Spalio 26 d. žuvę partizanai

Algimanto apygardos Margio rinktinės partizanai. Iš kairės: rinktinės vadas Juozas Kemeklis-Rokas, Albertas Nakutis-Viesulas, Vladas Karosas-Vilkas, Pranas Urbonavičius-Dėdė, Petras Miškinis-Šarūnas, Pranas Kemeklis-Tėvas, Stasys Gimbutis-Tarzanas (GAM)

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Vyresnio amžiaus skaudviliškiai ir dabar prisimena žuvusią partizanę Stasę Irtmonaitę-Aušrelę, jos brolį Aleksandrą ir kitus partizanus, kurie buvo pamesti prie namo, Nepriklausomybės metais priklausiusio Skaudvilės tikintiesiems.

Stasė Irtmonaitė baigė Tauragės mokytojų seminariją. 1944 metais grįžus bolševikams, įsitraukė į aktyvią kovą su okupantais ir jų pakalikais. Buvo Šilalės (Diemedžio) valsčiaus organizacinio skyriaus (OS) vadė, daug prisidėjo organizuojant pasipriešinimą raudoniesiems okupantams Šilalės valsčiuje, teikė visokeriopą paramą Šilalės apylinkių partizanams, kuriems vadovavo Nepriklausomos Lietuvos karininkas, slapyvardžiu Šalna. Tada jos slapyvardis buvo Radvilaitė.

1945 metų pavasarį, vos pasibaigus mokslo metams, Lydžio rinktinės vadas, Eržvilko gimnazijos mokytojas Petras Ruibys-Žigas (vėliau Garbštas) dviračiu atvažiavo į Šilalės ir Vaitimėnų apylinkes, susitiko su Stase Irtmonaite ir to krašto partizanų vadu Šalna. Tarėsi su jais organizaciniais, ginkluoto pasipriešinimo, pogrindžio spaudos platinimo ir kitais aktualiais klausimais. Susitikimo metu jie daug dėmesio skyrė ryšiui su Lydžio rinktinės štabu. Lydžio rinktinės štabo branduolys tada buvo Eržvilke, jam vadovavo Eržvilko gimnazijos mokytojai Petras Ruibys-Žigas (vėliau Garbštas), Henrikas Danilavičius-Žukas, Jonas Kubilius-Bemotas ir kiti P.Ruibys, S.Irtmonaitė ir šalna numatė ir aptarė asmenis, per kuriuos bus palaikomas ryšys tarp Eržvilko ir Šilalės. Patogiausias ir tiesiausias ryšio punktas buvo numatytas Šiurpiškės kaime Tomo Paleckio sodyboje, trys kilometrai nuo Skaudvilės. Šioje sodyboje dažnai lankėsi Saturno būrio partizanai, dažnai užeidavo artimas kaimynas Jonas Žičkus, kuris tuo metu dalyvavo pogrindžio veikloje, palaikė nuolatinius ryšius su Lydžio rinktinės vadais, žinojo ryšininkus, per kuriuos buvo galima perduoti iš S.Irtmonaitės-Radvilaitės gautus pranešimus į Lydžio štabą ir atgaL Bronė Paleckytė, jos broliai, Juozas ir Jonas buvo patikimi, dori žmonės, visaip rėmė partizanus, aktyviai dalyvavo pogrindžio reikaluose.

1945 metų vasarą buvo suimti ir žiauriai tardomi keli Šilalės valsčiaus organizacinio skyriaus nariai S.Irtmonaitė žinojo, kad jai gresia areštas, pradėjo slapstytis. Vėliau išėjo į partizanų būrį. Antras jos slapyvardis buvo Aušrelė. 1947 metais spalio 26 dieną ji žuvo mūšyje su enkavedistais ir stribais. Kartu žuvo ir jos brolis Aleksandras ir dar du šilališkiai partizanai. Aušrelę ir su ja žuvusius partizanus Skaudvilės stribai atvežė į Skaudvilę, numetė prie buvusio parapijos namo, visaip tyčiojosi iš jų. Kai kurie skaudviliškiai tvirtina, kad stribai užkasė juos netoli senųjų kapų, prie Ramybės gatvelės. Žmonės, kurie matė Aušrelės ir kitų su ja žuvusių partizanų stribų išniekintus kūnus, nurodė vietų, kurioje, jų manymu, jie buvo užkasti 1990 metų rugsėjo 29 dieną mokytojas Juozas Krencius ir dar keli vyrai toje vietoje ieškojo jų palaikų, bet nerado. Galėjo nerasti todėl, kad rekonstruojant Ramybės gatvelę, ji buvo paaukštinta, vieta, kurioje buvo užkasti žuvusieji, buvo užpilta storu žemės sluoksniu. Kiti sako, kad žuvusiųjų artimieji naktį slapta juos iškasę ir palaidoję Šilalėje.Irtmonaitė Stasė-Aušrelė, Alekso. Buvusi mokytoja. Žuvo mūšyje su čekistais 1947 10 26 Kiaulų k., nušovusi du kareivius, seržantą ir sunkiai sužeidusi majorą. Paskutine kulka į smilkinį nusišovė pati, nes buvo sunkiai sužeista ir negalėjo pasitraukti iš mūšio lauko. Žuvo kartu su broliu Aleksandru. Palaikai išniekinti Kaltinėnų aikštėje.
http://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-19-t-1996-m/3608-kankiniu-kapinaites-skaudvileje

Irtmonas Aleksandras-Genys, Alekso, g.1918 m. Šilalės vls. Jucaičių k. Žuvo 1947 10 26 kartu su seserimi. Lavonas buvo pamestas Kaltinėnų aikštėje.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-vytis.htm

Šaltys Stasys-Laibutis (Antano brolis). Žuvo 1947 10 26. Kiaukų k.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-vytis.htm

GAIVENIS JONAS, Vinco, g.1921 m. Rugeniškio k., Tauragnų vls. Ūkininkas. 1945 10 26 nušautas netoli namų rengiant bunkerį. Operacijoje dalyvavo Tauragnų vls. milicijos jaun. seržantas Rybakovas ir 6 skrebai, gavę agento Povilo pranešimą. Kartu nušauti Antanas Grigaravičius, Stasys Juodka ir Jonas Juodka.

GRIGARAVIČIUS ANTANAS, Jurgio - Zarius,g.l915 03 22 Šeminės k., Ąžuolų Būdos vls., Marijampolės aps. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje, paskui policijoj. Šeima labai nukentėjo nuo okupantų, tai A.Grigaravičius persikėlė į žmonos tėviškę - Pilkenių k., Tauragnų vls. ir čia slapstėsi. Žuvo 1945 10 26 netoli Rugeniškio k.: Tauragnų skrebai, vadovaujami seržanto Rybakovo, užklupo kasant bunkerį. Žuvo dar Jonas Gaivenis, Jonas ir Stasys Juodkos.

JUODKA JONAS - Rugys, g.1917 m. Skaistulės k., Tauragnų vls. Slapstėsi, paskui partizanavo. 1945 10 26 enkavedistai užklupo kasant bunkerį. Žuvo A.Grigaravičius, Jonas Gaivenis, Stasys Juodka. Jonas Juodka dar įbėgo į Skaistuliš-kės raistą, bet ten po poros savaičių rado negyvą. Palaidojo Ryliškių kapinėse.

JUODKA STASYS, Jono - Klajūnas, g.1922 m. Avižieniškio k., Tauragnų vls. Partizanas. Žuvo 1945 10 26 netoli Rugeniškio ir Skaistulės k. kartu su Jonu Gaiveniu, Antanu Grigaravičiumi ir Jonu Juodka. Tauragnų skrebai, vadovaujami seržanto Rybakovo, užklupo kasant bunkerį.

MIŠKINIS JONAS LEONAS - Varnėnas, g.1923 m. Antilgės k., Daugailių vls. Į sovietų kariuomenę nėjo, slapstėsi kaimyno Andriaus Stašiulio klojime. Slėptuvė buvo išduota, ir 1946 10 26 J.Miškinis su Petru Miškiniu buvo nušauti ir nuvežti prie Tauragnų skrebyno. Ten ir užkasti.

MIŠKINIS PETRAS, g.1925 m. Antilgės k., Daugailių vls. Nuo kariuomenės su Jonu Miškiniu slapstėsi Andriaus Stašiulio klojime įrengtame bunkeryje. Slėptuvė buvo išduota, ir 1946 10 26 abu partizanai žuvo. Užkasti prie Tauragnų skrebyno.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

IRTMONAS Aleksandras, Alekso - Genys, g. 1918 Jucaičiuose, Šilalės v. Lydžio rinktinės partizanas. Žuvo 1947 10 26 Kiaukuose, Šilalės v., kautynėse su čekistais. Kartu žuvo sesuo Stasė, A.Rupšlaukis ir S.Šaltys. Kūnas gulėjo išniekintas Kaltinėnų aikštėje, vėliau Šilalėje.

RUPŠLAUKIS Albinas, Jono - Trimitas, g. Bilionių k., Laukuvos v. Šilalės gimnazistas. Žuvo 1947 10 26 Kiaukuose, Šilalės v., ūkininko Jurgučio sodyboje, kautynėse su čekistais. Kartu žuvo S. Irtmonaitė, A. Irtmonas ir S. Šaltys. Kūnai gulėjo išniekinti Kaltinėnų aikštėje, vėliau Šilalėje. Žr. priedą.

ŠALTYS Stasys (Antano, Broniaus ir Jono brolis) - Laibutis, g. Jucaičiuose, Šilalės v. Žuvo 1947 10 26 Kiaukuose, Šilalės v., ūkininko Jurgučio sodyboje kautynėse su čekistais. Kartu žuvo S. Irtmonaitė, A. Irtmonas, A. Rupšlaukis. Nužudytų partizanų kūnai gulėjo išniekinti Kaltinėnuose, vėliau Šilalėje.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Burnelis Petras - Inkaras iš Šeštokų. 1924-1995.10.26. Partizanuose nuo 1950 m. Vytauto rinktinė, Ąžuolo tėvonija. 1952 m. po Kabelio išdavystės suimtas ir nuteistas. Po lagerių gyveno Kaliningrado srityje, ten ir mirė. Palaidotas Padovinyje.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm