagų Rėmimo Komitetas, kurio uždavinys yra: a/ organizuoti vietos gyventojus rėmėjus, b/ surinkti reikiamas pašalpas maistu ir kitais ištekliais ir jas nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje perduoti būrio vado pavaduotojui, c/ surasti vietos gyventojus, pas kuriuos galėtų apsinakvoti ir gauti maistą Vanagai, tiksliai nustatant, koks Vanagų kiekis ir kuriam laikui. Tiems gyventojams Vanagų Rėmimo Komiteto nariai iš anksto išaiškina, kam bus teikiama parama, ir nustato slaptažodį, d/ nustatyti asmenis, pas kuriuos galima vykdyti rekvizicijas, nurodant galimus rekvizuoti daiktus ir jų kiekį.

5. Rekvizicijos vykdomos: a/ negaunant pakankamo kiekio išteklių pašalpų keliu arba b/ kaip bausmė vietos gyventojams, kurie pareiškė priešingumą arba nepalankų nusistatymą lietuvių tautos interesams ir Vanagų sąjūdžiui.

6. Rekvizicijų vykdymo tvarka: a/rekvizicijas vykdo būrio vado skirti Vanagai būrio vado pavaduotojo priežiūroje arba kontrolėje, b/ rekvizuojamų daiktų rūšį ir kiekį būrio vadas nustato iš anksto pagal Vanagų Rėmimo Komiteto suteiktas žinias, c/ rekvizavimo pradžioje rekviziciją vykdančios grupės vyresnysis šeimos galvai arba, jos nesant, vienam šeimos narių praneša rekvizavimo priežastį, rekvizuojamų daiktų kiekį ir rūšį ir kas vykdo rekviziciją, d/ rekvizicija vykdoma vengiant žiaurumu, jei to nereikalauja šeimos narių, pas kuriuos vykdoma rekvizicija, elgesys arba neduoti tuo reikalu būrio vado nurodymai, e/ pas išdavikus ir lietuvių tautos kenkėjus vykdoma visuotinė rekvizicija, t. y paimami visi naudotini ištekliai.

7. Trūkstamus pas vietos gyventojus, bet reikalingus Vanagams daiktus -produktus (cukrų, druską, elektros lemputes ir pan.) leidžiama gauti per Vanagų Rėmimo Komitetus iš vietoje esančių kooperatyvų arba sandėlių. Jei aukščiau išvardintus daiktus - produktus reiktų paimti iš kooperatyvų ar sandėliu panaudojant jėga, reikia gauti iš rinktinės vado atskiras leidimas.

8. Rekvizuojant iš nenusikaltusių lietuvių tautai ir Vanagų sąjūdžiui vietos gyventojų stambesnius daiktus, pavyzdžiui, dviračius, radijo imtuvus, siųstuvus, baterijas ir pan., išduodami kvitai. Kvituose pažymima, iš ko daiktai paimti (pavardė, vardas, gyvenama vieta), daiktų pavadinimas ir rūšis ir apytikrė jų kaina Lt.

9. Būriams leidžiama imti maisto išteklius iš pasiturinčių ir lietuvių tautai nenusikaltusių ūkininkų. Ši rekvizicija daroma aukų formoje, išduodant tuos pačius kvitus, kaip nurodyta 8 punkte, ir tik tais atvejais, jei būrio apylinkėje trūksta kitų šaltinių arba jei kitų šaltinių panaudojimas sudarytų tuo laiku Vanagams rimtą pavojų. Už išsišokimus ir netinkamą elgesį, jei nebūtų panaudota fizinė jėga, ūkininkai Vanagų nebaudžiami vietoje, bet apie tai skubiai pranešama savo vadovybei.

10. Gautus iš rinktinės štabo kvitus būrio vadas laiko pas save.

11. Kvitai ir viešo pobūdžio raštai pasirašomi specialia slapyvarde, kuri šiaip tarnyboje nenaudojama.

12. Kautynių metu įgytas karo grobis tampa bendru būrio turtu.

13. Pastotės imamos Vanagų reikalams išduodant kvitus, kuriuose nurodoma, kam paimta pastotė, iš ko, kuriam atstumui.

14. Būriui apsirūpinti reikalingais ištekliais ne savo apylinkėje leidžiama tik gavus tos apylinkės būrio vado sutikimą. Priešingu atveju apsirūpinimas draudžiamas.

15. Vykdąs operatyvinį uždavinį skrajojantis būrys, sustojęs svetimoje apylinkėje trumpam laikui, esant galimybei turi pranešti tos apylinkės būrio vadui. Jei minimas būrys norėtų toje apylinkėje apsirūpinti maistu ar kitais ištekliais, prieš tai turi gauti sutikimą iš tos apylinkės būrio vado.

16. Bendriems štabo ir jo pareigūnų reikalams apsirūpinti reikalingais ištekliais padeda apylinkių būrių vadai rinktinės vado įsakymu.

Pastaba. Šios instrukcijos nuorašus turi gauti visi būrių vadai.

Rinktiniu vadams: vadovautis ir vykdyti.

/pas[irašė]/ Šernas [be parašo]

Aukštaitija, 1946. 2. 25. Ūkio Sk[yriaus] Viršininkas

Nuorašas tikras Saulius [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 7-8. Originalas. Mašinraštis.

⁷ Kampe įstrižai ranka padarytas įrašas.

7. Tigro rinktinės Organizacinio skyriaus viršininko Švyturio įsakymas Nr. 7

1946 m. kovo 15 d.

LLA 3-čios „Tigro“Rinktinės Organiz[acinio] sk[yriaus] Viršininko Įsakymas Nr. 7 Nuo šių metų kovo mėn. Į_5_d. p[artizaną] Giedrių skiriu 8-to rajono vadu ir nuo šios dienos įsakau eiti savo pareigas.

Švyturys [parašas]

Organiz[acinio] sk[yriaus] Viršininkas 1946 m. kovo mėn. 15 d.¹²⁹

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 1. Originalas. Mašinraštis.

¹²⁹ Pabrauktose vietose įrašas padarytas ranka.

8. Tigro rinktinės organizacinio sektoriaus viršininko Švyturio raportas Nr. 1 Tigro rinktinės vadui 1946 m. kovo 18 d.

Slaptas

Būstinė

1946. III. 18. LLA 3-čios „Ti[gr]¹³⁰o“ Rinktinės Vadui

Raportas Nr. 1.

Š. m. kovo mėn. 8 d. gavau iš 3-čios „Vytauto" Apygardos vado įsakymą žodžiu eiti 3-čios „Tigro" Rinktinės Organizacinio Sektoriaus Viršininko pareigas. Švenčionių apskrityje] jau yra 8 OS rajonai, kurie atitinka valsčių ribas ir pavadinti sekančiai:

1-mas OS rajonas.....................................Švenčionių vals[čius]

2-tras “ “ ..................................... Švenčionėlių valsįčius]

3-čias “ “ ......................................Kaltanėnų vals[čius]

4-tas “ “ ......................................Ignalinos vals[čius]

5-tas “ “ ......................................Daugėliškio vals[čius]

6-tas “ “ ......................................Mielagėnų vals[čius]

7-tas “ “ ......................................Adutiškio vals[čius]

8-tas ““ ......................................Tverečiaus vals[čius]

3-čios „Tigro" Rinktinės visiems OS rajonams taip pat jau yra numatyta OS Viršininkai, kurie bus paskirti ir pravesti per įsakymus.

Švyturys [parašas]¹³¹ Rinktinės O S Viršininkas

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 28,1. 12. Originalas. Mašinraštis.

¹³⁰ Sunykęs tekstas.

¹³¹ Parašas labai išblukęs.

9. Vytauto apygardos štabo instrukcija Nr. 1

1946 m. kovo 29 d.

Nuorašas

Slaptas

LLA

3-čios

Vytauto" Apygardos Štabas Nr. 27

Tvirtinu /pas[irašė]/ Algimantas [be parašo] Apygardos Vadas

1946. 3. 29.

INSTRUKCIJA Nr. 1

[3-čiai „Tigro" rinktinei]¹¹

Liečia: baudžiamųjų būrių organizavimą rinktinėse.

1. Visuomenės ir vanagų tarpe vidaus tvarkai palaikyti bei operatyviniams veiksmams suaktyvinti kiekvienoje rinktinėje, be kitų kautynių dalinių organizuojami baudžiamieji būriai.

2. Pagrindiniai baudžiamojo būrio uždaviniai: a) visuomenės ir vanagų tarpe palaikyti vidaus tvarką ir b) pravesti operatyvinius uždavinius tuose rajonuose, kuriuose partizanų sąjūdis yra silpnas arba jo visiškai nėra, pavyzdžiui: 1/ kovoti su alkoholio platintojais bei vartotojais ir su plėšikavimu, ir 2/ bausti išdavikišką elementą.

3. a ir b atvejais baudžiamas būrys turi teisę pavartoti fizines ir mirties bausmes savo iniciatyva, jei tai neliečia vanagų: jei minėti nusižengimai paliestų vanagus, bausmei įvykdyti reikalingas rinktinės vado arba teismo įsakymas bei sprendimas.

4. Baudžiamasis būrys tiesioginiai priklauso rinktinės vadui ir veikia tik jo arba, jam įgaliavus, jo pavaldinių nurodymais.

5. Baudžiamojo būrio sudėtis - 15-20 žmonių

6. Baudžiamąjį būrį sudaro visos rinktinės patys pavyzdingiausi vanagai -savanoriai.

7. Baudžiamojo būrio vadai ir eiliniai vanagai turi būti rinktiniai, drausmingi, ne girtuokliai, sąžiningi ir pareigingi vyrai.

8. Baudžiamasis būrys yra skrajojantis ir nuolatinės savo apylinkės neturi; jis skrajoja visos savo rinktinės ribose.

9. Baudžiamojo būrio uždavinys yra sunkus ir atsakomingas, tačiau kartu ir garbingas.

10. Baudžiamajam būriui pagal jo paskirtį duodamos plačios teisės, tačiau jo vadai ir eiliniai vanagai už nusižengimus taip pat baudžiami bendra drausmės nuostatų tvarka.

11. Baudžiamojo būrio įsteigimas pravedamas įsakyme ir apie jo paskirtį tuojau pat informuojama visa rinktinė.

Pastaba. Rinktinių vadams vykdyti ir pagal reikalą išdirbti smulkesnę instrukciją, neišeinant iš duotų nurodymų ribų.

/pas[irašė]/ Cezaris [be parašo] Operatyvinio Sk[yriaus] Aukštaitija, 1946. 3. 29. Viršininkas

Nuorašas tikras Saulius [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 10. Originalas. Mašinraštis.

¹¹ Kampe įstrižai ranka padarytas įrašas.

10. Vytauto apygardos štabo instrukcija su priedu 1946 m. gegužės 4 d.

Nuorašas

Slaptas

LLA 3-čios „Vytauto" Apygardos Štabas

Nr. 28. INSTRUKCIJA

[3-čiai „Tigro" rinktinei]¹²

Liečia: „Vanagų Drausmės Nuostatų" papildomus nurodymus.

I. įvadas.

Be to, kad „Vanagų Drausmės Nuostatų" įvade aiškiai apibūdinta drausmė ir jos reikalingumas, pats mūsų gyvenimas yra ryškiausias įrodymas, jog drausmė yra reikalinga ir be jos sunku ir dažniausiai visiškai neįmanoma įvykdyti pagrindinius kovos dėl laisvės uždavinius. Įsakymų bei nurodymų neįvykdymas, sauvališkas vanagų iš dalinių pasišalinimas ir įvairios registracijos bei dokumentų pasidirbimai be vado žinios, viršininkų bei vadų ignoravimas, spekuliacija ginklais, girtavimas, dalinių bei pavienių vanagų dažni plėšikavimai ir daug kitų išsišokimų, silpninančių mūsų moralines ir fizines jėgas, dar kartą įrodo, kad vanagų tarpe drausmė turi būti geležinė. Ji

reikalinga: a/ mums patiems susitvarkyti, b/ mūsų karinės LLA organizacijos bei jos viršininkų — vadų autoritetui išlaikyti tiek visuomenės, tiek ir pačių vanagų tarpe, c/ pagrindiniams kovos dėl laisvės uždaviniams atlikti. Visi pavyzdingi vanagai turi būti įvertinti, o nusižengę drausmei - nubausti visu griežtumu. Vanagas, kuris žemina savo brolių vardą, turi būti jų pačių nubaustas. Visi vadai ir vanagai privalo šių pareigų nesikratyti ir griežtai vykdyti.

II. Baudų rūšys.

1. Vadų baudos yra neskaitlingos, tačiau praktiškos. Jos turi būti auklėjamo pobūdžio, vengiant fizinių bausmių. Bausdami visi vadai privalo: a/ įsąmoninti vanagus, kad drausmė yra tikrai reikalinga, b/ kad bausmės yra reikalingos pačių vanagų labui, c/ kad už nusižengimus vanagai bus baudžiami visu griežtumu, d/ kad vanagai, kuriems pataisyti nepakaks vadų bausmių, bus atiduoti nubausti brolių arba net karo lauko teismui.

2. Rinktinės broliu teismas. Rinktinės vadas tvirtina šio teismo narių sąstatą, kuris turi būti būtinai pilnas. Rinktinės brolių teismo nariai - vadai ir vanagai turi būti pavyzdingiausi rinktinės vyrai: nebausti, ne girtuokliai, pasižymėję darbais, turį gerą vardą vanagų tarpe. Rinktinės brolių teismo sprendimas, kurį tvirtina rinktinės vadas, sudaromas raštu ir padedamas į archyvą kaip istorinis ir pateisinamas dokumentas. Rinktinės brolių teismui smulkią instrukciją (nurodymus veikimui parašo rinktinės štabas, neperžengdamas apygardos „Vanagų Drausmės Nuostatuose" duotų nurodymų).

3. Pastaba. Šios instrukcijos 1 egz. tuojau pasiunčiamas apygardos štabui.

4. Karo lauko teismas. Nusižengusį vanagą perduoti karo lauko teismui turi teisę rinktinės brolių teismas, jei jo sprendimą patvirtina rinktinės vadas. Atsižvelgiant į tai, rinktinės vadas privalo visada gerai susipažinti su rinktinės brolių teismo sprendimu ir tik tada jį patvirtinti. Rinktinės vado patvirtintas rinktinės brolių teismo sprendimas prie atskiro rašto siunčiamas apygardos štabui.

III. Vadu teisės bausti.

Sprendimuose vadai turi būti griežti, bet ir teisingi. Sprendimai turi būti iš anksto apgalvoti ir jokiu būdu nekaitaliojami. Teisės bausti turi būti neperžengtos, bausmės - pritaikytos pagal nusižengimus.

IV. Nusižengimai.

Vadas turi gerai žinoti tikrą vanago nusižengimą ir tik pagal jį pritaikyti atitinkamą bausmę. Nusižengimų nei bausmių nešvelninti, bet kaltą bausti visu griežtumu.

V. Lygtinis baudimas.

Lygtinis baudimas abiem atvejais mūsų gyvenimo ir kovos sąlygose yra labai artimas ir praktiškas, todėl ir panaudotinas.

Šių dienų gyvenimo ir kovos sąlygos leidžia LLA vadovybėms atlyginti pasižymėjusiems vanagams kol kas tik moraliai. Šis vienintelis atlyginimas neturi būti jokiu būdu pamirštas, bet kiekvienu pasižymėjimo atveju turi būti vanagui išreikštas kaip nurodyta „Vanagų Drausmės Nuostatuose". Pastaba. „Vanagų Drausmės Nuostatų" ir šios instrukcijos po 1 egz. turi būtinai gauti visi kuopų kur jų nėra, būrių vadai. Nuostatai turi būti gerai žinomi visiems vanagams. Nagrinėjant šiuos nuostatus rinktinių štabuose ir atsiradus neaiškumams, tuojau aiškintis per apygardos štabą.

/pas[irašė]/ Algimantas [be parašo] Apygardos Vadas /pas[irašė]/ Vilkas [be parašo]

Štabo Viršininkas

Aukštaitija, 1946. 5.4.

Nuorašas tikras Saulius [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6, 1. 11-12. Originalas. Mašinraštis.

¹² Kampe įstrižai ranka padarytas įrašas.

11. Priedas. Vanagų drausmės nuostatai 1946 m. kovo 23 d.

Nuorašas

Slaptas

LLA 3-čios „Vytauto" Apygardos Štabas

Nr. 26. VANAGŲ DRAUSMĖS NUOSTATAI

[3-čiai „Tigro" rinktinei]¹³

I. įvadas.

1. Drausmė ir ios reikalingumas: a) LLA yra karinė organizacija, todėl jos pagrindu turi būti aukšta ir sąmoninga drausmė, kurios ugdymas ir stiprinimas yra visų vadų ir vanagų pareiga; b) karinius uždavinius vykdant, į pagalbą ateina drausmė, kuri yra laimėjimo bei pasisekimo laidas.

2. Vanagų drausmė: a) vanagų drausmė remiasi Tėvynės meilės, savanoriško jos gynimo, visiško pasitikėjimo vadais ir tarpusavio broliško sugyvenimo pagrindu; b) vanagų tarpusavio sugyvenimas ir bendras susiklausymas laikomas vienu iš svarbiausių vanagų drausmės principų, todėl vanagai tarpusavy vadinasi broliais.

II. Baudų rūšys.

1. Vadų baudos: a) pastebėjimas, b) papeikimas - viešas ir neviešas, c) pažeminimas pareigose.

2. Rinktinės broliu teismas - steigiamas prie kiekvienos rinktinės: a) sudėtis: 1/ vyresnis vadas, 2/ jaunesnis vadas, 3/ vanagas; b) bausmės: 1/ viešas papeikimas su griežtu įspėjimu, 2/ atidavimas karo lauko teismui. Pastaba. Rinktinės brolių teismo sprendimus tvirtina rinktinės vadas.

3. Karo lauko teismas - steigiamas prie LLA apygardos, atskirais atvejais apygardos vado įsakymu sudaromas prie rinktinės: a) sudėtis: 1/ apygardos vado pavaduotojas-pirmininkas, 2/2 vyr[esnieji] vadai, 3/jaun[nesnysis] vadas, 4/ vanagas; b) sprendimai: 1/ išteisinimas, 2/ mirties bausmė.

III. Vadų teisės bausti.

1. Jaunesniųjų vadų - skyrininkų, būrininkų ir kuopininkų: a~) pastebėjimas, b) papeikimas - viešas ir neviešas.

2. Vyresniųjų vadu: a) būrių vadų: 1/ pastebėjimas, 2/ papeikimas - viešas ir neviešas; b) kuopų vadų: 1/pastebėjimas, 2/ papeikimas-viešas ir neviešas, 3/jaun[esniųjų] vadų pažeminimas pareigose; c) rinktinių vadų k[uo]p[ų] vadų teisėmis: 1/ visos baudos kaip k[uo]p[ų] vadų, 2/ atidavimas brolių teismui, 3/ atidavimas karo lauko teismui; d) rinktinių vadų br[igadų] vadų teisėmis: 1/ pastebėjimas, 2/papeikimas-viešas ir neviešas, 3/pažeminimas pareigose iki būrio vado imtinai, 4/ atidavimas brolių teismui, 5/ atidavimas karo lauko teismui.

IV. Nusižengimai.

1. Nusižengimai, baudžiami vadų galia: a) bendras apsileidimas, b) nerangus ir netikslus įsakymų vykdymas, c) ginklų ir patikėto turto neprižiūrėjimas, d) murmėjimas.

2. Nusižengimai, baudžiami broliu teismo: a) girtavimas, b) nesugyvenimas ir nedraugiškumas kitų brolių atžvilgiu, c) bailumas priešo akivaizdoje.

3. Nusižengimai, baudžiami karo lauko teismo: a) paslapties išdavimas priešui, b) įsakymų nevykdymas, c) užmigimas sargyboje ir tarnyboje, d) posto bei tarnybos vietos sauvališkas palikimas, e) sauvališkas pasišalinimas iš dalinio, f) neblaivumas einant tarnybos pareigas, g) plėšikavimas ir smurto veiksmai prieš moteris, h) viršininkų bei vadų įžeidimas žodžiu ir veiksmu, grasinant ginklu, i) ginklo pražudymas, j) pasidavimas nelaisvėn, k) sąmoningas dalinio nuotaikos drumstimas ir vanagų kurstymas tikslu pakenkti

dalinio moralei, 1) sąmoningas neteisingų žinių teikimas ir neteisėtas sąlygų sudarymas tikslu garantuoti sau asmenišką saugumą ir pakenkti bendram vanagų sąjūdžiui.

V. Lygtinis baudimas.

Sąmoningesnės drausmės išugdymui ir aukštos moralės auklėjimui leidžiamas lygtinis baudimas. Lygtinai gali būti baudžiama: a) už mažesnius nusikaltimus,

b) už didesnius nusikaltimus, kai neįžiūrima blogos valios.

Pastaba. Pasikartojus panašiam nusikaltimui, nusikaltėlis baudžiamas nelygtinai visu griežtumu, priskaitant ir buvusią lygtinę bausmę.

VI. Pažymėjimai.

Tikslas. Drausmės pakėlimui, pareigingumo skatinimui bei drąsos ir didvyriškumo išugdymui įvedamas atžymėjimas — moralinis atlyginimas pasižymėjusiems.

1. Už ka atžymima: a) už sąžiningą ir kruopštų pareigų ėjimą, b) už pasižymėjimą kautynėse, c) už specialių uždavinių įvykdymą, d) už kitus nuopelnus vanagų labui.

2. Kuo atžymima: a) pagyrimu žodžiu ir įsakyme, b) paaukštinimu pareigose.

3. Turi teise atžymėti: a) jaunesni vadai ir būrių vadai: pagyrimu žodžiu; b) kuopu vadai: 1/ pagyrimu žodžiu, 2/ paaukštinimu jaun[esniųjų] vadų pareigose, 3/ pristatymu rinktinės vadui pagyrimui įsakyme; c) rinktinių vadai: 1/ pagyrimu žodžiu ir įsakyme, 2/ paaukštinimu pareigose iki būrio vado imtinai.

/pas[irašė]/ Algimantas [be parašo] Apygardos Vadas /pas[irašė]/ Vilkas [be parašo]

Štabo Viršininkas

Aukštaitija, 1946. 3.23.

Nuorašas tikras Saulius, [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 13-14. Originalas. Mašinraštis.

¹³ Kampe įstrižai ranka padarytas įrašas.

12. Vytauto apygardos štabo instrukcija Nr. 1 1946 m. gegužės 12 d.

Nuorašas

Slaptas

LLA

3-čios Tvirtinu /pas[irašė]/ Algimantas [be parašo]

„Vytauto" Apygardos Apygardos Vadas

Štabas 1946. 5. 12.

Nr. 29. INSTRUKCIJA Nr. 1

[3-čiai „Tigro" rinktinei]¹⁴

Liečia: sanitarinio aprūpinimo organizavimą būriuose.

1. Kova dėl laisvės reikalauja aukų. Daug vanagų žūsta kautynių lauke, tačiau nemažas jų nuošimtis miršta tik dėl to, kad lengviau ar sunkiau sužeisti negauna laiku reikalingos medicinos pagalbos. Tokie faktai duoda mums ne tik fizinių, bet ir moralinių nuostolių. Kova su jais - sunki, tačiau būtina. Reikia dėti visas pastangas, kad sanitarinio aprūpinimo klausimas būtų sutvarkytas bent tiek, kad susirgęs arba sužeistas vanagas laiku gautų pirmąją pagalbą, būtų gydomas, apsaugotas nuo pavojų ir aprūpintas maistu. Tai kiekvieno sveiko vado ir vanago pareiga, kurios vengimas būtų lygus didžiausiam nusižengimui. Ši pareiga turi būti lygiai uždėta ir visuomenei. Nė vienas gydytojas, nė viena ligoninė ar vaistinė, nė vienas tautietis neturi teisės atsisakyti suteikti sužeistam vanagui medicinos pagalbą, aprūpinti vaistais bei kitomis reikalingomis medicinos priemonėmis ir duoti bet kokią kitą materialinę pagalbą.

2. Organizuojant sanitarinį aprūpinimą rinktinėse, pagrindu imti būrį, kuris yra pagrindinis kautynių dalinys, visada pasiruošęs gyventi ir veikti savistoviai.

3. Kiekvienas būrio vanagas visada turi turėti prie savęs bent vieną asmens tvarstį, turi mokėti juo pasinaudoti ir turi žinoti, kad asmens tvarstis reikalingas kiekvieno sužeidimo atveju apsaugoti žaizdą nuo užkrėtimo, todėl turi būti branginamas ir saugomas.

4. Lengviau ar sunkiau susirgusiam arba sužeistam vanagui pirmąją medicinos pagalbą suteikia sanitarai, kurių būryje turi būti 1-3.

5. Sanitarams apmokyti organizuoti sanitarų kursus. Kursų programa trumpa ir praktiška. Ją nustato rinktinės sanitarijos viršininkas. Apmokymui panaudoti medikus iš vanagų tarpo, trūkstant jų—patikimus iš visuomenės tarpo.

6. Kiekvienas būrys turi turėti sanitarinį krepšį, kuriame būtų bent minimumas reikalingiausių vaistų.

7. Susirgusiems arba sužeistiems vanagams būrys turi turėti parengęs kelias saugias slėptuves. Jos turi būti toliau nuo nuolatinės stovėjimo vietos. Jų įrengimu rūpinasi būrio vado pavaduotojas.

8. Sudėtingesniam ir komplikuotesniam gydymui, kurio nesugebėtų atlikti būrio sanitaras, kviesti gydytoją iš vanagų tarpo (sanitarijos puskarininkį, fel-cerį, kvalifikuotą gydytoją), jei tokio nebūtų-iš visuomenės tarpo (apylinkės, rajono, rinktinės), neatsisakant nuo jėgos panaudojimo.

9. Dėti visas pastangas, kad kiekvienas rajonas turėtų savo žinioje gydytoją, felčerį arba sanitarijos puskarininkį.

10. Sanitarinio turto ištekliais būrys apsirūpina pats: a/ pašalpų ir b/ rekvizicijos keliu. Susirgusio ar sužeisto vanago maistu ir kitkuo aprūpinimu rūpinasi būrio vado pavaduotojas (žiūr. „Aprūpinimo org[anizaciniuose] būriuose" instr[ukcija]).

11. Susirgusiais ar sužeistais štabo pareigūnais rūpinasi būrys tos apylinkės, kurioje randasi štabo darbovietė.

Pastaba. Šią instrukciją turi gauti kiekvienas būrys.

/pas[irašė]/ Žaltys [be parašo] Apygardos Sanitarijos

Aukštaitija, 1946. 3. 29. Viršininkas

Nuorašas tikras Saulius [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 15. Originalas. Mašinraštis.

¹⁴ Kampe įstrižai ranka padarytas įrašas.

13. Vytauto apygardos vadovybės atsišaukimas „Tautiečiai!^" 1946 m. birželio 15 d.

TAUTIEČIAI !

Praslinko šeši sunkios vergijos ir nepaliaujamos kovos dėl Tėvynės laisvės metai. Prieš mūsų akis stovi baisūs bolševikų 1940 metų Lietuvos nepriklausomybės išniekinimo, krašto apiplėšimo ir žiauriausi lietuvių žudymo bei kankinimo vaizdai, rudųjų okupantų per trejus metus padarytos skriaudos ir paskutinių dvejų metų antroji, dar žiauresnė bolševikų okupacija.

Lietuviai! Mūsų tautos kova dėl laisvės prieš nepalyginamai stipresnį priešą yra sunki, bet teisėta, garbinga ir šventa. Per šiuos šešis metus žuvusių mūsų tautiečių kraujas, nuskriaustų motinų ir našlaičių ašaros ir baisūs kankinių bei tremtinių vaitojimai įpareigoja mus tęsti šią kovą iki laimėjimo, kuriuo dabar, žengdami į septintuosius kovos metus, turime labiau pasitikėti, negu bet kada anksčiau. Vakarų demokratijos pasmerkė paskutinį tautų laisvės priešą - komunizmą amžinam pražuvimui. Jos stengiasi tarpusavy sudaryti glaudžią karinę sąjungą, kad, atėjus laikui, bendroje vadovybėje panaudotų vienodai apginkluotas ir apmokytas savo pajėgas ir tuo užtikrintų sau greitą pergalę fronte ir laisvę visoms pasaulio tautoms.

Tautiečiai! Dabar, kai visas pasaulis ir užsienio lietuviai tiek Europoje, tiek Amerikoje organizuojasi lemiamai kovos valandai, visų mūsų šventa pareiga sekti ir naikinti raudonuosius mūsų tautos interesų išdavikus ir išlaikyti partizaninės kovos paslaptis, nes vieninga visos tautos kova yra vienintelis kelias į laisvę ir laimėjimo laidas. Visas savo jėgas ir išteklius suneškime ant Tėvynės laisvės aukuro ir iš niūrių griuvėsių prikelsime nepriklausomą Lietuvą amžinam žydėjimui tikrosios demokratijos laisvėje!

Aukštaitija, LLA

1946.6. 15. „Vytauto" Apygardos V[adovybė]¹⁵

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 1. Originalas. Mašinraštis.

¹⁵ Sunykęs tekstas. Atitaisyta pagal kitus dokumentus.

14. Karo lauko teismo nuostatai 1946 m. birželio 28 d.

LLA Nuorašas

3-čios Slaptas

„Vytauto" Apygardos Štabas
Karo Lauko Teismo /KLT/

Nr. 35/33 1946 m. birželio 28 d.

Nuostatai / Galioja nuo 1946 m. liepos mėn. 1 d. /

3TR¹⁶

1. Prie kiekvienos LLA Rinktinės steigiamas Karo Lauko Teismas /KLT/. Atskiru atveju, Rinktinės Vadui įsakius, Karo Lauko Teismas sudaromas vienam kartui prie kuopos.

2. KL Teismui atiduoda Rinktinės Vadas už šiuos nusikaltimus: a/ paslapties išdavimą tiesioginiu ar netiesioginiu būdu,

b/žinių teikimą priešui tikslu pakenkti partizanų Sąjūdžiui,

c/ veiksmus, gresiančius lojalių Lietuvos piliečių saugumui, asmens bei turto neliečiamumui ir gyvybei,

d/ sąmoningą drumstimą dalinio nuotaikos ir kurstymą Vanagų tikslu pakenkti dalinio moralei,

e/ sąmoningą ar iš apsileidimo daromą įsakymo bei pareigų nevykdymą ar pastangas jiems išvengti,

f/ sąmoningus ar iš apsileidimo daromus kenkimo organizacijai veiksmus,

g/ užmigimą sargyboje ar tarnyboje,

h/ posto bei tarnybos vietos sauvališką palikimą,

i/ sauvališką pasišalinimą iš dalinio,

j/ neblaivumą einant tarnybos pareigas,

k/ plėšikavimą ir smurto veiksmus prieš moteris,

1/ viršininko įžeidimą žodžiu, raštu, gestu ar veiksmu, grasymu viršininkui ginklu,

m/ pasidavimą nelaisvėn,

n/pasikartojančius stambius nusižengimus drausmėje.

3. KLT Sudėtis:

a/ sprendžiant Vanagų, OS Narių ir kitų asmenų bylas: pirmininkas- Vyr. Vadas, nariai - vienas Vyr. Vadas,

“ vienas jaunesnysis Vadas,

“ vienas Vanagas,

b/ sprendžiant jaunesniųjų Vadų ir jaun[esniųjų] OS Vadų bylas: pirmininkas— Vyr. Vadas, nariai — vienas Vyr. Vadas ir “ du jaunesnieji Vadai,

e/ sprendžiant Vyr. Vadų ir jiems tolygių OS Viršininkų bylas: pirmininkas- Vyr. Vadas, nariai - trys Vyr. Vadai.

4. KLT Sprendimai: a/ išteisinimas,

b/ mirties bausmė.

KLT Sprendimus tvirtina Rinktinės Vadas.

5. Štabai, atskiros kuopos ir būriai KLT bylų atžvilgiu Vadų įsakymais priskiriami prie atitinkamų KLT

6. Nuo šių nuostatų išleidimo dienos Rinktinių Štabams ir daliniams nebesivadovauti anksčiau Apygardos išleistais nurodymais, kiek jie liečia Karo Lauko Teismus.

/pas[irašė]/ Algimantas [be parašo] Apygardos Vadas

/pas[irašė]/ Girinis [be parašo]

Organizacinio Sektoriaus Viršininkas

Nuorašas tikras Valys [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 4,1. 1. Originalas. Mašinraštis.

¹⁶ Ranka prirašytas užrašas.

15. Priedai Nr. 1-7 prie instrukcijos Nr. 35/36: veikimo sektoriaus organizavimo schemos

1946 m. birželio 30 d.

3TR Priedas Nr. 1 prie instrukcijos

Nr. 35/36 VS 1946 m. birželio mėn. 30 d.

Apskrities VS organizacijos schema

Priedas Nr. 2 prie instrukcijos Nr. 35/36 VS 1946 m. birželio mėn. 30 d.

Rajono VS organizavimo schema

Priedas Nr. 3 prie instrukcijos Nr. 35/36 VS 1946 m. birželio mėn. 30 d.

Apylinkės VS organizavimo schema

Priedas Nr. 4 prie instrukcijos Nr. 35/36 VS 1946 m. birželio mėn. 30 d.

Kautynių trejetuko, penketuko, diversantų dalinėlio ir specialiems uždaviniams] atlikti kautynių dalinėlių organizavimo schema

Priedas Nr. 5 prie instrukcijos Nr. 35/36 VS 1946 m. birželio mėn. 30 d.

Vanagų kuopos organizavimo schema

Priedas Nr. 6 prie instrukcijos Nr. 35/36 VS 1946 m. birželio mėn. 30 d

Vanagų būrio organizavimo schema

Pastaba. Būrį sudaro 3 skyriai. Vanagų sk. 20-30.

Priedas Nr. 7 prie instrukcijos Nr. 35/36 VS 1946 m. birželio mėn. 30 d

Vanagų skyriaus organizavimo schema

Pastaba. Skyrių sudaro a) ugnies ir b) manevrinė grupės. Skyriuje vanagų skaič[ius]

6-9.

[be parašo]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 23-24. Originalas. Rankraštis.

16. Vytauto apygardos štabo įsakymas apygardai Nr. 9

1946 m. birželio 30 d.

Nuorašas

LLA Slaptas Org.

3-čios

„Vytauto" Apygardos Įsakymas Apygardai Nr. 9 Štabas

Nr. 35/42 Aukštaitija, 1946 m. birželio mėn. 30 d.

3TR¹⁷

§ 1.

Saldutiškio valsčiaus rajoną nuo š. m. liepos mėn. 1 d. laikinai priskiriu prie 1-mos „Liūto" Rinktinės. 3-čios „Tigro" ir 1-mos „Liūto" Rinktinių Vadams įsakau to rajono perdavimą ir perėmimą atlikti dokumentaliai. 1 -mos „Liūto" Rinktinės Vadui gerai susipažinti su to rajono veikla ir skubiai perduoti to rajono VS Vadams bei OS Viršininkams reikalingus nurodymus tolimesnei veiklai.

/pas[irašė]/ Algimantas [be parašo] Apygardos Vadas /pas[irašė]/ Girinis [be parašo]

Organizacinio Sektoriaus Viršininkas Nuorašas tikras Valys [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 3. Originalas. Mašinraštis.

¹⁷ Kampe įstrižai ranka padarytas įrašas.

17. Vytauto apygardos vadovybės atsišaukimas „Mirtis Tėvynės išdavikams!^"

1946 m. liepos 1 d.

Mirtis Tėvynės išdavikams!¹⁸

¹⁸ Tekstas parašytas puslankiu. Po juo yra piešinys.

Žiaurios raudonųjų, rudųjų ir vėl raudonųjų šešių su viršum metų okupacijos laikotarpis iš lietuvių tautos pareikalavo daug aukų, kančių ir pastangų. Tėvynė daug kartų išbandė savo vaikų ištikimybę. Tuo pačiu metu, kai daugelis tautiečių žuvo garbingoj kovoj prieš ruduosius ir raudonuosius okupantus dėl Tėvynės laisvės, gindami pagrindines lietuvio tautines, religines ir socialines teises, atsirado ir tokių, kurie išdavė mūsų tautos interesus ir, naudodamiesi krašto nelaimėmis, iš asmeniško keršto, už markes ar rublius nuėjo tarnauti priešui lietuvių žudikais, šnipais ir išdavikais.

Lietuvių tauta jau seniai pasmerkė savo išgamas amžinam prakeikimui. Krašto jaunimas - partizanai, tvirčiausias mūsų tautos elementas, stojo kovon prieš šiuos slibinus, žmonėmis gyvenančius, ir kovos tol, kol bus atstatyta laisva, nepriklausoma, krikščioniškos dorovės ir socialinio teisingumo dėsniais tvarkoma demokratinė Lietuva. Kas išduoda laisvės kovotoją kalėjimui ir mirčiai arba lietuvišką šeimą išvežimui iš gimtosios žemės, tas nevertas, kad ši žemė j į nešiotų. Kas išduoda nuo okupantų akių slepiamą lietuvio turtą, tam nevalia gadinti lietuvišką duoną. Perspėjame išgamas - kas trukdys lietuvių tautos ir viso pasaulio vedamą kovą dėl demokratinės laisvės, tuos bausime ir šalinsime, ir kviečiame padoriąją visuomenę padėti partizanams išrauti piktžoles iš gero vaisiaus dirvos.

Aukštaitija, LLA

1946.7. 1. „Vytauto" Apygardos Vadovybė

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 2. Originalas. Mašinraštis.

18. Vytauto apygardos vadovybės atsišaukimas „Šalin banditizmas!“ 1946 m. liepos 4 d.

Šalin banditizmas!¹³²

Tvirčiausias mūsų tautos elementas - Lietuvos jaunimas veda partizaninę kovą dėl laisvos, nepriklausomos, krikščioniškos dorovės ir socialinio teisingumo dėsniais tvarkomos demokratinės Lietuvos atstatymo. Esant reikalui, griežtai laikydamiesi nustatytos tvarkos, lietuviai partizanai teisėtai rekvizuoja šiai kovai būtinai reikalingus daiktus bei priemones taip pat ir iš nenusikaltusių tautos interesams tautiečių. Tačiau atsiranda blogos valios asmenų, dažnai nepriklausančių partizanų organizacijai ir gyvenančių legaliai, kurie šį sunkų mūsų tautai momentą išnaudoja savo asmeniškiems reikalams ir sauvališkai šeimininkauja po ūkininkų tvartus, klojimus bei aruodus ir lietuvaičių skrynias. Dažnai tokie plėšikai ir vagys veikia partizanų ir net štabų vardu ir tuo žemina lietuvio partizano vardą visuomenės tarpe. Okupacinė tarybinė valdžia ne tik nekovoja su banditizmu, bet dar stengiasi šiuos kriminalinius nusikaltėlius išnaudoti savo reikalams partizanų kovos dėl Tėvynės laisvės išdavikais arba įtraukti į Kremliaus budelių NKVD bernų - lietuviškųjų išgamų istrebitelių gaujas, kurios pačios per savo siautėjimus ir kratas dieną vagia, o naktį plėšia nekaltų lietuvių turtą. Dėl to įspėjame vagis ir plėšikus, kad juos, kaip kriminalinius nusikaltėlius ir gyvybinių mūsų tautos interesų išdavikus, baudėme ir bausime, ir kviečiame visus dorus lietuvius padėti partizanams išrauti šias piktžoles iš gero vaisiaus dirvos.

Aukštaitija, LLA

1946. 7. 4. „Vytauto" Apygardos Vadovybė

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 3. Originalas. Mašinraštis.

¹³² Tekstas parašytas puslankiu. Po juo yra piešinys.

19. Vytauto apygardos vadovybės atsišaukimas „Šalin plepumas!" 1946 m. liepos 5 d.

Šalin plepumas!¹³³

Lietuviai partizanai veda žūtbūtinę kovą dėl laisvos, nepriklausomos, krikščioniškos dorovės ir socialinio teisingumo dėsniais tvarkomos demokratinės Lietuvos atstatymo. Šiai kovai pritaria ir ją remia visa lietuvių tauta. Dėl to šios kovos išdavikai, NKVD šnipai ir agentai griežčiausiai baudžiami kaip Tėvynės ir gyvybinių mūsų tautos interesų išdavikai.

Dažnai išdavimas įvyksta nesąmoningai, be blogos valios. Šmeižėjų ir gandonešių skleidžiamos ir platinamos žinios, gandai bei šmeižtai apie partizanų organizaciją ir atskirus laisvės kovotojus pasiekia NKVD agentų ausis ir padeda jiems išaiškinti atskirus asmenis, šeimas ir kartais net plačios apylinkės partizanų organizaciją. Dėl to griežtai įspėjame visuomenę: vieną kartą ant visados turi pranykti bet kokios kalbos apie partizanų pasirodymą toje ar kitoje vietovėje, apie atskirus partizanus, jų rėmėjus, ryšininkus bei kitus laisvės kovotojus ir apie nekaltų lietuvių slepiamą nuo raudonųjų okupantų turtą. Į klausimus apie tai turi būti atsakoma: nežinau, nemačiau, negirdėjau. Kas savo palaidu liežuviu pastos kelią į laisvę, užtraukdamas mirtį ar kančias kovojantiems broliams, tuos be jokio pasigailėjimo bausime kaip Tėvynės išdavikus. Tik vieninga visos tautos kova, sąžiningai išlaikant visas paslaptis, išves mus į laisvą ir žydinčią Lietuvą.

Aukštaitija, LLA

1946. 7. 5. „Vytauto" Apygardos Vadovy[bė]¹³⁴

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 4. Originalas. Mašinraštis.

¹³³ Tekstas parašytas puslankiu. Po juo yra piešinys.

¹³⁴ Sunykęs tekstas.

20. Vytauto apygardos vadovybės atsišaukimas „Naujos NKVD klastos^"

1946 m. liepos 13 d.

NAUJOS NKVD KLASTOS Partizanų organizacijai ir atskirų asmenų veiklai susekti ir išaiškinti raudonieji teroristai pradėjo naudoti judošišką klastą. Jie persirengia lietuviškomis bei vokiškomis uniformomis, užsideda partizanų naudoj amus ženklus - trispalvį trikampį ir vytį ir, užėję pas ryšių su partizanais palaikymu įtariamą lietuvį, apsimeta partizanais, keikia savo tarybinę santvarką ir laukia, kol pilietis pritars. Kartais vaizduoja paklydusius, po kautynių išblaškytus, sužeistus ir ryšio neturinčius partizanus ir, išvardindami išduotų partizanų ryšininkų ir kitų laisvės kovotojų slapyvardes bei įtariamų pavardes, prašo nurodyti ryšį su jais arba su vietos partizanų daliniu. Pasitaiko atsitikimų, kad persirengę enkavedistai naktį įsilaužia pas įtariamą ūkininką, apkaltina jį komunistu bei išdaviku, konfiskuoja jo turtą ir gąsdina sušaudymu. Kartais apkaltintą asmenį raudonieji žudikai nuveda užrištomis akimis į iš anksto paruoštą bunkerį, papuoštą kryžium, šventųjų ir tautiniais paveikslais, kur uniformuoti su Lietuvos karininkų ženklais enkavedistai vaizduoja partizanų štabą ir tardo atvestąjį, norėdami, kad neteisingai apkaltintas pilietis imtų teisintis ir pasakotų apie savo santykius ir turimą ryšį su partizanais. Kas apsigauna ir išplepa paslaptis, tas pražūva pats ir pražudo kitus. Dėl to įspėjame visuomenę ir visus dorus lietuvius nepažįstamiems ginkluotiems asmenims nieko nepasakokite apie partizanus ir apie savo santykius su jais. Visuomet atsiminkite, kad lietuviai partizanai tarpusavyje turi glaudų ryšį ir niekuomet neapkaltins Tėvynės išdavimu nekalto, o juo labiau partizanus remiančio ir su jais palaikančio ryšį, suprantančio vedamos kovos dėl Tėvynės laisvės būtinumą tautiečio.

Aukštaitija, LLA

1946. 7 13. „Vytauto" Apygardos Vadovybė

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 5. Originalas. Mašinraštis.

21. Vytauto apygardos štabo raštas Rokui

1946 m. liepos 15 d.

LLA

3-čios

„Vytauto" Apygardos L[ei]t[e]n[antui] Rokui

Štabas 1946. 7. 15.

Nr. 25/[15.]¹³⁵ Siunčiu Tamstai skelbimų „Mirtis Tėvynės išdavikams" (3V—

3T-R) 75 egz. (išduoti pagal reikalą Tamstos vadovaujamų mirties bausmes vykdančių būrių vadams), atsišaukimo „Tautiečiai" 20 egz. (platinti per rankas visuomenės tarpe), įspėjimų „Mirtis Tėvynės išdavikams", „Šalin banditizmas" ir „Šalin plepumas" po 30 egz. (platinti viešai išklijuojant, ypač apylinkėse po mirties bausmės už atitinkamą nusikaltimą įvykdymo) ir pranešimo „Naujos NKVD klastos" 20 egz. (platinti per rankas patikimų lietuvių tarpe).

Kadangi Tamstai apygardos leidžiama spauda ir ateityje bus nuolatos siuntinėjama, prašau sutvarkyti ryšį su Saroka ir apie tai pranešti apygardos spaudos-švietimo skyriui.

[parašas neįskaitomas] Spaudos-Švietimo Sk[yriaus]

Viršininkas

LYA, f. K-5, ap. 5. b. 73,1. 1. Originalas. Mašinraštis.

¹³⁵ Prirašyta ranka.

22. Lietuvos laisvės armijos Rytų grupės įsakymas Nr. 1 1946 m. rugsėjo 15 d.

Lietuvos Laisvės Armija „Rytų Grupė" Įsakymas Nr. 1

1 §. Atsiradus įvairiems nesutarimams tarp partizanų ir būrio vado Svajūno įsakau: nuo šių metų rugsėjo mėn. 15 d. būrio vado pareigas eiti part[izanui] Pušynui. Jo pavaduotoju skiriu partizaną Sakalą. Part[izanui] Svajūnui iki atskiro parėdymo eiti eilinio partizano pareigas.

2 §. Būrio vadas Pušynas sutvarko partizanus taip, kad gautųsi kautynių skyrius.

3 §. Nuo šio įsakymo gavimo dienos statyti sargybą stovyklos apsaugai nuo tamsos iki tamsos. Nakties metu galima būti be sargybos, jeigu nejaučiamas ypatingas pavojus.

Sargybos nebuvimas yra didelis partizanų nedrausmingumas ir apsileidimas. Už šį prasižengimą bus baudžiami ir vadai, ir eiliniai, nes žinome, kokia nelaimė įvyko Antanų miškuose 1944 m. gruodžio mėn. 31 d. tik dėl apsileidimo ir nedrausmingumo. Tas įvykis sukrėtė ne tik partizanus, bet giliu liūdesiu užgulė visą Rytų Lietuvą. Kad išvengti panašaus pasikartojimo — imtis visų atsargumo priemonių pirmon eilėn išstatant sargybą.

Nenorinčius nešti sargybos prašau pranešti man.

4 §. Ekspedicijoms vadovauja „Sakalas", kadangi part[izanas] Pušynas dėl senyvo amžiaus žygiuose tolimuose nedalyvauja. Einant į žygį išsiųsti 2 žmones 15-20 metrų prieky, paskui eina tas, kurs vadovauja, už 5 metrų eina kulkosvaidininkas, toliau žmonės, išretėję per 3-5 metrus. Laike

rekvizicijų turėti sargybas iš pavojingiausių krypčių. Tiek žygių, tiek laike rekvizicijų prisilaikyti kuo didžiausio atsargumo, nes padidėjo enkavedistų siautimas ne tik pamiškėse, bet galimos pasalos ir pačiame miške, ypač prie tų linijų kuriomis vyksta didžiausias judėjimas.

5 §. Kiek galima maskuoti pėdsakus.

Kas šių nurodymų nevykdys - pranešti man.

6 §. Vokietį „Artileristą" įspėju: jeigu dar kartą pakels ranką prieš lietuvį (mušė part[izaną] Svajūną), bus nubaustas pačiu didžiausiu griežtumu.

Reikia atsiminti, kad vokiečiai yra toki pat priešai, kaip ir rusai. Jų okupacijos metu mes patyrėme didelius nuostolius žmonėmis bei įvairia medžiaga ar turtu. Lietuvos atžvilgiu tiek Vokietija, tiek Sovietų Rusija turi tą patį tikslą: sunaikinti lietuvių tautą kad neliktų vardo „Lietuva". Todėl vokiečiai „Artileristas" ir „Jupas" nėra mūsų draugai ir neturi su mumis lygių teisių, o juo labiau mušti, nes pakankamai prišaudė ir pridaužė nekaltų lietuvių vokiečių okupacijos metu. Mes juos į savo ta[rpą]¹³⁶ priėmėme gera valia, todėl jie turi tuo yp[ati]¹³⁷ngai džiaugtis ir būti kiekvienam lietuv[iui]¹³⁸ [par]¹³⁹ tizanui paklusnūs. Už nepaklu[snumą]¹⁴⁰ galima bausti tuo pačiu būdu, kaip mus baudė vokiečiai: mušti lazda...

7 §. Visiems partizanams, kurie dalyvavo šiame įvykyje ir nesu-draudė „Artileristo", reiškiu viešą papeikimą. Reikia žinoti, kad lietuviai kilusius ginčus savo tarpe gali išspręsti be vokiečių pagalbos.

8 §. Šį įsakymą perskaityti ir išaiškinti visiems partizanams. Taip pat perskaityti ir vokiečiams ir juos įspėti.

Rokas [parašas] „Rytų Grupės" Vadas 1946 met[ai] rugsėjo mėn. 15 d.

Antanų miškas

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 13,1. 1-5. Originalas. Rankraštis.

¹³⁶ Sunykęs žodis.

¹³⁷ Sunykęs žodis.

¹³⁸ Sunykęs žodis.

¹³⁹ Sunykęs žodis.

¹⁴⁰ Sunykęs žodis.

23. Vytauto apygardos vado Algimanto paskyrimo raštas Rokui

1946 m. rugsėjo 30 d.

Slaptas

LLA

3-čios Kam Rokui

„Vytauto" Apygardos B ū s t i n ė

1946. 9. 30. Paskyrimo raštas

Nr. 53

Tamstai sutikus, nuo š. m. spalių mėn. 1 d. esate paskirtas 3-čios „Tigro" Rinktinės Vadu.

Algimantas [parašas] Apygardos Vadas Viršila [parašas]

Apygardos Adjutantas

LYA, f. K-5, ap. 5. b. 79,1. 64. Originalas. Mašinraštis.

24. Tigro rinktinės Organizacinio skyriaus viršininko Švyturio įsakymas Nr. 5

1946 m. spalio 15 d.

LLA 3-čios „Tigro" Rinktinės Organiz[acinio] sk[yriaus] Viršininko Įsakymas Nr. 5

Nuo šių metų spalių mėn. 15 d. p[artizaną] Jaunių skiriu 4-to rajono vadu ir nuo šios dienos įsakau eiti savo pareigas.

Švyturys [parašas] Organiz[acinio] sk[yriaus] Viršininkas 1946 m. spalių mėn. 15 d.²⁸

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 2. Originalas. Mašinraštis.

²⁸ Pabrauktose vietose įrašas padarytas ranka.

25. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 10

1946 m. spalio 20 d.

Nuorašas

Slaptas

LLA 3-čios

„Tigro" Rinktinės Įsakymas Rinktinei Nr. 10 /OS/

Štabas

Nr. 9 Ežerėnai, 1946 m. spalio mėn. 20 d.

Rikiuotės sritis

§ 1.

Nuo š. m. spalio mėn. 25 d. 3-čios „Tigro“ Rinktinės 2-tro rajono Organizacinio Sektoriaus Viršininku skiriu Kovą.

Pagrindas. 1946. X. 15 paskyrimo raštas Nr. 7.

§2.

Nuo š. m. spalio mėn. 25 d. 3-čios „Tigro" Rinktinės 3-čio rajono Organizacinio Sektoriaus Viršininku skiriu Vasarį.

Pagrindas. 1946. X. 15 paskyrimo raštas Nr. 8.

/pas[irašė]/ [be parašo] Rinktinės Vadas Švyturys [parašas]

/pas[irašė]/ Švyturys Rinktinės OS Viršininkas

Šio įsakymo išspausdinta ..........................................................4 egz.

Iš jų gauna: a/ Apygardos Štabas..............................................1 egz.

b/ Rajonų OS Viršininkai........................................2 egz.

c/ Lieka Štabe.......................................................1 egz.

Nuorašas tikras Baravykas [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 3. Originalas. Mašinraštis.

TIGRO RINKTINĖS DOKUMENTAI.
1946 m. spalio mėn. - 1948 m. rugpjūčio mėn.

26. Tigro rinktinės Organizacinio skyriaus viršininko Švyturio įsakymas Nr. 11

1946 m. spalio 25 d.

LLA 3-čios „Tigro“ Rinktinės Organiz[acinio] sk[yriaus] Viršininko Įsakymas Nr. 11 Nuo šių metų spalių mėn. 25 d. p[artizaną] Aušrūną skiriu 8-to rajono vadu ir nuo šios dienos įsakau eiti savo pareigas.

Švyturys [parašas]

Organiz[acinio] sk[yriaus] Viršininkas

1946 m. spalių mėn. 25 d.²⁹

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 4. Originalas. Mašinraštis.

²⁹ Pabrauktose vietose įrašas padarytas ranka.

27. Vytauto apygardos štabo įsakymas apygardai Nr. 15

1946 m. lapkričio 30 d.

LLA 3-čios „Vytauto“ Apygardos Štabas Nr. 54

p[artizanui] Rokui³⁰

Nuorašas Slaptas - Org.

Įsakymas Apygardai Nr. 15 Aukštaitija, 1946 m. lapkričio mėn. 30 d. Rikiuotės sritis § 2.

Nuo š. m. spalių mėn. 1 d. 3-čios „Tigro“ Rinktinės Vadu skiriu Roką. Pagrindas. 1946. 9. 30 paskyrimo raštas Nr. 53.

§ 4.

3-čios „Tigro“ Rinktinės Vadui Rokui skubiai vykti į būstinę ir pradėti eiti pareigas. Apie tai pranešti man atskiru raportu.

/pas[irašė]/ Algimantas [be parašo] Apygardos Vadas /pas[irašė]/ Virpša [be parašo]

Apygardos Adjutantas Nuorašas tikras Saulius [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 8. Originalas. Mašinraštis.

³⁰ Kampe įstrižai ranka padarytas įrašas.

28. Vytauto apygardos štabo įsakymas apygardai Nr. 15

1946 m. lapkričio 30 d.

Nuorašas

LLA Slaptas - Org.

3-čios Įsakymas Apygardai Nr. 15

„Vytauto" Apygardos

Štabas Aukštaitija, 1946 m. lapkričio mėn. 30 d.

Nr. 54

Rikiuotės sritis

3-čiai „Tigro" rinktinei³¹ § 1.

3-čios „Tigro" Rinktinės Vadas Karijotas, jam pačiam prašant, nuo š. m. spalių mėn. 1 d. iš einamų pareigų atleidžiamas.

Pagrindas. Rinktinės Vado Karijoto 1946. 9. 5 raportas.

§2.

Nuo š. m. spalių mėn. 1 d. 3-čios „Tigro" Rinktinės Vadu skiriu Roką. Pagrindas. 1946. 9. 30 paskyrimo raštas Nr. 53.

§ 3.

3-čios „Tigro" Rinktinės Vadui Karijotui perduoti rinktinę su visomis turimomis štabo techniškomis priemonėmis ir dokumentais naujam Rinktinės Vadui Rokui. Rinktinės perdavimą-perėmimą atlikti pagal aktą, kurio 1 egz. atsiųsti Apygardos Štabui. Apie rinktinės perdavimą-perėmimą pranešti man raportais.

§4.

3-čios „Tigro" Rinktinės Vadui Rokui skubiai vykti [būstinę ir pradėti eiti pareigas. Apie tai pranešti man atskiru raportu.

/pas[irašė]/ Algimantas [be parašo]

Apygardos Vadas

/pas[irašė] Virpša [be parašo] Apygardos Adjutantas Nuorašas tikras Saulius [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 9. Originalas. Mašinraštis.

29. Vytauto apygardos vado Algimanto raštas Tigro rinktinės vadui Rokui

1946 m. lapkričio 30 d.

Slaptas

LLA

3-čios 3-čios „Tigro“ Rinktinės Vadui Rokui

„Vytauto" Apygardos Būstinė 1946. 11. 30.

Nr. 55 Skirdamas Rinktinės Vadu, tikiuosi, kad Tamsta neapvilsite Apygardos Vadovybės nei to krašto visuomenės, kuri reikalinga jai atsidavusio vado. Be to, įpareigoju Tamstą laikytis šių nurodymų:

1. „Tigro“ rinktinę laikinai sudaro Švenčionių ir Svierių apskritys.

2. Abiejose apskrityse veikiantieji partizanų kautynių daliniai sudaro vieną junginį.

3. Dėti pastangas padaryti atskiros rinktinės užuomazgai Svierių apskrityje.

4. Daryti žygių susirišti su Baltgudijos ir Lenkijos partizanais; derybų jokių nevesti - sudarius ryšį, pranešti Apygardos Vadovybei ir laukti tolimesnių nurodymų tuo reikalu.

5. Sutvarkyti pastovius ryšius su Apygardos Štabu: turėti pagrindinius ryšininkus, kurie svarbesniais atvejais palaikytų tiesioginį ryšį; be to, turėti mažiausiai 2 patikimus asmenis, kurie išimtiniais atvejais galėtų atstovauti rinktinę (tokie asmenys turėtų būti tikri lietuviai, inteligentai, visapusiškai patikimi, prijaučią Partizanų Sąjūdžiui, ištikimi LLA programai ir priėmę LLA priesaiką).

6. Susirašinėjimą su Apygardos Štabu vykdyti griežtai prisilaikant nurodyto šifro; šifrui desišifravus, tuojau pranešti.

7. Susirišti su kaimyninėmis veikiančiomis rinktinėmis.

Algimantas [parašas] Apygardos vadas

LYA, f. K-5, ap. 5. b. 73, 1. 2. Originalas. Mašinraštis.

30. Tigro rinktinės organizacinio sektoriaus viršininko Švyturio paskyrimo raštas Šilui

1947 m. kovo 10 d.

Slaptas

LLA 3-čios „Tigro“ Rinktinės

Būstinė Šilui

Nr. 27 Paskyrimo raštas

Nuo š. m. kovo mėn. 1 d. laikinai esate paskirtas 3-čios „Tigro" Rinktinės 4-to VS rajono 1-mos grupės vadu, kol Tamstos grupė bus įjungta į skyrių bei būrių sudėtį. Apie tai bus pranešta atskiru raštu. Į grupę įeina sekantieji vanagai:

1. Šilas grupės vadas

2. Jovaras “ v[a]n[a]g[as]

3. Bolševikas

4. Pakalnis

Švyturys [parašas] Rinktinės OS viršininkas

Ežerėnai, 1947. III. 10.

LYA, f. K-5, ap. 5. b. 79,1. 3. Originalas. Mašinraštis.

31. Tigro rinktinės organizacinio sektoriaus viršininko Švyturio paskyrimo raštas Gyliui

1947 m. kovo 10 d.

Slaptas

LLA 3-čios „Tigro" Rinktinės Gyliui

Būstinė Paskyrimo raštas

Nr. 28 Nuo š. m. kovo mėn. 1 d. laikinai esate paskirtas 3-čios „Tigro" Rinktinės 5-to VS rajono 1-mos grupės vadu, kol Tamstos grupė bus įjungta į skyrių bei būrių sudėtį. Apie tai bus pranešta atskiru raštu. Į grupę įeina sekantieji vanagai:

1. Gylys grupės vadas

2. Strazdas “ v[a]n[a]g[as]

3. Šarūnas

4. Genys

5. Žalgiris

6. Ūsas

Ežerėnai, 1947. III. 10.¹⁴¹ LYA, f. K-5, ap. 5. b. 79,1. 4. Originalas. Mašinraštis.

Švyturys [parašas] Rinktinės OS viršininkas

¹⁴¹ Mėnuo ir diena prirašyti ranka.

32. Tigro rinktinės organizacinio sektoriaus viršininko Švyturio paskyrimo raštas Gintautui

1947 m. kovo 10 d.

Slaptas

LLA 3-čios „Tigro" Rinktinės Būstinė Nr. 29

Gintautui

Paskyrimo raštas Nuo š. m. kovo mėn. 1 d. laikinai esate paskirtas 3-čios „Tigro“ Rinktinės 7-to rajono VS 1-mos grupės vadu, kol Tamstos grupė bus įjungta į skyrių bei būrių sudėtį. Apie tai bus pranešta atskiru raštu. Į grupę įeina sekantieji vanagai:

1.	Gintautas
2.	Zubras
3.	Naujalis
4.	Žiogas
5.	Bautrius
6.	Pilypavičius
7.	Pilypas
8.	Poškus
9.	Šermukšnis
10.	Lazdynas
11.	Gaidys
12.	Barzdėnas
13.	Jūraitis

grupės vadas

v[a]n[a]g[as]

Ežerėnai, 1947. 3. 10.

LYA, f. K-5, ap. 5. b. 79,1. 5. Originalas. Mašinraštis.

Švyturys [parašas] Rinktinės OS viršininkas

33. Tigro rinktinės organizacinio sektoriaus viršininko Švyturio paskyrimo raštas Briedžiui

1947 m. kovo 10 d.

Slaptas

LLA 3-čios

„Tigro" Rinktinės Briedžiui

Būstinė

Nr. 30 Paskyrimo raštas

Nuo š. m. kovo mėn. 1 d. laikinai esate paskirtas 3-čios „Tigro" Rinktinės 7-to rajono VS 2-tros grupės vadu, kol Tamstos grupė bus įjungta į skyrių bei būrių sudėtį. Apie tai bus pranešta atskiru raštu. Į grupę įeina sekantieji vanagai:

1.	Briedis
2.	Pušynas
3.	Perkūnas
4.	Kariūnas
5.	Liūtas
6.	Mikasiukas
7.	Jupas
8.	Ąžuolas
9.	Žvainys
10.	Strazdas
11.	Gulbis
12.	Sakalas
13.	Artileristas
14.	Aušra
15.	Gegužė
16.	Žibutė

grupės vadas

v[a]n[a]g[as]

Švyturys [parašas] Rinktinės OS viršininkas

Ežerėnai, 1947. 3. 10.

LYA, f. K-5, ap. 5. b. 79,1. 6. Originalas. Mašinraštis.

34. Tigro rinktinės organizacinio sektoriaus viršininko Švyturio paskyrimo raštas Žilvičiui

1947 m. kovo 10 d.

Slaptas

LLA 3-čios „Tigro" Rinktinės Žilvičiui

Būstinė

Nr. 31 Paskyrimo raštas

Nuo š. m. kovo mėn. 1 d. laikinai esate paskirtas 3-čios „Tigro" Rinktinės 8-to rajono VS 1-mos grupės vadu, kol Tamstos grupė bus įjungta į skyrių bei būrių sudėtį. Apie tai bus pranešta atskiru raštu. Į grupę įeina sekantieji vanagai:

grupės vadas

1. Žilvitis

2. Norkaitis

3. Dagilis

4. Staniulis

v[a]n[a]g[as]

Švyturys [parašas] Rinktinės OS viršininkas

Ežerėnai, 1947. 3. 10.

LYA, f. K-5, ap. 5. b. 79,1. 7. Originalas. Mašinraštis.

35. Lietuvos Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio komiteto direktyvinis biuletenis

1947 m. kovo 16 d.

Griežtai konspiratyviai

LIETUVOS BDPS KOMITETO
DIREKTYVINIS BIULETENIS

1947 m. kovo mėn. 16 d.

A.    Liečia: 1.Mūsų kova.
                            2.Mūsų    kovos —mūsų rezistencijos keliai, būdai ir priemonės.
                            3.Kovų    dienos bėgamieji reikalai.

B. Žinoti ir vadovautis:

1 .Visiems BDPS padaliniams ir filialams.

2. VGP Štabui.

3. Lietuvos LK—GP Apygardų Vadams.

4. Svarbesnieji bruožai kiekvienam mūsų kovos - mūsų Sąjūdžio dalyviui.

1. Mūsų kova. — Prieš septynerius metus gūdi ir žiauri vergovės naktis užgniaužė mūsų Lietuvos Laisvės dieną ir be pertraukos slegia mūsų krūtines iki dabar. Toje vergovės naktyje vienas tironas buvo keičiamas kitu, o šį antrąjį vėl pakeitė pirmasis, kuris, kartotinai sugrįžęs į mūsų vieškelius ir laukus, dar karo degėsiams besmilkstant, ėmėsi klaikiuoju slogučiu vėl mus slėgti, naikinti, dusinti, nepalikdamas ramybėje gyvųjų nė mirusiųjų. Tai klaiki, siaubinga vergovės naktis. Tokios dar nėra buvę Lietuvos istorijoje. Tai primestinė, falsifikatais pridengta, iškamšomis ir pastumdėliais prisotinta, pamynusi visokią teisę, teisingumą ir žmoniškumą planingai migdo letargo miegu ir mes vaitojame toje gūdžioje nedalioje. Bet tai kas, kad mūsų akys pristigo ašarų, tai kas, kad skruostus jau vilgo kraujo lašai, tai kas, kad širdis plyšta iš skausmo ir kančios smaugia mūsų viltį. Tai kas, kad visa Lietuva susigūžusi prie samanoto Pakelių Rūpintojėlio raudas į maldas pina, o eilės retėja ir retėja. Kraujas lietuvio gyslose neužšalo toje speigų žiemoje ir Lietuva - dar gyva ir bus gyva, nes „temiršta tik tie idealai, už kuriuos niekas nemiršta". Mes mūsų Lietuvą kaip pelikanai girdome savo krūtinės krauju, o plauname jos vargų dulkes savo kovų prakaitu ir našlaičių ašaromis ir tikime, kad „vienok gi kada atsibus Lietuva, negi veltui tiek iškentėjo?"

Mūsų kova, prasidėjusi prieš septynerius metus, be pertraukos vyko ir vyksta iki šiandien ir ji vyks tol, kol trūks vergijos pančiai, kol išauš Laisvės Rytas ar užšals paskutinis lietuvio - laisvės kovotojo kraujas ir žus paskutinis lietuvis.

Nūdienė mūsų kova yra organiškas laisvės kovų tęsinys. Nūdienė mūsų kova yra pats žiaurusis, pats sopulingasis etapas mūsų kovų Kalvarijoje. Kad tai tiesa, žino kiekvienas, kas pats išgyvena tėvų, brolių, draugų netekimą kas pats savo akimis matė išniekintus brolių lavonus, kas pats gyvena amžino klajūno -persekiojamo, gainiojamo, gaudomo žvėrelio dienas ir likimą kas nustojo visko, išskyrus gyvenimą vergovės košmare.

Mūsų kovos gretos spontaniškai, savaime ėmė tirštėti, savaime ėmė glaustis kovojanti krūtinė prie krūtinės, savaime ėmė žengti koja prie kojos kovų laukais, viena ranka suspaudė ginklą o antroji įsitvėrė į draugo ranką ir taip iš lėto, žingsnis po žingsnio iškilo kovojanti Lietuva, sudaryta iš Lietuvos Laisvės Armijos, Laisvės kovotojų, įvairių partizanų ginkluotų kovos grupių ir junginiu - gimė mūsų kova ir mūsų Bendrasis Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdis, kovojąs už Lietuvos Atstatymą. Kiekvienas padorus, taurus, ne savanaudis lietuvis tai suprato ir įvertino, ir ėmė didėti mūsų kovos gretos, ėmė sruventi gaivia tėkme mūsų kovos sąjūdis, kreipdamas visus kovojančius į išminties rodomus kelius, ėmė dalintis tikslia padėties analize, ėmė remtis tiksliais duomenimis ir atspariu pagrindu - mūsų Užsienio Delegatūros ir Informacinio Centro prisiunčiamomis žiniomis; ir ėmė retėti beprasmės aukos, prasidėjo nūdienė mūsų kovos fazė, įgalinanti tęsti kovą su mažiausiais kraujo nuostoliais, leidžianti juo didesniam būriui kovų dalyvių išsilaikyti, išlikti ir sulaukti Laisvės Aušros ir Lietuvos Prisikėlimo.

Taip, Lietuva jau kovoja ir kovoja su mažytėmis išimtimis /efr. Į 3-4 skirsnį/ ryžtingai, apdairiai ir išmintingai, žengdama deramais kovų keliais. Betgi už ką kovoja Lietuva? Už ką pakilo lietuviai ir kodėl žengia Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdžio kovos gretose didžiuma lietuvių? Kokia mūsų kovos esmė?

Atsakymą į tuos klausimus išrašo per septynerius nelygios kovos metus kritusių kovų lauke didvyrių ir kankinių kraujas, išryškina tremtinių vaitojimai ir dejonės, papildo kalinių tylūs bežadžiai atsidūsimai, užbaigia atsakymą visų lietuvių neišmatuojamos kančios ir iškentėti vargai. Kokis gi tas atsakymas?

Mes kovojame, nes:

1/ laisvi gimę, laisvi augę, branginame laisvę ir laisvi norime gyventi ir mirti.

2/ trokštame gyventi tik laisvoje, nepriklausomoje, demokratinėje, vieningoje Lietuvoje, kurioje gyvenimas grindžiamas krikščioniškosios moralės dėsniais, kurioje nėra jokių vergų-baudžiauninkų ir diktatoriškų satrapų- tironų kurioje klesti ir tarpsta įvairiausios kultūrinio gyvenimo kūrybinio progreso apraiškos, kurioje galima tikėtis įstatymų teisingumu, laisvių gerbimu, globa ir apsauga.

3/ mes kovojame, nes privalome tesėti ir ivvkdvti žuvusių už laisvę testamentą, išrašytą gyvybės krauju ir neišmatuojamo skausmo ir kančių raidėmis.

4/ mes kovojame, nes norime parodyti pasauliui, kad yra idealų, kurie įkvepia ir įgalina nykštuką milžinu darytis, duoda jėgų ir drąsos tiek, kad galingas tironas nebežino, kaip užgniaužti, jei dar gėdijamasi viešai visus išsmaugti.

5/ mes kovojame, nes tikime, kad kovojame ne vien tik už savo laisvę ir gerbūvį, o kad kovojame už visų brolių, už Tėvynės, už Lietuvos, už visų nuskriaustųjų ir pavergtųjų idealus, teises ir teisingumą, kuriuos Didžiosios Vakarų Demokratinės Galybės paskelbė iškilmingai pasauliui, pagrindėjų vertingumą karo metu geriausiųjų savo sūnų gyvybių ir kraujo milijoninėmis aukomis, sutvirtino milžiniškomis sujungtomis pajėgomis, pergalės triumfu ir įrodė tų idealų vertę ir prakilnumą sukurtomis kultūrinėmis vertybėmis bei iki šiol neįsivaizduojamo masto pažanga.

6/ mes kovojame, nes negalime, neturime tiek jau jėgų. kad pajėgtume abejutiškai žiūrėti į merdėjančiu kalinių kolonas. į tremtinių ešelonus, į rusų infiltraciją visų gyvenimo sričių ir jų brovimąsi į kad ir mažiausią plyšelį, negalime ramiai žiūrėti į sistemingą ekonominį susinimą, alinimą, rafinuotą dvasios slopinimą ir nuodijimą, darant iš gyvo žmogaus - žmogų vilką, tetrokštantį gyventi šia diena, kurio idealas - duonos pluta, kuris nejautrus brolių ašaroms, kuris pasidaro robotas, kuriam nieko nėra brangaus, kuris nepažįsta dvasios vertybių, kuriam krikščioniška moralė yra patyčių objektas, o viso centre - nei šmatuojama baimė, rytoj aus netikrumas, drebėjimas ir vergiškas šunuodegiavimas.

7/ mes kovojame, nes manome ir tikime, kad gi ateis kada nors valanda ir pasaulis pritrūks kantrybės, nuplėš plėšriam tironui kaukę, suburs visas jėgas ir padės išlaisvinti milijonus pavergtųjų kankinių tremtinių kalinių ir vergų o toje kovoje mūsų kovos sąjūdis įgalins vieningomis gretomis nutraukti vergovės pančius ir pakilti po siaubo nakties naujam, atstatymo gyvenimui.

8/ mes kovojame, nes Aukščiausias Pasaulio Valdovas įsakė kovoti su pikto karalija ir kovoje kritusiems pažadėjo amžinos laimės ir garbės vainiką.

9/ mes kovojame, nes dar kol kas iš siaubo neišėjome iš proto ir dar gyvi esame. - Ar galime nekovoti? -

Todėl mes ir kovojame. Todėl mes ir nebijome žūti, todėl mes ir žūstame.

Todėl tas yra melagis ir nepažįstąs mūsų kovos esmės, kas šneka kitaip, kas nori aiškinti mūsų kovą avantiūrų pamėgimu, individualios savisaugos ieškojimu, kerštu ar nusavinta žeme, ar kaip partinių kėslų užmačias, ar tiesiog vaikymuisi garbės, ieškojimą kankinių vainiko ar geidimą įsitvirtinti ir vėliau kaip delfinui plaukioti būsimoje Lietuvoje putliam veltėdiškume? Tai ne tik melagis, bet ir aklas, ir kurčias, tai tiesiog jau nebe žmogus, nes ir taurus priešas sako apie priešą teisybę.

Broliai, mes žinome, kodėl kovojame. Žino ir mūsų Lietuvos laukų, sodybų ir miškų žemelės sauja, klausk ir ji atsakys. Ji atsakys, kad mes kovojame, nes jaučiame iš po velėnos balsą, verčiantį kovoti, ir kad ta kova būtina. Ji apsakys ir suniekins tuos, kurie klega, kad mes kovojame geisdami politinės frakcijos, lyg medinį arkliuką išjoti į būsimą Aušrą, kad geidžiame būti ministeriais, valdovais. Broliai, mes kovojame ir žinome, kad „šiandien tu, o ryt aš“ - atsigulsime į Tėvynės žemę, bet kad mūsų vaikai džiaugsis laisvės laime, kad atėjusi naujoji karta toliau varys Atstatymo darbą, toliau pastūmės kultūros pažangą. Mes kovojame ne už postus ar pozicijas sau, o už gyvenimą kitiems, už Tėvynės laisve ir nemariuosius ŽMONIJOS IDEALUS. Dėl to ta kova yra mūsų gyvenimas, o mūsų gyvenimas yra Tėvynės gyvenimas. Dėl to mūsų kova yra tęsinys tos kovos, kurią pradėjo su pikto sėbrais prieš 2 000 metų Jojo Minčių įkvėpta anoji Nazareto žvejų saujelė ir per Kolizeumų³³ ir visų laikų kankinius išnešė kovos vėliavas į šias mūsų dienas. Tos vėliavos šiandien plevėsuoja daugiur, plevėsuoja ir mūsų krašte, ir kol tos senos kovų vėliavos pleveno laisvoje mūsų Tėvynėje, tol lietuvis buvo tylus ir dirbo ramiai darbus, bet kai tas vėliavas ėmė niekinti, pasikėsino tironas sutrempti kojomis, tuomet tylusis lietuvis susijaudino. Buvęs tylus it mūsų laukų upės, it tyliųjų beržynų ošimas, subangavo kraujas ir pakilo lietuvis į kovą. Argi gali lietuvis nekovoti? - Tai tokia yra mūsų kova, tai tokia mūsų kovos esmė. Bet kaipgi mums kovoti?

2. Mūsų kovos - mūsų rezistencijos keliai, būdai ir priemonės.

Pereitų metų vasarą/1946. VIII. 21./ direktyviniame biuletenyje analizavome, tarp kitų, ir šiuos du klausimus:

1/ ar eiti iki šiol eitu keliu, ar ieškoti naujų kelių? Ir 2/ kuriuo keliu žengti, kurį kelią rinktis?

Kad verta ieškoti nauiu mūsų kovoje keliu - naujų kovos formų teigimą grindėme:

a/ reikalu sumažinti beprasmes aukas ir be ryškios naudos liejamą kraują, b/ reikalu padėti galimai didesnei daliai lietuviu išlikti savo Tėvynėje, o ne įžengti į tremtinio vargą, o ne įtraukti į kančią ir pražūtį be reikalo šimtus ramių tautiečių, c/ reikalu neįduoti priešui pasiteisinimo prieš pasauli, kad čia kovoja pamynę žmoniškumą padugnės, nekaltų žmonių žudikai, buvę vokiečių pakalikai ir sandarbininkai, geidžią trukdyti Lietuvos valdymą ir gyvenimo lygio kėlimą, plėšrūs, iš pasalų žudikai, d/ mūsų kritusių brolių testamento įvykdymu,

e/ nūdienės pasaulinės politikos konjunktūra - išryškėjimu, kad greito karo nėra pagrindo laukti. f/ mūsų vedamos kovos esme: kovojame už laisvę, teisingumą, humanizmą, demokratiją, krikščioniškąją moralę ir įgimtas teises, o ne už politinį dominavimą, kokios nors politinės frakcijos hegemoniją, klikos viešpatavimą, asmeniškų interesų egoistinę naudą ar norą vien tik liepsnoti kerštu, keršijant už skriaudas, iš eilės visus žudyti, kaltinti ir vėl žudyti, atsimokant tais pačiais darbais, kaip ir priešas, nesiskiriant nuo jo bestiališko³⁴ žiaurumo, žemiausios moralės. Mes gi teigiame, kad esame kultūringi žmonės, mylį idealus, suprantą ir gyveną pagal krikščioniškos moralės dėsnius ir kovoją kaip dera tikram kariui - kovotojui - laisvės gynėjui ir lietuviui, ir kad neseikėjame tuo pačiu kruvinu priešo saiku.

Po to į klausimą: kuri kelia rinktis? Davėme atsakymą, kad:

1/ pasirinktas kelias privalo būti toks kelias, kuriuo žengdami lietuviai galėtų nenustoti vilties, išlaikyti Tėvynės laisvės ilgesį, išsaugoti save, savo artimuosius nuo beprasmių kančių ir vargų /apart tų, kurie jau ir taip yra užgulę/, kad tas kelias įgalintų išsilaikyti ir išlikti galimai ilgiau ir mažesnių aukų pareikalautų mūsų kova, kad didesni būriai ir tirštesnės gretos pakiltų lemtingo mūšio valandoje už Lietuvos Laisvę ir kad greičiau pajėgtų Laisva Lietuva užgydyti žaizdas ir atsistatyti.

2/ vienintelis kelias, atsakąs į visus mūsų kovos reikalavimus ir kovos tikslus, yra griežtos konspiracijos kelias, pogrindinės labiau pasyvios rezistencijos - demokratinio pasipriešinimo kelias, kuri rodo Bendrasis Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdis - sąmoningai galvojant, realiai vertinant padėtį, kovojanti Lietuva. Tas kelias pagristas tautiniais interesais. Tėvynės meile, laisvės ilgesiu, lietuvio branginimu, priešo tinkamu pažinimu ir įvertinimu, tarptautinės padėties tikslia analize ir mūsų Užsienio Delegatūros ir Informacijų Centro suteiktomis žiniomis, duomenimis ir reto nuoširdumo konsultacija.

Mes ne iš piršto laužiame teigimus, o imame iš gyvenimo, iš tikrų versmių iš lietuvio širdies ir proto. Kurie žengė tuo keliu sąmoningai, apdairiai ir tvarkingai, tie žino to kelio vertę ir naudingumą, tų gretose mažesnės kraujo aukos, tų kovų barų apylinkėse žmonės nesibodi laisvės kovotojų, o juos myli ir globoja, nes žino, kad jie pikto nenori ir neša už juos vargų, kančios ir rūpesčio didesnę naštos dalį.

Tie, kurie manė, kad tas kelias yra rodąs bailumą, verčiąs atsisakyti mūsų kovos tikslų ir dėl to pasuko į griežtai priešingą- aktyvaus ginkluoto pasipriešinimo kelią, mesdami šūkius apie greitą karą tarp Rytų ir Vakarų/„dienų klausimas"/, tie įvedė plačias apylinkes į beprasmį vargą, sukišo šimtus be reikalo į prienagus³⁵ - į kalėjimą. ištrėmimą, sudėjo per ankstyvas ir dar nebūtinas brangiausio lietuvio kraujo ir gyvybės per gausias aukas, demaskavo kovų židinius, neteko materialinių kovai vesti vertybių, išretino kovų gretas ir pagimdė žmonėse abejingumą ir nepasitikėjimą teigimais, privertė atšalti ir tik iš baimės gelbėti tyliai klausiant: „Nejaugi nebėra išmintingų žmonių? Nejaugi miela pjudyti, kurstyti ir po to pasišalinus į nuošalę, nieko negalint pagelbėti, beviltiškai žiūrėti į mūsų vargą? Kam blaškote dūžtančius vylingus blizgučius? Kodėl nežengiate protingos kovos keliais?" Negana to. Ta forsuota aktyvi banga iššaukė priešo priešsmūgį, įgalino rasti pateisinimųu savo šlykštiems naikinimu darbams, o tūlos apylinkės prikimštos karinių-milicinių priešo -okupanto pajėgu sudaro dar didesni vargą, dar labiau sruvena mūsų žmonių ašaros, dar daugiau gema sielvarto ir betiksliu kančių. Kyla klausimas: kas verčia tą toliau tęsti? Nejaugi nebegali šaltai galvoti ir išanalizuoti padėties, teikiamų žinių? Ar nelošia čia rolės noras pasirodyti išdidžiu ir nenoras priimti kitų teikiamų žinių pagrįstų faktais ir išmintinga taktika? Atrodo, kad taip ir yra. Dėl to ir daros taip graudu ir kraupu, nes kai kur buvusios dienos davė didelių mūsų kovai nuostolių ir sudarė betikslių kančių. Ar ilgai dar taip tęsis? Ar nesudrebės širdys tų, kurie veda į pražūtį brolius, nepagrįstus gandus skleisdami, kurie žengia klystkeliais ir tuojau nesąmoningai padeda priešui ir jo kėslams? Ar ne laikas susiprasti, liautis putliai demonstravus savo išmonę ir ar ne metas pripažinti suklydus ir pradėti žengti tikru kovos keliu? Atrodo, kad iau laikas. Bet ar visi tai jau jaučia?

Štai gautos iš užsienio žinios rodo, kad ne visi lietuviai moka blaiviai, realiai ir nuoširdžiai vertinti padėtį, ir vienodai lygiai nori talkininkauti mūsų žūtbūtinėje laisvės kovoje. Tarp daugelio mūsų tautiečių, nūnai esančių Vakarų kraštuose ir ten atklydusių beriedant tirono ordų lavinai į vakarus, kažkaip susidarė dulkių, kurios jau nebeleidžia regėti dienos šviesoje mūsų kovos, Lietuvos, nūdienės mūsų vergovės. Nenorime išmetinėti ar kaltinti, pjudyti ar skaldyti /kas turi gryną sąžinę, tas pats žino savo darbų vertę/, bet mums rodosi, kad mūsų broliai, ten esą, ypač kai kurie, kiek per daug saloniškai vertina nūdienį gyvenimą. Kai mūsų krauju ir ašaromis aptekusios akys žvelgia į tūlus laisvės klausimų analizavimus, susidaro įspūdžio, kad mes jau nebesusigiedame. Ten yra saujelė tautiečių, kurie gyvena svajonėmis, galvoja apie kažkokį savęs „nepakeičiamumą", stumia prieš save anų dienų nuopelnus ir jų priedangoje stengiasi įsitvirtinti, užimti pozicijas ir kalbėti apie „vyraujančių veiksnių" misiją ir jų nepakeičiamumą nūdienėje kovoje, pradeda erzeliuoti dėl būsimų politinių frakcijų įtakų santykio ir vyravimo, būgštauja ir net bando pykti ar nori likti nuošalėje, - tai faktas.

Mes vertiname ir branginame žilų galvų veteranus, nes mokomės iš jų žygių, nes jaučiamės maži prieš jų atsiekimus ir kūrybines galias, bet mes drįstame tiesiai, nuoširdžiai ir atvirai kalbėti ir mes manome, kad viso centre - mūsų Lietuva, mūsų Lietuvos Laisvė, nepriklausomybė ir atsikūrimas demokratiniais pagrindais, pagal krikščioniškosios moralės dėsnius. Mes esą Tėvynėje, nūdienėje vergovėje, nešame pačią sunkiausiąją, pačia DIDŽIĄJĄ VERGOVĖS retežių naštą. Mūsų kova yra kraujo lašais, prieš laiką užgesusiomis gyvybėmis, aimanomis, tremtinių ir kalinių kančiomis, nuolatiniu drebėjimu dėl rytojaus neaiškumo grįsta. Mūsų gyvenimo dienos nesulyginamai kartesnės nė visų kitų, kurie toli nuo Lietuvos milžinkapių gyvena nebijodami, kad bus areštuoti, ištremti. Sunki emigranto dalia, bet toli gražu ne vergo, pajungto po plėšria tirono letena. Mes kovojame dantis sukandę, apkepusiomis krauju žaizdomis iki paskutinio atodūsio. Ir mes tikime, kad esame nūnai kovojančios Lietuvos centras. Mes drįstame galvoti, kad į mūsų kovų barus turi gravituoti visu lietuvių akys, širdys, pagalba ir parama. Mums netgi atrodo, kad mes sudarome ta gyvaia. kamuojama, maltre-tuojamą³6 Lietuva. Argi mes klystame?

Todėl mums atrodo, kad mes nesame aklo likimo auka priešo nasrams, priešo patrankų mėsa, trąša Lietuvos Laisvės dirvoje, o kad mes esame Lietuvos gyvi nariai, geidžią nusikratyti nelaisvės jungą, trokštą gyventi, kurti ir įnešti šį bei tą į žmonijos kultūros rūmą. Todėl ir atrodo, kad visi „vadovaujantieji veiksniai” turi dėkoti Dievui, kad jiem neteko toks rūstus likimas, kaip mums ir privalo kreipti visus savo darbus, aukoti visas savo jėgas mūsų vargo lengvinimui, mūsų KOVOS STIPRINIMUI. Nereikia kartoti tūlos pasakėčios apie jautį ir uodą, o drąsiai žvelgti prieš save ir dirbti, glausti savo krūtine prie kito krūtinės, vieningai susiimti rankomis visiems ir grįžti į Tėvynę ne kaip paklydusiam sūnui, o kaip pilnaverčiam kovu broliui. Mes nekaltiname, o sakome: verbus veritatis³⁷. Mes esame jau tokie, gal kiek grubūs ir pernelyg tiesoki, nes mes esame nūnai kitokie nei prieš 2 1/2 metų. Esame kitokie, nes mūsų akvs išgyveno karo verpetų stichijos baisumą, mūsų akys regi baisumus, kuriu kiti negalės nė įsivaizduoti, mūsų ausys girdi tokius skundus, kurie net akmeni priverčia sujudėti, mūsų rankos surakintos vergovės pančiais, o mūsų kovu broliai dažnai gesta kaip altorių žvakės prieš mūsų akis ir jų kraujo šilta srovelė įsigeria į mūsų rūbus, mūsų krūtinėje gūdi vergovės nykuma, gėla ir sielvartas. Nežiūrint to, mes kovojame. Todėl kas gali mus kaltinti, kad grubūs mūsų žodžiai. kad mes tiesiai teisybę sakome?

Mes kovojame ne už partijų hegemoniją, ne už partinių lyderių garbę, o kovojame už mūsų Lietuva ir mūsų gyvenimą. Kas dabar pagelbės mūsų kovai, kas paguos mūsų iškamuota siela, kas talkininkaus savo tauriu darbu, mokslu, politine veikla, savo pažintimis mūsų kovai - kovojančiai Lietuvai, kuri yra vergovėje. - tą mes priimsime kaip mylimiausią brolį, kaip šviesų mūsų kovų veteraną, mūsų pasididžiavimą ir mūsų laimės dalininką. Mums rūpi nūdienė Lietuva ir kaip pagelbėti tiems, kurie alksta, trokšta, dūsta, kovoja. Visokias rietenas metam į šalį ir kviečiam visus galvoti apie kenčiančią Tėvynę, o ne erzeliuotis, įmantriai rikiuoti gražbylystės posmus. Dėl to ir sakome: „En dextra fidesque“³⁸ - ir pirmyn vieningu keliu. Kelias tas -tai mūsų rezistencijos - mūsų sąjūdžio kelias, griežtos konspiracijos rėmuose esąs pasipriešinimo kelias, bazuoiasis labiau pasyvia kovų išraiška, kol yra nūdienė tarptautinė situacija ir įgalina išlikti, išsilaikyti ir sulaukti Laisvės Prisikėlimo.

2/ Mūsų kovos būdai ir priemonės. — Mes branginame kardo ašmenų aštrumą, bet dar labiau vertiname spausdinto žodžio galią, žodžio, kuris yra paremtas tikrų šaltinių medžiaga, tikslia padėties analize, kuris įgalina nenustoti vilties, leidžia regėti šviesią ateitį, kuris parodo tarptautinę padėtį, kuris iškelia mūsų kovą iš tamsos, pereina ..geležine uždangą" ir parodo mūsų kovos tikrąjį vaizdą ir esme tarptautiniame forume. Todėl ir kviečiame laikytis ir naudotis mūsų patiekiama informacija ir žiniomis, nedarant pražangų su vedama linija.

Mes manome, kad būtina naudoti visas asmeninio sąlyčio galimybes parodyti realiai padėčiai, mūsų kovos esmei, mūsų vilčių realumui, kurstyti Tėvynės meilės ugnį, ugdyti laisvės ilgesį, skatinti mesti rietenas ir vieningai žengti kovų keliu, laikantis griežtos konspiracijos, vengiant padėties užaštrinimų branginant savo ir kitų gyvybę ir sveikatą, dalinantis duonos plutele ir guodžiantis, neleidžiant įsibrauti į gyvenimo esančias spragas priešui - okupantui - rusui, o stengiantis užimti esamus postus ir vykdyti priešo apsupimą, kovojant už mūsų krašto gerbūvį, atsistatymą ir ekonominį klestėjimą, stengiantis visais galimais būdais išlikti, išsilaikyti ir sulaukti laisvės kovų Aušros, nes tik tuomet išryškės visoje pilnumoje ir skaistume visos mūsų aukos, iškentėti vargai ir Tėvynės meilės gilumas. Todėl ir „būkime gudrūs kaip žalčiai ir nekalti kaip avinėliai".

3. Kovų dienos bėgamieji reikalai.

Tenka pranešti ir pastebėti, kad:

1/ mes sudarėme patikrintą, patikimą ryšį su mūsų Užsienio Delegatūra ir Informacijų Centru. Tas ryšys didelių aukų reikalauja, daug kai kam kaštuoja vargo ir graso grėsme, bet įgalina gauti brangias žinias iš anapus „geležinės uždangos", leidžia vis realiau pradėti pajusti ir tikėtis efektyvesne brolių parama, pagalba. Tuo pačiu keliu mes pasiunčiame mūsų vedamos kovos vaizdus, okupanto siautėjimo aprašymus, mūsų kančios ir vargo atgarsius visam pasauliui. Tuo pačiu mes jaučiamės susirišę į vieną, monolitišką, kovojančią Lietuvą. Tuo pačiu mes galime nebūgštauti dėl taktikos, pasirinkto kovos kelio ir Lietuvos Rytojaus.

2/ kuo galėdami ryžtamės dalintis ir kuo galėsime dalinsimės ateigoje. Prašome tik laiku kreiptis ir išdėstyti slegiančius kovų vargus, o po to bendromis jėgomis ieškosime vargų pašalinimo būdų ir priemonių, įkliuvusius į nedalią stengsimės kiek pajėgdami gelbėti /tai liečia: dokumentais aprūpinimą, medikamentus, stacionarinį ligoninėje gydymą, globą ir pan. klausimus/.

3/ kviečiame: isisamoninti į mūsų kovos esmę, suprasti mūsų Sąjūdžio pagrindus, pradėti žengti daug drausmingiau kovos keliu ir labiau laikytis teikiamų direktyvinių instrukcijų. padėties įvertinimo ir dar apdairiau, dar išmintingiau, dar labiau branginant savo ir kito gyvybę, žengti kovos laukais, kurstyti viltį, meilę, tikėjimą. Privalu vengti beprasmių aukų ir vargo naštos didinimo ne tik sau, bet ir kito atžvilgiu. Privalu išlikti ir turime taip kovoti, kad ne vien mirusieji, o ir gyvieji galėtu būsima laisve ir laime džiaugtis.

4/ su širdgėla betgi tenka konstatuoti, kad dar ne visi 100% mūsų kovos dalyvių taip galvoja, kaip sub 3/³⁹ kviečiama. Pasitaiko tūlų keistuolių, kurie nenori pagalvoti, nenori pasvarstyti, nenori ar bijo teisybei į akis pažvelgti ir eina klystkeliais, tempdami prieš norą vieną - antrą paskui save niekuo nekaltą kovų brolį, sudarydami net žalos kai kuriam rajonui. Iš tokių keistuolių kad ir rodomos iniciatyvos, bet naudos mūsų kovai maža, o daugiau grėsmės, dešifravimo ir net kartais didelės žalos. Štai ir šių metų pradžioje, sausio mėn. pirmoje pusėje, buvo panašių faktų ir tenka vieną ypač tokį ivykį rimčiau paanalizuoti, išnagrinėti priežastis - argumentus, pamatyt tokio poelgio pagrindu nepagristumą. pereinanti i žemos moralės poelgį, priartėjantį prie priešo ir grėsmingai grasinanti skaudžiomis pasėkomis, jei laiku nebus atkreipta reikiamo dėmesio ir parodyta sąmoningo budrumo bei giedraus proto. Tas išsiskirias iš kitų ivykis kelia didelių įtarimų savo veiksmų charakteriu, veiklos forma, pobūdžiu ir turiniu. Tenka rimtai galvoti, ar tai nėra sąmoningas ir gudriai surežisuotas priešo triukas, turįs uždavinio bandyti suskaldyti mūsų kovą iš vidaus, supjudžius brolį prieš brolį, įnešus rietenas ir, tokiu būdu demaskavus centrinius asmenis, užgniaužti visą veikimo centrą, sulikviduoti periferinius satelitus, uždusinti mus mūsų pačių rankomis. Konkrečiai - reikalas eina apie keista ir įtartina dezertyravimą iš patikėtu darbo barų pono Tautvaišos-Šalnos-Girėno /iš Jungtinės „Kęstutis" Apygardos/ ir pono Vyčio-Kazimiero /iš „Tauro" Apygardos/. Vytis-Kazimieras buvo einąs VGPŠ Viršininko adjutanto pareigas, Tautvaiša-Šalna buvo BDPS „B“ skyriaus ryšio reikalui pakviestas ir ruošiamas į žygį su užsieniu, laikinai vykdęs technišką centralizacijos darbą su Jungtine „Kęstutis" Apygarda ir 3 LLA „Vytautas" Apygarda. Abu tie asmenys 5-is mėnesius vykdė patikėtus uždavinius ir buvo drausmės tinkamoje aukštumoje ir tik kai pajuto, kad patys juodžiausi centralizacijos darbai nudirbti, kad jau galės įvykti mūsų kovos galutinis įėjimas į tinkamas vėžes - staiga 1947. I. 8 dingo. Pradžioje manyta apie areštą ir priimta visos priemonės, pakeista ryšys, įspėta apygardos. Po mėnesio ėmė ryškėti ir galutinai dabar, suvedus visus nuodugnaus tyrimo duomenis, išryškėjo, kad kalbami asmenys, neįspėję savo tiesioginių viršininkų- kovos brolių, sulaužę pasitikėjimą pasisavino VGPŠ būstinėje buvusio judamo turto dalį, pagrobė pas juos paliktą VGPŠ antspaudą, išsinešė net juokingai menkavertes reikmenis, pasisavino kitiems reikalams skirtą pinigų sumą kaip bailūs vagišiai ir bailiai tyliai išsėlino ir dezertyravo, nesirūpindami iš to žygio būsimomis pasėkomis, nepagalvodami apie būsimą žalą užmiršę duoto žodžio laikymą karinę drausmę ir net krikščionišką moralę: prieš nė ryžties mesti šmeižto akmenį - išsiaiškinti akistatoje padėtį ir kilusias dvejones.⁴⁰ Negana to, jie nuvyko į „Tauro“ Apygardą sukvietė neva tai Lietuvos Laisvės kovotojų „atstovų suvažiavimą" ir remdamiesi pono Tautvaišos ir Kazimiero pateiktais „argumentais" sudarė iš „Tauro" Apygardos Štabo mūsų komiteto imitaciją. Tame „suvažiavime", kaip pasirodo, dalyvavo vien tik „Tauro" Apygardos trijų rinktinių vadai ir „Tauro" Apygardos Štabo Politinės Dalies Viršininkas Gediminas, Apygardos Vadas ir mūsų dezertyrai.

Štai jų svarbesnieji „argumentai":

a/ Hektoras-Alfonsas mūsų Užsienio Delegatūros narys ir mūsų komiteto narys esąs areštuotas, nepasiekė Vakarų.

b/ Jokio ryšio su Vakarais nėra, o yra tik blefas, šantažas ir panašiai, c/ Nužudytas „DK" Apygardos Žaliasis Velnias, d/ Nužudytas PLP Štabo narys Daktaras ir panašūs haliucinacijų „vaizdai". Kad tai melas ir išgalvoti šmeižtai, turį tikslo pridengti padarytą prasižengimą ir parodyti save nekaltais, gali kiekvienas įsitikinti pažvelgęs į mūsų „Kova" 1947. III. 5 numerį ir pridėtas fotokopijas. Kad tai iš tikrųjų taip yra, galės įsitikinti kiekviena Apygarda, papildomai tuo reikalu atsiųsdama savo atstovą į mūsų būstinę, kuriam mes išaiškinsime visus anųjų prasižengimų pagrindus ir anųjų šmeižtų cinizmą, nes ir Daktaras, ir Žaliasis Velnias yra gyvi ir sveiki, o visos pašto siuntos ir Hektoro-Alfonso laiškai randasi mūsų būstinėje. Tik pagalvokit, ir išryškės šmeižto tikrasis pagrindas - noras vadovauti ir ryškės juokinga „kova dėl valdžios", tiesiog juoką keliąs neprotingumas, bet drauge išryškės ir prasižengimo gilumas. Išryškės, kad ponų Tautvaišos ir Kazimiero sunkiai prasižengta: a/ duotam žodžiui, b/ draugiškumui, c/ parodytam pasitikėjimui, d/ garbingumui ir teisybei, e/ mūsų kovos drausmei, f/ mūsų kovos moralei, g/žmoniškumui,

h/ krikščioniškiems gyvenimo dėsniams ir i/ mūsų vedamai Laisvės kovai bendrai.

Tai sunkūs prasižengimai, tai jau išsigimusio žmogaus žemiausių instinktų prasiveržimas, tai jau gresia mūsų kovai, nes talkininkauja priešui.

Nesirengdami eiti į dvikovą tokiais pačiais ginklais, mes visą tą įvykį, kaip

skaudžią pamoką, su širdgėla išgyvenome ir visą tą prasikaltimą perduodame Aukščiausiam Karo Lauko Teismui. Visus gi kovos brolius, mūsų Sąjūdžio dalyvius įspėjame saugotis provokacijos, prašome būti apdairiems, išmintingiems ir nepasiduoti žemiems instinktams, o būti laisvės kovotojais tikrąja žodžio prasme, t. v. tikrais vyrais, tikrais kultūringais kariais, aukštos moralės lietuviais-patriotais ir humanistais. pasižyminčiais mokėjimu viską vertinti protu ir valdyti save geležine valia, praktiškai sukuriant tikrąjį taurųjį žmogų, o ne žmogų - vilką, bedvasį, pilną laukinių instinktų ir džiunglių pomėgių.

Mes drauge norime tikėti, kad dezertyrai susipras, pamatys savo kaltę ir sugrįš kaip sūnūs palaidūnai, ir tauriais kovų žygiais atpirks nuodėmę bei įrodys, kad nėra galutinai supuvę, sugedę, nes: „Errare humanum est, sed in errore perseverare diabolicum⁴¹ - suklysti yra žmogiška, bet suklydus klaidoje likti velniška", -sakydavo senovės romėnai.

5/ Prašome nenustoti vilties, visais būdais vengti klaidų, būti garbingais mūsų kovos Sąjūdžio dalyviais, vis kurstyti Laisvės tikėjimą ir ilgėsį, vengti bereikalingų ir beprasmių aukų. kviečiame žengti mūsų nurodomu keliu ir koja prie kojos. krūtinė prie krūtinės, susirišus meilės ir vienybės ryšiais, žengti ryžtingai, protingai ir drąsiai, nes tik tokiems ir Dievas padeda.

- Tebūnie amžina garbė ir meilė prieš mus kritusiems kovoje. Tegyvuoja Laisva, Demokratinė, Nepriklausoma mūsų Lietuva!

Biuleteni gauna: 1. BDPS Filialų Viršininkai.

2. VGPŠ nariai.

3. G. P. Apygardų Vadai.

4. Užsienio Delegatūros - Informacijos Centras.

5. Vienas egz. užkasamas į žemę ateigoj nūdien vedamų kovų už laisvę pavaizdavimui.

Lietuvos BDPS Generalinis Sekretoriatas.

Pavergtoji Lietuva,

1947. kovo 16 d.

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 10,1. 1-13. Originalas. Mašinraštis.

³³ Taip dokumente. Matyt, Koliziejus.

³⁴ Taip dokumente. Matyt, žvėriško. Bestija (lot.) - žvėris.

³⁵ Taip dokumente. Matyt, turėtų būti - priešo nagus.

³⁶ Taip dokumente. Maltretuoti (pranc.) - blogai su kuo nors elgtis.

³⁷ Taip dokumente.

³⁸ Taip dokumente.

³⁹ Taip dokumente.

⁴⁰ Taip dokumente.

⁴¹ Taip dokumente.

36. Vytauto apygardos štabo raštas Tigro rinktinės vadui 1947 m. balandžio 19 d.

LLA

3-čios

„Vytauto" Apygardos 3-čios „Tigro" Rinktinės Vadui

Štabas 1947. 4. 19.

Nr. 25/[25]¹⁴² Siunčiu Tamstai „Aukštaičių Kovos" 10 (14) nr. - 10 egz., 1 (15) nr. - 100 egz. ir „Pogrindžio Tiesos"-50 egz. išplatinti rinktinės ribose. Įpareigoju Tamstą rūpintis gausiu ir dažnu „Rytų Lietuvos" leidimu, nes padidėjus apygardai, apygardos sp[audos]-šv[ietimo] skyrius nepajėgs pakankamai aprūpinti savo spauda visas rinktines. Taip pat įpareigoju Tamstą atsiųsti po 1 egz. „Rytų Lietuvos" ir kitų Tamstos vadovaujamos rinktinės leidinių apygardos sp[audos]-šv[ietimo] skyriui. Iki šiol gauta „Rytų Lietuvos" 1 ir 2 nr., „Lietuva-didvyrių žemė" ir atsišaukimas jaunimui.

[parašas neįskaitomas] Spaudos-Švietimo Sk[yriaus] Viršininkas

LYA, f. K-5, ap. 5. b. 73,1. 4. Originalas. Mašinraštis.

¹⁴² Prirašyta ranka.

37. Vytauto apygardos štabo įsakymas apygardai Nr. 18

1947 m. balandžio 30 d.

Nuorašas

LLA Slaptas - Org.

3-čios

„Vytauto" Apygardos ĮSAKYMAS APYGARDAI Nr. 18

Štabas

Nr. [...]¹⁴³ Naujapilis, 1947 m. balandžio mėn. 30 d.

Rikiuotės sritis § 1.

RLP Vado įsakymu nuo š. m. balandžio mėn. 20 dienos esu paskirtas LLA 3-čios „Vytauto" Apygardos Vadu.

Pagrindas. RLP štabo š. m. balandžio mėn. 19 d. įsakymas Nr. 2. § 1.

§2.

Už parodytą sumanumą, asmeniną drąsą ir patvarumą kovoje dėl Lietuvos laisvės žemiau išvardyti pareigūnai, išskyrus „Tigro" Rinktinės Vadą Roką, 3-čios „Vytauto" Apygardos OS V[iršinin]ką Šiaurį-Parajų ir „Nemuno" Rajono OS V[iršinin]ką Algimantą, iš einamų pareigų atleidžiami ir nuo š. m. gegužės mėn. 1 dienos skiriami 3-čios „Vytauto" Apygardos štabo pareigūnais sekančiai:

Eil. Nr.	Slapyvardė	Eitosios pareigos	Skiriamos pareigos
1.	Laisvūnas	„Liūto¹¹ R. OS V[iršinin]kas	Apyg[ardos] štabo Viršininku
2.	Rokas	„Tigro¹¹ R. Vadas	Apyg[ardos] rikiuotės skyriaus Viršininku
3.	Šiaurys-	ApygĮardos] OS	Apyg[ardos] Mobilizacijos
	Parajus	V[iršinin]kas	skyr[iaus]Viršininku
4.	Siaubas	„Liūto“R. Adjut[antas] Apyg[ardos] Žvalgybos
			skyr[iaus]Viršininku
5.	Algimantas	„Nemuno" R[a]j[ono] OS V[iršinin]kas	Apyg[ardos] Ūkio skyriaus Viršininku
6.	Tauras	„Jovaro" k[uo]p[os] Vadas	Apyg[ardos] Ūkio sk[yriaus] Susisiekimo-ryšio poskyrio V[iršinin]ku
7.	Sakalas	„Liūto" R. štabo V[iršinin]kas	Apyg[ardos] Ūkio sk[yriaus] Apsiginklavimo poskyrio V[iršinin]ku
8.	Gintautas	„Liūto" R. patarėjas ir bendrad[arbis]	Apyg[ardos] Ūkio sk[yriaus] Iždo poskyrio Viršininku
9.	Dūmas	„Jovaro¹¹ k[uo]p[os] Vado pavad[uotojas]	Apyg[ardos] Ūkio sk[yriaus] Kovotojų maitinimo, aprūp[inimo] ir apmundiravimo poskyrio V[iršinin]ku
10.	Bebas	„Žalgirio" b[ūrio] V[a]n[a]g[as]	Apygardos Ūkio sk[yriaus] Sanitarijos poskyrio V[iršinin]ku
11.	Saulius	„Liūto" R.sp[audos] -šv[ietimo] sk[yriaus] V[iršinin]kas	Apyg[ardos] organo „Laisvės Šauklio Vyr. Redaktorium
12.	Vaidotas	Apyg[ardos] OS V[iršinin]kas	Apyg[ardos] Politinės dalies Viršininku
13.	Šaulys	„Liūto" R. sp[audos]-šv[ietimo] sk[yriaus] sekretorius	Apyg[ardos] Vado Adjutantu
14.	Rimtautas	„Liūto" R. štabo rašt[ininkas]- sekretorius	Apygardos Adjutantu

[§]¹⁴⁴ 3.

1-mos „Liuto“ Rinktinės leidžiamas organas „Laisvės Šauklys" nuo š. m. gegužės mėn. 1 d. tampa 3-čios „Vytauto" Apygardos organu.

[§]¹⁴⁵ 4.

Už parodytą sumanumą, asmeninę drąsą ir patvarumą kovoje dėl Lietuvos laisvės žemiau išvardyti pareigūnai, išskiriant „Neries" Rajono OS V[irši-nin]ką Dagių, iš einamų pareigų atleidžiami ir nuo š. m. gegužės mėn. 1 d. skiriami 1-mos „Liūto" Rinktinės štabo pareigūnais sekančiai:

Eil. Nr.	Slapyvardė	Eitosios pareigos	Skiriamos pareigos
1.	Šiaurys	„Liūto" R. Ūkio	„Liūto" Rinkt[inės] Vadu
		sk[yriaus] V[iršinin]kas
2.	Briedis	„Aitvaro" b[ūrio] vadas „Liūto" R. štabo Viršininku
3.	Lapas	„Erškėčio" k[uo]p[os]	„Liūto" R. Rikiuotės sk[yriaus]
		V[iršininka]s	V[iršinin]ku
4.	Stumbras	„Aitvaro" b[ūrio]	„Liūto" R. Adjutantu
		V[a]n[a]g[as]
5.	Voveraitis	„Liūto" R. Sanit[arinio] „Liūto" R. Žvalgybos sk[yriaus]
		sk[yriaus] V[iršinin]kas V[iršinin]ku
6.	Kirvis	„Beržo" k[uo]p[os]	„Liūto" R. Ūkio sk[yriaus]
		Vadas	V[iršinin]ku
7.	Liepa	„Aitvaro" b[ūurio]	„Liūto" R. Susisiekimo-ryšio
		V[a]n[a]g[as]	poskyrio V[iršinin]ku
8.	Ąžuolas	„Šmėklos" b[ūrio]	„Liūto" R. Ūkio sk[yriaus]
		V[a]n[a]g[as]	Apsiginklavimo poskyrio
			V[iršinin]ku
9.	Darius	„Žalgirio" b[ūrio]	„Liūto" R. Iždo poskyrio
		V[a]n[a]g[as]	V[iršinin]ku
10.	Dagius	„Neries" R[a]j[ono] OS	„Liūto" R. Ūkio skyr[iaus] Ko
		V[iršinin]kas	votojų maitinimo, aprūp[inimo]

ir apmundiravimo poskyrio V[iršinin]ku

/pas[irašė]/ Miškinis [be parašo] Apygardos Vadas

/pas[irašė]/ Šaulys [be parašo]

Apygardos Vado Adjutantas

Šio įsakymo išspausdinta..........................................8 egz.

Iš jų gauna: a/ Srities Vadas......................................2 egz.

b/ Rinktinių Vadai...................................3 egz.

c/ Lieka štabe.......................................3 egz.

Nuorašas tikras ......................................... [be parašo]⁴⁶

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 13-14. Originalas. Mašinraštis.

¹⁴³ Numeris neaiškus.

¹⁴⁴ Sunykęs ženklas.

¹⁴⁵ Sunykęs ženklas.

38. Vytauto apygardos vado paskyrimo raštas Tigro rinktinės vadui Rokui 1947 m. gegužės 1 d.

LLA

3-čios

„Vytauto" Apygardos „Tigro" Rinktinės Vadui

Š t a b [a s]⁴⁷ P[artizanui] Rokui

Nr. [,..]⁴⁸ Paskyrimo raštas

Nuo š. m. gegužės mėn. 1 dienos, neatleidžiant iš einamų „Tigro" rinktinės vado pareigų, esate skiriamas 3-os „Vytauto" Apygardos Rikiuotės skyriaus Viršininku.

Naujapilis, 1947-V-1.

[be parašo] Apygardos Vadas

[parašas neįskaitomas]

Apygardos Vado Adjutantas

LYA, f. K-5, ap. 5. b. 79,1. 8. Originalas. Mašinraštis.

⁴⁷Sunykęs tekstas.

⁴⁸ Sunykęs tekstas.

39. Vytauto apygardos vado Miškinio raštas Rokui 1947 m. gegužės 3 d.

Gerb. p[artizane] Rokai ir kiti!

Nutrūkus ryšiui, mėginu su Tamstomis vėl kaip nors susirišti per p[ane]lę Ramunėlę. Nežinau, kaip pavyks. Esu Tamstoms nepažįstamas. Buvęs „Vytauto" apygardos vadas p[artizanas] Žalgiris-Dėdė šiuo laiku yra Rytų Lietuvos Partizanų Srities vadas. Aš gi gavau iš centro [.. .]⁴⁹ būti Vytauto apygardos vadu. Žodžiu, labai daug pasikeitimų įvyko mūsų organizaciniame gyvenime. Mūsų centro ryšininkė p[ane]lė Ramunėlė, jei pavyko, žinoma, susirišti ir išsikalbėti, Jums daug papasakos. Jos tikslas — surišti Švenčionių Rinktiną, t. y. „Tigro" Rinktiną su apygarda. Apygardoje yra daug įdomių dalykų iš centro. Turime naują Statutą, turim centro laikraštėlių „Kova“, turim ir iš užsienio laikraštėlių iškarpų ir net fotografijų. Viską galėsiu Tamstoms pasiųsti, kai susirišim. Šį kartą, sakau, nieko neįdedu dėl to, kad nežinau, ar pavyks susirišti, o be to, esu kelionėje ir rašau pripuolamai, skubiai, ant kelmo. Tikiu, kad su mūsų p[ane]le ryšininke pavyks Tamstoms susikalbėti ir sutvarkyti ryšį tinkamai ir stipriai. Šį kartą tik tiek.

Linkiu Jums, Broliai, laimingai tęsti kovą iki pergalės.

Priimkite mano pagarbą:

Miškinis [parašas]

LLA 3-čios „Vytauto" ap[ygardos] vadas

1947. V. 3 d.

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 42,1. 1. Originalas. Rankraštis.

40. Tigro rinktinės štabo raportas Nr. 1 Vytauto apygardos Organizacinio skyriaus viršininkui 1947 m. birželio 10 d.

Nuorašas⁵⁰

LLA 3-čios

„Tigro“ Rinktinės LLA 3-čios „Vytauto" Apygardos organizacinio

Štabas sk[yriaus] Viršininkui

Nr. 3/11

1947. VI. 10. Raportas Nr. 1

Nuo šių metų pradžios kelis kartus siunčiau mūsų rinktinės vadui p[artizanui] Rokui paketus su rinktinės bei apygardos spauda ir laiškus, kuriuose kviečiau jį į susitikimą- aptarti rinktinės bei štabo sutvarkymo reikalus, bet jis iki šiol neatsiliepė, nors pagal paskirų partizanų pranešimus, rodos, viską gavo. Paskutinis paketas su apygardos spauda grįžo atgal, nes po kelių įvykių rinktinės vadas p[artizanas] Rokas išsikėlė į tolimą apylinkę, net ryšio nepalikęs. Š. m. birželio mėn. 4 d. gavau mūsų rinktinei skirtus dokumentus, kuriuos turiu pristatyti p[artizanui] Rokui, bet dabar sunku jį rasti. Tokiai situacijai esant, rinktinės bei štabo sutvarkymo reikalai stovi vietoje. Šiuo metu mūsų rinktinės ribose vyksta didelis siautimas - sekimas, gal po to jis atsilieps ir imsis darbo? Aš savo iniciatyva, kad ir sunkiose sąlygose, stengiuos, kad ir toliau eitų mūsų rinktinės organas „Rytų Lietuva" ir kiek sąlygos leidžia tvarkau organizacinius reikalus. Šiuo metu tenka persikelti į naują būstinę, kas sudaro nemaža sunkumų ir sutrukdė darbą. Sunku yra dirbti, kai

net pasitaiko, kad paskiri vanagai kartais atsisako prie to rizikingo darbo⁵¹ ir pasako, kad tik man visko reikia, o niekas kitas tuo nesirūpina. Bet nusiminti nėra kuo, gal pagerės ir pas mus reikalai?

Švyturys [parašas] Sp[au]dos-Šv[ieti]mo ir Organiz[acinio] sk[yriaus] V[iršinin]kas

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 28,1. 1. Originalas. Mašinraštis.

⁵⁰ Sunykęs tekstas.

41. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 11

1947 m. liepos 30 d.

Originalas

LLA 3-čios Slaptas - Org.

„Tigro" Rinktinės Štabas

Nr. 16 Įsakymas Rinktinei Nr. 11 /OS/

Ežerėnai, 1947 m. liepos mėn. 30 d.

Rikiuotės sritis § 1-

3-čios „Tigro¹¹ Rinktinės 1-mo rajono Organizacinio Sektoriaus Viršininkas Dainius, jam pačiam prašant, nuo š. m. liepos mėn. 30 d. iš einamų pareigų atleidžiamas.

Pagrindas. 1-mo rajono OS Viršininko Dainiaus 1947. 7. 15 d. raportas žodžiu.

§2.

Nuo š. m. rugpjučio mėn. 1 d. 3-čios „Tigro" Rinktinės 1-mo rajono Organizacinio Sektoriaus Viršininku skiriu Darių.

Pagrindas. 1947. 8. 13 paskyrimo raštas Nr. 13.

§ 3.

3-čios „Tigro¹¹ Rinktinės 6-to rajono Organizacinio Sektoriaus Viršininkas Darius nuo š. m. rugpjūčio mėn. 1 d. iš einamų pareigų atleidžiamas.

§4.

Nuo š. m. rugpjučio mėn. 1 d. 3-čios „Tigro" Rinktinės 6-to rajono Organizacinio Sektoriaus Viršininku skiriu Kalnelį.

Pagrindas. 1947. 8. 1 paskyrimo raštas Nr. 14.

/pas[irašė]/ [be parašo] Rinktinės Vadas

Švyturys [parašas]

/pas[irašė]/ Švyturys Rinktinės OS Viršininkas

Šio įsakymo išspausdinta......................................................5 egz.

Iš jų gauna: a/ Apygardos Štabas...........................................1 egz.

b/ Rajonų OS Viršininkai..........................................2 egz.

c/ Lieka Štabe........................................................2 egz.

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 5. Originalas. Mašinraštis.

42. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 12 1947 m. liepos 30 d.

Nuorašas

LLA 3-čios Slaptas - Org.

„Tigro“ Rinktinės Štabas

Nr. 17 Įsakymas Rinktinei Nr. 12 /OS/

Ežerėnai, 1947 m. liepos mėn. 30 d.

Rikiuotės sritis § 1.

3-čios „Tigro" Rinktinės 5-to rajono Organizacinio Sektoriaus Viršininkas Giedrius nuo š. m. liepos mėn. 30 d. iš einamų pareigų atleidžiamas.

§2.

Nuo š. m. rugpjūčio mėn. 1 d. 3-čios „Tigro“ Rinktinės 5-to rajono Organizacinio Sektoriaus Viršininku skiriu Ūsą.

Pagrindas. 1947. 8. 1 d. paskyrimo raštas Nr. 15.

/pas[irašė]/ [be parašo] Rinktinės Vadas

/pas[irašė]/ Švyturys [be parašo]

Rinktinės OS Viršininkas

Šio įsakymo išspausdinta.......................................................4 egz.

Iš jų gauna: a/ Apygardos Štabas.............................................1 egz.

b/ Rajono Viršininkas.............................................2 egz.

c/ Lieka Štabe.......................................................1 egz.

Nuorašas tikras Baravykas [parašas] LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 7. Originalas. Mašinraštis.

43. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 13 1947 m. rugpjūčio 1 d.

Originalas

LLA 3-čios Slaptas - Org.

„Tigro“ Rinktinės Štabas

Nr. 18 Įsakymas Rinktinei Nr. 13 /OS/

Ežerėnai, 1947 m. rugpjūčio mėn. 1 d.

Rikiuotės sritis § 1.

3-čios „Tigro" Rinktinės visų rajonų Organizacinio Sektoriaus Viršininkai privalo suskirstyti rajonus į apylinkes. Apylinkes sunumeruoti ir projektą atsiųsti Rinktinės Organizacinio Sektoriaus Viršininkui tvirtinti.

§2.

Skirti visų 3-čios „Tigro" Rinktinės rajonų kiekvienai apylinkei Apylinkės Organizacinio Sektoriaus Viršininką. Apylinkių OS Viršininkai turi būti visai patikimi ir pasižymėję remiant partizaninį Sąjūdį. Visus Apylinkių OS Viršininkus raštu pristatyti Rinktinės OS Viršininkui tvirtinti.

§3.

3-čios „Tigro" Rinktinės kiekviename rajone įsteigti žval[gy]⁵² bos-kontržvalgybos skyrių. /Liečia: Vanagų veiksmus ir pr[iešo]⁵³ veiksmus, nurodytus instrukcijoje Nr. 5/ Apie Žvalgybos-kontržvalgybos skyrių įsteigimą pranešti Rinktinės OS Viršininkui atskiru raportu.

/pas[irašė]/ [be parašo] Rinktinės Vadas

Švyturys [parašas]

/pas[irašė]/ Švyturys Rinktinės OS Viršininkas

Šio įsakymo išspausdinta.....................................................11 egz.

Iš jų gauna: a/ Apygardos Štabas............................................1 egz.

b/ Rajonų OS Viršininkai.........................................8 egz.

c/ Lieka Štabe.........................................................2 egz.

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 9. Originalas. Mašinraštis.

⁵² Sunykęs tekstas.

⁵³ Sunykęs tekstas.

44. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 14

1947 m. rugpjūčio 1 d.

Originalas Slaptas Org.

LLA 3-čios

„Tigro" Rinktinės Įsakymas Rinktinei Nr. 14/OS/

Štabas

Nr. 19 Ežerėnai, 1947 m. rugpjūčio mėn. 1 d.

Rikiuotės sritis § 1.

Nuo š. m. rugpjūčio mėn. 10 d. 3-čios „Tigro" Rinktinės Spaudos-Švietimo skyriaus raštininku skiriu Baravyką.

Pagrindas. 1947. 8. 1 d. paskyrimo raštas Nr. 20.

/pas[irašė]/ [be parašo] Rinktinės Vadas

Švyturys [parašas]

/pas[irašė]/ Švyturys Rinktinės Sp[au]dos-Šv[ieti]mo V[iršinin]kas

Šio įsakymo išspausdinta.........................................................3 egz.

Iš jų gauna: a/ Apygardos Štabas.............................................. 1 egz.

b/ Lieka Štabe..........................................................2 egz.

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 10. Originalas. Mašinraštis.

45. Tigro rinktinės vado paskyrimo raštas Baravykui

1947 m. rugpjūčio 1 d.

Slaptas

LLA 3-čios

„Tigro" Rinktinės Baravykui

Būstinė 1947. 8. 1

Nr. 20 Paskyrimo raštas

Tamstai sutikus, nuo š. m. rugpjūčio mėn. 5 d. esate paskirtas 3-čios „Tigro" rinktinės Spaudos-Švietimo skyriaus raštininku.

Rinktinės Vadas [be parašo]

Švyturys [parašas]

Rinktinės Spaudos-Švietimo V[iršinin]kas

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79, 1. 12. Originalas. Mašinraštis.

46. Tigro rinktinės štabo instrukcija Nr. 1

1947 m. rugpjučio 5 d.

Slaptas

LLA 3-čios ,Tigro“ Rinktinės Štabas Nr. 22

Nuorašas

:s Tvirtinu /pas[irašė]/ [be parašo]

Rinktinės Vadas 1947. 8. 5.

INSTRUKCIJA Nr. 1 /OS/

Liečia: A/ bendrus organizacinius ir kitus nurodymus.

1. Apylinkės OS Viršininkus verbuoti, panaudojant visas atsargumo priemones; verbuoti tiesioginiai arba panaudoti tam tikslui jau esama apylinkės OS V[iršinin]ką, kad surastų ar nurodytų gretimai apylinkei tinkamą pareigūną.

2. Ryšius su apylinkių OS V[iršinin]kais palaikyti pagal aplinkybes - tiesioginiai, per lauko paštą arba panaudoti patikimą ryšininką.

3. Visus apylinkių OS V[iršinin]kus supažindinti su 3-čios „Vytauto" Apygardos instrukcijos Nr. 3 /OS/ išrašu: „Apylinkės OS organizavimas" ir schema Nr. 3, 4, 5.

4. Kiekvieną patikimą tautietį,-tę verbuoti į LLA narius, kurie rajono OS V[iršinin]kui bei apylinkių OS V[iršinin]kams bus artimiausi bendradarbiai ir padės įvykdyti kai kuriuos uždavinius.

5. Kiekvienas Apylinkės OS V[iršinin]kas privalo skirti žvalgybos pareigūną/jei jo nėra, pats atlieka žinių rinkėjo pareigas/, kuris turi laiku pasiųsti žinias per apylinkės OS V[iršinin]ką rajono žinių rinkėjui. Rajono žinių rinkėjas privalo žinias pasiųsti /kas 2-3 savaitės/ Rinktinės Žvalgybos skyriui.

6. Jei kurioje apylinkėje atsirastų savanorių norinčių įstoti į LLA ginkluotus junginius, apie tai pranešti per rajono OS V[iršinin]ką Rinktinės OS V[ir-šinin]kui. Taip pat organizuoti atsargos dalinėliai pagal schemą Nr. 5.

7. Kiekvienas Apylinkės OS V[iršinin]kas privalo būti kiekvienu momentu pasiruošęs priimti globojimui po vieną sužeistą ar sergantį partizaną.

1. Rajono ir Apylinkių OS V[iršinin]kai privalo rinkti aukas pinigais iš patikimų tautiečių ir LLA narių Apygardos bei Rinktinės spaudai paremti; aukas su aukotojų sąrašu /Slap[tai]/ siųsti Rinktinės OS V[iršinin]kui.

2. Kiekvienas Apylinkės OS V[iršinin]kas privalo supažindinti jo apylinkėje esantį vanagų būrio vadą ar skyrininką su Vanagų Rėmimo Komiteto pirmininku/jei yra/, kad susitartų vanagų rėmimo reikalu.

3. Jei kurioje apylinkėje nėra vanagų, tai Apylinkės OS V[iršinin]kas /panaudojant LLA narius/ privalo rinkti aukas pinigais, grūdais ir negendamais produktais. Apie surinktas aukas pranešti per Rajono OS V[irši-nin]ką Rinktinės OS V[iršinin]kui.

4. Rajono, apylinkių OS V[iršinin]kai ir LLA nariai privalo rinkti:

a/ ginklus, šaudmenis, granatas, sprogstamą medžiagą ir kitokius kariškus reikmenis bei aprangą,

b/ vaistus, tvarstomą medžiagą ir kitokias gydymo priemones, c/ rašymo bei dauginimo priemones ir jų dalis, d/ bet kokią rašomąją medžiagą, e/ radijo ir jai naudojamas priemones,

f/ bet kokių dabar galiojančių asmens dokumentų, pažymėjimų, komandiruočių ir kitokių naudingų raštų neužpildytus blankus /jei galima, geriau su užspaustais štampais ir antspaudais/,

g/ įvairių asmens dokumentų, pažymėjimų, komandiruočių ir kitokių naudingų raštų užpildymo pavyzdžius, jei ne, tai nors štampų, antspaudų bei parašų pavyzdžius.

Rajonu OS V[iršinin]kams vadovautis ir vykdyti.

/pas[irašėj Švyturys [beparašo] Rinktinės OS V[iršinin]kas

Ežerėnai, 1947. 8. 5.

Nuorašas tikras [be parašo]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 7,1. 1. Originalas. Mašinraštis.

47. Tigro rinktinės 11-os kuopos vado Gailiaus raštas apie nelaimingą įvykį [1947 m., ne anksčiau kaip rugpjūčio 10 d.]⁵⁴

Protokolas

1947. VIII. 10 d. atsitiko nelaimingas nuotykis. Buvom užprašyti visi partizanai pamiškėn ant baliaus. Ne visi mes ten buvom, nuėjom tik aštuoniese ir ten visą dieną gražiai praleidom. Bet kas pasidarė tam Artileristui, kad jis atsitraukė nuo mūsų, nuėjo į kaimą dienos metu. Nuėjo jis į kaimą, gąsdino žmones, paskiau atėjo iš kaimo pas mus. Mes pradėjom jį barti, tada Perkūnas už jį užsistojo, ir nuėjo tarp jų ginčiai. Tada nieko nelaukęs, išsiėmė Perkūnas pistoletą, kirto ir kartu šovė Naujaliui per galvą. Mes norėjom atimti iš Perkūno pistoletą, bet negalima buvo, pradėjo šaudyti ir

būtų daug ką nušovęs. Tada nieko nelaukęs, išsiėmė Barzdėnas pistoletą ir nušovė Perkūną, o paskiau Artileristą nušovė septintą valandą vakaro. Kurie buvo tame įvyky, tą viską matė.

Kaltininkas - Barzdėnas.

Liudininkai:

Naujalis,

Poškus,

Klevas,

Gaidys,

Gailius,

Ir daug buvo [.. ,]⁵⁵ viską tą matė.

Gailius [parašas]

LYA, f. K-5 , ap. 5, b. 29,1. 7. Originalas. Rankraštis.

⁵⁴ Datuojama pagal dokumento turinį.

⁵⁵ Tekstas išblukęs ir neįskaitomas.

48. Tigro rinktinės bendros žinios

1947 m. rugpjūčio 14 d.

VI. Bendros žinios.

1. Partizanų moralinis stovis patenkinamas.

2. Visuomenės moralinis stovis taip pat patenkinamas.

3. Nevisiškai rinktinė pajėgi skirtam uždaviniui atlikti.

/pas[irašė]/ [be parašo]

Rinktinės Sp[au]dos-Šv[ieti]mo sk[yriaus] ir OS V[iršinin]kas Ežerėnai, 1947. 8. 14.

Nuorašas tikras Baravykas [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 38,1. 2. Originalas. Mašinraštis.

49. Pūščios - Lietuvos partizanų susirinkimo protokolas

1947 m. rugpjūčio 17 d.

Pūščios - Liet[uvos] Partizanų susirinkimo Protokolas

1947 m. rugpjūčio mėn. 17 d. įvyko vietos liet[uvių] partizanų susirinkimas.

Susirinkimui pirmininkavo part[izanas] p. Pilypas, sekretoriavo p. Briedis. Susirinkime dalyvavo 21 partizanas. Susirinkimo dienotvarkė sekanti:

1) Būrio vado rinkimai.

Partizanų būrio vadu vienbalsiai išrinktas p. Gailius.

Jam skirtas pareigas p. Gailius eiti sutiko.

Sekretorius Pirmininkas

Briedis [parašas] Pilypas [parašas]

LYA, f. K-l, ap. 5, b. 19,1. 1. Originalas. Rankraštis.

50. Tigro rinktinės organizacinio sektoriaus 6-o rajono viršininko Kalnelio raportas Nr. 1 Tigro rinktinės organizacinio sektoriaus viršininkui su priedu

1947 m. rugpjūčio 18 d.

LLA 3-čios „Tigro“ Rinktinės

OS Viršininkui RAPORTAS Nr. 1

Pranešu Tamstai, kad 3-čios „Tigro“ Rinktinės OS man skirtą 6-tą rajoną pagal įsakymą Nr. 13 ir instrukciją Nr. 3 suskirsčiau dalį rajono į apylinkes ir paskyriau joms OS Viršininkus.

Priede: Suskirstymo apylinkių bei jų OS Viršininkų paskyrimo raštas.

Kalnelis [parašas]

Rinktinės OS 6-to rajono V[iršinin]kas

1947. VIII. 18 d.

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 30, 1. 1. Originalas. Mašinraštis.

51. Priedas. Tigro rinktinės organizacinio sektoriaus 6-o rajono paskirstymo į apylinkes bei jų viršininkų paskyrimo raštas

1947 m. rugpjūčio 18 d.

Priedas LLA 3-čios „Tigro" Rinktinės OS 6-to rajono

paskirstymo į apylinkes bei jų Viršininkų paskyrimo RAŠTAS Nr.

§ I.

Nuo š. m. rugpjūčio mėn. 17 d. I-mos Apylinkės OS Viršininku paskirtas VERTĖJAS, kuriam priklauso 4-turios seniūnij[os]: Mielagėnų Rubelninkų Krikonių, Budriškės.

§ II.

Nuo š. m. rugpjūčio mėn. 17 d. II-tros Apylinkės OS Viršin[inku]⁵⁶ paskirtas DRĄSUOLIS, kuriam priklauso 3 (trys) seniū[nijos]⁵⁷ : Bernotų, Gilūtų, Žardeliškės.

§ III.

Nuo š. m. rugpjūčio mėn. 18 d. III-čios Apylinkės OS Virš[ininku]⁵⁸ paskirtas KURMIS, kuriam priklauso 4-turios seniūni[jos]⁵⁹ : Malkauščynos, Buckūnų, Kančiogino, Kamarovo.

Kalnelis [parašas]

Rinktinės OS 6-to rajono [Viršininkas]¹⁴⁶

1947. VIII. 18 d.

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 30,1. 2. Originalas. Mašinraštis.

⁵⁶ Sunykęs tekstas.
⁵⁷ Sunykęs tekstas.
⁵⁸ Sunykęs tekstas.
⁵⁹ Sunykęs tekstas.
¹⁴⁶ Sunykęs tekstas.

52. Pirmojo Lietuvos laisvės kovotojų - Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio aktyviųjų junginių karinės kolegijos sąskrydžio -suvažiavimo protokolas

1947 m. rugpjūčio 28 d.

Erelio klastos¹⁴⁷

Nuorašo nuorašas Pirmojo Lietuvos Laisvės Kovotojų - Bendrojo Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdžio, Aktyviųjų Jungtinių¹⁴⁸ Karinės KOLEGIJOS sąskrydžio - suvažiavimo PROTOKOLAS 1947 m. rugpjūčio mėn. 28 d. [...]¹⁴⁹ miške įvyko 1-asis LLK - BDPS aktyviųjų junginių Karinės kolegijos Sąskrydis.

Dalyvavo: BDPS K[omite]to atstovas daktaras NARUTAVIČIUS, LLA Žemaičių Apygardos Vado Pavaduotojas Murmis, „Didžiosios Kovos" Apygardos Vadas UOSIS ir „Vyties" Apygardos Vadas Briedis ir Pavaduotojas PLERPA. Suvažiavimo posėdžiui pirmininkavo dr. NARUTAVIČIUS.

Posėdis pradėtas pamaldomis už kritusius partizanus, kurias atlaikė BDPS kapelionas.

Pasiūlyta sekanti dienotvarkė:

1/Posėdžio delegato susipažinimas ir mandatų-įgaliojimu patikrinimas, 2/ Darbų tvarkos paskelbimas,

3/ Apygardų Vadų pranešimai,

4/ „Gyventi ar žūti“ — BDPS K[omite]to atstovo pranešimas,

5/Diskusijos,

6/ Deklaracijų priėmimas - pasirašymas,

7/ Bėgamieji reikalai,

8/ Suvažiavimo baiga.

Patiektoji darbotvarkė buvo be pakeitimų priimta.

I-ju punktu Apygardų atstovai prisistatė suvažiavimo posėdžiui ir patiekė apie save reikiamas žinias.

II-ju punktu darbotvarkės buvo daromi pranešimai iš Apygardų apie jų kūrimąsi, partizaninę veiklą, veikimo sąlygas ir t.t.

a/ LLA Žemaičių Ap[ygardos] įgaliotinis nupasakojo Apygardos kūrimosi eigą, jos veiklą, pasiektus laimėjimus ir turėtus nuostolius. Pagal pranešimą jų Apygarda veikia Žemaitijoj, apima 10 apskričių ribas, nuo 1947 m. pavasario turi ryšį ir priklauso BDPS Komitetui.

b/ „Didžiosios Kovos“ Apygardos Vadas pranešime nurodė, kad jų Apygarda įkurta 1944 m. rudenį. Jos kūrėju laikomas Žaliasis Velnias. Apygarda dalijasi į dvi rinktines: A ir B, 3-jų metų bėgyje turėjo gana žymių nuostolių žmonėmis, vadovaujasi nauja taktika, partizanų laikymasis pasyvus.

c/ „Vyties" Apygardos Vadas BRIEDIS pranešime nurodė, kad „Vyties" Apygarda susikūrė fronto eigoje. Pirmuoju vadu buvo leitenantas KRIKŠTAPONIS. Turėjo aukų bet laikosi pakankamai gerai.

Po pranešimų - BDPS Komiteto atstovo dr. NARUTAVIČIAUS paskaita-pranešimas „Gyventi ar žūti". Atstovas plačiai apibūdino 3-jų metų partizaninę veiklą Lietuvoje, mūsų padėtį užsienio politikoje, sudėtas aukas, jų pateisinamumą ir kvietė partizanus pakeisti veiksmų taktiką pasyvesne prasme, tuo būdu sutaupom daugiau lietuviško kraujo. Mesti tarpusavio ginčus. Taip pat nurodė užsienio lietuvių politinių srovių nesutarimą ir jų pragaištingą akciją, varomą mūsų nenaudai.

Diskusijose gyvai dalyvavo visi suvažiavimo atstovai ir išsiaiškinta įvairiais klausimais.

IV-ju dienotvarkės punktu skaitoma BDPS deklaracija. Partizanų vadovybės klausimu pasiūlymus, p.⁶⁴ PLERPA, BRIEDIS ir kiti. Nutarta: Lietuvą paskirstyti į tris sritis, kurias pavesti valdyti sričių vadams.

Sričių vadai sudaro partizanų komitetą ir dirba kartu su BDPS komitetu.

Sričių vadus renka Apygardų vadai iš BDPS pasiūlytų kandidatų.

Sričių vadai turi būti:

a/ buv[ę] Lietuvos armijos karininkai,

b/ nuo 1944 m. aktyvūs ginkluoti partizanai,

c /nesusikompromitavę politiškai ir stiprūs moraliai lietuvių tautybės asmenys. Spauda. Centras savo organą siunčia į Apygardas, kur padaugina pagal reikalą. Ryšio sudarymą su Vakarais pavesti BDPS k[omite]tui ir Sričių Vadams. Pogrindžio organizacijos „[.. ,]¹⁵⁰ Gvardijos" pareiškimą įsijungti jai į VLAK atmesti kaipo [neatitinkantį]¹⁵¹ Lietuvos interesams. L.¹⁵² Tautinės partijos C[entro] K[omite]tui pranešti, kad jų organizacijos nariai gali įsijungti į VLAK sudėtį individualiai. Partizanų savavališki veiksmai vykdomi prieš pavienius gyventojus turi būti perduoti Sričių vadų nuožiūrai /kas liečia mirties¹⁵³ sprendimus/.

Daugiau klausimų neatsiradus, pasirašyta deklaracija ir suvažiavimo posėdis baigtas.

Šis protokolas pasirašytas 2-se egzemplioriuose, iš kurių vienas siunčiamas į BDPS K[omite]tą, o antras paliktas „Vyties" Apyg[ardos] archyve.

Dr. J. A. NARUTAVIČIUS [be parašo]

S[uvažiavimo] pirmininkas ŠVIESA [be parašo]

MURMIS [be parašo] BRIEDIS [be parašo] UOSIS [be parašo] PLERPA [be parašo] ŽYGAUDAS [be parašo] suvažiavimo sekretorius

Nuorašas tikras Adjutantas [be parašo] /Vaitkus/

V. A.

Nuorašo nuorašas tikras Miškinis [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 20,1. 1. Originalas. Mašinraštis.

¹⁴⁷ Prirašyta pieštuku.

¹⁴⁸ Taip dokumente. Kitur minimi aktyvieji junginiai.

¹⁴⁹ Sunykęs tekstas.

⁶⁴ Taip dokumente. Matyt, praleistas ar sutrumpintas žodis - pateikė.

¹⁵⁰ Pirmas pavadinimo žodis išblukęs ir neįskaitomas.

¹⁵¹ Tekstas išblukęs ir neįskaitomas.

¹⁵² Taip dokumente. Matyt, turėtų būti - lietuvių ar Lietuvos.

¹⁵³ Taip dokumente. Matyt, praleistas žodis - bausmės.

53. Lietuvos laisvės kovotojų Vyties, Didžiosios kovos, Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardų vadų ir atstovų suvažiavimo rezoliucijos -nutarime

1947 m. rugpjūčio 28 d.

Erelio provokacija!⁶⁹

Nuorašo nuorašas

Lietuvos LK „Vyties“, „Didžiosios Kovos“,
LLA Žemaičių Apygardų Vadų ir atstovų suvažiavimo

REZOLIUCIJOS-NUTARIMAI

Suvažiavimo dalyviai - Apygardų Vadai ir laisvės kovotojų atstovai - Partizanai - BDPS Vadai - VLAK nariai, kaip aukščiausias aktyviųjų rezistencinių pajėgų institutas, po padarytų kovų analizės, darbų veiklos ir žiauriausių kovų patirties sugretinimų siekdami tikslesnių bei vaisingesnių rezultatų už Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atstatymą ir didžiųjų demokratijos idealų įgyvendinimą, tikslu išsaugoti Lietuvą mylinčių lietuvių Lietuvos prisikėlimui ir Laisvės Aušrai, tikslu išvengti per ankstyvų ir beprasmių kruvinų aukų, taip augančiu greitumu retinančių lietuvių gretas, tikslu įgalinti galimai didesnį lietuvių skaičių neuždusti košmare, tikslu juo daugiau įgalinti išlikti, išsilaikyti, pasiruošti ir sulaukti džiaugsmo dienų, atkurti gyvenimą remiantis demokratijos ir krikščioniškos moralės amžinaisiais principais -pagrindais, tikslu sujungti geros valios lietuvius į vieningą, darnią, gają ir daugiausia teikiančią pergalės vilčių demokratinę kovos šeimą, atsikračiusią daugio liguistų stovių ir grėsmingų savimylos mikrobų pamilusią idealus, už kuriuos kovojo ir žuvo garbingiausi kovojančios Lietuvos natai - didvyriai ir kankiniai milžinai - jaunimas ir senimas, moterys ir vyrai, ūkininkai ir darbininkai, beraščiai ir šviesiausio intelekto žmonės, norėdami išnešti kovos vėliavas į laisvą gyvenimą, kad tos vėliavos įkvėptų ainius kultūrinių vertybių kūrimui, didžiausios vienybės, vieni kitų gerbimo bei broliškos meilės, demokratiškumo ir krikščioniškos moralės principų pasisavinimo asmeniškam ir visuomenės gyvenimui, akivaizdoje neaprašomų Lietuvos kančių ir priešo įvestų rietenų, šunvočių trokšdami išvesti daugį iš grėsmingų kryžkelių į šviesų daugiausiai teikiantį kovos sėkmės, išsilaikymo ir pergalės sulaukimo galimumų kelią, susiglaudę prie kritusių Laisvės kovose didvyrių ir kankinių kapų velėnos, Lietuvos miškų globoje, po išgyventų daugybinių žūtbūtinės kovos mūšių ir neaprašomų kančių sukepusiomis krauju lūpomis, kartodami kritusių brolių palikto Laisvės testamento-įpareigojimo žodžius kaip vienos kenčiančios, išniekintos šeimos vaikai ir kovojančio už Laisvą Demokratinio Sąjūdžio Vadai nutarė:

1. Visas jėgas ir visa aukoti Lietuvos labui, Bendrojo Demokratinio Sąjūdžio ugdymui, Sąjūdžio dalyvių taurinimui, globai, vienybei ir demokratinių ir krikščioniškos moralės idealų puoselėjimui, broliškos meilės skiepijimui, juo darnesniam pasirengimui būsimam Laisvės Rytui.

2. Gyvenime ir kovoje, darbuose ir parengtyje laikytis laisvės testamento, kurį Tėvynės meilės plunksna kritusių didvyrių krauju įrašė būtos dienos, kuris slypi kiekvienam Laisvės kovotojo prakaito, ašaros ir kraujo lašelyje, kuris atsispindi BDPS organizaciniuose pagrinduose ir įsteigimo aktuose, kuris išreiškia visus sąmoningų ir taurių lietuvių troškimus, lūkesčius ir viltis, kuris palaiko tūkstančius brolių, kuriuo remia visą Laisvės kovą VLAK-BDPS Vyriausias komitetas.

3. Visiems, kaip vienos Motinos Lietuvos vaikams glausti krūtinė prie krūtinės, tvirtai susiimti rankomis, pasitikėti idealų pergale, Dievo palaima ir vienybės tikėjimo meilės ir vilties galia.

4. Visais galimais būdais vienas kitą remti, gelbėti dūstančius, saugoti ir globoti kenčiančius ir Laisvės kovų dalyvius, branginti lietuvį, lietuvio gyvybę, kraują ir ašarą, stengtis padėti kiekvienam lietuviui išsilaikyti, padėti suprasti teisingą kelią ir išsaugoti savo jėgas neuždusti ir sulaukti prie Nemuno ir Vilijos, Šventosios ir Ventos, Žemaitijos samanoto pakelių rūpintojėlio ir Aukštaitijos ramiųjų ežerų prie Dzūkijos kalnelių ir Vilniaus Aušros Vartų Laisvės Ryto ir Lietuvos Prisikėlimo, rūpinantis, kad liautųsi rietenos, kad liautųsi beprasmės, per ankstyvos aukos, kad juo mažiau riedėtų iš kenčiančios Lietuvos akių ašaros, kad neužkristų ant šimtų tūkstančių beprasmės kančios ir mirties¹⁵⁴ tirono sukurtuose katorgos kapinynuose, kad galėtų juo daugiau ruoštis Prisikėlusios Lietuvos darbams ir kūrybai, kad būtų suklaidintas priešas ir išvengta¹⁵⁵ Kovojančios Lietuvos šeima - mūsų Demokratinis Sąjūdis Lietuvos Atstatymo darbams ir gyvenimui Laisvoje Lietuvoje, kaip pačios garbingiausios Laisvės kovos epopėjos kūrėjas ir amžinųjų idealų apgynėjas.

5. Apygardų Vadų suvažiavimas skaito, kad jau atėjo laikas, kada visos gyvosios jėgos. persiėmusios kovų patirtimi ir matančios toli pirmyn, drąsiai turi pradėti žengti kovos keliu, kurį nurodo gyvenimas, kurį nurodo BDPS-VLAK Vyriausioji vadovybė. Tai kelias, vedas į pasyvinę rezistenciją, tai kelias, vedas į jėgų taupymą, tai partizanu dalinių parėmimo¹⁵⁶ į pogrindines politines ir karines organizacijas kelias, tai kelias, naudojas visas galimybes, kad padėtu kovotojui gyventi, išlikti, neuždusti.

Ir tik šiuo keliu žengiant galės būti atsiekti mūsų kovos idealai. Šis kelias išsaugos mūsų jėgas ir duos mums galimybę išsilaikyti sprendžiamajam momentui. Šis kelias išsaugos mūsų tautą ir leis jai pasididžiuoti skaisčia Laisvės Aušra.

Apygardų Vadų ir kovotojų atstovų suvažiavimas skaito, kad tik šios taktikos kova gali mus išvesti į visišką pergalę - į Laisvos, Demokratinės, Nepriklausomos Lietuvos gyvenimą.

Suvažiavimas skaito, kad tolimesnis geriausių kovotojų laikymasis senos taktikos iščiulps mūsų jėgas, nusilpnins mūsų kovą išretins mūsų tautą ir išnaikins mūsų Tėvynę - Motiną - Lietuvą. Tokias išvadas mus verčia daryti vidaus blaivus ir tarptautinės padėties įvertinimas, kovoj ančių jėgų taupymas ir konkretūs nurodymai mūsų tautiečių, gyvenančių Vakaruose.

Tik blaivus padėties ir mūsų uždavinių įvertinimas galės teisingai vadovauti mūsų kovai.

Visus nusižengusius Sąjūdžio dalyvius prieš Lietuvių tautą mes bausime. ir bausime griežtai, bet darysime tai tik po teismo sprendimo, aprašant jų nusikaltimo charakterį, laikantis moralės, konstitucinių normų. Viskas turi būti daroma organizuotai ir tvarkingai. Tik tuo būdu gali būti pagrįstas mūsų bendradarbiavimas ir gali vystytis Bendrasis Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdis.

6. Visa, visų darbus, veiklą ir kėslus vertinti šiuo kriterijumi, ką gera tai atnešė, atneš Lietuvai. Lietuvos laisvei ir pačiu lietuviu gerovei? Kiek išgelbėjai brolių nuo mirties iš tirono katorgos kapinyno? Kiek nušluostei ašarų? Ka gera padarei kenčiantiems lietuviams?

7. Suvažiavimas prašo VLAK-BDPS Vyriausiąjį Komitetą:

1/visados ryžtingai stovėti laisvės kovotojų- kovojančių lietuvių interesų sargyboje ir nūdieninėse politinėse rietenose neišleisti iš rankų patikėtų kovos vėliavų, visados remtis į kovojančios Lietuvos Laisvės kovotojų-partizanų-BDPS dalyvių plienines gretas, ryžtingai išrauti įsibrovusius putlius egoistus ir kovotojus už partinę hegemoniją, o ne už kenčiančią Lietuvą, o ne už Lietuvos laisvę, o ne už visų lietuvių šviesų rytojų;

2/ padaryti, atskirai patiekiamų suvažiavimo protokole,— aktyvius Laisvės kovotojus - Partizanus - BDPS dalyvius liečiančius, - organizacinių ir disciplinariniu nuosprendžiu sankcionavimą, priimtu Karinės Kolegijos posėdyje, remiantis kovų paskirtimi ir būsimų kovų sekime.⁷³

8. Suvažiavimas nutarė priimti Vyr[iausio] BDPS-VLAK pasiūlymus liečiančius organizacinę, taktinę, disciplinarinę ir ūkine sritis, pasiryžęs dėti visas pastangas ir visus kreipti aukščiau padarytų nutarimų įvykdymui ir praktiškai gyvenime jų pritaikymui.

Lenkdami galvas prieš Laisvės kovų didvyrius ir kankinius, reiškiame gilų tikėjimą, kad visą mūsų tauriais principais grindžiamą veiklą palaimins Dievas, mūsų kančias priims, už būtus ir prieš mus gyvenusių paklydimus atlygindamas palaimintais kūrybos pagrindais ir visų gerovės suklestėjimu Laisvoje Lietuvoje. TEGYVUOJA LAISVA, NEPRIKLAUSOMA, DEMOKRATINĖ LIETUVA!

I-jų Lietuvos Laisvės Kovotojų - Partizanų - BDPS Apygardų Vadų ir Kovotojų atstovų suvažiavimo nariai - dalyviai:

Lietuvos BDPS Vyriausio] Komiteto įgaliotinis - dr. J. A. NARUTAVIČIUS [be parašo]

LLA Žemaičių Apygardos atstovas - MURMIS [be parašo]

DK Apygardos įgaliotinis - UOSIS [beparašo]

LK „Vyties" Apygardos Vadas - BRIEDIS [be parašo]

Pavergtoji Lietuva, 1947 m. rugpjūčio mėn. 28 d.

Nuorašas tikras adjutantas /VAITKUS/ [be parašo] Nuorašo nuorašas tikras Miškinis [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 20,1. 2. Originalas. Mašinraštis.

⁶⁹ Prirašyta pieštuku.

¹⁵⁴ Taip dokumente. Matyt, turėtų būti - mirtys.

¹⁵⁵ Taip dokumente. Matyt, praleistas žodis.

¹⁵⁶ Taip dokumente. Matyt, turėtų būti - perėjimo.

54. Tigro rinktinės štabo raportas Nr. 3 Vytauto apygardos vadui su priedu

1947 m. rugpjūčio 28 d.

Slaptas

LLA 3-čios

„Tigro“ Rinktinės 3-čios „Vytauto" Apygardos Vadui Štabas Nr. 22

1947.8.28. Raportas Nr. 3

Kol Rinktinės Vadas perims savo žinion visas aktyvias partizanų grupes, sutvarkys pagal Apygardos VS instrukciją Nr. 4, Rinktinės Vanagai yra suskirstyti grupėmis ir šiuo metu išdėstyti taip, kaip nurodyta priede. Taip pat galima būtų, kad ir neturint pilnai tinkamo kadro, skirti visi Rinktinės

pareigūnai⁷⁴ , bet tuo reikalu pirmoje eilėje turėtų duoti nurodymus Rinktinės Vadas.

Priede, LLA 3-čios „Tigro“ Rinktinės aktyvių partizanų ir grupių sąrašas.

Švyturys [parašas]⁷⁵ Rinktinės Sp[au]dos-Šv[ieti]mo sk[yriaus] ir OS V[iršinin]kas

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 28,1. 3. Originalas. Mašinraštis.

^{74 Taip dokumente.
^{75 Parašas labai išblukęs.}}

55. Priedas. Tigro rinktinės aktyvių partizanų ir grupių sąrašas

1947 m. rugpjūčio 25 d.

Slaptas

Priedas

LLA 3-čios „Tigro" Rinktinės aktyvių partizanų ir grupių SĄRAŠAS

Eil. Nr.	Slapyvardės	Pareigos Įst[ojimo] data	Pastabos
1	2	3 4	5
		1. I-m o rajono I-ma	grupė
1.	Paberžis	gr[upės] vadas 1944. VII.	tarn[avo] kar[iuomenėje] eil[iniu]
2.	Šermukšnis v[a]n[a]g[as] “ “		ir buv[o] LLA desant[ininkas]
3.	Uosis	" "	radistas
4.	Tarzanas	" "
5.	Lubinas	1945. V.
		2. IV-t o rajono I-m a	grupė
1.	Šilas	gr[upės] vadas 1944. VII.	tarn[avo] kar[iuomenėje] eil[iniu]
2.	Jovaras	v[a]n[a]g[as]
3.	Bolševikas	"" "	" "
4.	Pakalnis
		3. V-t o rajono I-m a	grupė
1.	Gylys	gr[upės] vadas 1944. VII.
2.	Strazdas	v[a]n[a]g[as]
3.	Šarūnas	" "
4.	Genys	" "	tarn[avo] kar[iuomenėje] eil[iniu]
5.	Žalgiris	1947. IV.
6.	Ūsas	r[a]j[ono] OS V[iršinin]kas	1944. VII.
		4. Vl-t o rajono I-m a	grupė
1.	Baravykas	gr[upės] vadas 1945. III.	nuo š. m. rugp[jūčio] mėn.
2.	Indėnas	v[a]n[a]g[as] 1944. VII.	10 d. eina Sp[au]dos-
3.	Dagilis	" "	Šv[ieti]mo sk[yriaus] paštininko
4.	Dobilas	" "	pareigas
5.	Erškėtis	" "	tarn[avo] kar[iuomenėje] eil[iniu]
6.	Žaibelis	1945. VIII.
7.	Kalnelis	r[a]j[ono] OS 1944. VII.	buv[ąs] LLA desantas
		V[iršinin]kas
8.	Švyturys	ROS “	gr[upės]
		V[iršinin]kas ir Sp[au]dos- Šv[ieti]mo⁷⁶V[iršinin]kas	vadas

1	2	3	4	5
		5. VI-t o rajono II-t ra grupė
1.	Bakutis	gr[upės] vadas	1944. VII.
2.	Ešerys	v[a]n[a]g[as]	1945. VI.
3.	Lakūnas
4.	Žygas		1944. VI.
		6. Vl-t o rajono III-č i a grupė
1.	Aukštaitis	gr[upės] vadas 1945. V.
2.	Nemunėlis v[a]n[a]g[as]			tarn[avo] kar[iuomenėje] eil[iniu]
3.	Aglinskas			1944. VII.
4.	Giedraitis			1947. V.
5.	Miškinis			1944. VII.
		7. Vll-t o rajono I-m a grupė
1.	Gintautas	gr[upės] vadas	1944. VII.	tarn[avo] kar[iuomenėje]
				pusk[arininkiu]
2.	Zubras	v[a]n[a]g[as]		tarn[avo] kar[iuomenėje] eil[iniu]
3.	Naujalis			tarn[avo] kar[iuomenėje] eil[iniu]
4.	Žiogas		1945. V.
5.	Bautrius
6.	Pilypavičius		1944. VII.
7.	Pilypas		1945. VII.
8.	Poškus		1944. VII.
9.	Šermukšnis			tarn[avo] kar[iuomenėje] eil[iniu]
10.	Lazdynas			tarn[avo] kar[iuomenėje] eil[iniu]
11.	Gaidys
12.	Barzdėnas
13.	Juraitis
		8. Vll-t o rajono Il-t ra grupė
1.	Briedis	gr[upės] vadas	1944. VII.
2.	Pušynas	v[a]n[a]g[as]	1945. VII.
3.	Perkūnas
4.	Kariūnas		1946. IV.	tarnĮavo] kar[iuomenėje] eil[iniu]
5.	Liūtas		1944. VII.
6.	Mikasiukas		1945. VII.
7.	Jupas		1944. VII.	vokiečių taut[ybės]
8.	Ąžuolas
9.	Žvainys			tarn[avo] kar[iuomenėje]
				vyresniuoju] pusk[arininkiu]
10.	Strazdas
11.	Gulbis

1	2	3	4	5
12.	Sakalas	"		tarn[avo] kar[iuomenėje] eil[iniu]
13.	Artileristą:		" "	vokiečių taut[ybės]
14.	Aušra	LLA nar[ys]	" "	tarn[avo] kar[iuomenėje]
				pusk[arininkiu]
15.	Gegužė	"		sanit[arė] ir altil.⁷⁷
16.	Žibutė	"	" "
		9. VIII-t o rajono I-m a grupė
1.	Žilvitis	gr[upės] vadas	1944. IX.	tarn[avo] kar[iuomenėje] eil[iniu]
2.	Norkaitis	v[a]n[a]g[as]	1944. VII
3.	Dagilis	"	" "
4.	Staniulis	"	“ “ tarn[avo] kar[iuomenėje] eil[iniu]
		10. VIII-t o rajono II-tra grupė
1.	Rokas	Rinkt[inės]	1944. VII	. leit[enentas]
2.	Žvalgis	vad[as] v[a]n[a]g[as]	" "
3.	Arminas	"	“ tarn[avo] kar[iuomenėje] eil[iniu]
4.	Narutis	"	" "
5.	Sakalas	"	" "

Švyturys [parašas] Rinktinės O S Viršininkas

Ežerėnai, 1947 m. rugp[jūčio] mėn. 25 d.

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 28,1. 4-5. Originalas. Mašinraštis.

^{76 Taip dokumente. Matyt, praleistas žodis - skyrius.}

56. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 15

1947 m. rugpjūčio 30 d.

Slaptas

[LLA]⁷⁸ 3-čios

[,,Tigr]⁷⁹o“ Rinktinės Įsakymas Rinktinei Nr. 15 /OS/

Štabas

Nr. 23 Ežerėnai, 1947 m. rugpjūčio mėn. 30 d.

Rikiuotės sritis § 1.

Nuo š. m. rugpjučio mėn. 30 d. 3-čios „Tigro" Rinktinės 8-to rajono Organizacinio Sektoriaus Viršininku skiriu Aušrūną.

Pagrindas. 1947. 8. 30 d. paskyrimo raštas Nr. 23.

/pas[irašė]/ [be parašo] Rinktinės Vadas

/pas[irašė]/ Švyturys [be parašo]

Rinktinės OS Viršininkas

Šio įsakymo išspausdinta...........................................3 egz.

Iš jų gauna: a/ Apygardos Štabas.............................. 1 egz.

b/ Rajono Viršininkas..............................1 egz.

e/ Lieka štabe.........................................1 egz.

Nuorašas tikras Baravykas [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 11. Originalas. Mašinraštis.

⁷⁸ Sunykęs tekstas. Atkurta pagal kitus dokumentus.

⁷⁹ Sunykęs tekstas. Atkurta pagal kitus dokumentus.

57. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 16

1947 m. rugsėjo 1 d.

Nuorašas

Slaptas

[LLA 3-čios]¹⁵⁷

[,,Tigro“ Rink]¹⁵⁸ tinės Įsakymas Rinktinei Nr. 16/OS/

[Š t a b]¹⁵⁹ a s

Nr. 26 Ežerėnai, 1947 m. rugsėjo mėn. 1 d.

Rikiuotės sritis

§ 1.

Nuo š. m. rugsėjo mėn. 1 d. 3-čios „Tigro" Rinktinės 7-to rajono Organizacinio Sektoriaus Viršininku skiriu Girėną.

Pagrindas. 1947. 9. 1 d. paskyrimo raštas Nr. 25.

/pas[irašė]/ [be parašo] Rinktinės Vadas

Švyturys [parašas] /pas[irašė]/ Švyturys Rinktinės OS Viršininkas

Šio įsakymo išspausdinta............................................3 egz.

Iš jų gauna: a/ Apygardos Štabas...............................1 egz.

b/ Rajono Viršininkas..............................1 egz.

c/ Lieka štabe.....................................1 egz.

Nuorašas tikras Baravykas [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14, 1. 12. Originalas. Mašinraštis.

¹⁵⁷ Sunykęs tekstas. Atkurta pagal kitus dokumentus.

¹⁵⁸ Sunykęs tekstas. Atkurta pagal kitus dokumentus.

¹⁵⁹ Sunykęs tekstas. Atkurta pagal kitus dokumentus.

58. Algimanto apygardos vado Šarūno raštas apie santykius su Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio komitetu

1947 m. rugsėjo 15 d.

p. R Švyturiui⁸³

ALGIMANTO A [P YG AR] DOS VADAS

Nr. 1015⁸⁴ SU BDPS K[omite]tu santykių išdavos

Begretinant gautųjų „Lietuviškosios Rezistencijos organizacinių ir programinių pagrindų", „Lietuvos BDPS Komiteto Direktyvinio biuletenio", „Kovos" numerių informacijas, nuostatus ir direktyvas su nusistovėjusia dviejų su puse metų mūsų kovos su raudonaisiais okupantais ir vidaus priešais dvasia, partizanų vestos kovos taktika ir ideologija, buvo rasta eilė nesiderinančių punktų ir dviprasmiškų, priešingų mūsų kovos būtinumui ir prasmei frazių tačiau tai, atsižvelgiant į perspektyvas, kurios buvo turimos omenyje tolimesniame harmoningame su BDPS Komitetu bendradarbiavime ir derinant tai, kas atrodo taisytino, keistino BDPS direktyvose, buvo daleista su tikrais⁸⁵ rezervais, dalinai daugumos nuostatų priėmimas, taikymas mūsų kovose ir gyvenime, realioje plotmėje.

Tolesniam BDPS Komiteto ištyrimui bei išsisklaidymui rūkų kurie vis labiau ir tirščiau niaukėsi ant BDPS Komiteto kai kurių narių /o ypač dr. Erelio/ veiklos, išsiaiškinimui žinių apie BDPS Komitete įvykusį skilimą, patvirtinimui kitų pranešimų iš įvairių šaltinių, bylojančių apie intrigas BDPS Komiteto užkulisiuose, 1947 m. birželio mėn. 23 d. iškeliavau pas „Vyties" Apygardos Vadą p[artizaną] Vaitelį-Briedį. Viso tarimosi eigoje ir diskusijų metu jis, p[artizanas] Briedis, remdamasis daugybe faktų, patvirtinančių dr. Ereliui-Markuliui kaltinimų pragaištinga bei priešui patarnaujančia veikla neteisingumą, užtikrino BDPS Komiteto nario dr. Erelio /dr. J. A. Narutavičiaus-Markulio/ nekaltumą, jo veikimo nuoširdumą ir gilų patriotiškumą, o BDPS Komiteto skaldymosi faktas buvo išaiškintas kaip žemas, egoistinis, karjeriškas nekurių Komitetan įsibrovusių individų nusikalstamas triukas. Nors, reikia pažymėti, abejingumo liepsnelė, ligi tolei bujojusi sąmonėje, nebuvo užgesinta visumoje ir p[artizano] Briedžio rimtų konstatavimų. /Tarp kita ko, bekonferuojant pas „Vyties" Apygardos Vadą, iš dr. Erelio buvo gautas p[artizanui] Briedžiui įspėjimas keletui dienų sulaikyti mano iškeliavimą, kadangi, kaip įspėjime buvo tvirtinama, greičiausiu laiku pas jį/p[artizaną] Briedį/ atvyksiąs jis pats /dr. Erelis/, ir jis trokštąs tame pas „Vyties" Apygardos Vadą apsilankyme rasti ir mane, nors, tačiau po visos savaitės laukimo dr. Erelis neatvyko, nes, kaip grįžus į savąją būstinę paaiškėjo, jis tomis dienomis buvo nuvykęs į pasimatymą su p[artizanu] Žalgiriu./

O įvykiai ritosi toliau. Š. m. liepos mėn. pirmomis dienomis ir kiek anksčiau Š[iaurės] Rytų Lietuvos Srities Partizanų ginkluotų pajėgų Vadą p[artizaną] Žalgirį ištiko įprasti nūdieniai NKVD gaujų antplūdžiai, ko pasėkoje p[artizanas] Žalgiris pasitraukė į kitas laikymosi vietoves, dėl ko mano ryšys tiek su p[artizanu] Žalgiriu, tiek per jį su dr. Ereliu nutrūko.

O reikalas susirišti su BDPS Komitetu buvo opus: rūpėjo siekti realizuoti su „Vyties" Apygardos Vadu Briedžiu aptartieji klausimai, rūpėjo dėti žygių BDPS K[omite]tui išdėstyti savo nuomonę dėl K[omite]te vykstančių intrigų ir skaldymosi, dėl būtinos tvirtos organizacijos, centralizacijos, o be to, susidėjo kiti, kaip spaudos, reikalai, verčią ieškoti kelio su K[omite]tu susirišti.

Su ta misija š. m. liepos mėn. pabaigoje buvo išsiųsta Apygardos centro ryšininkė p[artizanė] sesė Rugiagėlė, kuriai ir pasisekė užmegzti ryšys tarp BDPS K[omite]to ir Algimanto Apygardos.

Greitu laiku susitikimui su manimi atvažiavo Erelio ryš[ininkas] kar[ininkas] Vytas, tačiau prieš tai man iškeliavus į kitą tarnybinį susitikimą, pasimatymas su juo neįvyko. Po to, sesei Rugiagėlei antrą kartą atsilankius K[omite]te, iš dr. J. A. Narutavičiaus /Erelio/ buvo gautas laiškas /žr. laiško išrašą/, kuo vadovaudamasis ir nutariau išsiruošti į š. m. rugpjūčio mėn. 28 d. Apygardos Vadų suvažiavimą.

1947 m. rugpjūčio mėn. 27 d. Vytauto Apygardos Vadas p[artizanas] Miškinis, lydimas ryšių karininko Vyto-Gintauto, atvažiavo į sutartąją vietą/susisiekimo priemone, dr. Ereliui pasiūlius ir p[artizanui] Miškiniui taip pat sutikus, pasirinkome mašiną/, iš kur ir iškeliavome toliau. Pakelyje dar buvo sutikta ryš[ininkė] sesė Vaiva su Tauro Apygardos Vado p[artizano] Žvejo raštu, perspėjančiu susilaikyti nuo kelionės, tačiau mudu su p[artizanu]

Miškiniu, atsižvelgę į žinomą trynimąsi tarp Tauro Apygardos⁸⁶ ir dr. Erelio, pagaliau patys pasiryžę, nebojant net savo gyvybių išstatymo į tikrą pavojų, įsitikinti ir parodyti visiems dr. Erelio tikrąjį veidą kad tuomi apsaugojus kitus mūsų [ko]⁸⁷vos brolius, bebendraujančius su Ereliu, nuo galimų nelaimių, keliauti [nea]⁸⁸tsisakėme. Be to, kaip anksčiau minėta, buvo trokštama dalyvauti plačiame ir taip svarbiai būtiname Partizanų Vadų suvažiavime. Todėl at[...]⁸⁹ perspėjimą leidomės į kelionę. O kelionės maršrutą ryšininkas Vy[tas]⁹⁰ [tai]⁹¹ p nusakė: arba važiuoti į Vilnių, kur, anot jo, jau randasi Apygardų, išskyrus Vyties Apygardos Vadą Vadai, arba mums pasilikti pakelyje, iš kur būsime paimti rytojaus dieną visiems Apygardų Vadams iš Vilniaus bevykstant į suvažiavimo vietą N... miške. Pasirinkome pirmąjį pasiūlymą.

Pavakaryje buvome Vilniuje ir ryš[ininkui] Vytui pasiūlius sutikome apsi[stoti]⁹² nakvynei jo bute. Tik, be to, vidurnaktyje, pasitarimui dėl rytdienos [pro]⁹³gramos, turėjome susitikimą su dr. Ereliu. Jis per ryš[ininką] Vytą išdėstė mums kitų vadų nutarimą ryt rytą /VIII. 28./Vilniuje padaryti tarnybinį posėdį. Mes, be abejo, turėjome sutikti kitų mūsų kovų brolių nutar[imu]⁹⁴.

Vos sugrįžus į butą/pas ryš[ininką] Vytą/ ir spėjus sumigti, išgirdo]⁹⁵me kambaryje žingsnius. Greit paaiškėjo jog tai uniformuoti enkavedistai /jų buvo šeši septyni/ ir su šviečiančia lempa paskoje ryšin[inkas] Vytas.

Aišku - išdavimas! Mudu su p[artizanu] Miškiniu pinklėse.

Enkavedistai, tyliai šnibždėdami: „tychom, tychom“⁹⁶ prislinko prie lovos ir šaukdami: „pasidavaite živoi!“⁹⁷ užgulė mus. Dėka energingo ir laimingo mūsų pasipriešinime pavyko išveržti suglemžtas rankas ir sėkmingai panaudojus partizaniškus gabumus - atsipalaidavome nuo enkavedistų,-ir šokti pro langą į gatvę. P[artizanas] Miškinis dar liko viduje. Nukritęs į gatvę aš netekau sąmonės, bet šūvis, paleistas netoliese manęs, mane prikėlė ir aš pasileidau Vilniaus gatvėmis. Kambaryje girdėjosi paskiri trys šūviai ir kelios automatų serijos.

Aukščiausiasis manęs neapleido. Jau auštant pasiekiau Vilniaus miesto pakraščius, atsipeikėjau nuo smūgių, apsirišau sužeistas vietas ir leidausi toliau. O po pustrečios dienos kelionės, po nuotykingiausios Odisėjos, pasiekiau savo Apygardos pirmuosius brolius partizanus. Kaip vėliau paaiškėjo, Dievas lydėjo ir Vytauto Apygardos Vadą p[artizaną] Miškinį.

Taip Erelis-dr. J. A. Narutavičius-dr. J. A. Markulis per ryšių karininką Vytą-Gintautą metė burtus ir tuomi atidengė savo tikrąjį, niekšiškąjį rafinuočiausio enkavedisto veidą.

Visus faktus turint omenyje, esu priverstas padaryti sekančias [iš-va]⁹⁸ das:

1. Atiduoti Aukščiausiajam Karo Lauko Teismui išdavikus: [Ere]⁹⁹lį -dr. J. A. Narutavičių-dr. J. A. Markulį ir ryšių karininką Vytą-Gintautą.

2. Nutraukti visus ryšius su vadovaujamu Erelio BDPS Komitetu.

3. Nutraukti visus ryšius su BDPS Komiteto sukurtomis institucijomis, bendradarbiaujant tik su egzistuojančiais Aukščiausiais Lietuvos Partizanų Sąjūdžio Organais - Apygardomis.

4. Susilaikyti nuo priklausymo bet kokiai politinei partijai, kaip tai -LLA, LLK, etc., tuo norint apsaugoti Lietuvos Partizanų Sąjūdžio vienybę, išvengti partinių rietenų skaldymosi, intrigų jaučiamų dabar ir galimų ateityje.

5. Ir toliau dėti žygių ir konkrečių pastangų ieškoti, rasti ir galimai paremti naują Aukščiausią Partizanų Sąjūdžio Vyriausybę, tikrą centralizaciją, Organą, Centrą, kovojantį už Demokratinę, Laisvą, Nepriklausomą Lietuvą, pagrįstą Vakarų Demokratijų principais ir krikščioniškosios moralės dėsniais.

Lai gyvuoja Demokratinė, Laisva ir Nepriklausoma Lietuva!

Šarūnas [parašas]

Apygardos Vadas /Šarūnas/

Sakalas [parašas] Adjutantas /Sakalas/

1947 m. rugsėjo mėn. 15 d.

V a d u v a

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 20,1. 3-4. Originalas. Mašinraštis.

⁸³ Prirašyta pieštuku.

⁸⁴ Įrašyta ranka.

⁸⁵ Taip dokumente. Matyt, turėtų būti — tam tikrais.

⁸⁶ Taip dokumente. Matyt, turėtų būti - Tauro Apygardos Vado.

⁸⁷ Sunykęs tekstas.

⁸⁸ Sunykęs tekstas.

⁸⁹ Sunykęs tekstas.

⁹⁰ Sunykęs tekstas.

⁹¹ Sunykęs tekstas.

⁹² Sunykęs tekstas.

⁹³ Sunykęs tekstas.

⁹⁴ Sunykęs tekstas.

⁹⁵ Sunykęs tekstas.

⁹⁶ Tyliai, tyliai (rus.).

⁹⁷ Pasiduokite gyvi (rus.).

⁹⁸ Sunykęs tekstas.

⁹⁹ Sunykęs tekstas.

59. Rytų Lietuvos partizanų štabo įsakymas sričiai

1947 m. rugsėjo 20 d.

Konspiratyviai

Ekstra

R L P Įsakymas Sričiai

Stabas

Nr. 19 Visų Apygardų ir Rinktinių Vadams bei

Štabų atsakomingiems pareigūnams LLA „Tigro" Rinktinės žinoti ir griežtai vykdyti

Vadui¹⁰⁰

Šių metų rugpjūčio mėn. 27 d. LLA 3 „Vytauto" ir „Algimanto" Vadai, pogrindžio ryšių karininko lydimi, nuvyko į Vilnių, kad toliau vyktų į Apygardų Vadų suvažiavimą, kuris turėjo įvykti „Vyties" Apygardos ribose. Naktį į butą, kuriame buvo apsistoję Apygardų Vadai ir ryšių karininkas, įsiveržė milicija, ko pasėkoje buvo areštuotas ryšių karininkas, o Apygardų Vadai išbėgo iššokdami per langą. 3 „Vytauto" Apygardos Vado likimas yra žinomas: jis gyvas ir sveikas žygiuoja savo rajono kryptimi. „Algimanto" Apygardos Vado likimas dar nežinomas. Jei jis gyvas ir laisvas, reikia manyti, siekia to paties tikslo. Kadangi įvykio priežastys dar nežinomos ir sudėtingos, be to, visa tai galėjo įvykti išdavimo pasėkoje, nuo šio mano įsakymo gavimo dienos skelbiu visoje Srityje ypatingo budrumo stovį ir įsakau:

1/Nutraukti bet kokius ryšius su Vilniumi.

2/ Sustabdyti ryšių pareigūnų judėjimą traukiniais ir kitomis susisiekimo priemonėmis Vilniaus kryptimi.

3/ Nesileisti į bet kokias tarnybines kalbas su atvykusiais iš Centro pareigūnais. Tai atlikti leidžiu ryšių pareigūnui Ramunėlei.

4/ Nutraukti ryšius su kitų sričių ginkluotų partizanų junginiais.

5/ Iš kitų junginių atvykusių ryšių pareigūnų paketus priimti, tačiau atsakymo neduoti ir su pačiais pareigūnais į tarnybines kalbas nesileisti.

6/ Visuomenės ir eilinių kovotojų tarpe be ypatingo reikalo įvykio žinių neskleisti ir be reikalo panikos nekelti.

7/ 3 „Vytauto" Apygardos Štabo Adjutantui skubiai susirišti su Ukmergės partizanų daliniais, reikiamai informuoti juos apie padėtį ir įpareigoti suteikti pagalbą abiem apygardų vadams.

8/ „Algimanto" Apygardos Štabo Adjutantui skubiai susirišti su „Vyties" Apygarda, reikiamai informuoti ją apie įvykį ir prašyti daryti atatinkamų žygių to įvykio reikalu.

9/ „Tigro“Rinktinės Vadui suteikti reikalingą pagalbą abiem apygardų vadams, jei jie prašytų.

10/ Ryšių pareigūnui Laisvei skubiai vykti į „Tigro" Rinktinės būstinę ir įteikti mano įsakymą Nr. 19 Rinktinės Vadui.

11/ Ryšių pareigūnui Kregždutei skubiai vykti į „Algimanto" Apygardos būstinę ir įteikti mano įsakymą Nr. 19 Apygardos Adjutantui.

12/ Ryšių pareigūnui Ramunėlei budėti savo nuolatinėje vietoje, jei sąlygos leis, atsargiai sekti atvykstančius iš Vilniaus /Centro/ pareigūnus, priimant iš jų paketus, tačiau neįsileidžiant į tarnybines kalbas.

13/ Ryšių pareigūnui Gražinai skubiai vykti į mano nurodytą ryšių punktą ir laiku įteikti reikalingiems pareigūnams mano įsakymą Nr. 19 žiniai ir vykdymui.

14/ Srities Politinės Dalies Viršininkui Aušrūnui visais atvejais palaikyti su manim ryšį tik per ryšių pareigūną Ramunėlę.

15/ Visiems šiame įsakyme paminėtiems pareigūnams parodyti kaip galima daugiau sveikos iniciatyvos ir padėti abiem apygardų vadams sugrįžti į [savo būstines.

16/ Reikalingas šiam įvykiui sekti ir išaiškinti ži]¹⁰¹nias siųsti ryšių pareigūnui Ramunėlei.

17/ Šio mano įsakymo 1-6 punktus vykdyti iki atskiro mano įsakymo. Kiti punktai vykdomi pagal reikalą.

18/ Visas mano įsakymas vykdomas griežtai, jei jis nepavėluotas.

19/ Visiems pareigūnams, iki šiol parodžiusiems savo iniciatyvos ir padėjusiems pastangų mano vadovaujamos Srities apsaugojimo bei abiejų apygardų vadų gelbėjimo reikalu, reiškiu gilią tarnybinę padėką.

Žalgiris [parašas] Žalgiris Srities Vadas

Parajus [parašas]

Parajus Srities Vado Adjutantas Įsakymą gauna:

1. Srities Politinės Dalies Viršininkas. - 1 egz.

2. „Algimanto" Apygardos Adjutantas.. 1 “

3. „Vytauto" Apygardos Adjutantas..... 1 "

4. „Tigro" Rinktinės Vadas.................1 "

5. Ryšių pareigūnai: Ramunėlė, Gražina, Kregždutė ir Laisvė......1 “ .

[Aukštaitija,

1947. IX. 20.]¹⁶⁰

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 11,1. 1. Originalas. Mašinraštis.

¹⁰⁰ Kampe įstrižai ranka padarytas įrašas.

¹⁰¹ Prirašyta ranka.

¹⁶⁰ Prirašyta ranka.

60. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 17

1947 m. rugsėjo 30 d.

Nuorašas
Slaptas

    LLA 3-čios
„Tigro" Rinktinės                     Įsakymas Rinktinei Nr. 17 /OS/
     Štabas
    Nr. 28                                                       Ežerėnai, 1947 m. rugsėjo mėn. 30 d.

Rikiuotės sritis
§ 1.

Nuo š. m. spalio mėn. 1 d. 3-čios „Tigro" Rinktinės 4-to rajono Organizacinio Sektoriaus Viršininku skiriu Jaunių.

Pagrindas. 1947. 9. 25 d. paskyrimo raštas Nr. 27.

/pas[irašė]/ [be parašo] Rinktinės Vadas

Švyturys [parašas]

/pas[irašė]/ Švyturys

Rinktinės OS Viršininkas

Šio įsakymo išspausdinta....................................3 egz.

Iš jų gauna: a/ Apygardos Štabas..........................1 egz.

b/ Rajono Viršininkas...........................1 egz.

c/ Lieka Štabe.....................................1 egz.

Nuorašas tikras [parašas neįskaitomas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14, 1. 13. Originalas. Mašinraštis.

61. Roko raštas Pavasariui

1947 m. spalio 6 d.

[spaudas:

GAUTA

1948 m. IV mėn. 14 d.

Nr. ¹⁰³] Ponas Pavasari!

Aš esu pasiryžęs artimiausiu laiku susitikti Tamstą. Mat būtų geriausia mums asmeniškai pasikalbėti, nes rašant iš tikrųjų reiktų daug rašyti, ir be to, tas daug sugaišintų laiko. Gaila tik, kad Tamsta esi tolokai ir niekur nesitrauki iš tos vietos, kame gyveni.

Aš ateisiu su tais pačiais vyrais, su kuriais Tamsta buvai susitikęs. Taip pat tuo pačiu, jūsų sutartu laiku, būtent 15 d. šio mėnesio. Jeigu kartais Tu galėsi, tai minimą dieną būk su Ereliu ton vieton, kame gyvena Ereliui žinomas žmogus raide „L...“.

Kiek patyriau iš Tamstos laiškų, pas Tamstą yra mano vardu laiškų ir šiaip raštų. Norėčiau prie progos juos gauti. Reiktų Tamstai pagalvoti apie gyvenimą drauge su manimi. Tokiu atveju, jeigu Tamsta būtum tik vienas, aš tam nebūčiau priešingas, jeigu ir drauge gyventume. Tokiu būdu tektų iki tam laiko¹⁰⁴ sutvarkyti savo reikalus.

Tikiuosi, pavyks mums asmeniškai pasikalbėti.

Viso geriausio.

Sudie!

Rokas [parašas]

1947 m. spalių mėn. 6 d.

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 46,1. 1. Originalas. Rankraštis.

^{103 Numeris neįrašytas arba sunykęs.
^{104 Taip dokumente.}}

62. Algimanto apygardos ir Didžiosios kovos apygardos B rinktinės vadovybių nutarimas

1947 m. spalio 28 d.

Nuorašas

NUTARIMAS

1947 m. spalio mėn. 28 d. „Algimanto" A[pygar]dos Vadas Šarūnas, Adjutantas Darius, DKR „B" Vadas Plienas, Štabo Viršininkas Diedukas ir Spaudos-Švietimo Skyr[iaus] Viršininkas Žilvinis, bendrame susirinkime išžiūrėję 1947 m. rugp[jūčio] 29 d. N miške įvykusio I-jo LLK-BDPS Aktyviųjų Junginių protokolo nuorašą, Lietuvos LK „Vyties", „Didžiosios Kovos^", LLA Žemaičių Apygardų Vadų ir atstovų suvažiavimo rezoliucijos-nutarimo nuorašą, nutarė, kad tai tik Lietuvos partizanų vardu padaryti nutarimai, bet ne jų dvasia.

Ypatingą abejonę jų verte sukėlė protokolo ir rezoliucijos patys sau prieštaraujantieji punktai.

Iki dalykai paaiškės, „Algimanto" A[pygar]dos ir DKR „B“ nutarė griežtai nutraukti visus ryšius su BDPS ir savo veikimą tęsti nusistovėjusia partizanų veiklos linkme.

Veikimui sustiprinti stengtis susirišti su kitais kovojančiais daliniais. Leidžiant sąlygoms, sukviesti gretimų kovojančių dalinių, vadovybių bendrą pasitarimą, pirmoj eilėj -Rytų Lietuvos. Pasitarimui vietą, laiką nustato „Algimanto" A[py-gar]dos Vadas Šarūnas.

Šis nutarimas persiunčiamas ŠRL Srities Vadui Žalgiriui, „Vytauto" A[py-gar]dos Vadui Miškiniui, nuorašai - „Algimanto" ir „Vytauto" Apygardų rinktinių vadams, „Vyties" ir ,,Jung[tinei] Kęstučio" apyg[ardai],

Su Lietuvos LK „Vyties" A[pygar]dos Vadu tiesioginiai susirišti ir išsiaiškinti šiam nutarime minimo protokolo ir rezoliucijos autentiškumu, susipažinti su šiuo nutarimu pavedama „Algimanto" A[pygar]dos Vadui Šarūnui.

Nutarimo originalus gauna visi nutarimą pasirašiusieji.

/pas[irašė]/ (Šarūnas) [be parašo] /pas[irašė]/ (Plienas) [be parašo]

„Algimanto" A[pygar]dos Vadas DKR „B" Rinktinės Vadas

/pas[irašė]/ (Darius) [be parašo] /pas[irašė]/(Diedukas) [be parašo]

„Algimanto" A[pygar]dos Adjutantas DKR „B“ R[inkti]nės Štabo¹⁶¹

V[iršinin]kas /pas[irašė]/ (Žilvinis] [be parašo]
DKR „B" R[inkti]nės Spaudos-
Švietimo Skyr[iaus] Viršininkas

Briedis [parašas]

Nuorašas tikras /pas[irašė]/ Briedis

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 20,1. 5. Originalas. Mašinraštis.

¹⁶¹ Dokumente taisyta.

63. Vytauto apygardos vadovybės atsišaukimas „Tautiečiai!^"

1947 m. spalio mėn.

Tautiečiai!

Pasaulis atsidūrė naujo karo išvakarėse. Dar niekuomet tarptautiniai santykiai tarp Rytų ir Vakarų nebuvo tiek įtempti kaip šiandien. Visos laisvę mylinčios tautos didžiausiu mastu ruošiasi naujam karui. Belieka laukti tik kibirkštėlės, kuri įžiebtų milžinišką karo ugnį ir nušluotų nuo žemės paviršiaus visos žmonijos priešą- komunizmą.

Šiandien ir patys bolševikai atvirai kalba apie naujo karo pavojų. Jų spauda ir radijas varo pasiutusią propagandą ir šmeižtus prieš demokratines Vakarų valstybes. Kre[mlia]¹⁶²us tironai pajuto, kad jų dienos suskaitytos ir, lyg pasiutę žvėrys, blaškosi priešmirtinėje agonijoje.

Artėjant laisvės valandai, net ir vietiniai komunistai išsigando savo kruvinų darbų ir teisingo tautos teismo už jų piktadarybes. Daugelis komunistinių pareigūnų,

jų tarpe net valsčių vykdomųjų komitetų pirmininkai, bėga iš tarnybų, kad tuo būdu išvengus pelnytos bausmės ir atsakomybės už mūsų krašto terorizavimą.

Tautiečiai! Šiandien mes esame tikri, kad bolševizmas bus sunaikintas ir netrukus išauš skaistus Laisvės Rytas. Budėkite ir būkite pasiruošę visokiems netikėtumams, nes Laisvės Kova reikalauja daug ištvermės ir pasiryžimo. Supraskite piktus bolševikų planus ir nesiduokite suvedžiojami. Visuomet atminkite kovojančios tautos reikalus ir savo darbus bei mintis derinkite su Laisvės Kovų programa.

Visi būkite pasiruošę Laisvos Demokratinės Lietuvos Atstatymui.-

    LLA
    „Vytauto" Apygardos
1947.10.-.    Vadovybė

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 10. Originalas. Mašinraštis.

¹⁶² Sunykęs tekstas.

64. Vytauto apygardos vadovybės atsišaukimas „Užverbuotųjų dėmesiui!"

1947 m. spalio mėn.

UŽVERBUOTŲJŲ DĖMESIUI!

Šiandien kiekvienam aišku, kad karas neišvengiamas. Visos pasaulio tautos stojo kovon prieš komunizmą. Kruvinasis bolševikų viešpatavimas baigiasi. Net pačių komunistų tarpe jaučiama panika ir baimė, jie patys mato beartėjančią pražūtį.

Todėl griežtai perspėjame, kad visi bolševikų užverbuoti ir net žinias teikiantieji asmenys apie savo užverbavimą tuojau pat praneštu vietos partizanams. Tie, kurie tai slėps ir varys pragaištingą darbą, bus laikomi lietuvių tautos priešais ir susilauks pelnytos bausmės.

Išmušus laisvės valandai galbūt Jūs bandysite teisintis, tačiau bus per vėlu. Negalvokite, kad visa tai Jums pavyks nuslėpti ir užmaskuoti. Mums yra žinomas kiekvienas Jūsų žingsnis, tačiau mes tikime, kad Jūs susiprasite ir atitaisysite savo klaidas.

Dauguma užverbuotų tautiečių tuojau pat apie tai mums praneša, todėl mes tikime, kad ir likusieji suras galimybę tai padaryti. Tie, kurie laisvu noru prisipažins -nebus baudžiami.

Todėl apsigalvokite ir susitvarkykite, kad paskum netektų gailėtis.

Šnipams ir tautos išdavikams pasigailėjimo nebus.-

LL A „Vytauto" Apygardos

1947. 10. -. Vadovybė

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 15. Originalas. Mašinraštis.

65. Vytauto apygardos vadovybės atsišaukimas „Šalin rinkimus!“

1947 m. gruodžio 20 d.

Šalin rinkimus!

Raudonieji okupantai vėl ruošiasi naujai klastai - rinkimams į vietines tarybas. Šie rinkimai turi nemaža reikšmės, nes komunistai nori mus pačius padaryti aklais įrankiais mūsų kraštui naikinti. Jie nori savo kruvinus darbus pateisinti visos tautos vardu ir žarstyti žarijas mūsų pačių rankomis.

Galbūt ne vienas doras lietuvis prieš savo norą yra įtrauktas į deputatų arba rinkiminių komisijų sąrašus. Bolševikai juos nori padaryti bevaliais pastumdėliais ir aklais komunistinių planų vykdytojais. Tačiau svarbesnieji deputatai, kaip apskričių ir valsčių pirmininkai, visi yra komunistai, mūsų tautos priešai ir išdavikai. Jų pavardės bus įrašytos žaliuose ir mėlynuose lapeliuose.

Vesdama šventą kovą dėl gimtojo krašto laisvės, visa tauta turi priešintis bet kokiai bolševikų klastai ir smurtui. Todėl nei vienas lietuvis negali dalyvauti šiuose rinkimuose.

Nei vienas neikite prie urnų ir nelikite aklais bolševikų įrankiais. Ieškokite būdų balsavimui išvengti ir apie tai perspėkite savo kaimynus.

Dar kartą parodykite pasauliui mūsų tautos vieningumą ir griežtą nusistatymą komunistinės diktatūros atžvilgiu.

Visi silpnavaliai ir bailiai, kurie balsuos, turės už tai atsakyti.

Šalin neteisėtus komunistinius rinkimus!

Lietuvių tauta reikalauja laisvų, demokratinių rinkimų!

„Vytauto" Apygardos

1947. XII. 20. Partizanų Vadovybė

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 18. Originalas. Mašinraštis.

66. Vytauto apygardos štabo atsišaukimas „Perspėjimas!“

1948 m. vasario 15 d.

Perspėjimas

Raudonieji okupantai, jausdami artėjančią pražūtį, imasi žiauriausių teroro priemonių.- Paskutiniu metu pradėjo masinį lietuvių šeimų trėmimą į Sovietų Sąjungos gilumą- į baisųjį Sibirą. Tokie žiaurūs išvežimai palietė Suvalkiją, Dzūkiją, Žemaitiją ir kai kurias Aukštaitijos apskritis. Vien tik per vieną naktį Suvalkijoje išvežta apie 400 šeimų. Ypatingai smarkiai paliesta Lietuvos pasienio sritis. Vežama ne tik partizanų šeimos, bet ir kitokie komunistams nepalankūs lietuviai: turtingesni ūkininkai ir kitokie „liaudies priešai". Šį kruviną darbą atlieka sužvėrėję čekistai, kurie nepagaili nei mirštančių senelių, nei lopšyje gulinčių kūdikių.

Toks bolševikams nepalankių lietuvių vežimas į „Tarybinį rojų“ numatomas ir [...]¹⁶³ krašte. Todėl perspėjame partizanų šeimas [...]¹⁶⁴ visus tuos, kurie nujaučia, kad gali būti išvežti iš gimtojo krašto, slėptis ir būti atsargiems. Reikalinga budėti ir saugotis, kad nepatekti į raudonųjų budelių rankas.

Kruvinasis bolševikų viešpatavimas baigiasi. Tremdami nekaltus lietuvius, komunistai valo užnugarį, nes karas neišvengiamas. Todėl ilgai laukti ir saugotis nereikės. Kiekvieno lietuvio šventa pareiga priglausti nuo išvežimo besislapstantį tautietį.

Todėl budėkite, būkite atsargūs, slėpkitės ir saugokite save bei savo artimuosius nuo išvežimo.

Geriau vargti savųjų tarpe, negu badauti ir žūti tolimajame Sibire toli nuo tėvynės.-

„ Vytauto" Apygardos

1948. II. 15. Štabas

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 19. Originalas. Mašinraštis.

¹⁶³ Sunykęs tekstas.

¹⁶⁴ Sunykęs tekstas.

67. Partizanų atsišaukimas „Šalin kolchozus!"

1948 m. balandžio 10 d.

Šalin kolchozus!

Raudonieji okupantai, norėdami visiškai sunaikinti mūsų kraštą, pradėjo organizuoti kolchozus. Įvairiais pažadais ir melaginga propaganda jie vilioja mūsų tautą į naują vergiją ir nori uždėti sunkų komunistinės baudžiavos jungą.

Ūkininkai! Jūs gerai suprantate baisų gyvenimą kolchozuose. Pas Jus dažnai užklysta išbadėję ir nuskurę kolchozninkai iš „tarybinio rojaus", kurie elgetauja mūsų krašte, gindamiesi nuo bado. Toks pats likimas laukia ir Jūsų. Suėję į kolchozus, Jūs neteksite savo turto ir laisvės. Jūsų kruvinu prakaitu naudosis parsidavėliai komunistai, o Jūs kęsite amžiną badą ir skurdą. Netikėkite komunistų žadamu „rojumi" ir kolchozų organizatoriais—pirmūnais. Tokie organizatoriai yra vagys, tinginiai ir kitokie mūsų tautos atmatos, kurie nori pelnytis svetimu turtu ir darbu. Jiems mūsų tėvynėje vietos nebuvo ir nebus!

Lietuvių tauta nenori likti bolševikų bernais ir elgetomis, todėl visuomet priešinsis raudonosios baudžiavos įvedimui. Nei vienas lietuvis tenedrįsta stoti į alkanų ir nuskurdusių kolchozninkų eiles. Norint užkirsti kelią mūsų žemės ūkio sunaikinimui, stojantieji į kolchozus bus baudžiami griežčiausiomis bausmėmis. Taip pat perspėjame nesirašyti į žemės ūkio draugijas ir arteles, nes tai yra priemonė Lietuvai sukolchozinti.

Ginkite savo gimtąsias sodybas ir žemę nuo kolchozinės vergijos ir visiško sunaikinimo. Nesukiškite savo turto į išbadėjusių komunistų gerkles, nes raudonųjų okupantų dienos baigiasi.

Lietuvių tauta nenori kolektyvinės tironijos!

Nei vienas į kolchozus!

Partizanai

1948. IV. 10.

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98, 1. 25. Originalas. Mašinraštis.

68. Vytauto apygardos vado įsakymas Nr. 1

1948 m. balandžio 15 d.

„VYTAUTO" APYGARDOS VADO ĮSAKYMAS Nr. 1 1.

Visiems piliečiams griežtai draudžiama stoti į kolektyvinius ūkius - kolchozus.

2 .

Neklausantieji šio įsakymo, ypač pirmūnai, bus baudžiami mirties bausme ir visišku turto konfiskavimu-

APYGARDOS VADAS

1948. IV. 15.

LYA. f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 28. Originalas. Mašinraštis.

69. Šiaurės-Rytų Lietuvos partizanų kovos dalinių vadų, vadovybės narių ir atstovų sąskrydžio protokolas

1948 m. gegužės 1 d.

p[artizanui] Švyturiui¹⁰⁹

Nuorašas

ŠIAURĖS-RYTŲ LIETUVOS PARTIZANŲ
KOVOS DALINIŲ VADŲ, VADOVYBĖS NARIŲ
IR ATSTOVŲ SĄSKRYDŽIO
PROTOKOLAS

1948 m. gegužės mėn. 1 d. N... miške įvyko Šiaurės-Rytų Lietuvos kovos dalinių Vadų Vadovybės narių ir atstovų sąskrydis.

Sąskrydyje dalyvavo ŠRS Vadas Žalgiris, Adjutantas Laisvūnas, Ryšių karininkas Siaubas; Jung[tinės] Kęstučio Apygardos ryšininkė Sesė Stirna; Vytauto Apygardos Vadas Miškinis, Adjutantas Rimtautas, OS Viršininkas Rokas, Apygardos organo „Laisvės Šauklys^" redaktorius Saulius, Tigro Rinktinės Vadas Švyturys, Lokio Rinktinės Vado Pavaduotojas Žaibas, Liūto Rinktinės Vadas Šiaurys, Rinktinės Ūkio Skyriaus Viršininkas Kirvis, Beržo Kuopos Vadas Ūsas, Žalgirio Būrio Vadas Briedis; Algimanto Apygardos Vadas Šarūnas, Adjutantas Audenis, Apygardos Štabo Viršininkas Skirmantas, Apygardos organo „Partizanų Kova" redaktorius Ramunis, Šarūno Rinktinės Vadas Montė, Žaliosios Rinktinės Vadas Daujotas, K[unigaikščio] Margio Rinktinės Vadas Rimtutis, Mindaugo Kuopos Vadas Vilkas, Vytenio Būrio Vadas Eskimas; Didžiosios Kovos Apygardos „B“ Rinktinės Vadas Plienas, Rinktinės Štabo Viršininkas Diedukas, Rinktinės Spaudos-Švietimo Skyriaus Viršininkas Žilvinis.

Posėdžiui pirmininkavo Algimanto Apygardos Vadas Šarūnas, sekretoriavo „Partizanų Kova" redaktorius Ramunis.

Posėdis pradėtas bendra malda už žuvusius dėl Laisvės kovų brolius -partizanus.

Buvo pasiūlyta tokia darbotvarkė:

1. Vytauto Apygardos Vado Miškinio pranešimas:

„Kovojom, kovosim ir laimėsim".

2. Šarūno ir Miškinio pranešimai apie buvusius santykius su vadovaujamu dr. Erelio BDPS K[omite]tu ir apie žygį į Karinės Kolegijos Sąskrydį.

3. Dalinių Vadų pranešimai.

4. Diskusijos:

a/ dr. Erelio veikla,

b/ centralizuotos organizacijos reikalu.

5. Einamieji reikalai.

6. Posėdžio pabaiga. Himnas.

Darbotvarkė buvo priimta be pakeitimų.

1. Vytauto Apygardos Vadas Miškinis kalbėjo apie neapsakomai sunkią kovą, kurią mūsų tauta turi vesti prieš žiauriuosius okupantus - rusus. Sunki nūdienė lietuvio dalia pavergtoj Lietuvoj ir dar sunkesnė Sibiro taigose, darbo stovyklose, kalėjimuose. Tačiau dabartinė pasaulio politinė padėtis diena iš dienos teikia mums tikresnių vilčių. Visos kultūringojo pasaulio tautos jungiasi bendron kovon prieš komunizmą, kaip žmonijos nelaimę. Santykiai tarp Vakarų ir Rytų nuolat aštrėja ir, atsižvelgiant į dabartinį rengimąsi karui ir į karinių pajėgų santykį, aiškėja, kad totalitaristinis režimas gyvena paskutines savo dienas. Mes, Lietuvos partizanai, esame pirmieji, kurie pradėjome aktyvią kovą prieš komunizmą. Šia kryptimi rikiuojasi dabar visos valstybės, kurios pripažįsta tikrąsias demokratinio valdymosi formas, nes vis labiau įsitikinama, tol nebus pasauly taikos, kol nebus sunaikintas komunizmas. Tikėkime, kad komunizmas greit liks praeityje kaip slogus raudonojo teroro prisiminimas.

Argi mes neturime teisės ginti tai, ką amžiais gynė mūsų protėviai, kas yra brangiausia kiekvienam žmogui: laisvę, tiesą, krikščioniškosios moralės principus, savo gimtąją žemę... Kartu su mumis visa tauta; tik maža dalelė pasirinko Judo kelią. Mes šventai tikime, kad dėl Laisvės kritusiųjų brolių ir sesių pralietas kraujas, išvežtųjų ir kalėjimuose uždarytųjų kančios ir ašaros, mūsų žygiai ir pasiaukavimas - geriau mirti, negu vergauti - atneš mūsų kraštui Laisvę ir Nepriklausomybę.

2. Vytauto ir Algimanto Apygardų Vadai nurodė dr. Erelio /Markulio/1947 m. rugpjūčio mėn. 28 d. Vilniuje suruoštą klastą tariamame Apygardų Vadų suvažiavime, kur Apygardų Vadai jau buvo atiduoti į enkavedistų rankas. Tik dėka jų apsukrumui ir drąsumui, pergyvenus didelius pavojus, sužeistiems pavyko grįžti į savas būstines.

3. Dalinių Vadai savo pranešimuose nurodė, kaip kovojama ir dirbama atskirose apylinkėse, kaip persekioja okupantai - rusai, kaip kovojama su šnipais ir parsidavėliais. Taip pat nurodė ir tas klaidas, kurios dar pasitaiko partizanų tarpe ir ateityje yra vengtinos.

4. Diskusijose buvo gyvai aptariami tie veiksniai, kurie trukdo centralizuotai Lietuvos partizanų veiklai. Nekalbant jau apie didelius sekimus ir persekiojimus, siekiančius paralyžiuoti bet kokį konspiratyvų veikimą, atsiranda ir „savųjų", kurie patarnauja priešui. Išdavikiška dr. Erelio veikla ne tik kad pareikalavo aukų, sudarė nemažą pavojų bet taip pat sukėlė nepasitikėjimą BDPS Komitetu. Šiuo metu dėl išdavimų ir suėmimų BDPS veikla nėra aiški. Kadangi dabartinis gyvenamasis momentas neleidžia delsti, sąskrydžio dalyviai nutarė siekti skubios centralizacijos. Anksčiau buvusi Vyr[iausia] Karinė Vyriausybė nepateisino vilčių. Vyr[iausią] Karinę Vyriausybę turėtų sudaryti žinomi, visą laiką pogrindyje dirbą, turį pasitikėjimą asmenys. Esame įsitikinę, kad visus kovojančius partizanus tampriai riša vienas tikslas -kova dėl Laisvės,- ir jokių nei politinių nei kitokių nuomonių skirtumų nėra.

Jung[tinės] Kęstučio Apygardos ryš[ininkė] Sesė Stirna perdavė linkėjimus nuo kovos brolių- Žemaičių ir /nors neįgaliota/ painformavo posėdžio dalyvius apie jų kovas ir siekimus.

Nutarta daryti skubių žygių artimiau susirišti su Jung[tine] Kęstučio ir kitomis Žemaičių Apygardomis ir rasti kelius susirišti su visais kitais aktyviai veikiančiais daliniais Lietuvos teritorijoje. Pasikeisti nutarimais ir pageidavimais su Jung[tine] Kęstučio ir kitomis Apygardomis centralizacijos, Vyr[iausios] Vadovybės sudarymo reikalais ir kt.

5. Einamuose reikaluose buvo tartasi ryšių palaikymo, spaudos platinimo, laikymosi taktikos, žvalgybos ir kt. klausimais.

6. Sąskrydžio metu padaryti nutarimai buvo perskaityti, visų priimti ir įgaliotų asmenų pasirašyti.

7. Posėdžiui baigiantis sugiedotas Lietuvos Himnas.

Šis protokolas pasirašytas 3-se egzemplioriuose, iš kurių po vieną siunčiama į Vytauto, Algimanto Apygardų ir DKR „B" Rinktinės Štabų archyvus. Nuorašai Jung[tinei] Kęstučio, Vyties Apygardų Vadams ir visiems pasirašiusiems.

(pas[irašė]) /Šarūnas/ [be parašo] Susirinkimo pirmininkas

Dalyviai: (pas[irašė])¹¹⁰

Žalgiris, Laisvūnas, Siaubas, Miškinis, Rimtautas, Rokas, Saulius, Švyturys, Žaibas, Šiaurys, Kirvis, Ūsas, Briedis, Audenis, Skirmantas, Montė, Daujotas, Rimtutis, Vilkas, Eskimas, Plienas, Diedukas, Žilvinis [be parašų],

(pas[irašė]) /Ramunis/ [be parašo]

Sąskrydžio Sekretorius

Nuorašas tikras Miškinis [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 21,1. 3. Originalas. Mašinraštis.

^{109 Kampe įstrižai ranka padarytas įrašas.
^{110 Prirašyta pieštuku}}

1948 m. gegužės 1 d.

Nuorašas

Šiaurės-Rytų Lietuvos Partizanų LLA Vytauto, LP Algimanto Apygardų,
LP Didžiosios Kovos Apygardos „B“ Rinktinės Dalinių Vadų,
Vadovybės Narių ir Atstovų Sąskrydžio, įvykusio 1948 m. gegužės mėn. 1 d.,

NUTARIMAI

Mes, Šiaurės-Rytų Lietuvos Partizanų Kovos Dalinių Vadai, Vadovybių Nariai ir Atstovai, išnagrinėję žiaurioje kovoje nueitą kelią lenkdami galvas tiems kovų broliams, kurie savo brangiausią turtą- gyvybę - paaukavo tam, kad mūsų tėvynė Lietuva, nusikračiusi raudonuoju siaubu, prisikeltų naujo gyvenimo Rytmečiui, giliai atjausdami Sibiro taigose, darbo stovyklose, kalėjimuose kenčiančius ir badu mirštančius mūsų brolius ir seseris, laukiančius dienos, kad vėl galėtų pamatyti savo gimtąją žemę, siekdami vieningo kelio žūtbūtinėje kovoje dėl Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės, tikrų demokratinių formų įgyvendinimo ir krikščioniškos moralės principų išlaikymo, nutariame:

1. Visas jėgas skirti ir aukoti Lietuvos Prisikėlimui ir jos tolimesniam klestėjimui.

2. Lietuvos Pa[rtiza]¹¹¹ nų Sąjūdžio vienijantis veiksnys yra bendra kova dėl Tautos Lai[svės]¹⁶⁵ ir Nepriklausomybės. Vienoki ar kitokie įsitikinimai, ar nuomonių skirtumai neturi būti kliūtimi siekiant bendro tikslo.

3. LLA, LLK ir kitokie aktyviai kovojančių partizanų pavadinimai nerodo organizacijos vieningumo arba kelia įtarimą krypstant į vieną ar kitą politinės parti

jos pusę, todėl suvienodinti, Vytauto ir Algimanto Apygardose [...]¹⁶⁶ ti LP /Lietuvos Partizanų/ pavadinimą.

4. Pripažinti [tik]¹⁶⁷ tai tokią Vyriausią] Vadovybę, kurią sudaro pogrindyje dirbą ir aktyviai [...]¹⁶⁸ ą partizanai.

5. Išdavikiš[ka]¹⁶⁹ dr. Erelio /Markulio/ veikla BDPS komitete nusipelnė mūsų pasmerki[mo]¹⁷⁰.

6. Ieškoti [... ]¹⁷¹ ir visomis galimomis priemonėmis remti centralizuotą Lietuvos Partizanų Veikimą.

7. Artimiausiu laiku užmegzti tampresnius bendradarbiavimo ryšius su Jung[ti-ne] Kęstučio Apygarda ir su kitomis Apygardomis.

8. Sudaryti vieningą Vyr[iausią] Vadovybę - Centrą /Politines ir Karines institucijas/. Jei tokios institucijos naujai pertvarkytos jau veikia-visokeriopai jas remti ir pristatyti savo atstovus įsijungti į bendrą darbą.

9. Vadovaujantis nueitojo kovos kelio patirtimi ir tradicijomis, ir tolimesnį partizanų veikimą palikti aktyvų kaip buvo iki šiolei.

10. Tautiečiai,-ės, talkininkaują mūsų tautos priešams - okupantams, sudarą su jais santuoką bei nusikalstą pripažintoms dorovės dėsniams, registruojami ir baudžiami pagal LP organizacinius nuostatus, kaip nusikalstą Lietuvių tautos aspiracijoms.

11. Kolektyvinio ūkio sistema yra mūsų krašto ūkio naikinimas. Kolektyvinių ūkių organizatorius laikyti tautos ūkio kenkėjais ir atitinkamai bausti.

12. Telkti visus geros valios lietuvius įsijungti į tautos išsilaisvinimo darbą.

Tegyvuoja Laisva ir Nepriklausoma Lietuva!

ŠR Srities Vadas /pas[irašė]/ Žalgiris, Adjutantas /pas[irašė]/ Parajus, Ryšių karininkas /pas[irašė]/ Siaubas, Vytauto Apygardos Vadas /pas[irašė]/ Miškinis, Adjutantas /pas[irašė]/ Briedis, OS Viršininkas /pas[irašė]/ Rokas, ,,L[aisvės] Š[auklys]“ Redaktorius /pas[irašė]/ Saulius, Tigro Rink[tinės] [Va]¹¹⁹das /pas[irašė]/ Švyturys, Lokio R[inkti]nės V[ado] Pav[aduotojas] /pasfirašė]/ Žaibas, [Liūto]¹²⁰ R[inkti]nės Vadas /pas[irašė]/ Šiaurys, Liūto R[inktinės] Ūkio Skyr[iaus] V[iršinin]kas [/pas[irašė]/]¹²¹ Kirvis, Beržo kuopos Vadas /pas[irašė]/ Ūsas, Žalgirio kĮuopos] [Vadas]¹²² /pas[irašė]/ Briedis, Algimanto Apyg[ardos] Vadas /pas[irašė]/ Šarūnas, Adjutantas /pas[irašė]/ Audenis, Štabo Viršininkas /pas[irašė]/ Skirmantas, ,,P[artizanų] K[ova]“ Redaktorius /pas[irašė]/ Ramunis, Šarūno Rinktinės] Vadas /pasfirašė]/ Mon-tė, Žaliosios Rinktinės] Vadas /pasįirašė]/ Daujotas, Kfunigaikščio] Margio Rinktinės] Vadas /pas[irašė]/ Rokas-Rimtutis, Mindaugo kuopos Vadas / pas[irašė]/ Vilkas, [Vyten]¹²³ io Būr[io] Vadas /pas[irašė]/ Eskimas, Didžiosios Kovos Rinktinės] Vadas [/pasirašė]/]¹²⁴ Plienas, Štabo Viršininkas / pasįirašė]/Diedukas, Spaudos-[Švie]¹²⁵timo Skyr[iaus] V[iršinin]kas/pas[ira-šė]/ Žilvinis [be parašų].

Šie nutarimai pasirašyti 3-se egzemplioriuose, iš kurių po vieną siunčiama į Vytauto, Algimanto Apygardų ir DKA „B“ Rinktinės Štabų archyvus. Nuorašai - Jung[tinei] Kęstučio ir Vyties Apygardų Vadams ir visiems pasirašiusiems.

N[uoraš]¹²⁶ as tikras Miškinis [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 21,1. 4-5. Originalas. Mašinraštis.

^{111 Sunykęs tekstas.
¹⁶⁵   Sunykęs
tekstas.
¹⁶⁶   Sunykęs
tekstas.
¹⁶⁷   Sunykęs
tekstas.
¹⁶⁸   Sunykęs
tekstas.
¹⁶⁹   Sunykęs
tekstas.
¹⁷⁰   Sunykęs
tekstas.
¹⁷¹   Sunykęs
tekstas.
¹¹⁹ Sunykęs tekstas.
¹²⁰ Sunykęs tekstas. Atkurta pagal kitus
dokumentus.
¹²¹ Sunykęs tekstas.
¹²² Sunykęs tekstas.
¹²³ Sunykęs tekstas. Atkurta pagal kitus
dokumentus.
¹²⁴ Sunykęs tekstas.
¹²⁵ Sunykęs tekstas.
¹²⁶ Sunykęs tekstas.}

71. Vytauto apygardos vado Miškinio raštas Jūros srities vadui

1948 m. gegužės 17 d.

Žemaitija¹⁷²

Nuorašas

Vytauto Apygardos
Vadas Jūros Srities Vadui
Nr. 186 Į rašta Nr. 85 sl[aptai] iš 1948. 5. 10.

48. V. 17 d.

Dėkoju už siuntą. Ją gavau pilnoj tvarkoj. Pasistengsiu ir aš trumpai kai ką Tamstai atsakyti.

1. Mūsų Srities Vadas liks tas pats, t. y. p[artizanas] Žalgiris. Jokio įtarimo neturėkite. Jis visai įsitikinęs Markulio-Erelio veidmainyste. Visus ryšius su juo yra nutraukęs. Per daug buvo įveltas į velniškas pinkles, dėl to kai kas buvo padaryta ne taip, kaip turėjo būti. Dabar gi jis jokių abejonių dėl Erelio niekšiškos veiklos neturi ir pirmai progai pasitaikius jį likviduotų. P[artizanas] Vadas Žalgiris pirmas pradėjo mus organizuoti, dar visai nepažindamas Erelio. Jis yra karininkas, organizaciniame darbe turi gabumų. Dėl to jis kaip toks ir tinka užimamai vietai. Buvę tarpe mūsų nesusipratimai, jeigu dar ne visai pas kai kuriuos išnyko, tai turės išnykti. Bo dabar ne laikas rietenoms ar kokioms varžyboms. Šarūnas irgi taip pačiai galvoja.

Šių metų gegužės mėn. 1 d. buvo mūsų Srities gausus sąskrydis. Buvo paliestas ir Srities vado klausimas. Nieks prieš nepasisakė. Sąskrydžio nutarimo protokolus siunčiu Tamstai.

2. Vadai mūsų Srityje, kiek man žinoma, daugumoje yra užėmę savo postus daugumai partizanų pritarus. Pavyzdžiui, aš patekau į aukštesnes pareigas prieš savo norą. Dauguma mano apylinkės vyrų tam pritarė. Jeigu dauguma vyrų pareikštų, kad aš jiems netinkamas, mielu noru nuo pareigų atsisakyčiau, užleisdamas vietą kitam. Nesu karininkas, taigi galbūt ir netinku šioms pareigoms. Esu baigęs gimnaziją. Turiu praktikos tik policijos srityje. Štai mano savikritika, visas mano mundrumas. Būtų gerai, kad mano vietoje būtų koks aukštesnis karininkas, bet, matyt, jų nėra. Inteligentinių pajėgų mano apygardoje, palyginus, yra. Turiu keletą baigusių gimnazijas, yra taip pat ir universitetus baigę, bet jie arba truputį jaunesni, arba nenori būti šiose pareigose. Visa laimė tiktai, kad aš vyrus ir jie mane myli, pasitiki ir klauso. Tuo tikrai galiu pasigirti.

3. Ryšys su mano apygarda yra Tamstoms duotas. Jį žino panelė Radvilaitė ir p[ane]lė Stirna. Šis ryšys ir su P[artizanu] Vadu. Tamstų ryšių punktą Radvilaitė man paliko. Buvau susitikęs ir p[ane]lę Radvilaitę. Susitarėm iš eilės vieni pas kitus važinėti. Taigi tuo tarpu, rodos, dėl ryšio susitvarkėm pusėtinai. Atstovą tikiuosi neužilgo pasiųsti.

4. Nieko prieš su Tamstos siūloma tarpsritinio bei tarpapygardinio bendradarbiavimo tvarka. Matot, po didelių pergyvenimų ir nusivylimų norėjosi susirašinėti su apygarda, su apygardomis. Turėjau galvoje, kai Srityje ar kur kitur gali sėdėti ponaitis per daug gerai galvojantis apie save ir nematyti reikalo nuoširdžiai tartis su apygarda, per kurią viskas vyksta.

5. Apie kap[itoną] Kunconą štai ką žinau. Jis randasi Biržų apskrityje. Laikosi su keliais vyrais. Su juo turi ryšį p[artizanas] Šarūnas. Visą laiką lindėjo jis vienas. Jokio aktyvaus veikimo visose srityse nerodė. Dabar, kiek girdėjau, nori ir jis šį tą veikti. Iki šio laiko pas jį jokios apygardos nebuvo, nebent dabar atsirado. Šarūnas ir aš rašėm jam laiškus ir kvietėm glaudžiau bendradarbiauti.

6. P[artizanui] Žalgiriui su Vaiteliu susirišti nepavyko. Šarūnas siuntė Vaiteliui laišką, kuriame išdėstė Erelio klastą, bet šis - Vaitelis -laiko mūsų nelaime, kaip eilinį supuolimą. Taigi, kol jis įsitikins, su juo reikia draugauti atsargiai. Ar Vaitelio Tamstai rašytas laiškas, tikrai tvirtinti negaliu, nes nepažįstu braižo. Manau, kad tai bus jo. Šį laišką pasiųsiu p[artizanui] Šarūnui. Šis tikrai pasakys, nes su Vaiteliu susirašinėja. Po to laišką grąžinsiu.

7. Apie „Dariaus-Girėno“ Apygardą aš nieko nežinau. Taip pat mūsų krašte jokios ŠLLA apygardos nėra. Kad tik nebūtų provokacija.

Šarūnas yra pasveikęs, laikosi puikiai. Neseniai iš jo grįžau. Sesė Stirna irgi laikosi pas jį. Žadėjo tuojau pat grįžti į Jūsų kraštą. Apie Markulį, ką turėsiu, paruošiu kitam kartui. Šį kartą tiek.

Prašau perduoti nuoširdžiausius linkėjimus visiems kovos broliams Žemaitijoje.

Viso geriausio!

Priede 7 lap[ai] ir Didžiosios Kovos Rinktinės] laikraštėlis.

/pas[irašė]/ Miškinis [be parašo] Nuorašas tikras Miškinis [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 21,1. 1-2. Originalas. Mašinraštis.

¹⁷² Prirašyta ranka.

72. Vytauto apygardos štabo instrukcija Nr. 7

1948 m. gegužės 25 d.

„Vytauto" Apygardos    Naujapilis, 1948. V. 25.
    Štabas                   Slaptai
    Nr. 164

INSTRUKCIJA Nr. 7

Liečia: nuo išvežimo išbėgusius besislapstančius liet[uvius],

1. Vienas iš pagrindinių partizaninės kovos uždavinių yra apsaugoti savo tautiečius nuo ištrėmimo iš gimtojo krašto, todėl kiekvieno partizano šventa pareiga teikti visokeriopą paramą bei apsaugą nuo išvežimo pabėgusiems ir besislapstantiems lietuviams.

2. Ginklą nešioti galintieji pabėgę lietuviai priimami į partizanų eiles. Priimti galima tik tokius, kurie yra tvirtai pasiryžę tęsti partizaninę kovą iki galutinos pergalės. Naujai stojantieji supažindinami su pagrindiniais partizanų kovos dėsniais ir prisaikdinami.

3. Negalintieji arba nenorintieji stoti į partizanų eiles /seneliai, moterys, vaikai/ turi taip pat išlikti savo gimtajame krašte. Partizanai turi nurodyti atliekamas slėptuves, kur pabėgę tautiečiai pavojaus atveju galėtų pasislėpti.

4. Partizanai turi padėti susirasti prieglaudą ir pastogę nuo išvežimo pabėgusiems tautiečiams, nurodydami ir paprašydami patikimus lietuvius.

5. Tie piliečiai, kurie iš baimės arba blogos valios atsisakys priglausti besislapstančius pabėgusius tautiečius, turi būti baudžiami visu griežtumu, konfiskuojant visą arba dalį turto. Dėl pavyzdžio vieną kitą tokį nesusipratėlį visiškai išvyti iš namų, jeigu tokių atsirastų.

6. Įpareigoti gyventojus teikti prieglaudą ir materialinę paramą besislapstantiems. Kur sąlygos leidžia, organizuoti maisto ir drabužių rinkliavas per OS apylinkių ir rajonų Viršininkus bei šiaip patikimus lietuvius.

7. Uždrausti gyventojams be partizanų žinios plėšti bei dalintis išvežtųjų turtą, o taip pat pirkti iš komunistinės valdžios konfiskuotus daiktus.

8. Tų šeimų turtą, kurių visi šeimos nariai išvežti, perimti partizanų reikalams.

9. Kiek sąlygos leidžia, bausti ir be pasigailėjimo naikinti visus tuos, kurie prisidėjo prie šio masinio lietuviškų šeimų išvežimo, ir keršyti tautos išdavikams.

10. Kuopų ir Būrių Vadai privalo kaip galint skubiau suteikti Rinktinės Vadui žinias apie jų rajone išvežtųjų ir pabėgusių nuo išvežimo šeimų bei šeimos narių skaičių, bolševikų vartotas išvežimo priemones ir ateičiai ruošiamus bolševikų planus.

11. Ne vėliau 10 dienų laikotarpyje Būrių Vadai komandos keliu turi pranešti Rinktinės Vadui apie kiekvieną į būrį naujai įstojusį partizaną.

12. Šią instrukciją gauna visi Rinktinių Kuopų ir Būrių Vadai ir OS Rajonų Viršininkai.

Miškinis [parašas] Apygardos Vadas

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 26. Originalas. Mašinraštis.

73. Vytauto apygardos vado Miškinio raštas Rokui ir Švyturiui

1948 m. liepos 20 d.

LP Naujapilis, 1948. 7. 20.
„VYTAUTO" Apygardos
Vadas

Nr. 221 Gerb. p[artizanams] Rokui ir Švyturiui

Neperseniai gavau iš Tamstų laiškus, kurie dėl ryšio nesklandumų ilgą laiką užtruko kelionėje. Nors kai kurios žinios gana pavėluotos, bet ką darysi. Juk tam kaltos sunkios sąlygos. Dabar, kiek patyriau, ryšys pagerėjo ir, reikalui esant, galėsime dažniau susirašinėti. Glaudesnis bendradarbiavimas mums, ypač šiuo metu, yra būtinai reikalingas. Dėl to stengsimės, kad jis nebenutrūktų.

Šių dienų politinė padėtis yra gana rimta. Kiekviena diena gali atnešti mums Laisvės Rytojų. Žinoma, gal padėtis kartais ir atslūgs, bet, jeigu ir taip įvyktų tai vis tiek neilgam. Turint visa tai galvoje, mes turėtumėm labiau susikaupti ir dažniau pagalvoti, kaip sutiksime laukiamą Laisvę, pagalvoti, ar esame vieningi ir susiorganizavę. Svarbiausia, žinoma, mūsų organizacijos kokybė, bet dar geriau, jei ji bus ir skaitlinga. Jeigu būsime tvirti dvasia ir gausūs skaičiumi, tai reikalaujant savo užvargtų teisių, visokie trukdymai ir kliūtys bus lengvai nugalimi. Kiekvienas iš mūsų turime žinoti, kad atsiras tipų, galbūt ir organizuotų, kurie mėgins mus nustelbti, t. y. nepriduoti mūsų krauju ir kančiomis vestai Laisvės Kovai tinkamos reikšmės arba net ignoruoti. Juk daugelis baltarankių ponaičių pasijus menkučiais, kurie kitų sąskaiton per daug keliaklupsčiavo ir pataikavo priešui. Tokie „patriotai" mėgins savo silpnumą užtušuoti visokiais išvedžiojimais, kartais net pasisavinti mūsų atliktus darbus. Būdami vieningi, mes visų tų užmetimų lengvai atsikratysime.

Aišku, tokie „patriotai" per didelio rūpesčio mums nesudaro. Visos tautos, kai kurios būdamos net puslaukinės, didžiuojasi laisvės kovotojais -partizanais ir juos tinkamai įvertina. Su tokiomis grupelėmis, kurios mėgins neužtarnautai reikalauti kažkokių teisių, mes galėsime visada susitvarkyti.

Mane labai džiugina žinia, kad p[artizanas] Švyturys vyksta gyventi pas p[artizaną] Roką. Dabar turime pamiršti tas smulkmenas, dėl kurių mes anksčiau buvome vienas ant kito nepatenkinti. Mūsų jėgos turi šiuo metu jungtis, bet ne skaldytis. Kiekvienas turime jausti pareigą ir net atsakomybę už mūsų susiorganizavimą. Bet kokie asmeniškumai šiuo laiku ne vietoje. Dėl pareigų ir darbo galima irgi draugiškai susitarti.

Aš p[artizaną] Roką esu numatęs į Apygardos Štabą. Paskyrimą irgi, rodos, esu pasiuntęs. Aišku, šios pareigos p[artizanui] Rokui tiks daugiau ateityje. P[artizanui] Švyturiui buvo pavesta laikinai eiti Rinktinės Vado pareigas. Jos, aišku, kaip karininkui, geriau tiktų p[artizanui] Rokui. Tas buvo padaryta dėl to, kad su p[artizanu] Roku buvo nutrūkęs ryšys. Aš manyčiau, kad abu pasitarę ir išsiaiškinę, pasiskirstysite pareigomis mano norima linkme. Prie Rinktinės Štabo prisitraukite dar vieną kitą pajėgesnį darbininką ir bus puiku.

Didesnį dėmesį reikėtų kreipti į OS organizavimą. Kiekvieno rajono Viršininkas turi numatyti savo apylinkėje rimtesnių piliečių ar buv[usių] partizanų, kurie ateityje, iškilus reikalui, gali būti pakviesti į talką. Žodžiu, duoti jiems suprasti, kad priklauso mūsų organizacijai. Šį reikalą prašyčiau tvarkyti pagal savo nuožiūrą ir iniciatyvą.

Jeigu Rinktinės Štabe nėra suregistruoti nuo pat Rinktinės veiklos pradžios svarbesni partizaninės kovos ir veiklos įvykiai, pav[yzdžiui], kautynės, pasalos, organizaciniai laimėjimai, reikėtų visa tai padaryti. Matot, būtų archyve vaizdas, kas nuveikta. Nuorašas būtų reikalingas ir Apygardos Štabui.

Mūsų Srities Vadas p[artizanas] Žalgiris yra numatomas į Vyr[iausią] Vadovybę atstovauti mūsų sričiai. Visi buvę nesklandumai mūsų tarpe baigti.

Šį kartą tiek. Siunčiu nuoširdžiausius linkėjimus ir sveikinimus Jums ir Jūsų Kovos Broliams.

Sėkmės ir Aukščiausiojo palaimos darbuose ir žygiuose.

Miškinis [parašas]

Apygardos Vadas.

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 42,1. 6. Originalas. Mašinraštis.

74. Šiaurės-Rytų Lietuvos partizanų kovos dalinių vadų, vadovybės narių ir atstovų sąskrydžio protokolas

1948 m. rugpjūčio 4 d.

ŠIAURĖS-RYTŲ LIETUVOS PARTIZANŲ KOVOS
DALINIŲ VADŲ IR ATSTOVŲ SĄSKRYDŽIO
PROTOKOLAS

1948 m. rugpjūčio mėn. 1—4 d. Vorutoje įvyko Šiaurės-Rytų Lietuvos Partizanų kovos dalinių vadų ir atstovų sąskrydis. Sąskrydyje dalyvavo RLP Srities Vadas Brolis ŽALGIRIS, Vytauto Apygardos Vadas Brolis MIŠKINIS, Algimanto Apygardos Vadas Brolis ŠARŪNAS, Didžiosios Kovos Apygardos „B“ Rinktinės Štabo Viršininkas Brolis DIEDUKAS.

Sąskrydį atidarė Srities Vadas Brolis Žalgiris. Atidarydamas sąskrydį padarė šį pareiškimą: Srities Vadu esu paskirtas BDPS Komiteto Vyr[iausios] Vadovybės įsakymu 1947 m. sausio mėn. 2 d. Kadangi tuo metu BDPS Komitetui vadovavo dr. J. A. Markulis-Erelis-Narutavičius, kaip visiems dabar jau žinoma, yra tautos išdavikas, tad, laikydamas jo veiklą mūsų kovos reikalui neteisėtą, savo skyrimą irgi skaitau neteisėtu. Tuo remdamasis, bendros kovos labui, nuo eitų Srities Vado pareigų atsisakau. Atsisakydamas iš Srities Vado pareigų, sąskrydžiui pirmininkauti siūlau Algimanto Apygardos Vadui Broliui Šarūnui.

Brolis Šarūnas, sutikdamas sąskrydžiui pirmininkauti, sąskrydžio sekretorium pakvietė Vytauto Apygardos Vadą Brolį Miškinį ir techniškuoju sekretorium -Algimanto Apygardos Štabo Viršininką Brolį Skirmantą.

Sąskrydžio dalyvių svarstyta: Srities egzistencijos ir centralizacijos reikalas. Nutarta: dėl Srities egzistencijos ir jai vado išrinkimo sąskrydžiui pirmininkaujantis Brolis Šarūnas padarė šį pareiškimą:

ŠR Lietuvos partizaninis sąjūdis išaugo į Vytauto ir Algimanto Apygardų sudėtį. Didžiosios Kovos Apygardos Vadovybei pakliuvus į tautos išdaviko dr. Erelio rankas, „B“ Rinktinei išvengus išdavikiško darbo pasekmių ir pareiškus norą bendradarbiauti su Algimanto Apygarda /l947 m. spalio mėn. 28 d. Algimanto Apygardos ir DK „B“ Rinktinės vadovybių nuo BDPS K[omite]to atsisakymo nutarimas/, randu, kad šių dviejų Apygardų ir DK „B“ Rinkt[inės] bendram veikimui ir sėkmingai mūsų kovai Sritis būtinai reikalinga.

Šioje Srityje partizaniniam sąjūdžiui likti vieningu pirmuoju organizatorium ir vadu laikau Brolį Žalgirį. Jis iš atskirai veikusių kovos dalinių suorganizavo Vytauto Apygardą ir jai sėkmingai vadovavo iki 1947 m. balandžio mėn. 19 d., t. y. iki buvo sudaryta ŠR Lietuvos Partizanų Sritis. Kad jį skyrė Srities vadu Erelis, tegali reikšti tik įvykusio fakto patvirtinimą.

Atsisakymą Brolio Žalgirio nuo Srities Vado pareigų dėl to, kad jis oficialiai toms pareigoms skirtas tautos išdaviko Erelio, laikau brolišku pasielgimu, bet tai, kad skiriant Brolį Žalgirį srities vadu niekas apie Erelio išdavikišką veiklą nežinojo, tad atsisakymą iš Srities vado pareigų laikau netiksliu.

Imant dėmesin Brolio Žalgirio kaip organizatoriaus ir vado sugebėjimus, manau, kad Srities labui jo atsisakymas nepriimtinas.

Sąskrydžio dalyviai Broliui Šarūnui vieningai pritarė, tuo numatė Srities būtinumą kartu ir pageidavimą, kad pirmasis Srities organizatorius ir jos vadas ir toliau Sričiai vadovautų. Brolis Žalgiris, sutikdamas būti Srities Vadu, pasiūlė, kad sėkmingai Srities veiklai būtų sudaryta pilnai veiksminga Srities vadovybė. Sąskrydžio dalyviai, pritardami Srities Vado nuomonei, nutarė, kad Srities Vadas sudaro Srities Štabą su karinės ir politinės plotmės bei dalies viršininkais.

Srities apimtis - Vytauto Apygarda rinktinių sudėtyje: Tigro, Liūto, Lokio; Algimanto Apygarda Rinktinių sudėtyje: Šarūno, Žaliosios, Kunigaikščio Margio / sutrum[pintai] K. Margio/. Prie šios Apygardos pasiūlyta ir B... apskrityje] veikiantiems kovos daliniams prisijungti. Šiuo reikalu padaryti atatinkamus žygius sutiko Srities vadas.

Skaitant DK „B“ Rinktinę oficialiai prisidėjusią prie ŠRLP Srities, jos sutarimą bendradarbiauti su Algimanto Apygarda, 1947 m. spalio mėn. 28 d. dėl formalaus įsijungimo Brolis Diedukas padarė šį pareiškimą:

Didžiosios Kovos Apygarda sudaryta iš Didžiosios Kovos Rinktinės, įkurtos ir vadovautos Brolio Žalio Velnio, iš Brolio Plieno Kovos Dalinių, Perkūno Brolijos ir kt. mažesnių kovos vienetų. Apygardą sudarė „A“ ir „B“ Rinktinės. Išdaviko Markulio-Erelio įtakoj kliuvus Apygardos „A“ Rinktinės Vadovybei, paslaptingomis aplinkybėmis žuvo DK Apygardos įkūrėjas Brolis Žaliasis Velnias ir jo artimieji bendradarbiai. „A“ Rinktinės Vadas Uosis, perėjęs į legalų gyvenimą dabar atstovauja Apyg[ardos] Vadą „B“ Rinktinė, gavusi iš Apygardos kelis įsakymus, kad aprūpintų kovotojus dokumentais, 1946 m. pabaigoje gavo griežtą įsakymą suteikti Apygardai žinias apie ryšio postus ir ginklų sandėlius. Ryšio pareigūnų turėjo būti pranešta gyvenvietės, pavardės ir slapyvardės.

Rinktinės Vadui Broliui Plienui tai įvykdyti atsisakius, o Apygardos Vadui griežtai, net grasinant atatinkamomis sankcijomis, pakartotinai šių žinių reikalaujant, kilo įtarimas. Susitikus su Algimanto Apygardos Vadu Broliu Šarūnu, išsigelbėjus nuo Markulio išdavystės ir bėgančiu iš Vilniaus, galutinai buvo įsitikinta DK Apyg[ardos] klastingumu ar per ją klastai veikiant. To pasėkoj „B“ Rinktinė su Apygarda ryšius nutraukė ir reiškia noro prisidėti prie ŠRLP Srities veikimo.

Sąskrydžio dalyviai, susipažinę su Didž[iosios] Kovos Apygarda ir jos nueitu keliu, nutarė:

Mūsų kovai Žaliojo Velnio asmuo yra per daug prasmingas, tad jis iš mūsų kovos išnykti negali. „B“ Rinktinei išvengus klastos pasekmių tuo laikyti ją išgelbėjusią ir Žaliojo Velnio pastangas - Didžiosios Kovos idėją. Kadangi „B“ Rinktinė savo gyvenimu įrodė pilną pajėgumą savistoviam veikimui, tad ją ir laikyti Didžiosios Kovos pagrindiniu vienetu — Apygarda, o jos vadovybę—Apygardos vadovybe. Tad į Srities sudėtį DK „B“ Rinktinė įeina kaip Didžiosios Kovos Apygarda, pradžioje vienos Rinktinės sudėtyje.

Apsvarsčius Vyties Apygardos Vado Brolio Žygaudo raštą Nr. 8 sl[aptai]

1948 m. birželio mėn. 26 d. Algimanto Apygardos vadui dėl šios Apygardos vadovybės pageidavimo prisijungti prie Srities, sąskrydžio dalyviai nutarė, kad Vyties Apygardą tada į Sritį priimti, kai galutinai nutrauks visus santykius su Ereliniu BDPS ir įstoj imui į Sritį paduos formalų pareiškimą.

Rinktinės apimtis: Nepriklausomos Lietuvos laikų apskritis.

Srities pavadinimas: Karaliaus Mindaugo Sritis /sutrumpintai] K. Mindaugo Sritis/, slaptavardis -KALNŲ /K/. Vietovė - V O R U T A.

1. Srities Vadą renka Apygardų Vadai.

2. Srities pareigūnus /vadovybes/ pasirenka Srities Vadas, tvirtina Apygardų Vadai.

3. Rinkimai ir tvirtinimai atliekami paprasta balsų dauguma.

4. Apygardų Vadų posėdžiams pirmininkauja Srities Vadas su sprendžiamuoju balsu.

Sritis leidžia savo organą „Aukštaičių Kova“.

Iki bus paskelbtas mūsų kovos statutas, Apygardos tvarkosi jų apimtyje nusistovėjusiais nuostatais.

Sis protokolas surašomas 7-se egzemplioriuose, pasirašomas visų sąskrydžio dalyvių ir tvirtinamas Algimanto Štabo antspaudu. Vieną protokolo egz. gauna Srities Vadas, Apygardų Vadai žiniai ir vadovautis, po vieną Vytauto ir Algimanto Apygardų archyvuose ir vienas egz. pasiunčiamas Vyr[iausiai] Vadovybei.

Nuorašus Rinktinių Vadai siunčia Rinktinių Vadams ir Srities Vadas savo nuožiūra.

Sąskrydžio Pirmininkas, Algimanto Apygardos Vadas
/pas[irašė]/ Š a r ū n [a s]¹⁷³ [be parašo]

Karaliaus Mindaugo Srities Vadas /pas[irašė]/ Žalgiris [be parašo]

Didžiosios Kovos Apyg[ardos] Štabo Viršininkas /pas[irašė]/ Diedukas

[be parašo]

Sąskrydžio Sekretorius, Vytauto Apygardos Vadas
/pas[irašė]/ Miškinis [be parašo]

Sąskrydžio techniškas sekretorius - Algimanto Apygar[dos]¹⁷⁴ techniškasis sekretorius /pas[irašė]/ Skirmantas [be parašo]

A. V.

Voruta,

1948. 8. 4.

Nuorašas tikras Krivaitis [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 21,1. 6-7. Originalas. Mašinraštis.

¹⁷³ Sunykęs tekstas.

¹⁷⁴ Sunykęs tekstas.

75. Karaliaus Mindaugo srities vado, Vytauto, Algimanto apygardų vadų ir Didžiosios kovos apygardos štabo viršininko sąskrydžio protokolas

1948 m. rugpjūčio 4 d.

[Nuorašas]¹⁷⁵

/b/¹⁷⁶ L [.. .]¹⁷⁷ P Karaliaus Mindaugo Sritis

Voruta, 1948 m. rugpjūčio mėn. 4 d.

Srities Vado, Vytauto, Algimanto Apygardų Vadų ir Didžiosios Kovos Apygardos Štabo Viršininko sąskrydžio

Protokolas

Svarstyta Vyriausios] Vadovybės sudarymo klausimas.

Nutarta:

Sąskrydžio dalyviai, išžiūrėję Lietuvos pogrindžio Vyriausios] Vadovybės schemą BDPS Prezidiumo Pirmininko Gintauto parašu patvirtintą apsvarstę įvairių Apygardų bei kitų kovos dalinių nuomones rado, kad imant mūsų kovos pagrindu Apygardą tarp Srities ir Vyriausios] Vadovybių būtų lygiagretumų. Sąskrydžio dalyvių vieninga nuomonė, kad Vyr[iausia] Vadovybė pilnai atstoja Srities vadovybę, kai joje Apygardos turi savo pilnateisius Srities vardu atstovus. Ta prasme vadovaudamasi K[araliaus] Mindaugo Sritis į Vyr[iausią] Vadovybę ir nutarė pasiųsti du savo atstovus. Srities Vadas Brolis Žalgiris, kaip Apygardų Va[dų]¹⁷⁸ išrinktas vyriausiu Srities vadovu, tuo pačiu jis paliekamas ir Srities atstovu į Vyr[iausią] Vadovybę. Antruoju atstovu išrinktas Erelis-Diedukas, DK Štabo Viršininkas.

Vyriausią Vadovybę Srityje atstovauti numatyta: karinėje plotmėje - Algimanto Apygardos Vadui, politinėje dalyje - Vytauto Apygardos Vadui.

Dėl Vyr[iausios] Vadovybės prasmės mūsų kovoje K[araliaus] M[indaugo] S[ritis] reiškia savo nuomonę:

Iš tikro šalies skausmo iškilo tautos laisvės gyvieji liudininkai - Apygardos. Jos eina per savo atstovus sudaryti Gyvos visos Lietuvos. Tad šia prasme tegalima kalbėti ir apie Vyriausią] Vadovybę, per savo egzistencijąji tai turi viduje ir užsienyje ir įrodyti¹³⁴.

Tam pasiekti pirmoji sąlyga, kad Vyriausią] Vadovybę - Gyvąją Lietuvą-sudarytų tie, kurie savu krauju išugdė tautos gyvuosius liudininkus - Apygardas.

Šventa tiesa, kad mūsų kovai būtinai reikalingi žmonės su didžiu intelektu, ypač jos vadovybėje, mes nuoširdžiausiai turime sveikinti tuos, kurie savo mintijimą suderina su mūsų kovos dvasia ir ateina kovos tesėjimui padėti, bet lenkdami galvas šiai šventai tiesai, mes neturime užmiršti to, kas pačią kovą tautai šventa padarė. Imant tai dėmesin, mes turime sutikti, kad didžiausias intelektas yra to, kuris paskui save kitus patraukia, šiuo atveju visi prie kovos prisidedantieji turi nusilenkti prieš tą kurs savo ir didžiausiam intelektui pasireikšti gavo sąlygas. Tuo remiantis, Vyriausios] Vadovybės nariais tegali būti šventos kovos pradininkai ir tęsėjai, o ateinantieji ne tik didų, bet net šventą savo intelektą parodys, kai padės vadovui kovą tęsti, ją lengvinti, ją teisingai ir įprasminti. Anaiptol, kad tai gali kai kas skaityti pavėlavimu, tai yra tikras gyvenimas: kai atėjusio gyvenimas kūnu ir krauju bus sujungtas su kovos dvasia, tada jo intelektas tikrai bus jam vadovu ir į kovos vadovus.

Vyr[iausia] Vadovybė negali būti jokia politinė ar partinė organizacija, bet tautos vadovas į nepriklausomą ir pilnai laisvą gyvenimą. Tiesa, nepriklausomą tautos gyvenimą mes suprantame tikrai demokratinį, tuo laisvą tautos gyvenime partijų reikšmę irgi pripažįstame. Gaunasi, nepartiniais būdami - partijas pripažįstame, šiuo atžvilgiu Vyr[iausia] Vadovybė turi įprasminti tiek mūsų kovą kad ir būsimam laisvam tautos gyvenime, tautos laisva valia per tas partijas, kurios iš mūsų kovos prasmės bus išplaukusios, kurios bazuotųsi į mūsų kovos prasmę, tai yra tokios, kurios ne tik moka laisvas tautas valdyti, bet laisvam gyvenimui sugeba savo gretomis jas iš vergijos išvesti.

Iš to seka ir mūsų kovos atžymėjimai, te bus medalių, ordinų ar laipsnių pavidalu. Mūsų tautos kova dėl savo laisvės priaugo iki būtinumo jai Vyriausios] Vadovybės. Kova tampriai surišta su pasišventimu iki pasiaukojimo, kas yra būtina amžinųjų tautų gyvenime. Tas didus pasišventimas, kuriuo savo kelius grindžia lietuvis partizanas jau keturi metai, tas kilnus aukojimas net savo gyvybės, kad tik tauta gyva būtų, ne tik mūsų tautos kartų kartos turi byloti, bet ir žmonijai privalo pasakyti: tas niekšingo galo sulauks, kas žmogaus pavergti išėjo. Laipsniai bei garbės ženklai ir bus gyva kalba mūsų kartoms ir visai žmonijai apie mūsų tautos garbingą kelią ir žmonijos laisvę.

Dėl teisėtumo būkime tikri, kad mūsų kova yra ir bus nemari. Jau vien partizano ženklas daug kalbės apie tą kuris turės teisę jį nešioti, tuo labiau ženklo vertę

iškels ir tie atžymėjimai, kurie per kančią, per pasišventimą, per auką bus pasiekti. Aišku, juos nešios mūsų kovos dalyviai, tad belieka klausimas, kuo remiam savo kovą: jei mes kovojam dėl savo nepriklausomo valstybės gyvavimo išlaikymo, mes visus laipsnius ir garbės ženklus imame Nepriklausomos Lietuvos - konstitucinius, jei mūsų kova - tautą iš pavergimo į nepriklausomą gyvenimą įvesti, tuokart mes savitai kovai savitus pažymėjimus ir atžymėjimus pasirenkam. Tokio klausimo, ar šiuos ženklus pripažins kas — ir nagrinėti neverta. Jei atsirastų panašių abejonių, atsižvelgiant į mūsų kovos šventumą, per ją tą didžią auką ant tėvynės nepriklausomumo aukuro sudėtą, tikrai tauta paklaustų abejojančiųjų, kiek jie verti tos šalies piliečio vardo, kuri garbingai dėl savo laisvės kovoti geba.

Ženklas: jis tegali reikšti simbolinį mūsų kovos tesėtojų ryšį, dėl to negali skirstytis užimamų pareigų ar kitais atžymėjimais.

Šis protokolas surašomas 7-se egzemplioriuose, tvirtinamas Algimanto Apygardos Štabo antspaudu. Vieną egzempliorių gauna Srities Vadas, Apygardų Vadai žiniai ir vadovautis, po vieną Vytauto ir Algimanto Apygardų archyvuose ir vienas egz. pasiunčiamas Vyr[iausiai] Vadovybei.

Nuorašus Apygardų Vadai siunčia Rinktinių Vadams ir Srities Vadas savo nuožiūra.

Karaliaus Mindaugo Srities Vadas /pas[irašė]/ Žalgiris [be parašo] Vytauto Apygardos Vadas /pas[irašė]/ Miškinis [be parašo] Algimanto Apygardos Vadas /pas[irašė]/ Šarūnas [be parašo] Didžios[ios] Kovos Apygardos Štabo Viršininkas /pas[irašė]/ Diedukas

[be parašo]

A. V.

Voruta,

1948. 8.4.

Nuorašas tikras Krivaitis [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 21,1. 8-9. Originalas. Mašinraštis.

¹⁷⁵ Tekstas išblukęs ir sunkiai įskaitomas.

¹⁷⁶ Prirašyta ranka.

¹⁷⁷ Sunykęs tekstas.

¹⁷⁸ Sunykęs tekstas.

^{134 Taip dokumente.}

76. Lietuvos partizanų Rytų grupės štabo įsakymas Nr. 86

    LP
Rytų Grupės Štabas           Įsakymas Nr. 86
    Nr. 95

Rikiuotės sritis

Lietuvos partizanai yra gerai organizuota karinė organizacija, kurios kova su bolševizmu yra žinoma visam pasauliui. Apie mūsų laimėjimus ir pralaimėjimus ne kartą yra paminėjusi užsienio spauda. Be to, mūsų vyriausioji vadovybė turi ryšius su užsieniu.

Anglosaksų-amerikiečių blokas pradėjo organizuoti sovietų okupuotuose kraštuose „Bendro Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdį". Šiame „Sąjūdy" privalo dalyvauti visos tautos be jokio skirtumo. Mums dabar yra griežtai draudžiama tarp savęs kovoti dėl sienų, nes taip darydami palengvinsime bolševikams mus pačius sunaikinti.

Taip pat yra įsakyta be tautybės skirtumo visiems partizanams klausyti tų vadų kurie turi ryšį su vyriausiąja partizanų vadovybe ir jos yra paskirti vadovauti tam tikriems rajonams. Pasižymėjusieji partizanai yra keliami į aukštesnius laipsnius. Mano vadovaujama Grupė iki šiam laikui turi gerus ryšius tik su lenkų partizanais. Tarp jų ir mūsų nėra jokių nesusipratimų. Su gudų partizanais, dėl nesugebėjimo Ramanovskio vadovauti gudų partizanams, ryšio visai nėra. Be to, pastebėta, kad Ramanovskio vadovaujamieji partizanai tyčia šifruoja tam tikrus rajonus. Sakysime, atvedimas berniuko ir palikimas miške. Po to kariuomenė vaikščiojo po mišką Šitoks elgesys yra ne partizaniškas. Reikia laukti garnizono įsteigimo Kazėnuose. Kai bus garnizonas, tai bus bloga ne tik mums, bet ir jiems patiems.

Todėl įsakau:

§ 1.

Nuo šio įsakymo paskelbimo dienos Ramanovski iš baltgudžių ir prie jo esančių lenkų partizanų grupelės vado pareigų atleidžiamas ir griežtai įspėjamas klausyti naujo vado nurodymų bei įsakymų.

§2.

Gudų ir lenkų grupelės vadu nuo šios dienos skiriu partizaną Mišą

§3.

Partizaną Mišą paaukštinu į jaunesnio puskarininkio laipsnį.

§4.

Grupelės vadui Mišai palaikyti ryšį su manimi [...]¹⁷⁹ pačią vietą per kurią jis gaus šį laišką

§5.

Įsakymą perskaityti visiems partizanams.

Aš jūsų savo priešais neskaitau. Jūs blogai elgiatės dėl to, kad jums blogai vadovaujama. Taip pat ir Ramanovski nelaikau priešu. Aš noriu, kad jis pasitaisytų ir įsijungtų į bendrą kovą prieš komunistus.

Jeigu jūs šio įstatymo nevykdysite, jūs pirmiausia pakenksite sau: prasidėjus karui neturėsite ryšio ir būsite paieškomi. Po karo būsite baudžiami kaip plėšikai.

Jeigu jūs tyčia šifruosite tam tikrus rajonus, tai mes pradėsime šifruoti tas vietas, kur jūs gyvenate. O tas vietas mes gerai žinome. Kviečiu susitvarkyti!

Kapitonas Dijakomas [parašas] Rytų Grupės Vadas

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 13,1. 8-9. Originalas. Rankraštis.

¹⁷⁹ Sunykęs tekstas.

TIGRO RINKTINĖS DOKUMENTAI.

1948 m. rugpjūčio mėn. - 1950 m. birželio mėn.

77. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 2

1948 m. rugpjūčio 5 d.

Slaptas

LP 3-čios
„Tigro“ Rinktinės
Štabas Įsakymas Rinktinei Nr. 2

Nr. 20¹³⁶ Ežerėnai, 1948 m. rugpj[ūčio] mėn. 5 d.

Rikiuotės sritis
§ 1.

Nuo šios dienos pradėjau eiti 3-čios „Tigro“ Rinktinės vado pareigas. Laikinai ėjęs Rinktinės vado pareigas OS Viršininkas p[artizanas] Švyturys grįžo prie savo tiesioginių pareigų.

Pagrindas. 1946. 9. 10 paskyrimo raštas Nr. 53.

/pas[irašė]/ Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas

Šio įsakymo išspausdinta.....................................................2 egz.

Iš jų gauna: a/ Apygardos štabas..........................................1 egz.

b/ Lieka štabe.....................................................1 egz.

Nuorašas tikras Pakalnis [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 15,1. 1. Originalas. Mašinraštis.

^{136 Prirašyta ranka.}

78. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 3

1948 m. rugpjūčio 23 d.

Nuorašas
Slaptas - org.

LP 3-čios

„Tigro" Rinktinės Įsakymas Rinktinei Nr. 3

Štabas Ežerėnai, 1948 m. rugpjūčio mėn. 23 d.

Nr.17¹⁸⁰ Rikiuotės sritis

§ 1.

1946 m. birželio mėn. buvau sutikęs „N“ miške tuo laiku ėjusį rinktinės vado pareigas p[artizaną] Karijotą. Su juo dėl bendradarbiavimo susitarti nepavyko dėl jo keisto supratimo apie rinktinės organizavimą. Išsiskyrėme susitarimo nepasiekę. Esant tame rajone daugumai partizanų, juos suorganizavau ir kadangi šita grupuotė buvo skaitlingiausia, negu kuri kita gyvavusi Švenčionių apskrityje], ją laikiau pagrindu ir pavadinau „Rytų grupė". Tuo reikalu esu išleidęs įsakymų. „Rytų grupė" išimtinai laikėsi miškuose. Įkūrimo dieną partizanų skaičius buvo apie 70 žmonių.

§ [2]¹⁸¹

Nuo šio įsakymo dienos paskelbimo „Rytų grupė" pavadinimas nustoja galioti, o visi partizanai įsijungia į LP 3-čios „Tigro" Rinktinės sudėtį.

/pas[irašė]/ Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas

Šio įsakymo išspausdinta.....................................................[...]¹⁸²

Iš jų gauna: a/ Apygardos štabas............................................[...]¹⁸³

b/ Lieka štabe....................................................[...]¹⁴¹

Nuorašas tikras Pakalnis [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 15,1.2. Originalas. Mašinraštis.

¹⁸¹ Sunykęs tekstas.

¹⁸² Sunykęs tekstas.

¹⁸³ Sunykęs tekstas.

^{141 Sunykęs tekstas.}

79. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 5 /VS/

1948 m. rugsėjo 1 d.

Slaptas - org.

LP 3-čios
„Tigro" Rinktinės Įsakymas Rinktinei Nr. 5 /VS/
Štabas
Nr. 15 Ežerėnai, 1948 m. rugsėjo mėn. 1 d.

Rikiuotės sritis
§ 1.

Rinktinės štabas sudaromas sekančios sudėties: be Rinktinės vado pareigų einu rikiuotės skyriaus ir operatyvinio skyriaus viršininkų pareigas.

§ 2.

Nuo š. m. rugsėjo mėn. 10 d. Švyturiui eiti 3-čios „Tigro" Rinktinės vado pavaduotojo pareigas.

Pagrindas. 1948. 9. 1 paskyrimo raštas Nr. 9.

§ 3.

Švyturį tvirtinu 3-čios „Tigro" Rinktinės Organizacinio Sektoriaus Viršininko pareigose.

Pagrindas. 1946. 11.5 „Vytauto" Apygardos vado įsakymas žodžiu.

§4.

Nuo š. m. rugsėjo mėn. 10 d. Dagiliui eiti 3-čios „Tigro" Rinktinės Žvalgybos skyriaus Viršininko pareigas.

Pagrindas. 1948.9. 1 paskyrimo raštas Nr. 10.

§ 5.

Švyturiui ir toliau eiti 3-čios „Tigro" Rinktinės Sp[au]dos-švietimo skyriaus Viršininko pareigas.

Pagrindas. 1946. 12. 10 „Tigro" Rinktinės vado įsakymas žodžiu.

§6.

Nuo š. m. rugsėjo mėn. 10 d. Budriui eiti 3-čios „Tigro" Rinktinės Ūkio skyriaus Viršininko pareigas.

Pagrindas. 1948. 9. 1 paskyrimo raštas Nr. 11.

§ 7.

Nuo š. m. rugsėjo mėn. 10 d. Pakalniui eiti 3-čios „Tigro" Rinktinės vado Adjutanto pareigas.

Pagrindas. 1948. 9. 1 paskyrimo raštas Nr. 12.

/pas[irašė]/ Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas

Šio įsakymo išspausdinta...............................................6 egz.

Iš jų gauna: a/ Apygardos Štabas.......................................... 1 egz.

b/ Virš minėti pareigūnai......................................4 egz.

c/ Lieka štabe......................................................1 egz.

Nuorašas tikras Pakalnis [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 1. Originalas. Mašinraštis.

80. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Pakalniui

1948 m. rugsėjo 1 d.

Slaptas

LP 3-čios
„Tigro“ Rinktinės Pakalniui
Būstinė Nr. 5¹⁴² Paskyrimo raštas

1948. 9. 1. Nuo š. m. rugsėjo mėn. 1 d. esate paskirtas 3-čios „Tigro" Rinktinės Vado adjutantu.

Rinktinės Vadas Dijakomas [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 31. Originalas. Mašinraštis.

^{142 Dokumente taisyta.}

81. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Budriui

1948 m. rugsėjo 1 d.

Slaptas

LP 3-čios
„Tigro" Rinktinės Budriui
Būstinė
Nr. 6¹⁸⁴ Paskyrimo raštas

1948. 9. 1. Nuo š. m. rugsėjo mėn. 1 d. esate paskirtas 3-čios „Tigro" Rinktinės ūkio skyriaus viršininku.

Rinktinės Vadas Dijakomas [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 32. Originalas. Mašinraštis.

¹⁸⁴ Dokumente taisyta.

82. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Dagiliui

1948 m. rugsėjo 1 d.

Slaptas

LP 3-čios
„Tigro" Rinktinės Dagiliui
Būstinė Nr. 7¹⁸⁵

1948.9. 1. Nuo š. m. rugsėjo mėn. 1 d. esate paskirtas 3-čios „Tigro“ Rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininku.

Rinktinės Vadas Dijakomas [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 33. Originalas. Mašinraštis.

¹⁸⁵ Dokumente taisyta.

83. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Švyturiui

1948 m. rugsėjo 1 d.

Slaptas

LP 3-čios
„Tigro“ Rinktinės Švyturiui
Būstinė Nr. 9 Paskyrimo raštas

1948. 9. 1. Nuo š. m. rugsėjo mėn. 1 d. esate paskirtas 3-čios „Tigro" Rinktinės Vado pavaduotoju.

Dijakomas [parašas] Rinktinės Vadas

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 34. Originalas. Mašinraštis.

84. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 6 /VS/

1948 m. rugsėjo 5 d.

Slaptas - org.

LP 3-čios
„Tigro" Rinktinės Įsakymas Rinktinei Nr. 6 /VS/
Štabas
Nr. 19 Ežerėnai, 1948 m. rugsėjo mėn. 5 d.

Rikiuotės sritis

§ 1.

Rinktinė dalijama į sekančius rajonus, kurie vadinsis pagal šifrą: „1“ rajonas, „2“ rajonas ir 1.1.

1. Rajonas Švenčionių valsčius,

2. “ Švenčionėlių “

3. “ Kaltanėnų “

4. “ Ignalinos “

5. “ Daugėliškio “

6. “ Mielagėnų “

7. “ Adutiškio “

8. “ Tverečiaus “

9. “ Pabradės “

10. “ Joniškio “

11. “ Svierių apskritis.

Nuo šios dienos minėtiems rajonams VS Viršininkais skiriu sekančiai ir jie vadinsis pagal šifrą: pav. „5“ rajono VS Viršininkas „Stumbras" ir t.t.

1. Paberžis 1 ir 2 rajonų VS Viršininkas /Kuopos vad[as]/

2. Šilas 3 ir 4 “ “ “ “

3. Voldemaras 5 rajono“ “ “ “

4. Gaidys 6 “ “ “ “

5. Pušynas 7 “ “ “ “

6. Ąžuolas 8 “ “ “ “

7. Gailius 11 “ “ “ “

§2.

Pabradės ir Joniškio VS Viršininkai nepaskirti todėl, nes, atrodo, tuose rajonuose nebėra aktyvių partizanų.

/pas[irašė]/ Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas

Šio įsakymo išspausdinta............................................3 egz.

Iš jų gauna: a/ Apygardos štabas.....................................1 egz.

b/ Lieka štabe...........................................2 egz.

Nuorašas tikras Pakalnis [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 6. Originalas. Mašinraštis.

85. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Voldemarui

1948 m. rugsėjo 5 d.

Slaptas

LP 3-čios
„Tigro" Rinktinės Voldemarui
Būstinė Nr. 12¹⁴⁵ Paskyrimo raštas

1948. 9. 5. Nuo š. m. rugsėjo mėn. 5 d. esate paskirtas 3-čios „Tigro" Rinktinės 5 rajono Veikimo Sektoriaus Viršininku /Kuopos vadu/. 5 rajono ribos apima Daugėliškio valsčių.

/pas[irašė]/ Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 36. Originalas. Mašinraštis.

^{145 Dokumente taisyta.}

86. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Šilui

1948 m. rugsėjo 5 d.

Slaptas

LP 3-čios
„Tigro“ Rinktinės Šilui
Būstinė Nr. 13¹⁸⁶ Paskyrimo raštas

1948. 9. 5. Nuo š. m. rugsėjo mėn. 5 d. esate paskirtas 3-čios „Tigro“ Rinktinės 3 ir 4 rajonų Veikimo Sektoriaus Viršininku/Kuopos vadu/. 3 ir 4 rajonų ribos apima Kaltanėnų ir Ignalinos valsčius.

/pas[irašė]/ Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 37. Originalas. Mašinraštis.

¹⁸⁶ Dokumente taisyta.

87. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Paberžiui

1948 m. rugsėjo 5 d.

Slaptas

LP 3-čios
„Tigro“ Rinktinės Paberžiui
Būstinė Nr. 14¹⁸⁷ Paskyrimo raštas

1948. 9. 5. Nuo š. m. rugsėjo mėn. 5 d. esate paskirtas 3-čios „Tigro“ Rinktinės 1 ir 2 rajonų Veikimo Sektoriaus Viršininku /Kuopos vadu/. 1 ir 2 rajonų ribos apima Švenčionių ir Švenčionėlių valsčius.

/pas[irašė]/ Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 38. Originalas. Mašinraštis.

¹⁸⁷ Dokumente taisyta.

88. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Gaidžiui

1948 m. rugsėjo 5 d.

Slaptas

LP 3-čios
„Tigro“ Rinktinės Gaidžiui
Būstinė
Nr. 23 Paskyrimo raštas

1948. 9. 5. Nuo š. m. rugsėjo mėn. 5 d. esate paskirtas 3-čios „Tigro" Rinktinės 6 rajono Veikimo Sektoriaus Viršininku /Kuopos vadu/. 6 rajono ribos apima Mielagėnų valsčių.

/pas[irašė]/ Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 39. Originalas. Mašinraštis.

89. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Pušynui

1948 m. rugsėjo 5 d.

Slaptas

LP 3-čios
„Tigro" Rinktinės Pušynui
Būstinė Nr. 24 Paskyrimo raštas

1948. 9. 5. Nuo š. m. rugsėjo mėn. 5 d. esate paskirtas 3-čios „Tigro" Rinktinės 7 rajono Veikimo Sektoriaus Viršininku /Kuopos vadu/. 7 rajono ribos apima Adutiškio valsčių.

/pas[irašė]/ Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79, 1. 40. Originalas. Mašinraštis.

90. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Gailiui

1948 m. rugsėjo 5 d.

Slaptas

LP 3-čios
„Tigro" Rinktinės Gailiui
Būstinė Nr. 25 Paskyrimo raštas

1948. 9. 5. Nuo š. m. rugsėjo mėn. 5 d. esate paskirtas 3-čios „Tigro" Rinktinės 11 rajono Veikimo Sektoriaus Viršininku /Kuopos vadu/. 11 rajono ribos apima visą Svierių apskr[itį].

/pas[irašė]/ Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79, 1.41. Originalas. Mašinraštis.

91. Tigro rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Ąžuolui

1948 m. rugsėjo 5 d.

Slaptas

LP 3-čios
„Tigro“ Rinktinės Ąžuolui
Būstinė Nr. 26 Paskyrimo raštas

1948. 9. 5. Nuo š. m. rugsėjo mėn. 5 d. esate paskirtas 3-čios „Tigro“ Rinktinės 8 rajono Veikimo Sektoriaus Viršininku /Kuopos vadu/. 8 rajono ribos apima Tverečiaus valsčių.

/pas[irašė]/ Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 42. Originalas. Mašinraštis.

92. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 10 /VS/

1948 m. rugsėjo 8 d.

Slaptas - org.

LP 3-čios „Tigro" Rinktinės
Štabas Įsakymas Rinktinei Nr. 10 /VS/
Nr. 22 Ežerėnai, 1948 m. rugsėjo mėn. 8 d.

Rikiuotės sritis
§ 1.

Visuomenės ir partizanų tarpe vidaus tvarkai palaikyti bei operatyviniams veiksmams suaktyvinti - rinktinėje yra įkuriamas baudžiamasis būrys. Jo uždaviniai šie: a/ visuomenės ir partizanų tarpe palaikyti vidaus tvarką, b/ pravesti operatyvinius veiksmus tuose rajonuose, kuriuose partizanų sąjūdis mažas ar jo visai nėra, e/ bausti plėšikus ir išdavikus.

§2.

Baudžiamasis būrys paminėtais atvejais turi teisę panaudoti fizines ir mirties bausmes ne partizanams. Prieš partizanus reikalingas rinktinės vado sutikimas ar teismo sprendimas.

§3.

Baudžiamasis būrys tiesioginiai priklauso rinktinės vadui. Į jo sudėtį įeina rinktiniai vyrai.

§4.

Baudžiamojo būrio vadu skiriu Dikerį, pavaduotoju - Bevardį.

§5.

Į baudžiamojo būrio sudėtį įeina: Bajoras, Žilvitis, Bevardis, Rimkus, Seklys ir Dagilis.

Pagrindas. 1948. 3. 28. „Vytauto" Apygardos instrukcija Nr. 27.

/pas[irašė]/ Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas Nuorašas tikras Pakalnis [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 9. Originalas. Mašinraštis.

93. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 8 /VS/ 1948 m. rugsėjo 10 d.

Slaptas - org.

LP 3-čios
„Tigro“ Rinktinės Įsakymas Rinktinei Nr. 8 /VS/
Štabas
Nr. 26 Ežerėnai, 1948 m. rugsėjo mėn. 10 d.

Rikiuotės sritis
§ 1.

Iš 8-to VS rajono yra išskiriama ši apylinkė, kuri apima sekančius kaimus: Karalyčia, Vosiūnai, Dysna, Piemenys. Ji vadinsis „Apylinkė Bajorai".

§2.

„Bajorų Apylinkės^" būrio vadu skiriu partiz[aną] Bajorą, jo pavaduotoju -Šarūną.

§3.

Ši apylinkė tiesioginiai priklausys Rinktinės vadui.

§ 4.

8 VS rajono Kuopos vadui žinoti, skirstant rajoną į apylinkes.

/pas[irašė]/ Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas Nuorašas tikras Pakalnis [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 10. Originalas. Mašinraštis.

94. Tigro rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 9 /VS/ 1948 m. rugsėjo 10 d.

Slaptas - org.

LP 3-čios
„Tigro" Rinktinės
Štabas Įsakymas Rinktinei Nr. 9 /VS/
Nr. 29 Ežerėnai, 1948 m. rugsėjo mėn. 10 d.

Rikiuotės sritis
§ 1.

3-čioje „Tigro“ Rinktinėje yra įsteigiamas „Karo Lauko Teismas" (KLT). Karo Lauko Teismui Rinktinės vadas atiduoda už šiuos nusižengimus:

1. Paslapties išdavimą tiesioginiu ar netiesioginiu būdu,

2. Žinių perdavimą priešui tikslu pakenkti partizanų sąjūdžiui,

3. Už veiksmus, grasančius Lietuvos lojalių piliečių saugumui,

4. Sąmoningą drumstimą dalinio nuotaikos ir kurstymą vanagų,

5. Už nevykdymą įsakymo ar uždėtų pareigų,

6. Kenkimas organizacijai,

7. Užmigimas sargyboje ar tarnyboje,

8. Savavališkas pasitraukimas iš posto ar tarnybos,

9. Savavališkas pasitraukimas iš dalinio,

10. Neblaivumą einant tarnybos pareigas,

11. Plėšikavimą ir smurto veiksmus prieš moteris,

12. Viršininko įžeidimą žodžiu, raštu, veiksmu, grasinimą ginklu,

13. Pasidavimą nelaisvėn, ir

14. Pasikartojimas stambių nusižengimų drausmėje.

§2.

Karo Lauko Teismo sprendimas: išteisinimas arba mirties bausmė.

/versti/¹⁸⁸

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 11. Originalas. Mašinraštis.

¹⁸⁸ Prierašas „versti", bet dokumento tęsinio nėra.

95. Tigro rinktinės štabo raportas Nr. 1 Vytauto apygardos vadui

1948 m. rugsėjo 10 d.

Slaptas - org.

LP 3-čios
„Tigro" Rinktinės „Vytauto" Apygardos Vadui
Štabas
Nr. 18¹⁸⁹ Raportas Nr. 1

1948. 9. 10. Š. m. rugpjūčio mėn. 5 d. susitikau su p[artizanu] Švyturiu, su kuriuo susitarėme dėl 3-čios „Tigro" Rinktinės organizavimo. Jis perdavė visus įsakymus bei instrukcijas, liečiančias Rinktinės organizavimą ir Rinktinės vado pareigas.

Tokiu būdu jis nustojo eiti laikinai Rinktinės vado pareigas ir grįžo prie savo tiesioginių pareigų. Tuo pačiu aš pradėjau eiti Rinktinės vado pareigas, kurios buvo pavestos anksčiau.

Pagrindas. 1946. 9. 30 paskyrimo raštas Nr. 53.

Rinktinės Vadas Dijakomas [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 27,1. 1. Originalas. Mašinraštis.

¹⁸⁹ Numeris įrašytas ranka. Dokumente taisyta.

96. Tigro rinktinės štabo instrukcija Nr. 1 /VS/

1948 m. rugsėjo 12 d.

Slaptas - org.

LP 3-čios
„Tigro" Rinktinės Instrukcija Nr. 1 /VS/
Štabas

Nr. 11 Liečia: Veikimo Sektoriaus (VS) rajono ir apylinkės organizavimą 1948.9.12. I.

Rajono VS organizavimas.

1. Rinktinės vado įsakymų, instrukcijų bei kitų reikalingų nurodymų perdavimui, specialių uždavinių įvykdymui, apylinkių būrių vadų bei partizanų informavimui ir jų darbo kontroliavimui skiriamas rajono Veikimo Sektoriaus Viršininkas - kuopos vadas.

2. Sau pavaduotoju kuopos vadas skiria daugiausiai iniciatyvos, sumanumo parodžiusį būrio vadą.

3. Kuopos vadas tiesioginiai priklauso Rinktinės vadui [ir]¹⁵⁰ su juo privalo laikyti nenutraukiamą ryšį ir nustat[ytais]¹⁵¹ laiko tarpais teikti žinias apie savo kuopos padėtį [ir]¹⁵² veiklą.

4. Kuopa susideda iš trijų būrių. Būriais paskirsto [...]¹⁵³ vadas. Rajono ribos atitinka valsčiaus riboms.

II.

Apylinkės VS organizavimas.

1. Apylinkės Veikimo Sektoriaus Viršininkas yra būrio [vadas]¹⁹⁰. Apylinkės

ribos 2-3 seniūnijos. Būrio sudėtis trys [sky]^l55riai. Skyrininkus ir jų pavaduotojus skiria būrio [vadas]¹⁹¹. Skyrius susideda iš ugnies grupės ir manevrinės [grupės]¹⁹². Skyriuje 6-9 žmonės. Taip pat būrio vadas pasiskir[ia]¹⁹³ pavaduotoją.

2. Būrio vadas tiesioginiai priklauso kuopos vadui. [Visi]¹⁹⁴ partizanai, esantieji apylinkėje, vykdo būrio vado [nu]¹⁹⁵rodymus bei įsakymus. Apie savo veiklą būrio vadas [su]¹⁹⁶ teikia žinias kuopos vadui.

Su apylinkės OS Viršininku Būrio vadas bendradarb[iauja]¹⁶² vadovybės įsakymų ir instrukcijų nurodytomis formom[is]¹⁹⁷.

3. Būrių vadai organizuoja iš civilių tarpo atsargos [,,Kau]¹⁹⁸ tynių trejetukus" bei „Kautynių penketukus". Kiekviename „trejetuke" bei „penketuke" turi būti paskirtas vadas. Visi nesivadina tikraisiais vardais, bet slapyvardėmis. Taip pat „trejetukai" ar „penketukai" vadinti pagal šifrą: pav., „trejetukas” Stumbras, „penketukas" Žaibas ir t. t. „Penketuką" ar „trejetuką" galima vadinti tos grupelės vado slapyvarde, kol bus nurodytas atskiras šifras.

III.

Bendri nurodymai

1. „Trejetukų" bei „penketukų" organizavimas turi praeiti kuo slapčiausiai. Tesižino vienas kitą tik „trejetuko" ar „penketuko" ribose. „Trejetukai" bei „penketukai" savo tarpe ryšio nepalaiko ir vienas kito nežino. Būrio vadas asmeniškai palaiko ryšius tik su „trejetukų" ar „penketukų" vadais bei jų pavaduotojais.

Pagrindas. 1946. 6. 30 „Vytauto" Apygardos instrukcija Nr. 35.

Pastaba. Išrašus, liečiančius būrių organizavimą pateikti būrių vadams.

/pas[irašė]/ Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas Nuorašas tikras Pakalnis [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 13. Originalas. Mašinraštis.

^{150 Sunykęs tekstas.¹⁵¹ Sunykęs tekstas.¹⁵² Sunykęs tekstas.¹⁵³ Sunykęs tekstas.

¹⁹⁰   Sunykęs
tekstas.¹⁵⁵ Sunykęs tekstas.

¹⁹¹   Sunykęs
tekstas.

¹⁹²   Sunykęs
tekstas.

¹⁹³   Sunykęs
tekstas.

¹⁹⁴   Sunykęs
tekstas.

¹⁹⁵   Sunykęs
tekstas.

¹⁹⁶   Sunykęs
tekstas.¹⁶² Sunykęs tekstas.

¹⁹⁷   Sunykęs
tekstas.

¹⁹⁸   Sunykęs
tekstas.

97. Tigro
rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 15 /VS/ 1948 m. rugsėjo 15 d.

Slaptas - org.

LP 3-čios

„Tigro“ Rinktinės    Įsakymas Rinktinei Nr. 15 /VS/

Štabas

Nr. 32
Ežerėnai, 1948 m. rugsėjo mėn. 15 d.

Rikiuotės sritis

§ 1.
Nuo
š. m. rugsėjo mėn. 20 d. Sekliui eiti prie 3-čios „Tigro“ Rinktinės štabo ir
prie drauge besibazuojančio dalinio sanitaro pareigas.
§2.

Sanitarui įsigyti reikalingiausių vaistų bei tvarsčių.
§ 3.

Rimkus, Seklys, Dagilis, Žilvitis yra skiriami ryšininkais prie Rinktinės vado.
Vyresnysis - Rimkus.

/pas[irašė]/ Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas Nuorašas tikras Pakalnis
[parašas]
LYA, f. K-5, ap. 5,
b. 16,1. 15. Originalas. Mašinraštis.

98. Tigro
rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 16 1948 m. rugsėjo 20 d.

Slaptas - org.
Nuorašas
LP
3-čios

„Tigro“ Rinktinės    Įsakymas Rinktinei Nr. 16 /OS/

Štabas

Nr. 24
   Ežerėnai, 1948 m. rugsėjo mėn. 20 d.

Organizacinė sritis
§ 1.

Rajonų ir Apylinkių OS Viršininkai privalo kaip galint skubiau suteikti
Rinktinės OS Viršininkui žinias apie jų rajone ar apylinkėje išvežtųjų ir
pabėgusių nuo išvežimo šeimų bei šeimos narių skaičių, bolševikų vartotas
išvežimo priemones ir ateičiai ruošiamus planus.
§ 2.

Rajonų ir Apylinkių OS Viršininkai privalo skubiai pranešti Rinktinės OS
Viršininkui ar vietos partizanų kuopos vadui, kiek yra jų rajone ar apylinkėje
pabėgusių nuo išvežimo vyrų norinčių įstoti į partizanų eiles.
§3.

Rajonų ir Apylinkių OS Viršininkai privalo surašyti savo rajone ar apylinkėje
visus asmenis, kurie yra partizanų bausti, pažymint datą, vardą, pavardę, amžių,
lytį, tautybę ir kokia bausme baustas /mirtimi, mušimu ir 1.1./
§4.

Rajonų ir Apylinkių OS Viršininkai privalo surašyti savo rajone ar apylinkėje
visus asmenis, kuriuos bolševikai areštavo ar nužudė už slapst[ymąsi]

[...]¹⁶⁶ , palaikymą ryšių su pa[rtizan]¹⁶⁷ais ir [...]¹⁶⁸
areštavimo bei nužudymo būdą, datą, [var]¹⁶⁹ dą pavardę, amžių, lytį,
tautybę ir gyvenamąją vietą.
§5.

Rajonų ir Apylinkių OS Viršininkai privalo užrašyti savo rajone ar apylinkėje
visus asmenis, kurie trukdo Lietuvos atstatymo darbą, kenkia partizaniniam
sąjūdžiui, pažymint jų nusikaltimo laipsnį, vardą, pavardę, amžių, lytį, tautybę
ir gyvenamąją vietą.
§6.

Rajonų ir Apylinkių OS Viršininkai privalo skubiai suteikti Rinktinės OS
Viršininkui žinias, kiek galima tiksliau, koks skaičius jų rajone ar apylinkėje
yra vyrų, galinčių nešioti ginklą.
§7.

Rajonų OS Viršininkai privalo susipažinti su savo rajono kuopos vadu tikslu
bendradarbiauti organizuojant atsargos dalinėlius - „trejetukus" ar „penkiukes",
taip pat partizanų aprūpinimo reikaluose. Susipažinti arba ryšį palaikyti su
reikalingu kuopos vadu galima per mane.
/pas[irašė]/
Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas

/pas[irašė]/ Švyturys [be parašo]

Rinktinės OS Viršininkas

Šio įsakymo išspausdinta.....................................................10
egz.
Iš
jų gauna: a/ Apygardos Štabas...........................................1 egz.
b/
Rajonų OS V[iršinin]kams...............................8 egz.¹⁷⁰
c/
Lieka Štabe..................................................1 egz.¹⁹⁹

Nuorašas tikras²⁰⁰
Pakalnis [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 14. Originalas. Mašinraštis.
^{166 Sunykęs tekstas.

¹⁶⁷ Sunykęs tekstas.¹⁶⁸ Sunykęs tekstas.¹⁶⁹ Sunykęs tekstas.¹⁷⁰ Sunykęs tekstas.

¹⁹⁹   Prirašyta
ranka.

²⁰⁰   Prirašyta
ranka.

99. Tigro
rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 14 /VS/

1948 m. rugsėjo 20 d.

Slaptas - org.

LP 3-čios

„Tigro“ Rinktinės

Štabas
  Įsakymas Rinktinei Nr. 14 /VS/

Nr. 28
   Ežerėnai, 1948 m. rugsėjo mėn. 20 d.

Rikiuotės sritis § 1.
Š.
m. rugsėjo mėn. 4 d. užėjęs ant pasalų žuvo 8-to rajono kuopos vadas Ąžuolas.

Pagrindas.
Partizanų pranešimas žodžiu.

§2.

Partizaną Jakutį nuo tos pat dienos skiriu 8-to rajono
kuopos vadu.

/pas[irašė]/ Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas Nuorašas tikras Pakalnis
[parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 17. Originalas. Mašinraštis.

100. Tigro
rinktinės štabo raportas Nr. 2 Vytauto apygardos vadui

1948 m. rugsėjo 22 d.

Slaptas - org.

LP 3-čios

„Tigro" Rinktinės    „Vytauto" Apygardos Vadui

Štabas

Nr. 18²⁰¹
  Ežerėnai, 1948 m. rugsėjo mėn. 22 d.

Raportas Nr. 2

Viršilos laipsniui gauti pristatau žemiau išvardintus partizanus:
1.
Pušynas, apie 55 met[us] amž[iaus], tarnavęs caro armijoje eilinio laipsnyje,
jis ir dvi jo dukterys buvo ryšininkais, dėl ko buvo priversti išeiti į
partizanus. Partizanauja nuo 1945 m. vasaros; sumanus, narsus, energingas ir
pavyzdingas partizanas. Paskutiniu metu paskirtas kuopos vadu.
2.
   Bajoras-gimęs 1925 m., tarnavo bolševikų antrosios okupacijos metu lietuvių
divizijoje, 1944 m. žiemą dezertyravo ir nuo to laiko partizanauja. Drąsus,
sumanus, pavyzdingas tiek partizaniniame gyvenime, tiek visuomenės tarpe.
Paskutiniu metu skirtas būrio vadu.
3.
   Paberžis - apie 28 met[us] amž[iaus], vokiečių okupacijos metu tarnavo
lietuvių policijoje, pabėgo į Vokietiją, iš ten grįžo parašiutininkų radistu
1944 m. žiemą. Nuo to laiko ir partizanauja. Drąsus, sumanus partizanas.
Paskutiniu metu skirtas kuopos vadu.

Vyresnio puskarininkio laipsniui gauti pristatau žemiau išvardintus partizanus:
1.
   Voldemaras - gim[ęs] 1910 m., kariuomenėje netarnavęs, partizanauja nuo 1944
m. Paskutiniu metu skirtas kuopos vadu.
2.
   Šilas - gim[ęs] 1922 m., tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, partizanauja nuo
1944 m. Paskutiniu metu skirtas kuopos vadu.
3.
   Gailius - gim[ęs] 1922 m., kariuomenėje netarnavęs, partizanauja nuo 1944 m.
Paskutiniu metu skirtas kuopos vadu.
4.
   Dagilis - gim[ęs] 1923 m., kariuomenėje netarnavęs, partizanauja nuo 1944 m.
5.
   Dikeris - gim[ęs] 1923 m., tarnavęs lietuviškoje divizijoje, dezertyravo 1944
m. žiemą nuo to laiko ir partizanauja.
6.
   Seklys -gim[ęs] 1920 m., kariuomenėje netarnavęs, partizanauja nuo 1944    m.

7.
   Budrys-gim[ęs] 1910¹⁷⁴ m., tarnavęs lenkų kariuomenėje, vėliau
lietuviškoje divizijoje, dezertyravo 1945 m. pavasarį, nuo to laiko
partizanauja. Paskutiniu metu skirtas „Tigro" Rinktinės Ūkio Viršininko¹⁷⁵
pareigoms eiti.
8.
   Jovaras - gim[ęs] 1914 m., tarnavęs kariuomenėje, partizanauja nuo 1945    m.
Paskutiniu metu skirtas rajono OS Viršininko pareigoms eiti.
9.
   Kadugys - gim[ęs] 1911 m., tarnavęs lenkų kariuomenėje, partizanauja nuo 1944
m.

10.Ūsas    - gim[ęs] 1910 m., kariuomenėje netarnavęs, partizanauja nuo 1944 m.
11.    Rimkus - gim[ęs]
1919 m., tarnavęs lietuvių kariuomenėje, vėliau lietuvių batalionuose vok[iečių]
okupacijos metu, partizanauja nuo 1944 m.
12.    Šarūnas - gim[ęs]
1918 m., kariuomenėje netarnavęs, partizanauja nuo 1944 m.

Jaunesnio puskarininkio laipsni [ui]¹⁷⁶ gauti pristatau žemiau
išvardintus partizanus:
1.    Bevardis - gim[ęs]
1926 m., tarnavęs lietuviškoje divizijoje, dezertyravo 1944 m. pavasarį, nuo to
laiko partizanauja.
2.    Žilvitis - gim[ęs]
1919 m., tarnavęs lietuvių savisaugos daliniuose, partizanauja nuo 1944 m.
3.    Pakalnis-gim[ęs]
1922 m., kariuomenėje netarnavęs, partizanauja nuo 1944 m. Paskutiniu metu
skirtas Rinktinės vado adjutantu.
4.
   Pipiras-gim[ęs] 1930 m., kariuomenėje netarnavęs, partizanauja nuo 1946 m.
5.    Dagilis - gim[ęs]
1920 m., kariuomenėje netarnavęs, partizanauja nuo 1944 m.
6.    Dobilas - gim[ęs]
1917 m., kariuomenėje netarnavęs, partizanauja nuo 1944 m.
7.    Staniulis-gim[ęs]
1907 m., tarnavęs lenkų kariuomenėje, partizanauja nuo 1944 m.
8.    Genys - gim[ęs]
1914 m., tarnavęs lenkų kariuomenėje, partizanauja nuo 1944 m.
9.    Indėnas - gim[ęs]
1918 m., kariuomenėje netarnavęs, partizanauja nuo 1944 m.
10.    Baravykas - gim[ęs]
1923 m., kariuomenėje netarnavęs, partizanauja nuo 1945 m.
11.    Dysnaitis - gim[ęs]
1911 m., tarnavęs kariuomenėje, partizanauja nuo 1944 m.
12.    Tarzanas - gim[ęs]
1918 m., kariuomenėje netarnavęs, partizanauja nuo 1944 m.
13.
   Šermukšnis - gim[ęs] 1911 m., tarnavęs kariuomenėje, partizanauja nuo 1944
   m.
14.
   Uosis-gim[ęs] 1918m.,netamavęskariuomenėje,partizanaujanuo 1944m.
15.
   Lubinas - gim[ęs] 1914 m., netarnavęs kariuomenėje, partizanauja nuo 1945
   m.
16.
   Kalnelis - gim[ęs] 1922 m., buvęs vok[iečių] okupacijos metu policijoje,
pabėgo į Vokietiją ir grįžo desantu 1944 m. žiemą, nuo to laiko partizanauja.
Eina raj[ono] OS V[iršinin]ko pareigas.
17.    Erškėtis - gim[ęs]
1910 m., tarnavęs lenkų kariuomenėje, partizanauja nuo 1944 m.
18.    Jakutis - gim[ęs]
1904 m., tarnavęs kariuomenėje, partizanauja nuo 1944 m. Paskutiniu metu skirtas
kuopos vadu.
19.    Gaidys - gim[ęs]
1920 m., tarnavęs kariuomenėje, partizanauja nuo 1944 m.
20.    Liūtas-gim[ęs]
1922 m., kariuomenėje netarnavęs, partizanauja nuo 1944 m.
21.    Mikasiukas -
gim[ęs] 1925 m., kariuomenėje netarnavęs, partizanauja nuo 1945 m.
22.    Barzdėnas - gim[ęs]
1910 m., kariuomenėje netarnavęs, partizanauja nuo 1944 m.

Grandinio laipsniui gauti pristatau žemiau išvardintus partizanus:
1.
   Erelis - gim[ęs] 1913
m., tarnavęs vok[iečių] okupacijos metu policijoje, partizanauja nuo 1944 m.
2.    Karklas - gim[ęs]
1925 m., kariuomenėje netarnavęs, partizanauja nuo 1948 m.
3.    Alpukas-gim[ęs]
1919 m., netarnavęs kariuomenėje, partizanauja nuo 1948 m.
/pas[irašė]/
Dijakomas [be parašo] Rinktinės vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
27,1. 2-3. Originalas. Mašinraštis.

¹⁷⁴Dokumente taisyta. Neaišku - 1910 ar 1920
metais.
¹⁷⁵ Taip dokumente. Matyt, praleistas žodis -
skyriaus.
¹⁷⁶ Sunykęs tekstas.

101. Tigro
rinktinės vado Dijakomo raštas rinktinės partizanams

1948 m. rugsėjo 27 d.

Slaptas - org.
LP
3-čios

„Tigro“ Rinktinės           RINKTINĖS
PARTIZANAI!

Būstinė
Nr.
33 Lietuvos partizanai yra karinė organizacija. Ji remiasi ir vadovaujasi kariniais
įstatymais bei statutais. Todėl jos įstatymai yra griežti, bet ir teisingi.
Kiekviena organizacija, jeigu ji tik drausminga, turi pasisekimo. Mes, Lietuvos
partizanai, tęsiame pernelyg nelygią kovą su labai žiauriu ir nekultūringu
priešu, todėl mes ypač turime būti drausmingi. Tik būdami drausmingi, tesėsime
nelygioje kovoje.

Kovodami jau nebe pirmus metus, gerai matėme, prie ko priveda nedrausmingumas
bei neklausymas vadų. Daugelio aukų būtų buvę mažiau, jeigu mes būtume buvę
drausmingesni.

Dabartinis momentas ypač reikalauja iš mūsų drausmingumo ir
susiklausymo. Dabartinė tarptautinė padėtis teikia mums daug džiuginančių
vilčių. Kiekvienu momentu mes galime būti reikalingi bendroje kovoje prieš
komunizmą, reikalingi atstatant Laisvą Lietuvą! Reiškia, mes šiuo laiku esame
labai reikalingi, mes turime išsilaikyti. Išsilaikyti mums pavyks tik tada,
jeigu mes būsime drausmingi.

Baigdamas noriu įspėti partizanus, kaip karinės
organizacijos narius, būti drausmingais, klausyti jums uždėtų vadų bei
viršininkų įsakymų bei nurodymų. Nepaklusnieji ir nusižengusieji partizaniškiems
drausmės nuostatams bus baudžiami visų įstatymų griežtumu.
/pas[irašė]/
Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas

Ežerėnai, 1948. 9. 27.

Nuorašas tikras Pakalnis [parašas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
97,1. 9. Originalas. Mašinraštis.

102. Tigro
rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 15 /VS/

1948 m. spalio 2 d.

Slaptas - org.
Nuorašas
LP 3-čios

„Tigro“ Rinktinės        Įsakymas Rinktinei Nr. 15 /VS/

Štabas

Nr. 62            Ežerėnai, 1948
m. spalių mėn. 2 d.

Rikiuotės sritis

§ 1.
Š.
m. spalių mėn. 2 d. kario mirtimi žuvo 3-čios „Tigro“ Rinktinės žvalgybos
skyriaus Viršininkas, taip pat KLT narys Dagilis.

Pagrindas.
Partizanų pranešimas žodžiu.
§ 2.
Nuo
tos pat dienos Seklį skiriu 3-čios „Tigro“ Rinktinės Žvalgybos skyriaus
Viršininku.

Pagrindas.
1948. 10. 2 paskyrimo raštas Nr. 60.
§ 3.

Partizaną Genį skiriu 3-čios „Tigro“ Rinktinės Karo Lauko Teismo nariu.
Pagrindas.
1948. 10. 2 paskyrimo raštas Nr. 61.
/pas[irašė]/
Dijakomas [be parašo]
Rinktinės Vadas

Nuorašas tikras Pakalnis [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 20. Originalas. Mašinraštis.

103. Tigro
rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 19

1948 m. spalio 5 d.

Slaptas - org.
Nuorašas
LP
3-čios

„Tigro" Rinktinės    Įsakymas Rinktinei Nr. 19/OS/

Štabas
Nr.
57    Ežerėnai, 1948 m. spalių mėn. 5 d.

Rikiuotės sritis

§ 1.
Nuo
š. m. spalių mėn. 5 d. 3-čios „Tigro" Rinktinės 8-to rajono Organizacinio
Sektoriaus pareigūnais ir apylinkių OS viršininkais skiriu žemiau išvardintus

asmenis:
1.
   8-to rajono    OS Viršininko pavaduotoju    Dovydaitį¹⁷⁷ ,
2.
   “    “    “    Partizanų rėmimo vedėju Putiną,
3.
   “    “    “    Žinių rinkėju    Mėnulį,
4.
   1-mos Apylinkės OS Viršininku    Gaudentą,
5.
   2-tros    “    “    “    Vilčiūną,
6.
   3-čios    “    “    “    Merkį,
7.
   4-tos    “    “    “    Grigalių
8.
   5-tos    “    “    “    Bijūną,
9.
   6-tos    “    “    “    Laukūną,
10.
   7-tos    “    “    “    Ringį,
11.
   8-tos    “    “    “    Grinių,
12.
   9-tos    “    “    “    Girdvilį,
13.
   10-tos    “    “    “    Ilgį,
14.
   11-tos    “    “    “    Saulėną,
15.
   12-tos    “    “    “    Donatą.

Pagrindas.
1948. 7. 1 8-to rajono OS Viršininko paskyrimų raštai Nr. 34, 36,
38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,48,49, 50.
§
2.

1.
   8-to rajono 1-mos Apylinkės OS Viršininko patikėt[iniu] Šilą,

ne

3.

"

"

3-čios

"

"

"

"

Žirgelį,

jei

4.

"

"

4-tos

"

"

"

"

Oželį,

5.

"

"

5-tos

"

"

"

"

Vilgūną

su

6.

"

"

6-tos

"

"

"

"

Šerį,

vil

7.

"

"

7-tos

"

"

"

"

Jurgį,

ko

8.

"

"

8-tos

"

"

"

"

Šviesuo!

mo

9.

"

"

9-tos

"

"

"

"

Pušyną,

jei

10.

"

"

10 -tos

"

"

"

"

Klevą,

11.

"

"

11 -tos

"

"

"

"

Alksnį,

riu

12.

"

"

12 -tos

"

"

"

"

Diemed

nu

Pagrindas. 1948. 9. 19 8-to rajono
OS Viršininko paskvrimas raštu.

tai

§3.

1. 8-to rajono OS Viršininko
ryšininke

Vilų,

2.

"

"

"

Žibutę,

Ež

3.

"

"

"

ryšininku

Žirnį,

Nu

4.

"

"

"

"

Tomą.

LYA, f. K-102.
Tig

LP 3 „Tigro“: Š t a Nr.

Pagrindas.
1948.7. 1 8-to rajono OS Viršininko paskyrimų raštai Nr. 51 53,54.

/pas[irašė]/ Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas

/pas[irašė]/ Švyturys [be parašo]

Rinktinės OS Viršininkas
Šio
įsakymo išspausdinta..................................................4 egz

Iš jų gauna: a/ Apygardos Štabas.........................................1 egz

b/ 8-to rajono OS V[iršinin]kas............................1 egz

c/ Lieka štabe....................................................2 egz

Nuorašas tikras¹⁷⁸
Pakalnis [parašas]
LYA, f. K-5, ap. 5,
b. 14,1. 16. Originalas. Mašinraštis.
^{177 Prirašyta ranka.¹⁷⁸ Prirašyta ranka.}

104. Tigro
rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Sekliui

1948 m. spalio

Slaptas

„Tigro“ Rinktinės    Sekliui

Būstinė

Nr. 60
Paskyrimo raštas

1948. 10. 5. Nuo š. m. spalių mėn. 2 d. esate paskirtas 3-čios „Tigro“ Rinktinės
Žvalgybos skyriaus Viršininku.
/pas[irašė]/
Dijakomas [parašas] Rinktinės vadas
LYA, f. K-5, ap. 5,
b. 79, 1. 44. Originalas. Mašinraštis.

105.    Tigro
rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Geniui

1948 m. spalio 5 d.
Slaptas
LP
3-čios

„Tigro“ Rinktinės        Geniui

Būstinė     Nr. 61    Paskyrimo raštas

1948. 10. 5. Nuo š. m. spalių mėn. 2 d. esate paskirtas 3-čios „Tigro“ Rinktinės
Karo Lauko Teismo nariu.
/pas[irašė]/
Dijakomas [parašas]
Rinktinės
vadas
LYA, f. K-5, ap. 5,
b. 79,1. 45. Originalas. Mašinraštis.

106.    Tigro
rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 15 /VS/

1948 m. spalio 8 d.
Slaptas - org.
LP
3-čios

„Tigro“ Rinktinės       Įsakymas Rinktinei Nr. 15
/VS/

Štabas

Nr. 56
   Ežerėnai, 1948 m. spalių mėn. 8 d.

Rikiuotės sritis

§ 1-
Dėl
sklandesnio apsirūpinimo maistu bei apranga įsakau visiems partizanams šiuos
daiktus įsigyti aukų ar rekvizicijos būdu tik savo rajone. Kitame rajone rinkti
šiuos daiktus galima tik su rajono kuopos vado leidimu. Taip elgdamiesi mes
nepadarysime blogumo kitų rajonų partizanams.

§2.

Atsitikimuose, kai keleto rajonų partizanai gyvena vienoje vietoje-reikalingais
daiktais apsirūpina savo rajonuose. Šį reikalą tvarko visos stovyklos vadas.

§3.

Atsitikime, kai vieno rajono partizanai gyvena ne vienoje vietovėje,
reikalingais daiktais apsirūpina savo apylinkėse arba pagal atskirą kuopos vado
patvarkymą.

§ 4.

6-tas,
7-tas ir 8-tas rajonai palieka taip, kaip buvo mano praėjusią žiemą patvarkyta.
Tokiu būdu ir šiais metais „Bajorų" apylinkė iš 8-to rajono maitinimosi ir
aprangos atžvilgiu išskiriama.

Kuopu vadams vadovauti
ir vvkdvti.
/pas[irašė]/
Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas
Šio
įsakymo išspausdinta......................................................10
egz.

Iš jų gauna: a/Apygardos štabas......................................... 1 egz.

b/ Kuopų vadai...................................................7 egz.

c/ Lieka štabe....................................................2 egz.

Nuorašas tikras Pakalnis [parašas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
16,1. 21. Originalas. Mašinraštis.

107. Tigro
rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 20

1948 m. spalio 20 d.

Slaptas - org.
Nuorašas
LP
3-čios

„Tigro“ Rinktinės        Įsakymas Rinktinei Nr. 20 /OS/

Štabas
Nr.
58
Ežerėnai, 1948 m. spalių mėn. 20 d.

Rikiuotės sritis

§ 1.

Rajonų OS Viršininkai privalo pasirūpinti, kad visai patikimi OS nariai skubiai
įrengtų dėl 2-3 asmenų kelias visiškai slaptas slėptuves. Slėptuvės bus
panaudotos partizanų reikalams tik tam tikrais atvejais, pav., ligos ar
sužeidimo metu ir t. t. Slėptuves paruošus pranešti Rinktinės OS Viršininkui.

§ 2.

Rajonų OS Viršininkai privalo pasirūpinti, kad OS nariai, kuriems leidžia
sąlygos, skubiai paruoštų partizanams bent vieną naują aprangos daiktą, būtent:
pirštines su dviem pirštikais /didžiuoju] ir rodom[uoju]/, megztinius ir
baltinius. Rajonų OS Viršininkai minėtą aprangą privalo atsiųsti Rinktinės
Štabui esamu ryšio keliu.

Pastaba.
Labiau pasižymėjusius aukotojus bei rinkėjus atžymėti.

§3.

Rajonų OS Viršininkai privalo pranešti Rinktinės OS Viršininkui, kiek yra
kiekvienam rajone OS narių, pažymint slapyvardes ir pareigas.

§4.

Atsilikę Rajonų OS Viršininkai privalo skubiai baigti skirstyti rajonus į
apylinkes ir apylinkių OS Viršininkus raštu pristatyti Rinktinės OS Viršininkui
tvirtinti.

§5.
Visi
OS nariai, kiek tai jiems yra prieinama, privalo intensyviai rinkti, pirkti arba
kitaip išgauti:
a/
ginklus, šaudmenis, granatas, sprogstamą medžiagą ir kitokius kariškus reikmenis
bei aprangą,
b/ vaistus, tvarstomą
medžiagą ir kitokias gydymo priemones, c/ rašymo bei dauginimo priemones ir jų
dalis, d/ bet kokią rašomą medžiagą, e/ radijo ir jam naudojamas elektros
priemones,
f/
bet kokių dabar galiojančių asmens dokumentų, pažymėjimų komandiruočių ir
kitokių naudingų raštų užpildymo pavyzdžius, neužpildytus blankus /jei galima -
geriau su antspaudais ir užspaustais štampais/, g/ įvairių asmens dokumentų
pažymėjimų komandiruočių ir kitokių naudingų raštų užpildymo pavyzdžius, jei ne
- tai nors štampų antspaudų bei parašų pavyzdžius.

Pastaba.
Rajonų OS V[iršinin]kai privalo surinktus daiktus atsiųsti Rinktinės štabui.
/pas[irašė]/
Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas
/pas[irašė]/
Švyturys [be parašo] Rinktinės OS Viršininkas
Šio
įsakymo išspausdinta...........10 egz
Iš
jų gauna: a/ Apygardos Štabas 1 egz.
b/
Rajonų OS Viršininkai 8 egz.
c/
Lieka Štabe.............1 egz.

Nuorašas tikras Pakalnis [parašas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 17. Originalas.
Mašinraštis.

108. Tigro
rinktinės 6-os kuopos 1-o būrio vado Kairio raportas kuopos vadui

[1948 m., ne anksčiau kaip spalio
20 d.]¹⁷⁹

Forma B
   Slaptas
LP
3-čios

„Tigro" Rinktinės    Kuopos vadui

6-tos kuop[os] 1 b[ūrio] vadas Nr. 2
1948 m. spal[io] mėn.
... d.    Raportas

Pranešu Tamstai, kad š. m. spalių mėn. 20 d. N kaime susidūrėme su N. miestelio
istrebiteliais.

Laike kautynių buvo užmušti 3 istrebiteliai, 4 sužeisti.

Mūsų nuostolių nebuvo.
/pas[irašė]/ Kairys
[be parašo]
l-mob[ūrio] vadas
LYA, f. K-5, ap. 5,
b. 16,1. 26. Originalas. Mašinraštis.

109. Tigro
rinktinės štabo instrukcija Nr. 2 1948 m. spalio 24 d.

Slaptas - org.

Nuorašas
LP
3-čios

„Tigro" Rinktinės           INSTRUKCIJA
Nr. 2

Štabas
Nr.
59 Liečia:
žvalgybą.

1948. 10. 24. Žvalgyba skirstosi į: a/ žvalgybą ir b/ kontržvalgybą. Žvalgyba
yra žinių rinkimas apie priešą ir kontržvalgyba yra žinių rinkimas apie
savuosius.

Žvalgyba:
1.
   Žvalgybos skyriaus Viršininkas privalo sekti priešo kariuomenės judėjimą,
judėjimo kryptį, dislokaciją, kokia kariuomenės rūšis, kokia dalis, jos skaičius
ir koki jos artimiausi uždaviniai.
2.
   Sekti priešo kariuomenės moralinį stovį. Čia svarbūs priešo kareivių vienoki
ar kitokie išsireiškimai partizanų, tarybinės santvarkos atžvilgiu.
3.
   Sekti komunistinio elemento ir tarybinės administracijos tarnautojų moralinį
stovį; kaip jie atlieka tarnybines pareigas ir kaip jie pasitiki tarybine
santvarka.
4.
   Stengtis susirišti ir išgauti žinių iš priešo kariuomenės, ypač iš
vadovaujančio personalo, iš komunistinio elemento, iš tarnautojų, tarnaujančių
įvairiose įstaigose. Visos žinios, ar jos būtų iš savivaldybinės įstaigos, ar iš
karinio pobūdžio įstaigos, gali būti vienodai svarbios. Tačiau pirmoje eilėje
turi rūpėti susirišti su karinėmis įstaigomis, kaip štai: vojenkomatais¹⁸⁰,
NKVD bei milicijos įstaigomis, istrebiteliais, štabais bei jų skyriais.
5.
   Visuomet ir visur stengtis žvalgybos tinklą išplėsti kuo plačiausiai ir
tankiausiai, o ypač Rinktinės ribose. Naudotis patikimais agentais bei
pranešėjais.
6.
   Jeigu pavyktų susirišti su asmenimis, kurie randasi kitos Rinktinės ribose,
tai tokius asmenis surišti su Rinktinės Žvalgybos sk[yriaus] Viršininku, kurios
ribose randasi minėti asmenys.
7.
   Seka ir registruoja priešo siautimą, jų pavartotas žiaurumo priemones prieš
partizanus ar civilius gyventojus.
8.
   Seka priešo piktadarybes, kaip štai: žiaurumas, plėšikavimas, veikimas
partizanų vardu, persirengimai ir t.t.
9.
   Priešo propaganda ir jos būdai: mitingai, susirinkimai, raudonosios gurguolės
ir jų įtaka gyventojams.

10.Tarybinė    spauda, jos vertė bei įtaka.

Kontržvalgyba:
1.
   Sekti visus agentus bei šnipus, įskundėjus ir pranešėjus. Jie dažniausiai bus
iš civilių gyventojų tarpo, užsiregistravusieji partizanai ir kiti. Gali
pasitaikyti išdavikų ir iš aktyviųjų partizanų tarpo.
2.
   Registruoti visus išdavikus bei šnipus, kurie kenkia partizaniniam sąjūdžiui
ar gyventojams, palaikantiems minėtą sąjūdį.
3.
   Registruoti nubaustus išdavikus vienokiomis ar kitokiomis bausmėmis.
4.
   Registruoti išvežtuosius į Sibirą, susodintus į kalėjimą, nužudytus. Pažymėti
gyvenamoji vieta, pavardė, vardas, amžius, lytis, data, skaičius; taip pat
sudegintų ūkių skaičius; priežastis, data, vieta.
5.
   Sekti pogrindžio spaudos įtaką gyventojams.
6.
   Visuomenės moralinis stovis. Kokią įtaką daro gyventojams priešo siautėjimai,
išvežimai, žudymai.
7.
   Gyventojų atsiliepimai partizanų atžvilgiu.
8.
Kokią įtaką daro gyventojams blogas partizanų elgesys, girtuokliavimas,
plėšikavimas, išsišifravimas.

Bendri nurodymai:
1.
   Žvalgybos sk[yriaus] Viršininkas veikimo ribų nežiūri, tačiau savaime aišku,
pirmoje eilėje turi rūpėti tinkamas sekimas jam tiesioginiai priklausančio
rajono plote.
2.
   Žvalgybos sk[yriaus] Viršininkas turi stengtis kuo labiausiai laikyti
paslaptį pats ir to reikalauti iš savo bendradarbių.
3.
   Turi ypatingą dėmesį kreipti į atsargumą; žinoti, kad priešas ir pats
stengiasi susirišti ir mus sunaikinti. Tam tikslui leidžia įvairius ryšininkus
ir vadus. Tuščių susitikimų vengti. Tegu priešas savo norą su mumis
bendradarbiauti įrodo darbais, o ne noru susitikti. Iš jų reikalauti mums
naudingų žinių, globos mūsų šeimoms, reikalingų priemonių ir pan.
4.
   Žvalgybos sk[yriaus] Viršininkas privalo nesigailėti nei darbo, nei žygių
virš paminėtiems uždaviniams atlikti. Visos priemonės, kurios gali patarnauti
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui, bus geros.
5.
   Žinias paruošti taip, kad jos prieš kiekvieną 1 ir 15 galėtų patekti į
Apygardos Žv[algybos] skyrių.

/pas[irašė] Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas /pas[irašė] Pakalnis [be
parašo]
Rinktinės Vado
adjutantas
Nuorašas tikras
Švyturys [parašas]
LYA, f. K-5, ap. 5,
b. 8,1. 1-2. Originalas. Mašinraštis.

110. Tigro
rinktinės vado Dijakomo raportas Nr. 3 Vytauto apygardos vadui

1948 m. spalio 28 d.
    Nuorašas
LP 3-čios

„Tigro“ Rinktinės

Vado
Apygardos Vadui

Nr.
1948 m. sp[alio] mėn.
28 d.
   Raportas Nr. 3

Prašau Tamstos sutikimo pakeisti pavadinimą „3-čioji
„Tigro" Rinktinė" į „4-toji Rinktinė". Tuo pačiu - „Ežerėnai" į „Užrubežis".

Pagrindas tas, kad minėtas Rinktinės pavadinimas jau nuo
senai yra žinomas priešui, be to, turėdama Rinktinė šį pavadinimą turėjo daug
nepasisekimų ir nesklandumų.
Dijakomas [parašas]
Rinktinės Vadas

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 27,1. 6. Originalas.
Rankraštis.

111. Lietuvos
partizanų štabo poskyrio gudų reikalams viršininko Kadugio raštas Orlovui

1948 m. spalio 31 d.

LP

Štabas Nr. 2

1948 m. spal[io] mėn. 31d.
  Orlovui!

Vado pavestas, pranešu Tau, kaip paskirtam gudiškų
partizanų vadui, sekantį: Amerikoje yra susikūręs „Gudų Komitetas", kurs veikia,
kad po busimojo karo Baltgudija būtų nepriklausoma su savo 13 milijonų gyventojų
valstybė. Šis „Komitetas" glaudžiai bendradarbiauja su kitų tautų pavergtų
atstovais. Ypač šis „Gudų Komitetas" artimai veikia su Amerikoje esančia
Lietuvos vyriausybe. Kaip anksčiau, senovėje, lietuviai veikė išvien su gudais
ir sukūrė didžiulę valstybę, kuri tęsėsi nuo Baltijos jūros iki Juodųjų jūrų
taip dabar to paties priešo smaugiami, nuoširdžiai bendradarbiauja ir stengiasi
ateity būti laisvi. Savaime aišku, gudų pastangos sukurti nepriklausomą valstybę
nepatinka ypač lenkams, kurie vėl norėtų ateity valdyti nemažą dalį Gudijos. Tik
visų gudų vieningumas ir bendros pastangos leis įgyvendinti „Gudų Komiteto",
esančio Amerikoje, siekimą Todėl kiekvienas gudas šio „Komiteto¹¹ yra
kviečiamas įsijungti į kovą ne tik prieš komunistus, bet ir prieš kiekvieną kurs
norėtų ateity valdyti Gudiją. Todėl jūs, busimieji gudiškosios parti-zankos
vadai, turite padėti „Gudų Komitetui" įgyvendinti jo užsibrėžtus tikslus.
Lietuva nei anksčiau, nei dabar neturi Gudijos atžvilgiu grobuoniškų tikslų. Su
kiekvienu, kurs kovoja prieš bolševikus ar siekia laisvės, Lietuva yra
pasiruošusi nuoširdžiai dirbti ir vieni kitiems padėti.

Iš čia seka: mes privalome veikti irgi suderintai, vieni
prieš kitus nekovoti, nes tuo palengvinsime tik mūsų priešui. Be to, tarp mūsų
privalo būti nuolatinis ryšys, kad galėtume pranešti jums, kas jums reikalinga
žinoti. Mūsų vyriausybės įsakyta mums veikti sutartinai. Todėl pirmiausia turi
pranešti, ar sutinki būti gudiškų partizanų vadu. Gavęs šį laišką apie tai kuo
skubiausiai pranešk.
Vyr[esnysis]
puskarininkis Kadugys [parašas] Poskyrio gudų reikalams viršininkas
LYA,
f. K-5, ap. 5, b. 72,1. 3. Originalas. Rankraštis.

112. Vytauto
apygardos vado Miškinio raštas Tigro rinktinės vadui

1948 m. lapkričio 1 d.

Naujapilis, 1948. XI. 1.


LP

VYTAUTO Apygardos Vadas
Nr.
305
Slaptas
TIGRO
Rinktinės Vadui

Atsakydamas į Jūsų pasiteiravimą Nr. 29 dėl Jūsų turimų ryšių bei santykių su
gudų bei lenkų partizanais, galiu pranešti sekantį:

Labai malonu, kad kova prieš komunizmą vedama visose
pavergtose tautose. Būtų įdomu sužinoti, ar Jūsų sutinkamieji partizanai turi
kokį nors supratimą apie organizacinį veikimą ir ar jie turi bet kokį ryšį su
aukštesnėmis instancijomis, ar su kitomis grupėmis. Jeigu jie neturi jokio ryšio
su organizuotais vienetais, tuomet mūsų pareiga yra padėti jiems susiorganizuoti
ir suteikti jiems visokeriopą paramą.

Ypač gudų - baltarusių partizanams reikalinga išaiškinti jų
organizuotos kovos reikšmę. Iš užsienio gaunamomis žiniomis, į Baltarusiją
žiūrima kaip į kovojančią tautą, kuriai, atėjus išsilaisvinimo valandai, bus
suteikta laisvė ir nepriklausomybė. Aktyviai kovojantieji gudų partizanai galės
daug kuo prisidėti prie Baltgudijos valstybės atkūrimo.

Šiuo metu užsienyje stengiamasi sukurti regionaliniai
valstybių blokai, sugrupuojant taip pat ir šiuo metu pavergtas tautas.
Regionalinėje politikoje didelį vaidmenį vaidina lenkai, kurie nori į savo
įtakos sferą įtraukti Lietuvą ir Baltarusiją. Mūsų politiniai veikėjai užsienyje
stengiasi atsikratyti šios lenkų kuriamos regionalinės sferos ir nori sudaryti
Pabaltijo tautų regionalinį bloką. Į Pabaltijo tautų regionalinę sferą turėtų
įsijungti ir baltarusiai, nes lenkų politinė įtaka jiems nieko gero nežada.
Pasitaikius progai, baltarusių partizanams reikėtų visa tai išaiškinti ir
stengtis su jais bendradarbiauti.

Su lenkų partizanais taip pat reikėtų palaikyti glaudžius
ryšius, nes jeigu jie gali sudaryti ryšius su savo aukštesnėmis instancijomis,
tai tas padėtų mums susirišti su lenkų pogrindžio viršūnėmis, gauti įdomių
informacijų ir pagyvinti mūsų veiklą.

Jeigu šie gudų ir lenkų partizanai yra pavieniai,
besislapstantieji nuo komunistinio teroro ir neturi jokio supratimo apie
organizacinę veiklą, galima būtų laikinai juos priimti į savo globą, parodyti
organizuotos veiklos teigiamąsias puses ir padėti jiems susiorganizuoti.

Labai būtų svarbu gauti tikslesnių žinių apie šiuos lenkų
ir gudų partizanus, apie jų galvoseną, apie kovos tikslus, apie jų gausumą ir
panašiai. Tokių svarbių žinių ir tokio tarpusavio bendradarbiavimo iš mūsų
reikalauja Vyr[iausia] Vadovybė ir Užsienis. Tokiu būdu Jūs atliktumėte gana
svarbų uždavinį.
Tigro rinktinės
dokumentai. 1948 m. rugpjūčio mėn. - 1950 m. birželio mėn.

Skubiai lauksiu tuo reikalu žinių iš Jūsų.
Miškinis [parašas]
Apygardos Vadas

Adjutantas [be parašo]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 42,1. 9. Originalas. Mašinraštis.

113. Vytauto
apygardos vado Miškinio raštas Tigro rinktinės vadui su priedais

1948 m. lapkričio 2 d.
LP

VYTAUTO Apygardos           Naujapilis,
1948. XI. 2.

Vadas

Nr. 304
  TIGRO Rinktinės Vadui

Labai džiugu, kad Jūs po ilgo ieškojimo susitvarkėte ir
pradėjote darniai bei vieningai dirbti bendros kovos labui. Jūsų atlikti darbai
organizacinėje srityje, išleisti įsakymai bei instrukcijos yra didelis įnašas
mūsų kovoje dėl Laisvės. Dabar susidaro vaizdas, kad Jūsų vadovaujamoji rinktinė
yra stiprus ir organizuotas kovos dalinys, kuris tiek šiuo metu, tiek išmušus
Laisvės Rytui, galės pilnai atlikti savo uždavinį. Malonu, kad Jūs, pamiršę
visus buvusius nesklandumus, ėmėtės iniciatyvos, kurią mes visa širdimi
sveikiname. Tikiuosi, kad ir ateityje mes nuoširdžiai bendradarbiausime ir
visuomet dalinsimės pasiektais laimėjimais bei informacijomis.

Kartu prisiunčiame Jums Apygardos įsakymo nuorašus dėl Jūsų
rinktinės partizanų pakėlimo į aukštesnius laipsnius. Pas mus yra priimta, kad
pristatant pakėlimui, būtų tiksliai nurodyta, kuriam būriui bei kuopai
pristatomas pakelti partizanas priklauso arba kokias pareigas eina. Jūsų raporte
to nebuvo, todėl pasitenkinome tik abstrakčiu nurodymu. Kiekvienam pakeltam
partizanui mes pranešame ištrauka, kurios pavyzdį siunčiame ir Jūsų žiniai.

Linkiu geriausios sėkmės kovoje ir žygiuose.
Miškinis [parašas]
Apygardos Vadas
LYA,
f. K-5, ap. 5, b. 12, 1. 19. Originalas. Mašinraštis.

114. Priedas.
Vytauto apygardos vado Miškinio įsakymas apygardai Nr. 20

1948 m. lapkričio 1 d.
LP

VYTAUTO Apygardos
ĮSAKYMAS APYGARDAI NR. 20

Vadas
Naujapilis, 1948 m. lapk[ričio] mėn. [l]¹⁸¹d.
Nr. 302

Rikiuotės sritis

Remiantis BDPS Prezidiumo Pirmininko 1947 m. rugpjūčio mėn.
10 d. įsakymu Nr. 11, žemiau išvardintieji partizanai, kautynių dalinių vadai ir
štabų pareigūnai, pasižymėję nepalaužiama ištverme, asmenine drąsa,
drausmingumu, sumanumu, tvarkingu pareigų atlikimu, o taip rodantieji ypatingą
iniciatyvą organizaciniame darbe ir diversantiniuose veiksmuose, žūtbūtinėje ir
nenuilstamoje kovoje dėl gimtojo krašto laisvės prieš raudonuosius okupantus,
keliami į aukštesnius viršilos, puskarininkio ir jaunesniojo puskarininkio
laipsnius:

Į viršilos laipsnį:
Pušyną- Tigro
Rinktinės 7-os kuopos vadą.

/pas[irašė]/ Miškinis [be parašo] Apygardos vadas Ištrauka tikra Dijakomas
[parašas]

Tigro Rinktinės vadas

1949. I. 25.
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
12,1. 35. Originalas. Mašinraštis.
^{181 Sunykęs tekstas. Atkurta pagal kitus dokumentus}

115. Priedas.
Vytauto apygardos vado Miškinio įsakymas apygardai Nr. 20

1948 m. lapkričio 1 d.
LP
VYTAUTO Apygardos
   ĮSAKYMAS APYGARDAI NR. 20

    Vadas
Naujapilis, 1948 m. lapk[ričio] mėn. 1 d.
Nr. 302

Rikiuotės sritis

Remiantis BDPS Prezidiumo Pirmininko 1947 m. rugpjūčio mėn.
10 d. įsakymu Nr. 11, žemiau išvardintieji partizanai, kautynių dalinių vadai ir
štabų pareigūnai, pasižymėję nepalaužiama ištverme, asmenine drąsa,
drausmingumu, sumanumu, tvarkingu pareigų atlikimu, o taip rodantieji ypatingą
iniciatyvą organizaciniame darbe ir diversantiniuose veiksmuose, žūtbūtinėje ir
nenuilstamoje kovoje dėl gimtojo krašto laisvės prieš raudonuosius okupantus,
keliami į aukštesnius viršilos, puskarininkio ir jaunesniojo puskarininkio
laipsnius:

Į viršilos laipsnį:

Bajoras - Tigro Rinktinės Bajorų apylinkės] būrio vadas.

/pas[irašė]/ Miškinis [be parašo] Apygardos vadas Ištrauka tikra Dijakomas
[parašas]
Tigro Rinktinės
vadas 1949.1. 25.
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
12,1. 36. Originalas. Mašinraštis.

116. Priedas.
Vytauto apygardos vado Miškinio įsakymas apygardai Nr. 20

1948 m. lapkričio 1 d.
LP

VYTAUTO Apygardos    ĮSAKYMAS APYGARDAI NR. 20

Vadas
   Naujapilis, 1948 m. lapk[ričio] mėn. 1 d.

Nr. 302

Rikiuotės sritis

Remiantis BDPS Prezidiumo Pirmininko 1947 m. rugpjūčio mėn.
10 d. įsakymu Nr. 11, žemiau iš vardintieji partizanai, kautynių dalinių vadai
ir štabų pareigūnai, pasižymėję nepalaužiama ištverme, asmenine drąsa,
drausmingumu, sumanumu, tvarkingu pareigų atlikimu, o taip rodantieji ypatingą
iniciatyvą organizaciniame darbe ir diversantiniuose veiksmuose, žūtbūtinėje ir
nenuilstamoje kovoje dėl gimtojo krašto laisvės prieš raudonuosius okupantus,
keliami į aukštesnius viršilos, puskarininkio ir jaunesniojo puskarininkio
laipsnius:

Į viršilos laipsnį:
Paberžį- Tigro
Rinktinės 1-2 kuopos vadą.

/pas[irašė]/ Miškinis [be parašo] Apygardos vadas Ištrauka tikra Dijakomas
[parašas]

Tigro Rinktinės vadas

1949. I. 25.
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
12,1. 37. Originalas. Mašinraštis.

117.
   Priedas. Vytauto apygardos vado Miškinio įsakymas apygardai Nr. 20

1948 m. lapkričio 1 d.
LP
VYTAUTO Apygardos
ĮSAKYMAS APYGARDAI NR. 20

    Vadas
   Naujapilis, 1948 m. lapk[ričio] mėn. 1 d.
Nr. 302
Rikiuotės sritis

Remiantis BDPS Prezidiumo Pirmininko 1947 m. rugpjūčio mėn.
10 d. įsakymu Nr. 11, žemiau išvardintieji partizanai, kautynių dalinių vadai ir
štabų pareigūnai, pasižymėję nepalaužiama ištverme, asmenine drąsa,
drausmingumu, sumanumu, tvarkingu pavestų pareigų atlikimu, o taip pat
rodantieji ypatingą iniciatyvą organizaciniame darbe ir diversantiniuose
veiksmuose, žūtbūtinėje ir nepailstamoje kovoje dėl gimtojo krašto laisvės prieš
raudonuosius okupantus, keliami į aukštesnius viršilos, puskarininkio ir
jaunesniojo puskarininkio laipsnius:

Į puskarininkio laipsnį: Tigro Rinktinės 5-tos kuopos vadą
Voldemarą.

/pas[irašė]/ Miškinis [be parašo] Apygardos vadas Ištrauka tikra Dijakomas
[parašas]

Tigro Rinktinės vadas

1949. I. 25.
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
12,1. 38. Originalas. Mašinraštis.

118.
   Priedas. Vytauto apygardos vado Miškinio įsakymas apygardai Nr. 20

1948 m. lapkričio 1 d.
LP

VYTAUTO Apygardos    ĮSAKYMAS RINKTINEI NR. 20

Vadas
Naujapilis, 1948 m. lapk[ričio] mėn. 1 d.
Nr. 302
Rikiuotės sritis

Remiantis BDPS Prezidiumo Pirmininko 1947 m. rugpjūčio mėn.
10 d. įsakymu Nr. 11, žemiau išvardintieji partizanai, kautynių dalinių vadai ir
štabų pareigūnai, pasižymėję nepalaužiama ištverme, asmenine drąsa,
drausmingumu, sumanumu, tvarkingu pavestų pareigų atlikimu, o taip pat
rodantieji ypatingą iniciatyvą organizaciniame darbe ir diversantiniuose
veiksmuose, žūtbūtinėje ir nepailstamoje kovoje dėl gimtojo krašto laisvės prieš
raudonuosius okupantus, keliami į aukštesnius viršilos, puskarininkio ir
jaunesniojo puskarininkio laipsnius:
Į puskarininkio
laipsnį:

Šilą- Tigro Rinktinės 3-4 kuopos vadą.

/pas[irašė]/ Miškinis [be parašo] Apygardos vadas Ištrauka tikra Dijakomas
[parašas]
Tigro Rinktinės vadas
1949. I. 25.
LYA, f. K-5, ap. 5,
b. 12,1. 39. Originalas. Mašinraštis.

119. Priedas.
Vytauto apygardos vado Miškinio įsakymas apygardai Nr. 20

1948 m. lapkričio 1 d.

LP

VYTAUTO Apygardos
Vadas Nr. 302

ĮSAKYMAS RINKTINEI NR. 20

N a u j a p i 1 i s, 1948 m. lapk[ričio] mėn. 1 d.

Rikiuotės sritis
Remiantis BDPS
Prezidiumo Pirmininko
1947 m. rugpjūčio mėn. 10 d. įsakymu Nr. 11, žemiau išvardintieji partizanai,
kautynių dalinių vadai ir štabų pareigūnai, pasižymėję nepalaužiama ištverme,
asmenine drąsa, drausmingumu, sumanumu, tvarkingu pavestų pareigų atlikimu, o
taip pat rodantieji ypatingą iniciatyvą organizaciniame darbe ir
diversantiniuose veiksmuose, žūtbūtinėje ir nepailstamoje kovoje dėl gimtojo
krašto laisvės prieš raudonuosius okupantus, keliami į aukštesnius viršilos,
puskarininkio ir jaunesniojo puskarininkio laipsnius:
Į puskarininkio
laipsnį: Tigro Rinktinės 11 -tos kuopos vadą Gailių.

/pas[irašė]/ Miškinis [be parašo] Apygardos vadas Ištrauka tikra Dijakomas
[parašas]
Tigro Rinktinės vadas
1949. I. 25.
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
12,1. 40. Originalas. Mašinraštis.

120. Priedas.
Vytauto apygardos vado Miškinio įsakymas apygardai Nr. 20

1948 m. lapkričio 1 d.

    LP

VYTAUTO Apygardos      ĮSAKYMAS APYGARDAI NR. 20

Vadas
   Naujapilis, 1948 m. lapk[ričio] mėn. 1 d.
Nr.
302

Rikiuotės sritis

Remiantis BDPS Prezidiumo Pirmininko 1947 m. rugpjūčio mėn.
10 d. įsakymu Nr. 11, žemiau išvardintieji partizanai, kautynių dalinių vadai ir
štabų pareigūnai, pasižymėję nepalaužiama ištverme, asmenine drąsa,
drausmingumu, sumanumu, tvarkingu pavestų pareigų atlikimu, o taip pat
rodantieji ypatingą iniciatyvą organizaciniame darbe ir diversantiniuose
veiksmuose, žūtbūtinėje ir nepailstamoje kovoje dėl gimtojo krašto laisvės prieš
raudonuosius okupantus, keliami į aukštesnius viršilos, puskarininkio ir
jaunesniojo puskarininkio laipsnius:

Į puskarininkio laipsnį: Tigro Rinktinės 8-tos kuopos vadą
Jakutį.

/pas[irašė]/ Miškinis [be parašo] Apygardos vadas Ištrauka tikra Dijakomas
[parašas]

Tigro Rinktinės vadas

1949. I. 25.
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
12, 1. 48. Originalas. Mašinraštis.

121. Priedas.
Vytauto apygardos vado Miškinio įsakymas apygardai Nr. 20

1948 m. lapkričio 1 d.
LP

VYTAUTO Apygardos    ĮSAKYMAS APYGARDAI NR. 20

Vadas
  Naujapilis, 1948 m. lapk[ričio] mėn. 1 d.
Nr.
302

Rikiuotės sritis

Remiantis BDPS Prezidiumo Pirmininko 1947 m. rugpjūčio mėn.
10 d. įsakymu Nr. 11, žemiau išvardintieji partizanai, kautynių dalinių vadai ir
štabų pareigūnai, pasižymėję nepalaužiama ištverme, asmenine drąsa,
drausmingumu, sumanumu, tvarkingu pavestų pareigų atlikimu, o taip pat
rodantieji ypatingą iniciatyvą organizaciniame darbe ir diversantiniuose
veiksmuose, žūtbūtinėje ir nenuilstamoje kovoje dėl gimtojo krašto laisvės prieš
raudonuosius okupantus, keliami į aukštesnius viršilos, puskarininkio ir
jaunesniojo puskarininkio laipsnius:

Į jaunesniojo puskarininkio laipsnį: Tigro Rinktinės] 6-tos
kuopos vadą Gaidį.

/pas[irašė]/ Miškinis [be parašo] Apygardos vadas
Ištrauka tikra
Dijakomas [parašas] Tigro Rinktinės vadas
1949. I. 25.
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
12,1. 55. Originalas. Mašinraštis.

122. Priedas.
Vytauto apygardos vado Miškinio įsakymas apygardai Nr. 20

1948 m. lapkričio 1 d.

LP
VYTAUTO Apygardos
Vadas Nr. 302

ĮSAKYMAS RINKTINEI NR. 20
N a u j a p i 1 i s, 1948 m. lapk[ričio] mėn. 1 d.

Rikiuotės sritis

Remiantis BDPS Prezidiumo Pirmininko 1947 m. rugpjūčio mėn. 10 d. įsakymu Nr.
11, žemiau išvardintieji partizanai, kautynių dalinių vadai ir štabų pareigūnai,
pasižymėję nepalaužiama ištverme, asmenine drąsa, drausmingumu, sumanumu,
tvarkingu pavestų pareigų atlikimu, o taip pat rodantieji ypatingą iniciatyvą
organizaciniame darbe ir diversantiniuose veiksmuose, žūtbūtinėje ir
nenuilstamoje kovoje dėl gimtojo krašto laisvės prieš raudonuosius okupantus,
keliami į aukštesnius viršilos, puskarininkio ir jaunesniojo puskarininkio
laipsnius:
Į
jaunesniojo puskarininkio laipsnį: Tigro Rinktinės 1-2 kuopos part[izaną]
Tarzaną.

/pas[irašė]/ Miškinis [be parašo] Apygardos vadas Ištrauka tikra Dijakomas
[parašas]
Tigro
Rinktinės vadas
1949.
I. 25.
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
12,1. 63. Originalas. Mašinraštis.

123. Tigro
rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 21

1948 m. lapkričio 5 d.

Slaptas - org.

LP

3-čios „Tigro" Rinktinės       Įsakymas Rinktinei
Nr. 21 /OS/

Štabas

Nr. 97

Ežerėnai, 1948 m. lapkričio mėn. 5 d.

Rikiuotės sritis [§]²⁰²1.
3-čios
„Tigro" Rinktinės 8-to rajono Organizacinio Sektoriaus Viršininkas Aušrūnas nuo
š. m. lapkričio mėn. 30 d., jam pačiam prašant, nuo pareigų atleidžiamas.
§2.
Nuo
š. m. lapkričio mėn. 30 d. 3-čios „Tigro" Rinktinės 8-to rajono Organizacinio
Sektoriaus Viršininku skiriu buvusį 8- o rajono OS Viršininko pavaduotoją
Dovydaitį.
§ 3.

Vilčiai ir Dariui ir toliau eiti 3-čios „Tigro" Rinktinės šabo ryšininkų
pareigas.
Pagrindas. 1948. VII. 10. įsakymas žodžiu ir 1948.
8. 5. paskyrimo raštas Nr. 34.
§4.

Girėnui, Aušrunui, Lelijai, Marusiai, Birutei ir Vilties Broliui taip pat eiti
3-čios „Tigro"Rinktinės štabo ryšininkų pareigas.

Pagrindas.
1948. VIII. 5 įsakymas žodžiu ir 1948. XII¹⁸³ . 1 paskyrimo raštas
Nr. 95, 96²⁰³.

Dijakomas [parašas] /pas[irašė]/ Dijakomas Rinktinės Vadas
Švyturys [parašas]
/pas[irašė]/
Švyturys Rinktinės OS Viršininkas
Šio
įsakymo išspausdinta:...................................................5 egz.
Iš
jų gauna: a/ Apygardos Štabas....................................... 1 egz.
b/ Rajonų OS
Viršininkai.....................................2egz.
c/ Lieka
štabe...................................................2 egz.
LYA,
f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 20. Originalas. Mašinraštis.
²⁰²   Sunykęs
ženklas.
²⁰³   Neaiškus
skaičius.

124. Tigro
rinktinės 11-os kuopos vado Gailiaus raportas Tigro rinktinės vadui

1948 m. lapkričio 16 d.

[spaudas:

Gauta 1948. XI. 20 d.

[Nr.]²⁰⁴]

LP 3-čios
   Slaptas

„Tigro" Rinktinės
11-tos kuop[os] vadas
Nr. 1
1948 m. lap[kričio] m[ėn.]
16 d.    Rinktinės Vadui

Raportas
Pranešu Tamstai, kad
mano kuopos bus būrio vadai tokie:
1)    būrio vadas
Dagilis.
2)    “ “ Indėnas.
3)    “ “ Dobiliukas.
Su
kuriais aš galiu bendradarbiauti ir kovoti.
(pas[irašė])
Gailius [parašas]
11 Kuopos vadas
LYA, f. K-5, ap. 5,
b. 29,1. 1. Originalas. Rankraštis.
²⁰⁴   Sunykęs
tekstas.

125. Tigro
rinktinės 7-os kuopos vado Pušyno raportas Tigro rinktinės vadui

1948 m. lapkričio 16 d.
[spaudas:

GAUTA 1948 m. XI mėn. 20 d.

Nr. ²⁰⁵]

LP 3-čios
Slaptas

„Tigro“
Rinktinės

7-tos kuopos vadas

Nr. 1
1948 m.
lap[kričio] 16 d. Rinktinės vadui

Raportas
Pranešu Tamstai, kad
mano kuopos bus būrio vadai tokie:
1)    būrio vadas
Mikas,
2)    būrio
“     Liūtas,
3)
“     “     Barzdėnas,
su
kuriais aš galiu bendradarbiauti ir kovoti.
(pas[irašė]) Pušynas
[parašas]
7 kuop[os] vadas
LYA, f. K-5, ap. 5,
b. 32,1. 1. Originalas. Rankraštis.
²⁰⁵   Numeris
neįrašytas arba sunykęs.

126. Tigro
rinktinės 7-os kuopos vado Pušyno raportas Tigro rinktinės vadui

1948 m. lapkričio 17 d.

[spaudas:

GAUTA 1948 m. XI. 20 d.

Nr. ²⁰⁶]

LP 3-čios
Slaptas

„Tigro" Rinktinės

7-tos kuopos vadas

Nr. 2
1948
m. lap[kričio] 17 d. Rinktinės vadui

Raportas

Pranešu Tamstai, kad iš mano grupės pasišalino Jakutis, Karklas, Augė, gyvena
atskirai.
(pas[irašė])
Pušynas [parašas] Kuopos vadas
LYA, f. K-5, ap. 5,
b. 32,1. 2. Originalas. Rankraštis.
²⁰⁶   Numeris
neįrašytas arba sunykęs.

127. Gailiaus
raštas Dijakomui

1948 m. lapkričio 17 d.
P[artizanui]
Dijakomui!

Norėjom nuvykti savo rajonan, bet nežinom tos apylinkės ir
neturim žemėlapių. Jeigu labai būtų reikalinga, tai šiaip taip galėtume nuvykti.
Šią žiemą apsigyvenom savo miške visi kartu, tik atsiskyrė Gabrutis²⁰⁷,
Karklas ir Augė, o mes visi gyvenam vienoj grupėj.

Jeigu įvyksta kokie ginčai arba įvykiai, reikalinga būtų
rašyti raportas ir duoti jiems pastabą, (pavyzdžiui) taip jeigu išvyksta kaiman,
apdaužo žmogų ir šaudo be reikalo, daro visai chuliganiškai, už tat, kad nebijo
nė kokios drausmės. Jeigu daleisite man pravesti dienoraštį ir pažymėti
partizanų darbus, išvardinti pavienius ir duoti viešą papeikimą, kad jie bijotų
mūsų įsakymų ir drausmės.
Aš su
kuriais partizanais galiu bendradarbiauti, jie nuo manęs nesiskiria ir aš jų
neapleisiu iki paskutinės dienos.
1948. XI. 17 d.
Gailius [parašas]
LYA,
f. K-5, ap. 5, b. 47,1. 8. Originalas. Rankraštis.
²⁰⁷   Kai
kur minimas kaip Gabriukas.

128. Tigro
rinktinės štabo instrukcija Nr. 2

1948 m. gruodžio 1 d.

Slapta - org.
LP
3-čios
  Dijakomas [parašas]

„Tigro“ Rinktinės    Tvirtinu /pas[irašė]/ Dijakomas

Štabas
   Rinktinės Vadas

Nr. 99
   1948. XII. 1.

INSTRUKCIJA Nr. 2 /OS/

Liečia:
a/ Rinktinės Organizacinio Sektoriaus /OS/ narių drausmę.
1.    Organizacinio
Sektoriaus /OS/ narių drausmei palaikyti prie Rinktinės sudaromas Rinktinės OS
Narių Teismas /ROSNT/.
2.    Rinktinės OS
Narių Teismui atiduoda Rinktinės OS Viršininkas už šiuos nusikaltimus:
a/ nesugyvenimą ir
nedrausmingumą kitų narių atžvilgiu, b/ drausmės pabaudų nevykdymą, c/
pasikartojančius nusikaltimus drausmei, d/ pasitraukimą iš pareigų be
tiesioginio Viršininko sutikimo ir e/ paslapties neišlaikymą, jos išdavimą
pašaliniams asmenims.
3.    Rajonų OS
Viršininkai apie nusižengusius drausmei OS narius tučtuojau turi pranešti
Rinktinės OS Viršininkui, pažymint pareigas ir nusikaltimo laipsnį.
4.
   Rinktinės OS Viršininkas, gavęs pranešimą, skiria atitinkančiam rajone iš OS
pareigūnų bei narių tarpo Rinktinės OS Teismo Narių sudėtį, kurie išnagrinėję
bylą, sprendimą siunčią Rinktinės OS Viršininkui tvirtinti.
5.    Štabų OS
pareigūnai, tai yra ryšininkai ir kiti, OS Narių Teismo atžvilgiu vadų įsakymais
priskiriami prie atatinkamų rinktinės OS Narių Teismų.
6.    Rinktinės OS
Narių Teismo sprendimai: a/ viešas papeikimas,
b/ pašalinimas iš
narių tarpo ir
c/ pašalinimas iš
narių ir bylos perdavimas Karo Lauko Teismui.
7. Rajonų OS
Viršininkai privalo painformuoti apie šią instrukciją visus OS narius.

Švyturys [parašas] /pas[irašė] Švyturys Rinktinės OS V[iršinin]kas
Ežerėnai, 1948. XII.
1.
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
7,1. 2. Originalas. Mašinraštis.

129. Tigro
rinktinės štabo instrukcija Nr. 1

1948 m. gruodžio 1 d.

Slapta - org.
LP 3-čios

,Tigro“ Rinktinės          Tvirtinu
/pas[irašė]/ Dijakomas [be parašo]

Štabas
Rinktinės Vadas

Nr. 100
1948. XII. 1.

1948. 12. 1.

INSTRUKCIJA Nr. 1

Liečia:
žvalgybą.

Žvalgyba skirstoma į: a1 žvalgybą ir b/ kontržvalgybą. Žvalgyba yra žinių
rinkimas apie priešą, kontržvalgyba yra žinių rinkimas apie savuosius.
Žvalgyba:
1.
   Reikalinga sekti kariuomenės judėjimą, kokia kariuomenės rūšis, skaičius ir
koki jos uždaviniai.
2.
   Sekti priešo kariuomenės moralinį stovį; čia svarbūs kariuomenės vienoki ar
kitokie išsireiškimai partizanų ir tarybinės santvarkos atžvilgiu.
3.
   Stengtis susirišti ir išgauti iš priešo kariuomenės, istrebitelių enkavedistų
vojenkomatų ir iš tarnautojų mums reikalingas žinias.
4.
   Sekti ir registruoti priešo siautimą ir žiaurumo priemones, pavartotas prieš
partizanus ir civilius gyventojus.
5.
   Sekti priešo piktadarybes: kaip štai žiaurumas, plėšikavimas, veikimas
partizanų vardu ir t.t.

Kontržvalgyba:
1.
   Sekti visus agentus bei šnipus, įskundėjus, pranešėjus; jie gali būti iš
civilių tarpo, užverbuoti užsiregistravusieji partizanai ir kiti. Gali būti ir
iš aktyviųjų partizanų tarpo.
2.
   Registruoti visus išdavikus bei šnipus, kurie kenkia partizaniniam sąjūdžiui
ar gyventojams, palaikantiems partizanus.
3.
   Registruoti nubaustus išdavikus vienokiomis ar kitokiomis bausmėmis.
4.
   Registruoti išvežtus į Sibirą, susodintus į kalėjimus, nužudytus, likviduotus
ar sudegintus ūkius, pažymint gyvenamąją vietą, pavardę, vardą amžių, lytį ir
datą.
5. Sekti, kokią įtaką
daro žmonėms pogrindinis veikimas.

Bendri nurodymai:
1.    Dalinių vadai ir
OS Viršininkai turi registruoti ar patys žvalgybos žinias, ar paskirti tam
darbui tinkamą žvalgybos pareigūną
2.    Žvalgybos veikla
turi būti laikoma ko didžiausioje paslaptyje.
3.    Susirišant būti
atsargiems, nes priešas irgi griebiasi visokių priemonių su mumis susirišti ir
mus apgauti.
4.    Suregistruotas
žinias prieš kiekvieno mėn. 1 ir 15 reikalinga pasiųsti į Rinktinės štabą
/pas[irašė] Seklys
[be parašo]

Rinktinės Žv[algybos] sk[yriaus] Viršininkas
Nuorašas tikras
Švyturys [parašas]
LYA, f. K-5, ap. 5,
b. 8,1. 6. Originalas. Mašinraštis.

130. Tigro
rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 21

1948 m. gruodžio 1 d.

Slaptas - org.
LP 3-čios

„Tigro" Rinktinės        Įsakymas Rinktinei Nr. 21

Štabas
   Ežerėnai, 1948 m. gruodžio mėn. 1 d.

Nr. 104
   Rikiuotės sritis
§ 1.

Pasitaiko, kad partizanai, remdamiesi įvairiais reikalais,
kaip štai: vaistų pirkimui, išvežtoms šeimoms paremti, pirkti ginklus ir pan.,
reikalauja pas gyventojus pinigų, dažnai gąsdindami arba patys ieškodami. Ir tai
pasitaiko, kad tokius išsišokimus daro pas patikimus partizanams žmones ir net
jų bendradarbius. Žmonės tokiais partizanų veiksmais nusiskundžia, įjuos blogai
žiūri ir tas, savaime aišku, gyventojuose nežadina mums pagarbos ir meilės.

Be to, yra partizanų, kurie su gyventojais elgiasi labai
žiauriai. Neretai muša, koliojasi, keikia, vartodami dargi rusiškus
keiksmažodžius. Tas yra labai nekultūringa, taip elgiasi tik enkavedistai.
Partizanas turi būti mandagus, griežtas ir teisingas. Kiekvienu atsitikimu
reikia vadovautis klausant įsakymų, instrukcijų ir, be to, klausyti savo
sąžinės. Neįmanoma prie kiekvieno partizano pastatyti vyresnįjį. Esant grupėje
griežtai klausyti vyresniojo įsakymų.
§2.

Todėl įsakau su gyventojais elgtis mandagiai, be reikalo
nesikarščiuoti, nevartoti prievartos ar smurto ir nesikolioti.
§ 3.

Visokios rinkliavos yra griežtai draudžiamos, rinkti
pinigus galima tik gavus sutikimą kuopos ar būrio vado, pagal sąrašą, kuriame
turi būti pažymėta suaukota suma. Tokie pinigai negali būti naudojami vieno
kurio reikalui. Juos naudoti visų bendriems reikalams pagal kuopos ar būrio vado
paskirtį. Kuopų ir būrių vadai tam reikalui turi vesti apyskaitą.
§ 4.

Kuopų ar burių vadai, darydami rinkliavas, rinkikais turi
paskirti sąžiningesnius, patikimesnius partizanus. Turi būti paskirtas
vyresnysis.
§ 5.

Draudžiamos rinkliavos pavienių partizanų ar be kuopos bei
būrio vado sutikimo.
§
6.

Didesnės vertės daiktus paimant, išduoti kvitus, kuriuos
bus galima gauti pas kuopos ar būrio vadą.
§ 7.

Apsirūpinama aukų ir rekvizicijų keliu.
§ 8.

Visi, kurie rinks pavieniui pinigus ar be leidimo, bus
skaitomi plėšikais ir bus baudžiami pagal „Partizanų Drausmės Nuostatus". Be to,
nemoką elgtis su gyventojais partizanai nebus keliami į aukštesnius laipsnius.
§
9.

Šį įsakymą gauna visi dalinių vadai ir rajonų OS
Viršininkai ir jį paskelbia partizanams.

Dijakomas [parašas] /pas[irašė]/ Dijakomas Rinktinės Vadas
Švyturys [parašas]
/pas[irašė]/
Švyturys Rinktinės OS Viršininkas.
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
15,1. 6. Originalas. Mašinraštis.

131. Tigro
rinktinės vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui

1948 m. gruodžio 1 d.

LP 3-čios

„Tigro“ Rinktinės

Vado       Apygardos Vadui

Nr. 5/94

1948. XII. 1.            Raportas

Prašau Tamstos tarpininkavimo, kad į planą, kuriame yra
sužymimos vietovės, į kurias bus mėtomi ginklai bei šaudmenys, būtų įtrauktos
šios vietovės, kuriose gyvena lietuviai partizanai, būtent: Vidžių rajonas -
Belmonto miško nuosavybė (Pleterių), Pastovio rajonas — Varapajevo miško
nuosavybė, ir Medilo miškai. Tarp Varapajevo ir Medilo miškų eina svarbi
geležinkelio magistralė: Vilnius-Molodečnas-Polockas-Maskva.

Šie miškai eina iš žiemių, nuo Breslaujos į pietus, iki
buvusio prie Lietuvos vokiečių okupacijos metu priskirto Svierių rajono. Vidžiai
taip pat tuo metu priklausė Lietuvai. 1920 m. pagal Kerzono linijąminėti miškai
buvo Lietuvos etnografinėse sienose.

Šiuo metu šiuose miškuose vieninteliai organizuoti
partizanai yra lietuviai. Gudai, kurie yra pavieniai ir jų yra nedaug,
užsiiminėja, išimtinai, plėšikavimu. Lenkai yra išvažiavę į Lenkiją, taip pat
yra užsilikusių pavienių. Ir vienų, ir kitų nedaug, neorganizuoti.

Prašau minėtų miškų prisiųsti žemėlapius.
Rinktinės Vadas
Dijakomas [parašas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
27,1. 7. Originalas. Mašinraštis.

132.    Tigro
rinktinės vado Dijakomo paskyrimo raštas Aušrūnui

1948 m. gruodžio 1 d.
Slaptas
LP
3-čios

„Tigro“ Rinktinės            Aušrūnui

Būstinė
Nr. 25
Paskyrimo raštas
1948. XII. 1. Tamstai
sutikus, nuo š. m. gruodžio mėn. 1 d. esate paskirtas 3-čios „Tigro" Rinktinės
štabo ryšininku.
Švyturys [parašas]
Rinktinės OS Viršininkas
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
79,1. 52. Originalas. Mašinraštis.

133.    Tigro
rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 18 /VS/

1948 m. gruodžio 10 d.

Slaptas - org.
LP
3-čios

„Tigro" Rinktinės    Įsakymas Rinktinei Nr. 18 /VS/

Štabas

Nr. 111            Ežerėnai, 1948
m. gruodžio mėn. 10 d.
Rikiuotės sritis

§ 1.

Prie 3-čios „Tigro" Rinktinės štabo yra įsteigiami du poskyriai: 1-mas poskyrius
- gudų reikalams ir 2-ras poskyrius - lenkų reikalams.
§2.
1 -mo
poskyrio - gudų reikalams Viršininku skiriu part[izaną] Kadugį, 2-ro poskyrio -
lenkų reikalams - part[izaną] Šarūną.
§3.

Minėtų poskyrių Viršininkams sudaryti su gudų ir lenkų partizanais ryšį.

/pas[irašė]/ Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas Nuorašas tikras Švyturys
[parašas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
16,1. 38. Originalas. Mašinraštis.

134. Tigro
rinktinės štabo įsakymas rinktinei Nr. 19 /VS/

1948 m. gruodžio 10 d.

Slaptas - org.
LP
3-čios

„Tigro" Rinktinės            Įsakymas
Rinktinei Nr. 19 /VS/

Štabas

Nr. 112
  Ežerėnai, 1948 m. gruodžio mėn. 10 d.
Ūkio sritis

§ 1.

Prie 3-čios „Tigro" Rinktinės štabo yra įsteigiamas „Trijų komitetas". Šio
komiteto tikslas ir uždavinys pirmoje eilėje remti išvežtas šeimas į Sibirą
maistu bei apranga. Be to, reikalingos paramos tos šeimos, kurių nėra kam remti,
arba tokios šeimos, kurios dėl jų artimųjų ar giminių apsileidimo, ar šykštumo
blogai remiamos ar visai neremiamos. Savas šeimas partizanai gali paremti
organizuotai: tam tikslui tam tikrais laiko tarpais šiam reikalui daryti
specialias rekvizicijas arba išskirti reikiamą kiekį produktų iš esamos maisto
atsargos. Kitas šeimas remiant, reikia jų artimiesiems arba šiaip turtingesniems
ūkininkams įsakyti pasiųsti siuntinius pagal duotus adresus, tikrinti, ar
pasiuntė pagal siuntinio kvitą, išduodamą pašte.
§2.

„Trijų komitetan" skiriu pirm[ininku] Bevardį, nariais Rimkų ir Genį.
§3.

Part[izaną] Pakalnį skiriu „Bibliotekos vedėju". Jo uždavinys - parūpinti
partizanams knygų, sąsiuvinių, paišelių. Perskaitytas knygas persiųsti kitoms
grupėms.

Parūpinti tinkamus šachmatus.

Dijakomas [parašas] /pas[irašė]/ Dijakomas Budrys [parašas]    Rinktinės vadas
/pas[irašė]/ Budrys
Rinktinės ūkio sk[yriaus] V[iršinin]kas
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
16,1. 39. Originalas. Mašinraštis.

135. Tigro rinktinės štabo
pareigūnų ir eilinių sąrašas

1948 m. gruodžio 10 d.
Būstinė

LP 3-čios ..Tigro"
Rinktinės štabo
pareigūnų ir
1948. XII. 10.    eilinių
sąrašas

Štabo pareigūnai ir štabo
dalinio partizanai:

1.

Dijakomas —
Operatyvinio sk[yriaus] V[iršinin]kas ir Rinktinės vadas,

2.

Švyturys - Sp[au]dos-šv[ieti]mo,
Rinkt[inės] OS V[iršinin]kas ir

Rinktinės] vad[o]
pavad[uotojas],

3.

Seklys -
Žvalgybos sk[yriaus] V[iršinin]kas,

4.

Budrys - Ūkio
sk[yriaus] V[iršinin]kas,

5.

Kadugys - gudų
reikalams poskyrio V[iršinin]kas,

6.

Šarūnas - lenkų
reikalams poskyrio V[iršinin]kas,

7.

Pakalnis -
Rinktinės vado adjutantas,

8.

Dikeris -
baudžiamojo būrio vadas,

9.

Bevardis -
„Trijų komiteto" pirmininkas,

10.

Bajoras -
„Bajorų" apylinkės būrio vadas,

11.

Rimkus -
Rinktinės vado ryšininkas,

12.

Žilvitis -
Rinktinės vado ryšininkas.

1-mo rajono
partizanai:

1.

Paberžis -
kuopos vadas,

2.

Šermukšnis -
eilinis,

3.

Tarzanas - “

4.

Uosis - “

5.

Lubinas - “

4-to
   rajono partizanai:
1.    Šilas-kuopos
vadas,
2.    Dysnaitis-
eilinis,
3.    Staniulis- “
4.    Jovaras - rajono
OS V[iršinin]kas.
5-to
   rajono partizanai:
1.    Voldemaras -
kuopos vadas,
2.    Genys-eilinis,
3.    Siaubas —
(narys),
4.    Juodvarnis -
(narys),
5.    Alpukas -
eilinis,
6.    Ūsas - rajono OS
V[iršinin]kas,
7.    Erelis -
eilinis.
6-to
   rajono partizanai:
1.    Gaidys - kuopos
vadas,
2.    Baravykas -
eilinis,
3.    Kalnelis-rajono
OS V[iršinin]kas,
4.    X-eilinis,
5.    Y - “
7-to
   rajono partizanai:
1.    Pušynas - kuopos
vadas,
2.    Liūtas-eilinis,
3.    Mikas -
4.    Barzdėnas - “
5.    Jupas - “
6.    Našlaitė,
7.    Žibutė.
8-to
   rajono partizanai:
1.    Jakutis - kuopos
vadas,
2.    Karklas -
eilinis,
3.    Augė.
11
-to rajono partizanai:
1.    Gailius - kuopos
vadas,
2.    Pipiras -
eilinis,
3.    Indėnas-
4.    Dobiliukas - “
5.    Dagilis.
Švyturys [parašas]
/pas[irašė]/ Švyturys
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
82,1. 3-4. Originalas. Mašinraštis.

136. Vytauto
apygardos vado Miškinio įsakymas apygardai Nr. 22 su priedu

1949 m. sausio 25 d.
VYTAUTO Apygardos

Vadas
   Visai slaptai
Nr.
4-8 [Gauta

9. 2. 1949.]¹⁸⁹
ĮSAKYMAS APYGARDAI NR. 22


Naujapilis, 1949 metų sausio mėn. 25 d.

Veikimo sritis

§ 1.

Musų kaimuose kiekvienoje apylinkėje/seniūnijoje/
raudonieji okupantai turi įrengę komunistinės spaudos ir literatūros skaityklas,
bibliotekas, raudonuosius kampelius ir pan. Per šias komunistines skaityklas jie
bando skleisti melagingą propagandą, nuodija tautinę sąmonę ir stengiasi
palaužti tautos pasipriešinimą kovoje dėl Laisvės. Nors šios tarybinės
skaityklos mūsų tautiečių tarpe jokio pasisekimo neturi, tačiau komunistų
valdžia joms skiria didelį vaidmenį ir nuolat giriasi tų skaityklų sėkmingu
veikimu. Ji ragina skaityklų vedėjus skaityti gyventojams komunistines
paskaitas, pumpuoti komunistinę propagandą padėti pildyti įvairius komunistų
planus ir vilioti lietuvius į kolchozinę vergiją. Per skaityklas raudonieji
okupantai nori sukomu-nistinti kaimą kuris iki šiolei yra lietuviškumo ir
Laisvės Kovų tvirtovė.

Tikslu užkirsti kelią plėstis komunistinei propagandai mūsų kaimuose ir parodyti
lietuvių tautos pasipriešinimą piktiems okupantų planams įsakau:

sunaikinti visas
kaimuose esančias tarybinės spaudos ir literatūros
skaityklas, bibliotekas, raudonuosius kampelius ir pan.
§2.

Masinį ir organizuotą tarybinių skaityklų naikinimą
pravesti visoj e Apygardoje vienu metu. /Data bus nurodyta prie šio įsakymo
atskirai./ Nustatytu laiku nesunaikintos skaityklos turi būti sunaikintos
vėliau, laikantis atsargumo, kad nesaugotų priešas.

§3.

Kuopų, burių ir grupių vadai iš anksto paruošia tikslų savo
rajone esančių skaityklų sunaikinimo planą ir deda visas pastangas sunaikinti
visas skaityklas. Į tolimesnius rajonus iš anksto reikalinga pasiųsti specialius
partizanų dalinėlius šiam uždaviniui atlikti. Neveiklių, skaityklų naikinimo
vengiančių partizanų rajonuose skaityklas vis tiek sunaikins veiklesni
partizanai.

§4.

Skaityklas naikinti reikalinga sudeginant arba suplėšant
portretus, plakatus, šūkius, tarybinę spaudą, [...]¹⁹⁰ [...]¹⁹¹
tinę literatūrą ir kitokį komunistines idė[jas]¹⁹² [...]¹⁹³
šlamštą. Nekomunistinių rašytoji, tiek [...]¹⁹⁴ [pa]¹⁹⁵
saulinių klasikų, veikalus galima pa[...]¹⁹⁶ [...]¹⁹⁷
[...]¹⁹⁸ tyti sau arba išdalinti vietos gyve[ntojams]¹⁹⁹

§5.

Skaityklų vedėjams ir laikytojams, kurių dauguma yra dori
lietuviai, mandagiai ir pilnai reikalinga išaiškinti šio sunaikinimo tikslus ir
prasmę, kad paskum jie nesigriebtų neapgalvotų žygių.

§6.

Visi daliniai apie jųrajonuose sunaikintas ir esančias
komunistines skaityklas tuojau pat komandos keliu turi pranešti Rinktinės Vadui,
o Rinktinių Vadai - Apygardos Vadui.
§7.

Šio įsakymo nuorašus gauna visi dalinių vadai iki Kuopos
Vado imtinai. Žemesniems dalinių vadams praneša žodžiu ir šį įsakymą nustatytos
datos laiko griežtoje paslaptyje.
/pas[irašė]/
MIŠKINIS [be parašo] /pas[irašė]/ BRIEDIS [be parašo] Apygardos Vadas --"
Adjutantas
Nuorašas tikras
Krivaitis [parašas]
LYA,
f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 72-73. Originalas. Mašinraštis.

¹⁸⁹ Kampe įstrižai ranka padarytas įrašas.

¹⁹⁰ Sunykęs tekstas.¹⁹¹ Sunykęs tekstas.¹⁹² Sunykęs tekstas.¹⁹³ Sunykęs tekstas.¹⁹⁴ Sunykęs tekstas.¹⁹⁵ Sunykęs tekstas.¹⁹⁶ Sunykęs tekstas.¹⁹⁷ Sunykęs tekstas.¹⁹⁸ Sunykęs tekstas.¹⁹⁹ Sunykęs tekstas.

137. Priedas
prie įsakymo Nr. 22

1949 m. sausio 25 d.

Slaptai.
Priedas
prie įsakymo Nr. 22

Perskaičius įsidėmėti ir sunaikinti!

Perduoti tik žodžiu!
Šiam
priedui patekus priešui skubiai pranešti Apygardos Štabui.

Masinis ir organizuotas skaityklų naikinimas visoje Apygardoje bus atliekamas
1949 metu vasario
mėn. 22 d. vakare.

Prieš nurodytą datą skaityklas naikinti griežtai draudžiama.
NV
[be parašo]
LYA, f. K-5, ap. 5,
b. 12,1. 74. Originalas.
Mašinraštis.

138. Tigro
rinktinės vado Dijakomo įsakymas rinktinei Nr. 2

1949 m. sausio 25 d.
L P

Tigro Rinktinės        ĮSAKYMAS RINKTINEI NR. 2 /OS/

Vado

Nr. 2
   Ežerėnai, 1949 m. sausio mėn. 25 d.

Rikiuotės sritis
§ 1.
Įsakau visiems kuopų
vadams ir rajonų OS viršininkams kuo skubiausiai susirasti po 1—2 patikimus
žmones šiose vietovėse: a/ rajono centre - valsčiaus mieste ar miestelyje, b/
bažnytkaimiuose,
c/ prie didesnių
kryžkelių ar stambesnių judėjimo kelių ir d/ prie didesnių žmonių susibūrimo
vietų, kaip tai: klubų, MTS stočių raudonųjų kampelių ir panašiai.
§2.
Minėti asmenys turi
būti visais atžvilgiais patikimi.
§3.
Jų pareiga bus
minėtose vietose platinti spaudą klijuoti atsišaukimus, pranešti svarbesnes
žinias ir panašiai.
§4.
Su
minėtais žmonėmis jokiu budu negalima laikyti ryšį per ryšininkus, per kuriuos
ryšys laikomas, sakysime, tarp Apygardos ir Rinktinės. Tam reikalui susirasti
kitus ryšininkus.
§5.
Apie minėtus asmenis
pranešti man, paminint jų slapyvardes, gyvenamąją vietą kokį darbą dirba ir būdą
su jais susisiekti.
§6.
Kuopų vadams ir rajonų
OS viršininkams šiuo reikalu parodyti plačiausią iniciatyvą ir tą atlikti kuo
skubiausiai.
Atkreipti ypatingą
dėmesį į slaptumą ir atsargumą: žiūrėti, kad nebūtų susirišta su enkavedė
agentais.
Šio įsakymo nuorašus
gauna: visi kuopų vadai, rajonų OS viršininkai ir Apygardos štabas.
/pas[irašė]/
Dijakomas [be parašo] Rinktinės Vadas
/pas[irašė]/ Švyturys
[be parašo]
Rinktinės OS V[iršinin]kas
Nuorašas tikras Pakalnis [parašas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
14,1. 22. Originalas. Mašinraštis.

139. Tigro
rinktinės vado Dijakomo raštas Vytauto apygardos vadui

1949 m. sausio 25 d.

LP
Ežerėnai, 1949 m. sausio mėn. 25 d.

Tigro Rinktinės Vadas

Nr. 3²⁰⁰
  Slaptas

VYTAUTO APYGARDOS VADUI.

Atsakydamas į Tamstos raštą apie santykius su gudų - lenkų
partizanais Nr. 305 iš 1948 m. lapkr[ičio] mėn. 1 d. - pranešu, kad apie tai esu
Tamstai rašęs savo raporte dėl vietovių numesti ginklams bei šaudmenims, tačiau
pranešu:

1. Gudų partizanai.

Pastovių bei Vidžių rajonuose gudiškų partizanų yra nedaug.
Tikrai žinome, kad yra du. Jie jokiu organizaciniu darbu neužsiima, į politiką
nesigilina ir gerokai plėšikauja. Naikina visus tuos, kurie jiems kenkia:
enkavedė agentus, pranešėjus ir kitką. Turi ryšius ir kartais drauge plėšikauja
su besislapstančiais penkiais lenkų partizanais, kurie paprastai prisilaiko
Pastovių rajone.

Vienas gudiškųjų partizanų gana ilgą laiką gyveno su
lietuviais partizanais, konkrečiai, mano vadovybėje. Vėliau aš jį paskyriau gudų
partizanų vadu. Palaikėme su juo ryšį ir po to, kai jis su mumis negyveno,
tačiau jis mūsų pradėjo vengti, kadangi padarė Lietuvoje keletą apiplėšimų.

    Į mano raštą, kuriame klausiau, ar
sutinkąs būti gudų partizanų vadu ir ar norįs pradėti organizacinį darbą -
atsakęs, kad ateities kare partizanus organizuosią lenkai. Bet konkrečiai nieko
nepasakė: nedavė nei teigiamo, nei neigiamo atsakymo. Jam rašysiu pakartotinai.

2. Lenkų partizanai.

Vidžių rajone žinome penkis lenkų partizanus, su kuriais
vieną žiemą drauge gyvenome. Su jais palaikome ryšį, kartais susitinkame ir
drauge pagyvename.

Lenkų partizanai organizaciniame darbe taip pat nieko
neveikia. Jų vadas yra kažkoks kunigas, kurs slapstosi nuo bolševikų. Tačiau ir
tas, matomai, organizuoti nepradeda, nes nieko nebuvo pastebėta, kas būtų panašu
į organizaciją. Matomai, laukia patogaus momento ir žmonių iš Lenkijos. Dabar
jokio ryšio su Lenkija neturi. Bendrai vadovaujasi tais nuostatais, kuriais
vadovavosi „Armija krajova“ vokiečių okupacijos metu. Rusams užėjus, karininkai,
kurie buvo šiame krašte, išvažiavo į Lenkiją.

Ši grupelė, išskyrus minėtą dvasiškį, jokių ryšių su niekuo
nepalaiko.

Antra grupelė, taip pat maždaug penkių vyrų, randasi
Pastovių rajone. Su šia grupele turi ryšius minėti gudų partizanai. Abi šios
grupelės tarp savęs ryšių neturi.

Pirmąją grupelę aš kviečiau įsijungti į organizacinį darbą,
siūliausi padėti, tačiau jie greičiausiai nepasitikėjo ir atsakė, kad neturi
įsakymo iš vadovybės. Faktinai mano rašto lenkų partizanams tikslas - nustatyti,
ar jie turi kokią nors vadovybę, ar ne. Tuo ir paaiškėjo minėtas dvasiškis.

Apskritai reikia pasakyti, kad tiek gudų, tiek lenkų
partizanai²⁰¹, tiek lenkiškoji visuomenė su mumis palaiko gerus
santykius daugiau dėl to, kad mūsų daugiau ir mūsų privengia. Antraip „velnias -
palieka velniu"... Aš juos visus gerai pažįstu ir apie tai esu truputį kitos
nuomonės, negu, galimas dalykas, ir p[artizanas] Miškinis. Tuo reikalu aš
nenoriu klaidinti nei Tamstos, nei vadovybės. Tačiau šiuo atžvilgiu turime būti
diplomatai: gražiai apie juos šnekėti, o daryti tai, kas mums reikia daryti.

Karo atveju, jeigu mes čia būsime vieninteliai, kurie
turėsime ryšius ir duosime jiems ginklų, tai mes reikalą tvarkysime taip, kaip
mums patiks. Antraip - teks išsikraustyti.

Todėl reiktų, jeigu tik galima būtų, taip paveikti, kad mes
tame krašte, kurs vokiečių okupacijos metu buvo prie Lietuvos srities
priskirtas, galėtume²⁰² organizuoti ateities partizanus. Juo labiau
kad nei gudai, nei lenkai partizanai yra neorganizuoti ir nedirba organizacinio
darbo bei su aukštesnėm instancijom ryšio nepalaiko.
Dijakomas [parašas]
Rinktinės vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
42,1. 13-14. Originalas. Mašinraštis.
^{200 Numeris įrašytas ranka.
^{²⁰¹ Prirašyta ranka.

^{202 Prirašyta ranka.}}}

140. Tigro
rinktinės štabo instrukcija Nr. 1

1949 m. sausio 30 d.

Slaptas - org.
Nuorašas

LP

,Tigro“ Rinktinės

Štabas

Nr. 9

Tvirtinu /pas[irašė]/Dijakomas
[beparašo]

Rinktinės Vadas

1949. 1. 30.

INSTRUKCIJA Nr. 1 /OS/
Liečia: pogrindinės
spaudos platinimą.
1.    Kuopų vadai ir
rajonų OS viršininkai, verbuodami pogrindinės spaudos platintojus, privalo
prisilaikyti šių dėsnių:
a/verbuoti iš
vieningos šeimos politiniu atžvilgiu; b/ visiškai patikimus ir neįtartinus nuo
valdžios; e/ ne girtuoklius ir d/ turi būti sumanūs ir drąsūs.
2.
   Kuopų vadai ir rajonų OS viršininkai, suradę tinkamus slaptos spaudos
platintojus /atatinkamose vietose vieną- du, pagal 1949 m. sausio mėn. 20 d.
įsakymą Rinktinei Nr. 3/, jeigu jie dar nėra OS nariai, prisaikdinami ir
priimami į Lietuvos Partizanų Organizaciją.
3.    Pogrindinė
spauda daugumoje yra dviejų rūšių: laikraštėliai ir atsišaukimai. Abiejų rūšių
spaudos platinimo tvarka turi būti tokia:
Organizacinis
Sektorius.
a/
Rajonų ir apylinkių OS viršininkų įpareigoti OS nariai savo nuožiūra įteikia
laikraštėlių ar atsišaukimų tik visiškai patikimiems piliečiams, OS pareigūnams
ir nariams.
b/ Rajonų OS
viršininkai gautą iš Rinktinės štabo spaudą pasiunčia paskirtiems spaudos
platintojams.
Veikimo Sektorius.

a/Kuopų ir burių vadų įpareigoti partizanai savo nuo[ziūra]²⁰³
įteikia geriems ar blogiems piliečiams laikraštėlių atsišaukimų atsižvelgiant į
tai, kam spauda yra skiriama.
b/ Įpareigoti
partizanai ar savo iniciatyva išklijuoja atsišaukimus atatinkamose vietose.
c/
Kuopų vadai gautą iš Rinktinės štabo spaudą pasiunčia paskirtiems spaudos
platintojams.
4.
   Pogrindinės spaudos platintojai privalo prisilaikyti šių dėsnių:
a/
savo nuožiūra įteikia laikraštėlių ar atsišaukimų tik visiškai patikimiems
piliečiams;
b/
atsišaukimus prisegti tik tokiose vietose, už kurias nebus atsakomingi geri
lietuviai - prie valdiškų namų, lentų, skirtų atsišaukimams, kelio rodyklių,
telefono ir kilometrinių stulpų ir t.t.;
c/turėti skubių
prisegimo priemonių- segtukų , viniukų plačiom galvutėm ir t.t.; d/ spaudą
nešiotis ir platinti tik blaiviam stovy ir e/ laikytis kuo didžiausio atsargumo.
5.
   Rajonų ir apylinkių OS viršininkai ir kiti OS pareigūnai, nariai ir spaudos
platintojai privalo kuo rūpestingiausiai pogrindinę spaudą slėpti - nelaikyti už
atvaizdų, veidrodžių, kišenėse ir t.t.
6.
   Stabo ryšininkai, kurie palaiko ryšį tarp Rinktinės ir Apygardos, neprivalo
dalyvauti pogrindinės spaudos platinime.

Kuopų vadams, rajonų OS viršininkams vadovautis ir vykdyti - painformuoti
ryšininkus, spaudos platintojus ir kitus pareigūnus.

/pas[irašė] Švyturys [be parašo] Rinktinės OS V[iršinin]kas

Ežerėnai, 1949.1. 30.
LYA, f. K-5, ap. 5,
b.
7,1. 6. Originalas. Mašinraštis.
^{203 Sunykęs žodis.}

141. Tigro
rinktinės vado Dijakomo įsakymas rinktinei Nr. 3

1949 m. sausio 30 d.

Slaptas - org.
LP

Tigro Rinktinės

Vado
   ĮSAKYMAS RINKTINEI NR. 3

Nr.8²⁰⁴           Ežerėnai,
1949 m. sausio mėn. 30 d.

Rikiuotės sritis
Mus
pasiekė žinios, kurios mūsų nėra patvirtintos, kad Tverečiaus valsčiuje, būtent
Guntauninkų kaime ir Tverečiuje, buvo sulaikyta žmonių, kurie platino
atsišaukimus „Nebalsuokite" ir kitus. Tverečiuje buvęs sulaikytas platintojas,
kurs traukęs iš kišenės pirštinę ir su ja ištraukęs atsišaukimą, o kadangi tą
pastebėjęs enkavedistas, tai minėtas pilietis ir buvęs sulaikytas.
Guntauninkuose buvę sulaikyta daugiau žmonių ir vis tai per neatsargumą, todėl
įsakau:
§ 1.

Kuopų vadai, rajonų viršininkai, ryšininkai parinkdami spaudos platintojus turi
išrinkti tik tinkamus tam reikalui žmones. Bet kam platinimo darbo nepavesti,
nes tuo kenkiama, pirmiausia, sau patiems, o antra, partizaniniam sąjūdžiui. Be
to, pavedant platinti spaudą nurodyti konkrečiai, kaip tą atlikti ir kur
platinti.
§2.

Ryšininkai, kurie palaiko ryšį tarp Rinktinės ir Apygardos, spaudą platinti
paveda labai atsargiai arba ir visai nepaveda. Galima duoti spaudą platinti tik
tokiems, kuriais pasitikima taip, kaip pats savimi. Antraip visai neduoti.
§3.

Kuopų vadams ir rajonų OS viršininkams spaudos platinimą tvarkyti pagal mano š.
m. sausio mėn. 25 d. įsakymą Nr. 2. Tuo reikalu susitvarkyti kuo skubiausiai,
kad galima būtų ir tolimiausius užkampius aprūpinti spauda. Apie sutvarkymą
pranešti man raportu.

Dažnai pasitaiko, kad į Rinktinės Štabą ateina įvairių pareigūnų raštai, rašyti
paprastu paišeliu. Paprastai raštai kelionėje gerokai susiglamžo ir tampa
neįskaitomi. Todėl visus raštus, kadangi tai yra archyvinė medžiaga, rašyti
rašalu arba bent chemišku paišeliu (mėlynu).
Be
to, visi raštai turi būti pasirašyti pridedant laipsnį, slapyvardę ir pareigas.
Pavyzdžiui: „Viršila Pušynas, 7-tos kuopos vadas".
§5.

Tigro Rinktinės OS Viršininkui išleisti spaudos platinimo reikalu instrukciją.
Šio
įsakymo nuorašus gauna: kuopų vadai, rajonų OS viršininkai, ryšininkai ir
Apygardos Štabas.

/pas[irašė]/ Dijakomas [be parašo] Rinktinės vadas

Nuorašas tikras Pakalnis [parašas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
15,1. 10. Originalas. Mašinraštis.
^{204 Prirašyta ranka.}

142. Tigro
rinktinės vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui

1949 m. sausio 30 d.

Slaptas
LP

Tigro Rinktinės

Vado
   VYTAUTO APYGARDOS VADUI

Nr. 10²⁰⁵
Raportas Nr...

Žemiau vardinamus partizanus pristatau į puskarininkio
laipsnį pakelti:

1.    Jaun[esnįjį] pusk[arininkį] Bevardį-„Trijų komiteto"
pirmininką.

2.    Jaun[esnįjį] pusk[arininkį] Jakutį- 8-tos kuopos
vadą.

3.    JaunĮesnįjį] pusk[arininkį] Pakalnį-Tigro rinktinės
adjutantą.

4.    Jaun[esnįjį] pusk[arininkį] Miką- 7-tos kuopos būrio
vadą.

5.    Jaun[esnįjį] pusk[arininkį] Liūtą-7-tos kuopos būrio
vadą.
Į Jaunesniojo
puskarininkio laipsnį pakelti:

1.    Grandinį Alpuką - penktos kuopos partizaną.

2.    Grandinį Karklą - 8-tos kuopos būrio vadą.

Dijakomas [parašas] Rinktinės vadas

Ežerėnai, 1949. 1. 30.
LYA, f. K-5, ap. 5,
b. 27,1. 8. Originalas. Mašinraštis.
^{205 Numeris įrašytas ranka.}

143. Tigro
rinktinės vadovybės atsišaukimas „Lietuviai moksleiviai ir mokytojai!“ 1949 m.
vasario 10 d.

LIETUVIAI MOKSLEIVIAI IR MOKYTOJAI!

Paskutiniu laiku mūsų krašto okupantai - bolševikai
stengiasi kaip galima greičiau palaužti lietuvių tautinį susipratimą, daro
nežmonišką spaudimą į moksleivius, versdami juos rašytis į komjaunimo partiją.
Šių judošiškų užmačių pasekmės yra baisios ir kiekvienam suprantamos. Iš
lietuvio moksleivio jie sugalvojo padaryti budelį, kuriam pastatys uždavinį
persekioti ir žudyti savo brolius, naikinti visa, kas tautos per ištisus amžius
buvo sukurta, ir atsižadėti gyvenančiai tautai brangiausio turto — Laisvės, už
kurią bočiai visais laikais aukojo gyvybes ir liejo kraują. Į jauno lietuvio
moksleivio sielą sėjama pikto sėkla ir, kad ji prigytų, nesigailima pinigų,
gražių pažadų, o kai tas negelbsti, - smurto ir prievartos.

Lietuviai partizanai, jausdami save tikraisiais krašto
šeimininkais ir tautos valios vykdytojais, jaučia savo pareigą perspėti dėl
gresiančio pavojaus ir skatina visus moksleivius laikytis kuo didžiausio
tvirtumo - nesiduoti įvedamiems į pinkles, tempiančias į pražūtį. Nesileiskite
stumiami į purvą, kur amžiams, nenuplaunamai bus supurvintas Jūsų vardas.

LP supranta mokslo reikšmę bei reikalingumą, bet jeigu
mokslas reikalauja [tok]²⁰⁸
ių žmogų žeminančių aukų ir teisėtu keliu j o siekti būtų neįmanoma, tokiu
atveju pataria geriau atsižadėti mokslo, negu eiti į juodą minią, kuri laisvei
išaušus bus ravima kaip žmogaus išsigimimo gėda!

Laisvei išaušus, tauta daugiau vertins savo vaiką, kuris,
nors nedaug išmanė, [bet]²⁰⁹
savo jėgas pašventė tautos labui /arba nors neveikė nieko bl[ogo]²¹⁰,
negu tą, kuris, turėdamas didesnį išsilavinimą, nuėjo kasti jai [duob]²¹¹
ės.

Primindami [tą]²¹²
baisią gėdą, į kokią jus stengiamasi įstumti, patariame laikytis kuo didžiausio
tvirtumo ir lietuviško atsparumo bet kokioms jus palaužti siekiančioms
užmačioms.

Mokytojų kurie moksleivių gyvenime turi labai daug įtakos,
pareiga yra visomis pastangomis kovoti su priešo varoma pavergimo propaganda ir
ugdyti tvirtą lietuvišką dvasią. Mokytojai privalo atsiminti, kad jie yra
atsakingi už tautos ateitį, kad už nesąžiningus darbus /jei jų bus padarę/ tauta
pareikalaus iš jų ataskaitos tą dieną, kurioje ji švęs savo
džiaugsmo diena
ir kuri jau nėra per toli.

LP skatina visus moksleivius bei mokytojus pajusti tikrą
lietuvio pareigą ir dėl savo asmeninių išskaičiavimų neprisidėti prie tautos
išdavikų, kartu perspėdami, kad tie, kurie nueis tarnauti priešui ir uoliai
vykdys jų įsakymus, bus baudžiami kaip savo krašto Judai -
mirties bausme.
CR
Vadovybė
1949. D. 10.
LYA, f. K-5, ap. 5,
b. 98,1.61. Originalas. Mašinraštis.
²⁰⁸   Sunykęs
tekstas.
²⁰⁹   Sunykęs
tekstas.
²¹⁰   Sunykęs
tekstas.
²¹¹   Sunykęs
tekstas.
²¹²   Sunykęs
tekstas.

144. Tigro
rinktinės 8-os kuopos vado Jakučio raportas Tigro rinktinės vadui

1949 m. vasario 17 d.
8-tos Kuopos
Ponui

Vadas
Rinktinės Vadui

1949. II. 17 d.

Nr. 3    Raportas
Pranešu Tamstai, kad
š. m. sausio mėn. 14 d. Adutiškio istrebiteliai,
apie 40 žmonių, krėtė
„Pūščios" mišką, stovyklų nesurado.
Jakutis [parašas]
Kuopos Vadas
LYA,
f. K-5, ap. 5, b. 31,1. 4. Originalas. Rankraštis.

145. Laikinai
einančio Karaliaus Mindaugo srities vado pareigas Šarūno įsakymas K Nr. 4 /14/
su priedu

1949 m. vasario 28 d.

Nuorašo nuorašas

K V

1949. II. 28.

Nr. 183            Į S A K Y M A S
K Nr. 4 /14/
Org[anizacinė] sritis
§ 1.
Iki bus paskelbta
pagrindiniai musų rezistencijos nuostatai,
įsakau:

a/ Sąjūdžio narius vadinti laisvės kovotojais /sutrumpintai LK/,
b/ Sąjūdžio narius
partizanus vadinti laisvės kovotojais partizanais /sutrumpintai P/,
c/ Sąjūdžio OS narius
vadinti laisvės kovotojais slapukais /sutrumpintai S/,
d/ Sąjūdžio narius -
rėmėjus /NR/, atsargos partizanus - kandidatus, ir laisvės kovotojų bičiulius
bendrai vadinti Sąjūdžio dalyviais.
e/ Sąjūdžio narius -
rėmėjus nuo šiol vadinti laisvės kovotojų talkininkais /sutr[umpintai] T/.
§2.

Sužeistiems laisvės kovotojams partizanams atžymėti yra įvestas ir LAV
patvirtintas SUŽEIDIMO ŽENKLAS.
§3.
Užimamosios vietos
prilyginimas:
a. vadovybės narių:
GPŠV..................................................—
SrV užim[amai] vietai
GPŠSkV, SrŠV, SrVDV................................-
ApV
SrŠSkV, SrVDSkV, ApŠV,
ApVDV.............- RnV
ApŠSkV, ApVDSkV, RnŠV,
RnVDV............- RjV
RnŠSkV, RnVDSkV, RjŠV,
RjVDV..............- KpV
RjŠSkV, RjVDSkV....................................-
KpVpd “
Kp visuomenininko, Kp
ūkvedžio................... - BrV
b. atskirai veikiančių
smulkesnių org[anizacinių] vienetų vadovybių narių:
c. vadovybių
pagalbinių pareigūnų:

Br visuomenininko, Br ūkvedžio ...Skr užim[amai] vietai
Sk    “
, Sk       “      ... Gm “

GPVAdj.............................................. - RnV
užim[amai] vietai
GPŠ PoskV, SrVAdj...............................
- RjV
SrŠ PoskV, ApVAdj................................
- KpV
ApŠ PoskV, RnVAdj...............................
- KpVpd “
RnŠ PoskV...........................................
- BrV
RjŠ PoskV.............................................-
Skr
§4.
P viršininkų
užimamosios vietos atitinka šiuos P laipsnius:

Gm - P gr.
KpVpd — P vrš.    RnV - P kpt.

Skr. - P j. psk.      KpV - P j.
ltn.        ApV - P mjr.

BrV. - P psk.       RjV — P ltn.
SrV — P plk. ltn.

Pagrindas.
§ § 1, 2, 3 ir 4 LAV raštas Nr. 72 sl[aptas] 49 1. 1.
§ 5.

Nuo š. m. vasario mėn. 28 d. įsakau ApV visuose org[anizaci-niuose]
vienetuose sudaryti štabus - sudėtis pagal įsakymą K Nr. 1 /14/ § 14.
§6.

Įsakau ApV su sekančia siunta Šifruotu raštu pranešti man
apygardos ribas /apskritims/ Apskritys] Nepriklaus[omos] Lietuvos laikų/.
§7.

Slaptavardis Plutonas /P/ pakeičiamas į Zenitas /Z/.
Šiuo įsakau
vadovautis ir pildyti.

Originalą pasirašė Šarūnas [be parašo]
1. e. K V p.
Nuorašas tikras /pas[irašė]/
Pūga [be parašo]
1. e.
KVAdj. p.

Nuorašo nuorašas tikras Krivaitis [parašas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 11,1- 2. Originalas. Mašinraštis.

146. Priedas
prie laikinai einančio Karaliaus Mindaugo srities vado pareigas Šarūno įsakymo K
Nr. 4 /14/: organizacinių vienetų ir pareigūnų pavadinimų sutrumpinimai

1949 m. vasario 28 d.

Priedėlis Nr. 2 prie įsakymo K Nr. 4/14/ 1949. 2. 28.

ORGANIZACINIŲ VIENETŲ IR PAREIGŪNŲ SUTRUMPINIMAI

1.    GPŠV........................Ginkl[uotų] Pajėgų Štabo
Viršininkas,

2.    Sr.............................Sritis,

3.    Ap...........................Apygarda,

4.    Rn............................Rinktinė,

5.    Rj.............................Rajonas,

6.    Kp............................Kuopa,

7.    Br.............................Būrys,

8.    Sk............................Skyrius, Skyrininkas,

9.    Grn..........................Grandis, Grandininkas,

10.    Š.............................Štabas,

11.    V.............................Vadas,

12.    Sk............................Skyrius,

13.    SkV.........................Skyriaus Viršininkas,

14.    VD..........................Visuomeninė Dalis,

15.    VDV........................Visuomeninės Dalies
Viršininkas,

16.    ŠSkV........................Štabo Skyriaus
Viršininkas,

17.    VDSkV.....................Visuomen[inės] Dalies Sk[yriaus]
Viršininkas,

18.    PoskV.......................Poskyrio Viršininkas,

19.    Adj...........................Adjutantas,

20.    KpVpd......................Kuopos Vado pavaduotojas.
LYA, f. K-5, ap. 5,
b. 11,1. 4. Originalas. Mašinraštis.

147. Tigro
rinktinės vadovybės atsišaukimas „Šnipams ir išdavikams!" 1949 m. vasario 28 d.

Šnipams ir išdavikams!

Šiandien jau kiekvienam aišku, kad karas neišvengiamas.
Apie tai jau atvirai rašo ir tarybinė spauda. Visos pasaulio tautos stojo kovon
prieš komunizmą. Kruvinasis bolševikų viešpatavimas baigiasi. Jau pačių
komunistų tarpe jaučiama panika ir baimė; jie patys mato beartėjančią pražūtį.

Todėl griežtai perspėjame, kad visi šnipai ir išdavikai,
prievarta ar kitokiu būdu bolševikų užverbuoti, tai yra žinias teikiantieji
asmenys, apie
tai, kad yra bolševikų
užverbuoti, tuojau
praneštu vietos partizanams. Tie, kurie savo
niekšišką darbą slėps arba tęs ir toliau, bus laikomi lietuvių tautos priešais
ir susilauks pelnytos bausmės!

Išmušus laisvės valandai, galbūt Jūs bandysite teisintis,
tačiau bus per vėlu. Negalvokite, kad visa tai Jums pavyks nuslėpti ar
užmaskuoti. Mums yra žinomas kiekvienas Jūsų žingsnis, tačiau mes tikime, kad
Jūs susiprasite ir laiku atitaisysite savo klaidas.

Tie, kurie pames tą niekšišką darbą bei laisvu noru
prisipažins,- nebus baudžiami. Todėl apsigalvokite ir laiku susitvarkykite, kad
paskum netektų gailėtis!
Tigro
Rinktinės vadovybė

1949. II. 28.
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
98,1. 64. Originalas. Mašinraštis.

148.
Atsišaukimo lenkų kalba „Rolniku“ vertimas 1949 m. kovo 2 d.

[Išplatinta Tigro Rinkt[inės] ribose

Švyturys [parašas]]²¹¹

Žemdirby!

Jau artėja laikas, kuomet visos tautos, tiek didelės, tiek
mažos, susigrąžins laisvę ir visas žemes (vietoves), priklausiusias joms nuo
seniausių laikų. Visame pasaulyje įsiviešpataus santarvė, laimė ir gerovė.
Bolševizmas ir bedievystė bus sunaikinti!

Žemdirby, jokiu būdu nestok į kolchozą, nes prarasi ūkinę
laisvę, žemės ūkio padargus, gyvulius ir turėsi badauti. Neklausyk bolševikų ir
jų agitatorių melo, o paremk partizanų sąjūdį ir kovą už laisvę. Paruošk
slėptuvę sau, maisto produktams ir, esant reikalui, priimk neturintį
prieglaudos.

Tegyvuoja demokratija, žmonių politinės, visuomeninės,
ūkinės ir tikėjimo laisvės!
Vadovybė

1949. III. 2.
LYA, f. K-5, ap. 5, b.
72, 1. 7. Originalas. Mašinraštis.
^{211 Kampe įstrižai ranka padarytas įrašas.}

149. Tigro
rinktinės 11-os kuopos vado Gailiaus raportas Tigro rinktinės vadui 1949 m. kovo
12 d.

LP 3-čios
Slaptas

„Tigro“ Rinktinės

11-tos Kuop[os] Vadas
1949 m. kovo m[ėn.] 12
d. Rinktinės Vadui

Raportas

Pranešu Tamstai, kad mūsų grupėj įvyko didelė nelaimė.
Rusai krėtė mišką ir surado mūsų bunkerį. Visi pasitraukėm laimingai, bet tik
vienas Jupas pateko gyvas, o mes kiti buvom išsisklaidę.

(pas[irašė]) Gailius [parašas]
11
-tos kuop[os] vadas
LYA, f. K-5, ap. 5,
b. 29,1. 3. Originalas. Rankraštis.

150. Tigro
rinktinės vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui

1949 m. kovo 14 d.

LP

Tigro Rinktinės

Vado
  Apygardos vadui

1949. III. 14.

Nr. 2
   Raportas

Pranešu Tamstai, kad š. m. vasario mėn. pabaigoje pateko
gyvas enkavedistams 6-to rajono OS V[iršinin]kas Kalnelis. Bandė atsišaudyti,
tačiau nepavyko: neveikė nei automatas, nei pistoletas. Žinios suteiktos
partizanams ir patikrintos.

Tigro Rinktinės vadas Ežerėnai    Dijakomas [parašas]
LYA, f. K-5, ap. 5,
b. 27,1. 10. Originalas. Mašinraštis.

151. Tigro
rinktinės vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui

1949 m. kovo 14 d.
LP

Tigro Rinktinės

Vado
  Apygardos vadui

1949. III. 14.

Nr. 2
   Raportas
Pristatau į aukštesnį
laipsnį pakelti šiuos partizanus:

1.    J[aunesnįjį] pusk[arininkį] Žilvitį,

2.    J[aunesnįjį] pusk[arininkį] Genį,
3. J[aunesnįjį] pusk[arininkį]
Gaidį.

Dijakomas [parašas] Tigro Rinktinės vadas
Ežerėnai
LYA, f. K-5, ap. 5,
b. 27,1. 12. Originalas. Mašinraštis.

152. Tigro
rinktinės vado Dijakomo raštas „Kaip turime kovoti toliau“ 1949 m. kovo 19 d.

Kaip turime kovoti toliau Svarbiausias mūsų kovos tikslas -
atstatymas Lietuvos valstybės nepriklausomybės. To tikslo siekiame kovodami
penktus metus su nelygiu priešu žūtbūtinę kovą. Laike šios kovos patyrėme daug
skaudžių smūgių ir, niekam ne paslaptis, kad mūsų eilės gerokai praretėjo.
Reikia imtis žygių, kad vertingai būsimajai kovai partizanų likučiai nebūtų
visiškai sunaikinti. Tokiu būdu išeina, reikia aiškiai apibrėžti tikslus, kurių
mes norime siekti ir nustatyti tvirtą tolimesnės kovos charakterį, būdą.

Šiuo metu mes turime pakankamai jėgos, kad galėtume sukelti
krašte didelį siautimą... Galėtume įvaryti gerokai baimės civilinei
administracijai, trukdyti susisiekimą, pakenkti aprūpinimui ir pan. Galėtume
padaryti nuostolių gyvajai priešo jėgai. Viso to rezultate būtų stiprus valymas,
siautimas, kurio pasėkoje nukentėtų partizanai, mūsų retos eilės praretėtų dar
labiau. Be to, nukentėtų mums palanki visuomenė, nes kiekvienas siautimas
lygiagrečiai paliečia partizanus ir visuomenę. Mūsų nuostoliai gali būti
neatstatomi, tuo tarpu priešas mūsų smūgius perneštų lengvai, nesudarytume
didelio rūpesčio. Mes visi gerai žinome dėsnį: kur kovojama, ten aukos
neišvengiamos. Tuo tarpu mūsų eilės šiuo metu naujais kovotojais beveik
nepapildomos. Reiškia, juo mes labiau įsitrauksime į kovą, juo mūsų eilės
greičiau praretės ir gali ateiti momentas, kai mes liksime visai nereikšmingi,
nebebūsime jėga, tinkanti bet kokiems uždaviniams. Antra vertus, nežiūrint
kokios būtų didelės mūsų pastangos, kaip būtų didelės mūsų aukos, jos mums
greitesnio išsilaisvinimo neatneš. Reiškia, mes savo jėgomis laisvės šiuo metu
išsikovoti negalime, todėl mes neprivalome statyti sau tikslu šiandieninę kovą
ir į ją mesti visas savo jėgas. Taip darydami mes nepasieksime tikslo, kurį
pradžioje užsibrėžėme, būtent atstatymas Lietuvos valstybės nepriklausomybės.
Šiandien kiekvienam aišku, kiekvienas jaučia, kad pati didžioji, pati
sprendžiamoji kova yra ateity. Tą mes, partizanai, turime suprasti tuo labiau ir
tai kovai privalome taupyti savo jėgas. Sprendžiamu momentu, atstatant Lietuvos
nepriklausomybę, svarbiausiu faktoriumi bus pralietas kraujas ne praeity, bet
tas kraujas, kurį mes galėsime pralieti ateity. Tiek mūsų priešai, tiek mūsų
draugai skaitysis su mumis tiek, kiek mes būsime stiprūs reikiamu momentu. Galų
gale, mes savo kovą turime derinti su viso demokratiškojo pasaulio veiksmais bei
kova. Mes aiškiai matome, kad visas pasaulis kruopščiai rengiasi sprendžiamajai
kovai. Čia jau nebėra paslapties. Tik komunistai šiuo metu puola keliamų
revoliucijų pavidale. Todėl ir mes privalome su visu atidumu ruoštis būsimajai
kovai, taupyti jėgas, kad tai kovai prasidėjus mes nepasiliktume nuošaly. Jeigu
mes per daug neįsileisime į ginkluotą kovą dabar, ateity to mums nieks per daug
neprikiš, tačiau jeigu mes pasiliksime nuošaly ar silpnai prisidėsime prie
sprendžiamosios kovos,- to mums nieks nedovanos ir tą ne tik visi supras ir
pamatys, bet tas mums gali išeiti į blogą nes šiaip ar taip, geriausia yra
skaitomasi su tuo, kurs turi ir jėgos. O mes to nenorime, mes norime dalyvauti
sprendžiamojoje kovoje, mes norime reikiamu momentu būti stiprūs, kad galėtume
paremti mūsų teisėtus reikalavimus - būti laisviems. Tokiu būdu mes privalome
aiškiai ir griežtai suprasti, kad sunkiausi uždaviniai mūsų laukia ateity. Mes
tam momentui turime tinkamai ruoštis ir taupyti jėgas. Mes blogai manytume apie
keleivį, kurs rengdamasis į didelę kelionę eikvotų savo jėgas neišmintingai,
vietoje jas taupyti. Tokiu būdu ir mes išmintingai taupykime jėgas būsimam,
dideliam, lemiamam žygiui, kurs, galimas daiktas, mus ištiks greičiau, negu mes
manome. Mes turime skaitytis su tuo faktu, kad busimosios kovos vadovai ir
organizatoriai bus aktyvūs partizanai, o ne kas kitas. Nereikia manyti, kad iš
kur nors atsiras vadovų ir organizatorių. Vis dėlto nieks nebūtų taip
užsigrūdinęs kovoje, kaip šių dieninis Lietuvos partizanas.

Iš čia seka, kad nustodami dabartiniu metu partizano,
netenkama vertingo vado ir organizatoriaus ateities kare, kai tuo tarpu, kai jo
pralietas kraujas ant tėvynės aukuro ateity, atneštų ir tėvynei daugiau naudos.
Todėl privalome juo mažiau leistis į stambesnius kovos veiksmus, kad tuo mažiau
erzintume priešą neiššauktume stambių valymų, akcijų ir nepatirtume nuostolių.

Iš to, kas trumpai pasakyta, matosi, kokie yra mūsų
tikslai, kurių mes turime siekti.

Kokiu būdu mes privalome tęsti kovą toliau? Ateity mes
neprivalome imtis platesnio masto ginkluotų veiksmų, o turime ribotis vietinio
pobūdžio veiksmais. Šitokie veiksmai bus: naikinimas šnipų ir išdavikų, kurie
kenkia mūsų sąjūdžiui, ir naikinimas visų tų, kurie imtųsi pakeisti esamą padėtį
bolševikų naudai. Tai bus įvairūs organizatoriai, sakysime, kolchozų ir panašūs.
Be to, dar mums teks dažnai susidurti su priešu atsitiktinai, jo neieškant.
Dabartiniu metu, skaitau, šių veiksmų visiškai pakanka. Jau vien dėl visų
paminėtų mūsų veiksmų nei priešas, nei visuomenė nepajus, kad jau mūsų nebėra.
Kad dar mes esame, jaus gerai ir visuomenė, ir priešas, o tačiau tokiais
vietinio pobūdžio veiksmais iššauksime žymiai mažesnį priešo spaudimą ir tuo
išvengsime didesnių aukų. Mes neprivalome statyti sau tikslu sukelti kažką
panašaus į Graikijos ar Indonezijos pilietinius karus. Reikia žinoti, kad šiuo
metu bet koks mėginimas sukelti tokius karus pasibaigtų visišku sunaikinimu to,
kurs sukeltų tokį karą Be to, tą padaryti neleidžia nei mūsų teritorijos
paviršius, nei geografinė mūsų krašto padėtis, ir nebūdamas mūsų kraštas svarbiu
strateginiu punktu būsimajam karui nesusilauks paramos iš kitų šalių. Tokio karo
atveju būtume palikti sunaikinimui ir būtume nuslopinti su didžiausiu bolševikų
žiaurumu. Tam pavyzdžių yra: Gruzijos sukilimas buvo nuslopintas pačiu
žiauriausiu būdu. Taigi panašaus tikslo siekdami dar labiau sukruvinsime tėvynę
ir taip jau gero kai sukruvintą, ir reikiamu momentu neturėsime jėgos, kuri
laiduotų dalyvavimą sprendžiamojoje kovoje. Mes negalime pasakyti, kaip greitai
bus trečiasis pasaulinis karas, negalime atspėti, kokia bus jo eiga, ir negalime
savo likučių mesti į kovą lyg žinodami, kad tai jau yra sprendžiamas momentas ir
kad mes ryt poryt galėsime ramiai gydyti savo žaizdas... Antra vertus, mes per
daug negalime švaistytis su savo jėgomis dar ir dėl to, kad nežinome, kiek ir
kokių būtent sprendžiamu momentu turėsime priešų... O vis dėlto geriausia
daugiausiai pasitikėti savimi, savo jėgomis. Užtat mes neprivalome šioje kovoje,
kuri, kaip minėjau, mums laisvės greičiau neatneš, prarasti visas savo jėgas.
Apie mūsų kovas, mūsų kančias, apie smurtą, kurio pagalba priešas mus užgrobė,
visas pasaulis labai gerai žino ir mums nereikia pasauliui išrodinėti, kad mes
siekiame laisvės lyg tai kažko nepriklausomo ar daikto, kurio mes esame
neverti... Danija anuo metu Vokietijai nusileido ir pasidavė be kovos, o tačiau
Vokietiją nugalėjus nekilo klausimas, grąžinti ar negrąžinti Danijai
nepriklausomybę, nes visi gerai žinojo, kad Danija nusileido keliasdešimts kartų
didesnei jėgai ir kad tas žingsnis nebuvo neprotingas, o priešingai,
išmintingas, nes Danija būtų praliejusi tik bereikalingai kraują be vilties
apsiginti nuo agresoriaus. Tas pats yra ir su Lietuva. Visi žino, kad mes
nusileidome taip pat labai didelei, pačiai žiauriausiai ir labai nekultūringai
jėgai, kuri jau spėjo užgrobti daug kraštų, mylinčių laisvę, neturinčių blogų
ketinimų kitų atžvilgiu. Be to, agresorius, atėmęs mums laisvę, panaudojo ne tik
jėgą, bet ir klastą. Tą visi gerai žino ir nieks nesiims peikti mūsų protingo
praeities pasielgimo. Antra vertus, mes dabartinėje kovoje įnešėme didelį įnašą
į bendrą kovą prieš komunizmą. Tą taip pat visi gerai žino. Dažnai girdime
plataus pasaulio balsus apie kenčiančią Lietuvą ir niokojamą Lietuvą ir balsus
apie jos kovas už laisvę. Šiuo metu tuos balsus sustiprintų ir juos padaugintų
plunksna, o ne kardas... To mes visomis jėgomis turime siekti, tą turime remti
visomis jėgomis.

Iš čia seka, kad mes aiškiai ir griežtai turime pergrupuoti
esamas jėgas ir grupuoti bendras jėgas būsimai sprendžiamai kovai. Likusias
jėgas turime panaudoti kaip tinkamiausias, grupuojant viso krašto bendras jėgas,
esamoji jėga turi vadovauti bendrai jėgai, nes tai yra jos tiesioginis
uždavinys, kadangi tai vienintelė jėga, kuri tiesioginiai, su ginklu rankoje,
ryžosi kovoti už savo tautos laisvę. Reiškia, ginkluotą kovą negalima statyti
pirmon vieton, šalia jos yra kitas kovos būdas, jau išbandytas prieš 1918 metus,
būtent - organizuotumas. Organizuotumas bus lemiamu veiksniu ateičiai, nuo jo
priklausys mūsų uždavinių pasisekimas, kurių mes siekiame. Mes negalime
sėkmingai atlikti šiuos du uždavinius iš karto, būtent vesti stiprią ginkluotą
kovą ir gerai susiorganizuoti. Taip elgdamiesi mes turėsime nepakeliamų
nuostolių ir nepasieksime mūsų svarbiausio tikslo - atstatymo Lietuvos
nepriklausomybės. Be to, kad pravesti tinkamai organizacinį darbą tam yra
reikalinga ramybė, nepavojingumas, kurs leistų partizanams ne tik nuolat lindėti
lindynėse, o laisviau judėti kiek galima didesniame plote ir patiems, ne per
įvairius tarpininkus, atlikti organizacinius reikalus. Kiekvienas partizanas
šalia karinio patyrimo, kurį jis įsigijo įvairiose kovose per penkerius metus,
turi tapti geru organizatoriumi visuomenės tarpe, turi tapti vadu būsimoje
kovoje. Mes, aktyvūs partizanai, turime taip suorganizuoti mūsų veikimą, kad ir
tolimiausi mūsų krašto užkampiai būtų pasiekti, būtų aprūpinami spauda, būtų
laiku ir teisingai informuojami apie politinius įvykius, kad mes galėtume
tinkamai veikti mūsų krašto visuomenę per spaudą. Tačiau mes neturime statyti
sau tikslu suorganizuoti kuo didžiausią skaičių narių, taip darydami mes
statysime visuomenę į pavojų, bet mums svarbu visa numatyti ateičiai, dabar
padaryti užuomazgas, iš kurių reikiamu momentu greitai pasidarytų rimta pajėga.
O visa kita, bus daug padaryta, jeigu mūsų visuomenė bus gerai informuojama apie
tikrą dalykų padėtį, nes visa visuomenė stovi mūsų pusėje, o tik maža dalis yra
mums priešai. Tokiu būdu veikdami mes pirmiausia užkirsime kelią priešo
propagandai ir čia bus kirstas jam pagrindinis smūgis. Ne be reikalo sovietų
valdžia mūsų spaudai yra jautresnė negu ginkluotiems veiksmams, iš kurių neretai
priešas daro sau naudingą propagandą, skleisdamas įvairius prasimanymus apie
mūsų žiaurumą banditiškus veiksmus. Aš tuo nenoriu pasakyti, kad mes padėtume
ginklus, o pasiimtume plunksną... Aš jau minėjau, kad mes ir toliau privalome
bausti išdavikus, įvairius naujoviškumų organizatorius. Reiškia, turime derinti
abu šiuos kovų būdus, tačiau jokiu būdu neduoti pirmenybės ginkluotai kovai, o
priešingai, duoti pirmenybę geram susiorganizavimui, įsitraukti daugiau į
pogrindinį veikimą. Tuo pačiu nenoriu pasakyti, kad mes privalome pasitraukti iš
aktyviųjų partizanų eilių. Priešingai, pasilikdami partizanais, mes tuos
uždavinius geriau įvykdysime, tačiau privalome geriau prisitaikyti prie esamų
aplinkybių, veikti taip, kaip reikalauja dabartinis momentas, būti lankstesniems
ir keisti veikimo taktiką pagal laiko reikalavimus. Taip elgdamiesi būkime
tikri, kad tikslą kurį siekiame - pasieksime.

Geresniam pavaizdavimui viso to, ką pasakiau, pridedu šią statistiką:

Švenčionių apskrities (pusės) partizanų sudėties žinios nuo 1945 m. birželio
mėn. 16 d. iki 1949 m. kovo mėn. 9 d.

Iš šios statistikos matosi,
kad iš 10 partizanų liko 1 žmogus. Kiti arba žuvo, arba užsiregistravo.
Šioje statistikoje
neįtraukti šie Švenčionių apskrities valsčiai: Švenčionių Švenčionėlių,
Saldutiškio, Joniškio ir Pabradės.

Eil.

Valsčius

Žuvo

Užsireg

Gyv[i]

Partiz-

Dingo be

Nusižu

Viso

Nr.

[istravo]

paim[ti]

[anauja]

žinios

dė

1.

Daugėliškio

42

67

4

11

-

-

125

2.

Ceikiniai

14

21

1

8

_

_

44

3.

Kaltanėnai

8

12

3

1

_

_

24

4.

Mielagėnai

20

11

3

4

_

_

38

5.

Adutiškis

32

1

6

9

7

_

55

6.

Tverečius

14

3

9

3

_

_

29

7.

Ignalina

26

31

6

3

_

66

8.

Rimšės (nepiln.)

3

4

-

-

-

-

7

159

150

32

39

7

1
Viso:388

Apskritai ši statistika nėra visiškai pilna, kadangi ir
šiuo metu yra žmonių, kurie slapstosi, tačiau niekur nesirodo.

Dijakomas [parašas] Tigro Rinktinės Vadas
Ežerėnai, 1949 m. kovo
mėn. 19 d.
LYA, f. K-5, ap. 5,
b. 112,1. 2-9. Originalas. Rankraštis.

153. Tigro
rinktinės vado Dijakomo raštas „Nepriklausoma Lietuva su sostine Vilniumi!"
[1949 m., ne anksčiau kaip kovo 19 d.]²¹²

Nepriklausoma Lietuva su sostine Vilniumi!

Kad po ateinančio karo bus Lietuva nepriklausoma kaip
buvusi, nėra jokių abejonių. Ir štai dėl ko:
1)
   Vakarų demokratinės valstybės nesirengia užgrobti nei vieno krašto, kurs
anksčiau buvo laisvas ir nepriklausomas. Priešingai, padeda visiems kraštams,
kurie kovoja už savo laisvę. Pav[yzdžiui], Amerika suteikė paskolą Palestinai,
kuri stengiasi išsivaduoti iš anglų globos. Palestinoje viešpatauja ne
komunistai.
2)
   Visiems kraštams, kuriuos užėmė anglai - amerikiečiai žlugus Hitleriui, be
jokių suvaržymų grąžino kuo greičiausiai nepriklausomybę. Pav[yzdžiui], Danijai,
Belgijai, Olandijai, Liuksemburgui ir kitoms.
3)
   Amerika ir visa eilė kitų valstybių pripažino, kad Sovietų Sąjunga užgrobė
Lietuvą, Latviją ir Estiją neteisingai ir jas laiko kaip laisvomis ir
nepriklausomomis, tik laikinai nustojusiomis nepriklausomybės.

Todėl, pavyzdžiui, Amerikoje gyvena ir veikė Lietuvos
atstovas p. Žadeikis, kurs yra į Ameriką atstovu paskirtas p. respublikos
prezidento A. Smetonos. Su juo elgiamasi kaip su laisvos ir nepriklausomos
valstybės atstovu.

Ir todėl neseniai sovietų laikraštis „Pravda“ rašė:
„kiekvienam mokyklinio amžiaus vaikui aišku, kad Lietuva ir kitos Pabaltijo
valstybės prisijungė prie Sovietų Sąjungos laisva valia, o tačiau to iki šiam
laikui nežino Amerikos užsienio reikalų ministerija ir tas valstybes laiko vis
dar neteisingai užgrobtomis"... Mat visas pasaulis žino kaip Lietuva ir kitos
valstybės buvo užgrobtos.
4)
   Mūsų atstovas Amerikoje p. Žadeikis pareiškė: „Po bolševikų išvijimo iš
Lietuvos Lietuvos nepriklausomybė bus atstatyta per 5 minutes"...

Po šių trumpų mano išvedžiojimų nieks negali abejoti dėl
nepriklausomos Lietuvos atstatymo. Kai kam gali kilti klausimas: „o kaipgi bus
su Vilniumi [.. .]²¹³,

Vilnius vėl bus neteisingai atplėštas nuo mūsų tėvynės?" Kad trumpai atsakyti į
šį klausimą, reikia pasakyti štai ką:
1)
   Visiems yra žinoma, kad po Vilniaus krašto užgrobimo Lietuva padavė skundą
prieš lenkus Tautų Sąjungai. Tautų Sąjungos Tarptautinis tribunolas Hagoje
Vilniaus klausimą išsprendė šitaip: Vilnių pripažino Lietuvos kraštu, pripažino,
kad šį kraštą lenkai užgrobė neteisingai ir liepė lenkams grąžinti Vilniaus
kraštą Lietuvai. Tačiau lenkai šio įsakymo nepaklausė ir Vilniaus Lietuvai
negrąžino. Tautų Sąjunga tuo metu buvo silpna ir ginklu neprivertė lenkus
grąžinti Vilnių Lietuvai.

Tokiu būdu visas pasaulis žino, kad Vilniaus kraštas
priklauso Lietuvai, o ne kam nors kitam.
2)
&nbs}}

Eil.	Valsčius	Žuvo	Užsireg	Gyv[i]	Partiz-	Dingo be	Nusižu	Viso
Nr.			[istravo]	paim[ti]	[anauja]	žinios	dė
1.	Daugėliškio	42	67	4	11	-	-	125
2.	Ceikiniai	14	21	1	8	_	_	44
3.	Kaltanėnai	8	12	3	1	_	_	24
4.	Mielagėnai	20	11	3	4	_	_	38
5.	Adutiškis	32	1	6	9	7	_	55
6.	Tverečius	14	3	9	3	_	_	29
7.	Ignalina	26	31	6	3	_		66
8.	Rimšės (nepiln.)	3	4	-	-	-	-	7
		159	150	32	39	7	1 Viso:388