ARTIMO MEILĖ VISUOMENINIAME VEIKIME

JUOZAS BRAZAITIS

EI visuomeninis veikimas, nei visuomenės veikėjas nesusilaukia palankaus žodžio. Visuomenės veikėjas virto ironijos, kai kada pasigailėjimo titulu. Visuomenės veikėjas, aha, tai toks, kuris bėgioja po susirinkimus ir konferencijas ir liežuviu putas plaka arba iš šiaudų virvę veja. Kitam visuomenės veikėjas sukelia panašaus pasižavėjimo ir pasigailėjimo kaip jo pirmatakui senajam donkichotui. Vargsti, laiką eikvoji, o kas tau už tai užmokės?.. Trečias pažiūri ir su lengva panieka, kad dirba darbą, iš kurio niekam nėra naudos. Ir kas iš tų jūsų susirinkimų, konferencijų, kuriose tik pešatės ir ramių žmonių ramybę drumsčiate; ar kam nuo to geriau? Vadinas, visuomeninis darbas net ir žalingas... Prieš tokį visuomeninį darbą pastatomas kitas idealus darbas — tai savos profesijos darbas. Joje dirbk, gilinkis, darykis specialistas, tai bus pačiam ir kitiem naudos...

1. Visuomeninis veikimas šiandien nebepopuliarus

     Tokia yra opinija apie visuomeninį veikimą ir visuomenės veikėją. Tokios opinijos praktinę išvadą visi patiriame — dažnas nebenori sutikti būti renkamas į valdybas, prisiimti bet kokias pareigas; jaučia didele sunkenybe net ateit į susirinkimą.

     Ar visuomeninis veikimas ir taip pat visuomenės veikėjas yra nusipelnęs tokio nepalankumo? Tai gali paaiškėti konkrečiau išlukštenus, kas yra tas visuomeninis veikimas.

2. Visuomeninio veikimo plotai neaprėžti

     Visuomeninio veikimo vardas apima visa, kas tik vieno asmens daroma kitų asmenų gerovei savo laisvu pasiryžimu. Šia prasme visuomeninis veikimas gali būti įvairiausių pavidalų. Du jo kraštutiniai pavidalai: viename ašigalyje karitatyvinis veikimas, o kitame ašigalyje politinis veikimas. Tarp jų rasime jaunimo saviauklos organizacijas, profesines organizacijas, kultūrinio veikimo organizacijas ir t.t. Kiekvienas reiškiasi vienoje kurioje srityje daugiau negu kitose. Kiekviena iš jų yra savotiškai vertinga.

     Tačiau nesunku pastebėti, kurios visuomeninio darbo sritys labiausiai keikiamos. Mažiausia — karitatyvinis veikimas. Daugiausia — politinis.

     Ir esama tam keikimui pagrindo. Dažnai, užuot pagerinęs sąlygas kitų žmonių gyvenimui, visuomeniniam bei tautiniam interesui, jis pasiekia priešingų vaisių — pagausina nesutarimus, nesusipratimus, vaidus ir žmones išskiria, užuot juos sujungęs kokiam naudingam darbui. Vadinas, nepaneigiamas yra faktas, kad visuomeninis ir politinis veikimas prieina nesėkmės, nepasisekimo.

     Ar toks nepasisekimas reiškia, kad tos rūšies visuomeninis veikimas yra savaime žalingas, ar tai reiškia, kad jo imasi netinkami žmonės; veikėjai prie jo eina su netinkamais nusiteikimais?

3. Visuomeninio veikimo sėkmės pagrindas yra artimo meilės vykdymas

     Valstybinis gyvenimas remiasi dvejopa valdžia: išviršine ir išvidine. Išviršinė — tai policija, kuri priverčia vykdyti viešąją tvarką. Išvidinė valdžia — tai tie principai, kuriuos pilietis įsipareigoja patsai vykdyti, kad sugyvenimas būtų įmanomas. Tie principai yra trys: laisvė, teisingumas ir artimo meilė. Tie trys principai yra dar svarbesni ten, kur neveikia išviršinė valdžia, policija. Jie turi būti labai stipriai pajausti kiekvieno sąžinėje, kad vieno žmogaus sugyvenimas su kitu būtų padorus, įmanomas. Iš tų trijų principų labiausiai lemiamas yra artimo meilė.

Skaityti daugiau: ARTIMO MEILĖ VISUOMENINIAME VEIKIME

Minime Dainavos apygardos partizanų vadų sąskrydžio 65-ąsias metines

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė
Lietuvos Respublikos Seimo narė,
Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra

 

Skiriama Dainavos apygardos partizanų vadų sąskrydžio, įvykusio 1947 m. balandžio 22-24 dienomis  dalyvių atminimui

 

    Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, Lietuvoje kilo stiprus tautos pasipriešinimas pavergėjams. Tūkstančiai Lietuvos sūnų ir dukterų jautė pareigą ginklu ginti savo tėvynę nuo okupanto ir ištikimai šią pareigą vykdė. Jie iškeitė savo darbus, profesijas, gimtųjų namų šilumą į pilną mirtino pavojaus miško gyvenimą – tapo partizanais. Dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės partizanai aukojo savo gyvenimus, savo gyvybes.

