Rugsėjo 22 d. žuvę partizanai

1947 m. rugsėjo 22 d. Alytaus aps. Daugų vls. (dabar – Varėnos r. sav.) Lesagūrų k., gyventojo Kazio Marčiulevičiaus sodyboje, MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko kareivių grupė aptiko bunkerį. Per susišaudymą žuvo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas Konstantinas Šimelevičius-Gandras, Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos skyriaus vadas Vladas Karpuška-Šmitas, partizanai Pranas Baranauskas-Liūtas ir Adolfas Truncė-Vilkas, Margio tėvūnijos skyriaus vadas Jonas Cibulskis-Ąžuolaitis ir Kazimieraičio rinktinės Vanago tėvūnijos partizanas Juozas Miškinis-Žiedas.

Žuvusiųjų palaikai buvo niekinti Dauguose. Vėliau jie galėjo būti sumesti į Daugų valsčiaus stribų būstinės kieme buvusį šulinį. 1990 m. rugsėjo mėn., atkasant šulinį, tikėtina, kad šių partizanų palaikai buvo rasti ir rugsėjo 29 d. palaidoti Daugų mstl. kapinėse.

Dainavos apygardos vadų sąskrydis. Alytaus aps. Punios šilas, 1947 m. balandžio 22–24 d. Pirmoje eilėje iš kairės: Dzūkų rinktinės Margio grupės būrio vadas Stasys Raklevičius-Myslinčius ir Merkio rinktinės vado pavaduotojas Albertas Perminas-Jūrininkas. Antroje eilėje iš kairės: Merkio rinktinės 3-iojo bataliono vado pavaduotojas Jonas Jakubavičius-Rugys, Margio grupės vadas Vytautas Subačius-Klevas, Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko grupės štabo viršininkas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, neatpažintas partizanas. Trečioje eilėje iš kairės: Margio grupės štabo viršininkas Mykolas Petrauskas-Aras, Geležinio Vilko grupės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas, Dzūkų rinktinės Spaudos ir švietimo skyriaus viršininko pavaduotojas Juozas Puškorius-Girinis, Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadas Dominykas Jėčys-Ąžuolis, apygardos vado pavaduotojas ir Merkio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, apygardos vado įgaliotinis Vaclovas Kavaliauskas-Juodvarnis, Dzūkų rinktinės Vaidoto grupės būrio vado pavaduotojas Jonas Kučinskas-Spyruoklis, Dzūkų rinktinės Žvalgybos ir ryšių skyriaus viršininkas Kostas Šimelevičius-Gandras. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

KOSTAS ŠIMELEVIČIUS- GANDRAS

1922–1947 09 22

Kostas Šimelevičius, Kosto, gimė 1922 m. Gyveno Alytaus aps. Butrimonių vls. Punios k.

Dainavos apygardos štabo Ryšių ir žvalgybos skyriaus viršininkas.

1947 m. balandžio 22–24 d. Alytaus aps. Butrimonių vls. Punios šile dalyvavo visų Dainavos apygardos partizanų vadų pasitarime, kuriame buvo aptarti opūs organizaciniai partizanų veiklos klausimai – bandyta išspręsti apygardos vado konfliktus su iš apygardos pasitraukusių grupių vadais, nutarta suaktyvinti veiksmus prieš okupacinę valdžią, aptarti kiti aktualūs klausimai – ryšiai, disciplina ir t. t.

1947 m. rudenį paskirtas Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadu.

VLADAS KARPUŠKA- ŠMITAS

1914–1947 09 22

Vladas Karpuška, Antano, gimė 1914 m. Alytaus aps. Nedzingės vls. Rakatanskų k. Baigė Rakatanskų pradžios mokyklą. Mokėsi Alytaus žemės ūkio mokykloje. Susirgus tėvui mokslus nutraukė ir grįžo į tėviškę. Lietuvos šaulių sąjungos Nedzingės būrio narys.

Suimtas 1944 m. Kalintas Alytaus aps. Daugų mstl. Paleistas.

Partizanas nuo 1946 m. lapkričio mėn. Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos skyriaus vadas.

1999 m. balandžio 27 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

JONAS CIBULSKIS- ĄŽUOLAITIS

1914 07 14–1947 09 22

Jonas Cibulskis gimė 1914 m. liepos 14 d. Alytaus aps. Butrimonių vls. Gervėnų k. Jono Cibulskio ir Marijonos Milišauskaitės-Cibulskienės šeimoje. Gyveno Alytaus m. Juozapavičiaus g.

Partizanas nuo 1944 m. 1945 m. rugpjūčio 11 d. žuvus partizanų būrio, veikusio Butrimonių vls., vadui Pranui Paulauskui-Šarūnui, perėmė vadovavimą būriui. 1945 m. rugsėjo mėn. kautynėse su NKVD kariuomene buvo sunkiai sužeistas. Gydėsi. Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos skyriaus vadas.

1999 m. kovo 30 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

PRANAS BARANAUSKAS- LIŪTAS

1925–1947 09 22

Pranas Baranauskas, Kosto, gimė 1925 m. Gyveno Alytaus aps. Alovės vls. Mieliūnų k.

Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos partizanas. 

JUOZAS MIŠKINIS- ŽIEDAS

1921 10 11–1947 09 22

Juozas Miškinis gimė 1921 m. spalio 11 d. Gyveno Alytaus aps. Merkinės vls. Gudakiemio k. Edvardo Miškinio ir Alenos Tumaitės-Miškinienės šeimoje.

Partizanas nuo 1946 m. spalio mėn. Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Vanago tėvūnijos partizanas.

1999 m. balandžio 13 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

ADOLFAS TRUNCĖ- VILKAS

1911–1947 09 22

Adolfas Truncė, Petro, gimė 1911 m. Gyveno Alytaus aps. Nedzingės vls. Rokančių k. Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos partizanas. 

 
 
 

Memorialas 1990 m. iš užkasimo vietos perkeltiems ir šioje vietoje palaidotiems Daugų apylinkėse žuvusiems ir kitiems 1944–1954 m. žuvusiems Daugų valsčiaus Dainavos apygardos partizanams atminti. Bendras memorialo ir atminimo lentų vaizdas. Alytaus r. Daugų mstl. kapinės. Atidengtas 1992 m. liepos 5 d. Aut. Antanas Česnulis. Rekonstruotas 2006 m. J. Paršeliūno nuotr., 2009 m.

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2017/20170922_DA_zutis.pdf

Padervinskas Juozas-Šermukšnis gimė 1929 m. Šiaulių apskrities Lygumų valsčiaus Sereikių kaime. Partizanas nuo 1948 m., Prisikėlimo apygardos Lietuvos Žaliosios rinktinės Kovo tėvūnijos Audros būrio partizanas (nuo 1950 m. būrys priklausė Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinei). Žuvo 1952 m. rugsėjo 22 d. Joniškio rajono Dargių kaime kartu su dar dviem bendražygiais. Kūnai buvo išniekinti Šiauliuose
Šaltinis:  https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Petras Labašinskas. Ž.1947 09 22 (nušovė išdavikas Ragelių k.).

https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

Kuzinevičius Mykolas (Mikas), Igno, sl. Serbentas, g. 1917 08 Burbiškiu k., Žiežmarių vlsč. LK tarnavo gusaru, puskarininkis, vėliau pasienio policijoje. Nuo 1944 08 04 - DKR 4-o bataliono 4-o būrio, kuopos, 1945 09 - A rinktinės 3-o bataliono 3-os kuopos, 1946 - 1-os (veikimo) kuopos OS, bataliono vadas. Žuvo 1946 09 22 N. Slabados k. kartu su P. Taletavičiumi-Klajūnu. Palaikai išniekinti Žiežmariuose. 1991 perlaidotas į Kaišiadorių kapines

https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

Vaičaitis Bronius-Pipiras, g.1920 m. Valių k., Jankų vls., Šakių aps. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Žuvo 1946 m. rugsėjo 22 d. Šakių aps. Griškabūdžio vls., Šedvygų k. pas Joną Kaminską

https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-25-1999.pdf