Spalio 1 d. žuvę partizanai

Išniekintas ir prie tvarto numestas 1950 m. rugsėjo 30 d. žuvęs Algimanto apygardos šešiolikametis partizanas ryšininkas A. Marmokas

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm

1950 m. spalio 1 d. Troškūnų r. Margavonės k. traukiantis iš partizanų ryšininko Juozo Marmoko sodybos kautynėse su MGB Troškūnų r. skyriaus operatyvine grupe žuvo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės vadas Povilas Tunkevičius-Kastantas, Lengvenio būrio partizanai Juozas Jurkštas, Stanislovas Jurkštas, Bronislovas Strolis-Vėtra, Julijonas Strolis-Viršaitis, ryšininkai Alfonsas Marmokas ir Jonas Šimkūnas.

Žuvusiųjų palaikai nuvežti į Troškūnus ir užkasti už miestelio kapinių esančiose žvyrduobėse.

Vytauto ir Algimanto apygardų partizanai Ramuldavos girioje. 1950 m. rugsėjo 16 d. Pirmoje eilėje iš kairės: Albertas Pakenis-Jūreivis, Antanas Bagočiūnas-Dūmas, Antanas Matuliauskas-Adaska; antroje eilėje iš kairės: Kazimieras Ivanauskas-Aras, Povilas Budreika-Debesis, Algirdas Varnas-Gaidelis, Povilas Jankauskas-Alksnis, Teodoras Kviklys-Klajūnas, Povilas Tunkevičius-Kastantas, neatpažintas; trečioje eilėje iš kairės: Bronius Puodžiūnas-Garsas, Balys Žukauskas-Žaibas, Vytautas Guobužas-Viesulas, Jonas Baltakys-Prancūzas, Teofilis Limba-Sakalas, Janina Valevičiūtė-Astra, Bronius Morkūnas-Diemedis, Bronė Matuliauskaitė-Rožė, Antanas Morkūnas-Jaunutis, Vladas Matuliauskas-Riešutas, Vytautas Pačinskas-Audra, neatpažintas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai Povilas Tunkevičius-Kastantas (kairėje) ir Albertas Pakenis-Jūreivis (dešinėje). Iš Genocido aukų muziejaus fondų

POVILAS TUNKEVIČIUS-KASTANTAS

1916 10 20–1950 10 01

Povilas Tunkevičius gimė 1916 m. spalio 20 d. Panevėžio aps. Troškūnų vls. Stukonių k. Lietuvos kariuomenės puskarininkis.

Partizanas nuo 1944 m. Vieno iš partizanų dalinių, 1944 m.

pabaigoje suburtų Panevėžio aps. Šimonių girioje ir Troškūnų miškuose, organizatorių. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Traidenio būrio partizanas. Nuo 1948 m. pabaigos apygardos Šarūno rinktinės Gražinos kuopos (1949 m. pervadintos Laisvės rajonu), veikusios Subačiaus, Troškūnų ir Viešintų valsčiuose, vadas. Vėliau paskirtas Šarūno rinktinės vadu.

2000 m. kovo 28 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, LR krašto apsaugos ministerijos 2000 m. balandžio 11 d. įsakymu suteiktas kapitono laipsnis, 2009 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mir ties).

JUOZAS JURKŠTAS-PAPARTIS

1928–1950 10 01

Juozas Jurkštas, Jono, gimė 1928 m. Panevėžio aps. Andrioniškio vls. Mendrupio k. Nuo 1950 m. gegužės mėn. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Lengvenio būrio partizanas.

STANISLOVAS JURKŠTAS-UOSIS

1923 02 03–1950 10 01

Stanislovas Jurkštas gimė 1923 m. vasario 3 d. Panevėžio aps. Andrioniškio vls. Mindrupio vnk. Jono Jurkšto ir Karolinos Galvonaitės-Jurkštienės šeimoje. Nuo 1950 m. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Lengvenio būrio partizanas.

BRONISLOVAS STROLIS-VĖTRA

1924 04 18–1950 10 01

Bronislovas Strolis gimė 1924 m. balandžio 18 d. Panevėžio aps. Troškūnų vls. Pienagalio k. Julijono Strolio ir Uršulės Žarskaitės-Strolienės šeimoje. Nuo 1944 m. partizanų rėmėjas. Nuo 1947 m. pavasario Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Lengvenio būrio partizanas.

1999 m. balandžio 27 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mir ties).

JULIJONAS STROLIS-VIRŠAITIS

1892 01 23–1950 10 01

Julijonas Strolis gimė 1892 m. sausio mėn. 23 d. Panevėžio aps. Troškūnų vls. Pienagalio k. Julijono Strolio ir Petronėlės Šlenytės-Strolienės šeimoje. Partizano Bronislovo Strolio tėvas.

Nuo 1944 m. partizanų rėmėjas. Nuo 1948 m. pavasario Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Lengvenio būrio partizanas.

1999 m. balandžio 27 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mir ties).

ALFONSAS MARMOKAS

1934 06 24–1950 10 01

Alfonsas Marmokas gimė 1934 m. birželio 24 d. Panevėžio aps. Troškūnų vls. Margavonės k. Juozapo Marmoko ir Uršulės Vizbaraitės-Marmokienės šeimoje. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Lengvenio būrio partizanų ryšininkas. Sodybos šeimininko Juozo Marmoko sūnus.

JONAS ŠIMKŪNAS

1909–1950 10 01

Jonas Šimkūnas, Mykolo, g. 1909 m. Panevėžio aps. Troškūnų vls. Pienagalio k. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Lengvenio būrio partizanų ryšininkas.

 
 

Kryžius 1950 m. spalio 1 d. kaimo laukuose kautynėse su MGB Troškūnų r. skyriaus operatyvine grupe žuvusiems Algimanto apygardos Šarūno rinktinės vadui Povilui Tunkevičiui-Kastantui, Lengvenio būrio partizanams Juozui Jurkštui-Paparčiui, Stasiui Jurkštui-Uosiui, Bronislovui Stroliui-Vėtrai, Julijonui Stroliui-Viršaičiui, partizanų ryšininkams Alfonsui Marmokui ir Jonui Šimkūnui atminti. Bendras kryžiaus ir atminimo plokštės vaizdas. Kupiškio r. Šimonių sen. Margavonės k. Aut. tautodailininkas Bronius Tvarkūnas. Atidengtas 2003 m. spalio 10 d. R. Trimonienės nuotr., 2008 m.

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2015/201510_saruno_rinkt_zutis.pdf

 

Šarūno rinktinės partizanai. Iš kairės: Bronius Strolia-Vėtra, P. Bačiulis-Medžiotojas ir P. Apšega-Vilkas

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm

 

Menčinskas Pranas. Žuvinto palių partizanas, būrio vadas. Žuvo 1945.10.01 Stebulių k. Simno vlsč.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Blažauskas Vytautas, Vinco s., nukautas 1951 10 01.

http://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm

Paliūnas Juozas-Rytas gimė 19l4m. Raseinių apskrities Betygalos valsčiaus Tilindžių kaime. LLA narys. Partizanas nuo 1944 m. Nuo 1947 m. — Povilo Lukšio rinktinės vado pavaduotojas, nuo 1949 m. rugpjūčio — Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės vadas, nuo 1951 m. rugsėjo -Prisikėlimo apygardos vadas. Žuvo 1952 m. spalio 1 d. Dotnuvos rajono Padotnuvio kaime - išduotas ir apsuptas MGB pajėgų, nenorėdamas pasiduoti priešams gyvas, nusišovė. 1999 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu J. Paliūnas-Rytas apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties)

 

Apygardos vadas J. Paliūnas-Rytas

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm

 

Rekašius Steponas-Lakūnas, Darius gimė 1920 m. Telšių apskrities Varnių valsčiaus Baltininkų kaime. 1945 m. įstojo į Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų gretas. Būrio vadas. Žuvo 1950 m. spalio 1 d. Telšių rajono Pušinės miške kartu su bendražygiais A. Urbanavičiumi-Struna, K. Bagdonu ir L. Sabaliausku

 

Šatrijos rinktinės partizanai.

Pirmas iš kairės - Steponas Rekašius-Darius, antras - Povilas Bagdonas-Atlantas. Kiti du neatpažinti.