    Stichiškai kilęs pasipriešinimas greitai formavosi į teritoriniu principu pagrįstą karinę struktūrą. Kūrėsi apygardos, jose veikė rinktinės, būriai, kariniai štabai. Iš apygardų formavosi sritys.

    Dainavos apygardos vadų sąskrydis Punios šile 1947 04 22-24. Stovi iš kairės: apygardos štabo viršininkas Mykolas Petrauskas-Aras, Geležinio Vilko grupės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas, Dzūkų rinktinės štaboŠvietimo ir spaudos skyriaus viršininko pavaduotojas Juozas Puškorius-Girinis, Dainavos apygardos vadas kpt. Dominykas Jėčys-Ąžuolis, apygardos vado pavaduotojas, Merkio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, apygardos štabo pagalbininkas Vaclovas Kavaliauskas-Juodvarnis, Vaidoto grupės būrio vadas Jonas Kučinskas-Spyruoklis, apygardos štabo ryšių skyriaus viršininkas Kostas Šimelevičius-Gandras. Priklaupę iš kairės: Merkio rinktinės 3-io bataliono vado pavaduotojas Jonas Jakubavičius-Rugys, Margio grupės vadas Vytautas Subačius-Klevas, Vaidoto grupės vadas Juozas Petraška–Lapaitis, Geležinio Vilko grupės štabo viršininkas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas. Guli iš kairės: Margio grupės būrio vadas Stasys Raklevičius-Myslinčius, Merkio rinktinės vado pavaduotojas Albertas Perminas-Jūrininkas

 

Skaityti daugiau: Minime Dainavos apygardos partizanų vadų sąskrydžio 65-ąsias metines

Žodžiai ar darbai?

 

 Dr. Rūta Gajauskaitė, kriminologė
 
     Ir vėl žodžiai neatitinka darbų: ilgai ir skausmingai diskutavus visuomenėje bei Seime apie informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimą, seimūnai ir vėlei numojo ranka (o gal nusispjovė?) į Lietuvos gyventojų daugumos poreikius ir išbraukė taip reikalaujamą draudimą reklamuoti seksualinės orientacijos apraiškas ar skatinimą!
     Išbraukė, nors Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata apie žmonių sveikatos ir dorovės saugojimo prioritetą! Juk niekam ne paslaptis, kad tokios mirtinos ligos kaip AIDS, ŽIV ir sifilis – tai dorovės nesilaikančiųjų palydovės!
     Tačiau Seimo nariai šį faktą ignoravo.
     Tiesa, ne visi. Įstatymas priimtas dviejų frakcijų – konservatorių ir socdemų – pajėgomis, pusėtinai prie jų prisidėjus Liberalų Sąjungai ir mišriesiems su Valinsko frakcija kartu.
     Praktiškai, tik 5 balsų persvara nukenksmintas taip reikalingas įstatymas, buvo priimtas ir, jei ne konservatorių 18 balsų, su A.Kubiliumi, I.Degutiene ir J.Razma priešaky, toks sekso informacijos paleidimas į Respublikos visuomeninę informacinę erdvę nebūtų realizuotas. Jis ne tik pažeidžia Konstituciją, bet ir eilę kitų įstatymų, kuriuos reikės taisyti, nes gaunasi akivaizdūs prieštaravimai!
     Pirmoje eilėje, aišku, reikės taisyti Konstitucijos 25 straipsnį!!! Nes neatitinka doros ir sveikatos prioritetui. Teks organizuoti referendumą. O gal geriau prašyti Prezidentę, kad nepatvirtintų tokio antikonstitucinio straipsnio? O gal kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl straipsnio įvertinimo ir suderinamumo su Pagrindiniu įstatymu?
     Juo labiau, kad ir nubalsuoto 39 straipnio tekstas pats sau prieštarauja!!! Antai, straipsnio 1 dalyje įrašyta nuostata apie informacinių tekstų privalomą padorumą. Neabejotina, kad bet koks lytinės (tradicinės ar kitos) orientacijos demonstravimas nėra padorus. Antra vertus, straipsniu draudžiama įžeidinėti religinius ar politinius įsitikinimus, todėl išeliminavus iš teksto frazę „...sekso orientacijos apraiškų arba skatinimo...“ iškart įžeidžia ne tik krikščioniškąją Lietuvos gyventojų daugumą, bet ir Krikščionių partiją!

Skaityti daugiau: Žodžiai ar darbai?

Kovo 11-oji: nepriklausomybės ir žmogaus teisių atkūrimas

Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė

 

LR Seimo Žmogaus teisių komiteto narė

 

     Skaičiuojame 23-uosius atkurtos nepriklausomos Lietuvos metus. Demokratinė laisva valstybė yra neatsiejama nuo pagarbos žmogui – pagarbos žmogaus pagrindinėms teisėms ir laisvėms.

    Žvelgiant į Lietuvos istoriją, matome, jog žmogaus teisių idėja mūsų tautoje turi senas tradicijas. Jau 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje buvo suformuluoti tam tikri žmogaus teisių principai. Antrajame šios Konstitucijos skirsnyje „Lietuvos piliečiai ir jų teisės“ įtvirtintos lyčių lygybės prieš įstatymą nuostatos, tikėjimo ir sąžinės laisvės, turto neliečiamybės principai, draudžiama diskriminacija kilmės, religijos, tautybės pagrindu.

    Tarpukario karta, antrosios sovietinės okupacijos metais pasirinkusi  partizanines  kovos kelią, gynė ne tik Lietuvos laisvę, bet ir etines, moralines vertybes, sudarančias žmogaus teisių pagrindą. Tai atsispindėjo partizanų leidžiamuose dokumentuose, pogrindinėje spaudoje, rašytuose atsiminimuose.

Skaityti daugiau: Kovo 11-oji: nepriklausomybės ir žmogaus teisių atkūrimas

SUKILIMAS

Andrius Stanislauskas
 
     Pirmą kartą per 70 metų  Lietuvoje paminėtas 1941 Birželio Sukilimas. Ir paminėtas iškilmingai, Mokslų Akademijos Dižiojoje konferencijų salėje, su žinomų mokslininkų pranešimais, istorinio-dokumentinio filmo „Pavergtųjų sukilimas“, skirtu įamžinti sukilimo prieš okupaciją ir terorą jubiliejui, demonstravimu, su sukilimo dalyvių prisiminimais ir planų šiam fenomenui įamžinti visuotinu patvirtinimu!
     Pirmą kartą per 70 metų Sukilimas buvo įvardintas tikruoju savo vardu, o ne holokausto Lietuvoje pradžia, kurią mums įkyriai 20 metų kalė į galvas barzdas Briuselyje besiraunantys ir kompensacijų bereiklauajantys žydai. Šiuokart Sukilimo juodinimas nutilo. Ar dėl to, kad patys buvo sugauti Izraelyje, vykdantys eugeniką savo vaikams? Ar dėl to, kad ES, pagaliau, sulygino sovietinius nusikaltėlius su nacistiniais? Ar dėl to, kad Seimas patvirtino kompensacijų žydams sumą? Ar dėl to, kad buvo „užmiršti“ Mordochėjaus Levi kruvino marksizmo ideologijos vykdytojai Lietuvoje su visu  lietuvių genocido įgyvendintojų 72 pavardžių sąrašu, vadovaujamo Nachnamo Dušanskio ir sėkmingai slepiamo Izraelyje?
     Šįkart Sukilimas buvo ne tik teisingai įvardintas, bet ir visokeriopai nušviestas: ir iš bendros geopolitinės Europoje tuometinės padėties, ir iš lietuvių Tautos genetinių šaknų, ir iš netolimos ateities – partizaninio pasipriešinimo, – pasekmių, pristabdant šalies kolonizavimą.
     Sukilimas pademonstravo Tautos tvirtybę, pasitikėjimą ir taurumą, nes sukilo prieš moralinę ir fizinę vergiją bei marksistinį melą visam Pasauliui. Sukilimo poveikis tęsėsi per visą partizaninio karo dešimtmetį, neužgeso per visą rezistencinį laikotarpį ir įspūdinga jėga prasiveržė Sąjūdžio laikotarpyje! Galime tvirtai sakyti, kad Sukilimas sudėjo tvirtus pilietiškumo ir valstybingumo pagrindus lietuvių Tautai, bei neblėstantį ryžtą atgauti laisvę ir Nepriklausomybę.
     Pirmą kartą per 70 metų Sukilimas buvo įvardintas kaip vienintelis SSSR iš visų okupuotų šalių, ir ne kaip spontaniškas piliečių proveržis, bet kruopščiai parengtas, su visais Pasaulio įvykiais suderintas ir, nors jau rengimo stadijoje su žinomomis II Pasaulinio karo okupacijos pasekmėmis, tačiau tikslingai įvykdytas, viliantis rudojo okupanto pripažinimo Lietuvos Laikonosios vyriausybės „de jure“ ir bent dalinės savivaldos, kurią turėjo vakarų Europos okupuotos šalys.

Skaityti daugiau: SUKILIMAS

Subkategorijos