Leonas Taunys-Kovas

Leonas Taunys-Kovas gimė 1900 m. lapkričio 12 d. Šiaulių aps. Pašvitinio vls. Bučiūnų k. Baigęs gimnaziją, 1920 m. įstojo į Kauno karo mokyklą. Ją 1921 m. baigęs, tarnavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo 2-ajame pėstininkų pulke. 1926 m. baigė aviacijos karininkų kursus ir tų pačių metų rugsėjo 20 d. buvo paskirtas 2-osios oro eskadrilės kuopos vadu, o lapkričio 1 d. perkeltas į 1-ąją (naikintuvų) oro eskadrilę. 1927 m. baigė aukštojo pilotažo mokymą. 1928 m. spalio 1 d. jam suteiktas karo lakūno vardas, o Lietuvos Respublikos Prezidento 1930 m. lapkričio 23 d. aktu – kapitono laipsnis. 1932– 1934 m. jis – technikos karininkas, skraidymo instruktorius. Atestacijoje buvo apibūdinamas kaip pakankamai išsilavinęs, aukštos moralės, darbštus ir sąžiningas karininkas, kuris daro gerą įtaką savo valdiniams. Majoras Mačiuika pažymėjo, jog jis – geras lakūnas, o žemėje – puikus šaulys. Už nuopelnus Lietuvos Respublikai buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės 10 metų sukaktuvių jubiliejiniu medaliu (1928), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu (1933), „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1933). Dėl dalyvavimo 1934 m. birželio 6–7 d. karininkų rengtame valstybės perversme turėjo pasitraukti iš tarnybos kariuomenėje. Dirbo Lietuvos aeroklube instruktoriumi, vėliau buvo paskirtas eskadrilės vadu.

Pažinojusieji L. Taunį prisimena, kad jis labai mėgo greitį – tiesiog skriedavo savo motociklu. Nuolatinė jo palydovė buvo pypkė, su kuria retai tesiskirdavo: net skrisdamas lėktuvu nepaleisdavo jos kandiklio. 1934 m. gimusios dukters Nijolės Marijos atmintyje jis išliko kaip švelnus, rūpestingas ir mylintis tėvas. Deja, neramūs laikai keitė, laužė žmonių likimus. Neaplenkė jie ir L. Taunio.

Sovietams okupavus Lietuvą, jis kurį laiką ėjo Aukštagirio sklandymo mokyklos viršininko pareigas. Prasidėjus Vokietijos–Sovietų Sąjungos karui, tik L.  Taunio dėka visa mokyklos aviacijos technika liko Lietuvoje. Nuo 1941 m. birželio L. Taunys gyveno ir dirbo uošvio Jono Statkevičiaus 25 ha ūkyje Pasūduonio k. (12 km nuo Marijampolės).

1944 m. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą L. Taunys įsitraukė į pasipriešinimo sąjūdį. Buvo vienas iš Tauro apygardos kūrėjų. 1945 m. liepos 19 d. paskirtas apygardos štabo viršininku, o rugpjūčio 15 d. – Tauro apygardos vadu. Vadovavo rengiant apygardos partizanų statutą, drausmės statutą ir kitus dokumentus, sukūrė apygardos ir rinktinių organizacinės struktūros pagrindus, nustatė apygardos ir ją sudarančių rinktinių ribas, patvirtino rinktinių vadus, štabų struktūrą ir sudėtį. 1945 m. rugsėjo 16 d. paskirtas Lietuvos išlaisvinimo komiteto (LIK) pirmininko pirmuoju pavaduotoju.

1945 m. spalio 21 d. Skardupių klebonijoje įvyko paskutinis LIK’o posėdis. Kitą dieną L. Taunys buvo suimtas. Areštavus apie dvidešimt LIK’o ir Tauro apygardos pareigūnų, Tauro apygardos štabo ir LIK’o veikla buvo paralyžiuota.

Iš pradžių L. Taunys buvo laikomas Marijampolėje, NKVD 6-ajame kalėjime. Lapkričio 6 d. jis buvo pervežtas į NKGB Vilniaus vidaus kalėjimą. Buvo žiauriai tardomas, kartais net po keliolika valandų, dieną ir naktį. Buvęs politinis kalinys Viktoras Ašmenskas prisimena kameroje sutikęs labai pasikeitusį L. Taunį – ne iš karto jį pažinęs: „Taunys buvo apžėlęs, labai išblyškęs ir sulysęs. Tardymai naktimis atėmė jam daug sveikatos“. Tačiau jis išliko tvirtos dvasios. Tardymo byla Nr. 5756 buvo baigta tik 1946 m. balandžio 2 d.

1946 m. liepos 20–22 d. Lietuvos SSR MVD kariuomenės tribunolas Vilniuje nuteisė L. Taunį mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas lapkričio 26  d. LSSR MGB vidaus kalėjime Vilniuje. Kūnas užkastas buv. Tuskulėnų dvaro teritorijoje. 1994–1996 ir 2003 m. archeologinių kasinėjimų metu Tuskulėnų kapavietėje rasti nužudytojo palaikai 2004 m. perkelti į Tuskulėnų rimties parke įrengtą koplyčią-kolumbariumą.

Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. lapkričio 18 d. dekretu Leonas Taunys-Kovas apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (dabar  – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius). 2000 m. kovo 28 d. Leonui Tauniui pripažintas kario savanorio statusas, o 2000 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).

I-osios oro eskadrilės kariai su vadais. Leonas Taunys – pirmoje eilėje trečias iš

kairės. Iki 1934 m. Iš Genocido aukų muziejaus rinkinių

 

 

Leonas Taunys su žmona Marija ir dukrele Nijole Marija. Kaunas, 1936 m. Iš Genocido

aukų muziejaus rinkinių

Tauro apygardos štabo pareigūnų priesaika. Iš kairės: Komplektavimo ir ginklavimosi skyriaus viršininkas Jonas Pileckis-Brokas, štabo viršininkas Leonas Taunys-Kovas, Sanitarinės dalies viršininkas bei kapelionas Antanas Ylius-Vilkas, Propagandos skyriaus viršininkas Albinas Ratkelis-Oželis, Baudžiamojo skyriaus viršininkas Vytautas Gavėnas-Vampyras. Marijampolės aps. ir vls. Skardupių klebonija, 1945 m. liepos 19 d. Iš Genocido aukų muziejaus rinkinių

Suimtas Tauro apygardos vadas Leonas Taunys-Kovas. 1946 m. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo

Parengė Vilma Juozevičiūtė ir Remigijus Černius

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2015/201511_taunys_biogr.pdf