(A. Jonušo asmeninė kolekcija)

Urbanavičius Alfonsas-Strūna gimė 1924 m. Telšių apskrities Telšių valsčiaus Judrėnų kaime. Nuo 1944 m. visa Urbanavičių šeima buvo partizanų rėmėjai ir ryšininkai. 1948 m. A. Urbanavičius įstojo į Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų gretas. Nuo 1948 m. - Šatrijos rinktinės štabo viršininko K. Andriuškos-Linksmučio adjutantas. 1950 m. gegužės 22 d., žuvus K. Andriuškai, perėmė štabo viršininko pareigas. Žuvo 1950 m. spalio 1 d. Telšių rajono Pušinės miške kartu su bendražygiais St. Rekašiumi-Lakūnu, K. Bagdonu ir L. Sabaliausku

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Briedis - Domas Bagočiūnas iš Vyžuonų, ž. 1945 10 01

DIENINIS SILVESTRAS - Žilvitis. Partizanavo Tauragnų apylinkėse. Žuvo 1946 10 01 prie Gatelių k., Daugailių vls. Palaidotas Vajasiškio kapinėse.

JURKA JONAS, Mato, g.1927 (?) m. Sėlės k., Tauragnų vls. 1946 10 01 su partizanu Silvestru Dieniniu - Žilvičiu buvo Gatelių kaime vestuvėse, grįžtančius pastojo enkavedistai, ir abu žuvo. J.Jurka palaidotas Gatelių k. kapinėse.

KRUOPIS LIUDVIKAS, Kazio, g. 1908 m. Kruopiškio k., Vyžuonų vls. Vedęs E.Kruopytę, apsigyveno Biliūnų k., bendravo su V.Kauliniu, įžymiu partizanų vadu. Šeimoje buvo 3 maži vaikai, tai L.Kruopis partizanavo savo apylinkėse. 1945 10 01 čekistai L.Kruopį užtiko klojime (pranešė buvęs karo belaisvis Nikolajus Smerdovas). Partizanas iš slėptuvės nelindo, atsišaudydamas sužeidė skrebą ir savo žmoną, tai klojimą ir kitus pastatus padegė, ir L.Kruopis žuvo ugnyje. Palaikai palaidoti Biliūnų k. kapinėse.

VASILJEVAS JURGIS - Viesulas, g.1925 m. Rybnikų k., Utenos vls. Baigė Utenos gimnaziją. 1944 - 1945 m. dirbo mokytoju Skiemonyse, Utenoje. 1945 m. pavasarį įstojo į partizanų būrį. Buvo vienas iš Gedimino kuopos kūrėjų, ryšių ir žvalgybos skyriaus viršininkas. 1945 10 01 Kaliekių k., Juozo Eidžiulio sodyboje 4 partizanai buvo apsupti. J. Vasiljevas ir D.Bagočiūnas žuvo. Palaidoti Sta-bulankių k., kapinėse (Leliūnų šen.)

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

 

1944 10 01 Daraplio miške jie susidūrė su kareiviais. Žuvo keturi vyrai iš Butkūnų: Rapolas Jakutis, Juozas Baniulis, Serapinas Leiga ir Mykolas Sarulis. Lyduokių kapinėse klebonas J.Burneikis palaidojo juos su pagarba.

Jakutis Rapolas, sl. Nakutis, g. 1912 Butkūnų k., Želvos vlsč. Nuo 1944 - Plieno būrio vietinio Darapolio skyriaus partizanas. Žuvo 1944 10 01 Darapolio miške siautimo metu kartu su M. Saruliu-Kopūstu, S. Leiga ir J. Baniuliu. Palaidotas Lyduokių kapinėse.

Leiga Serapinas, g. 1927 Butkūnų k., Želvos vlsč. Nuo 1944 - Plieno būrio vietinio Darapolio skyriaus partizanas. Žuvo 1944 10 01 Darapolio miške siautimo metu kartu su R. Jakučiu-Nakučiu, M. Saruliu ir J. Baniuliu. Palaidotas Lyduokių kapinėse.

Sarulis Mykolas, Igno, sl. Kopūstas, g. 1909 Butkūnų k., Želvos vlsč. Nuo 1944 - Plieno būrio vietinio Darapolio skyriaus partizanas. Žuvo 1944 10 01 Darapolio miške siautimo metu kartu su R. Jakučiu-Nakučiu, J. Baniuliu ir S. Leiga. Palaidotas Lyduokių kapinėse.

http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

RUDYS Stasys, Antano - Ramūnas, g. 1928 Kaltinėnuose. Šalnos rajono J. Gružinsko - Kęstučio būrio partizanas. Žuvo 1949 10 01 Pagramantyje.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm