Liepos 31 d. žuvę Partizanai

Kęstučio apygardos partizanai Kazimieras Levickas-Dagys (kairėje) ir Petras Levickas, 

ginkluoti vokišku automatu MP-43/44 (Sturmgevvehr 44) ir 1928 m. modelio Dekleriovo kulkosvaidžiu (padėtas ant žemės).

(L laurinsko asmeninė kolekcija)

Levickas Kazimieras-Dagys gimė 1925 m. Tauragės apskrities Skaudvilės valsčiaus Klevinių kaime. Kęstučio apygardos partizanas. Žuvo 1951 m. liepos 31d. Tauragės rajone, Obelynės miške kautynėse su MGB pajėgomis kartu su bendražygiais K. Beržiniu-Algirdu, A. Atkočaičiu-Žilvičiu ir A. Marinu-Broniumi

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Iš dėšinės pirmas - J.Levickas-Dagys

Šaltinis: http://www.partizanai.org/failai/html/kai-zuvom-del-tevynes.htm

 

Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanai.

I    eilėje iš kairės: Edvardas Vingrys-Justinas, Petras Sinkevičius-Ąžuolas.

II    eilėje iš kairės: Stasys Bareika-Krienas, Vincė Adomonytė-Bareikienė-Kunigaikštytė, Pranas Dirsė-Kraštelis, Anelė Simaškaitė-Juzakėnienė-Liūtė, Jonas Sinkevičius-Šermukšnis, Vladas Jakubonis-Vermachtas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

BAREIKA Stasys, Kosto-Krienas, gim. 1922 m. Kunigiškių k., Vadoklių vls., tėvai nuomojo žemę. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanas, vėliau — vadas. Žuvo 1949 m. liepos 31d. Šilų miške, Vadoklių vls. Palaidotas Šapio k. kapinėse.

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

 

Tėvas Kostas Bareika – ūkininkas, šeima nuomojo žemę.

Pokario metais S. Bareika išėjo partizanauti. Jis buvo Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanas, nuo 1949 m. gegužės, žuvus būrio vadui Antanui Žiliui-Žaibui, – šio būrio vadas.

Žaibo būrio partizanai aktyviai veikė Traupio valsčiuje ir ten žuvo, didžioji dalis to būrio partizanų palaidota Šapio kaimo kapinėse. 

Mirė 1949 m. liepos 30 d. Šilų miške (Panevėžio r.) – žuvo mūšyje, sovietinėms represinėms struktūroms atakavus laisvės gynėjų bunkerį. Palaikai buvo išniekinti ir užkasti Raguvos (Panevėžio r.) miestelyje, paskui artimųjų rūpesčiu slapta perlaidoti senosiose Šapio kaimo (Anykščių r.) kapinėse. Kapą ženklina Lietuvos kario kryžius (autorius – Eligijus Smetona) su įrašu "Stasys Bareika "Krienas" 1922–1944–1949", pastatytas 1990 m. rugsėjį Jono Kadžionio rūpesčiu.

Šaltinis: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=767

 
Išniekinti ir patvoryje numesti 1949 m. liepos 31 d. Šilų miške žuvę Vyčio apygardos partizanai
 

POCIUS Jonas, Kazio, g. 1922 Girkalnio v. Nuo 1944 slapstėsi nuo tarnybos okupacinėje kariuomenėje. Žuvo 1945 07 31.

POCIUS Jonas, Prano, g. 1910 netoli Girkalnio. Šaulys. Dubysos pakrantėje turėjo įsirengęs bunkerį. Žuvo 1945 07 31.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

 

Popiera Jonas - Šalmas gimė Dambraukos k. 1923    - 1947 07 31. Žuvo Raišupyje.

http://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

 
Jurgis Grigaliūnas-Naras
 

1946 metų liepos 31 d. Strošiūnų - Vladikiškių miške keturi partizanai pakliuvo į pasalą. Visi jie žuvo ir buvo atpažinti. Tai Jurgis Grigaliūnas - Naras iš Kiemelių k., kuopos vadas, g. 1924 m., Adomas Ramantauskas - Obuolys iš Kietaviškių, Jeronimas Naudžiūnas iš Naujos Slabados k. Žiežmarių valsčiaus ir Jonas Jacinevičius iš Kiemelių.

 

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/didzioji-kova.htm

 

Obuolio, Audros ir Naro, žuvusių 1946 m. liepos 30 d., atminimui

Obuolys, Audra ir Naras 
Yra žuvę jau seniai.
Už tą brangią tėviškėlę 
Jie užgeso amžinai.

Jau sudie žaliam miškeliui -
Nelankstysiu medelių.
Jau sudie senai motulei -
Jai netarsiu žodelių.

Jau sudie žaliam miškeliui -
Nebeskinsiu riešutų.
Sudie jaunai mergužėlei -
Jai netarsiu, kad myliu.

Verks Vytenis, Don Žuanas,
Verks ir jų visi draugai.
Nematys jie brolių savo,
Negirdės ir jų dainų.

Užrašė A. Grigaliūnaitė

Šaltinis: http://www.partizanai.org/failai/html/zalio-velnio-takais.htm

1949 m. liepos 31 d. Panevėžio aps. Vadoklių vls. Šilų miške (dabar – Panevėžio r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareivių vykdytos karinės čekistų operacijos metu buvo aptiktas Vyčio apygardos štabo bunkeris. Kautynėse žuvo Vyčio apygardos vado Alfonso Smetonos-Žygaudo pavaduotojas ir apygardos štabo viršininkas Kostas Tvaska-Rugelis, Krištaponio rinktinės vadas Jonas Baltušnikas-Vienuolis ir apygardos štabo narys Jonas Tumšys-Kytras.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Panevėžio aps. Raguvos mstl. aikštėje, vėliau užkasti Raguvos miestelio pakraštyje, vietoje, kuri vadinama „Melinsko pelke“ arba „Melinsko krūmais“. Kitą naktį slapta Dailydėnaitė, Vienuolio sesuo Elena Baltušnikaitė, du bendražygiai ir partizanų ryšininkė Elena Kizytė Raganėlė jų palaikus kartu su žuvusiais Antano Žilio-Žaibo būrio partizanų Stasio Bareikos-Krieno, Kazimiero Janonio-Perlo ir Edvardo Vingrio palaikais sudėjo į karstus ir palaidojo senosiose Šapio k. kapinėse (dabar Anykščių r. Traupio sen.).

 

Vyčio  apygardos  partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės: pirmas – Simonas Tumšys-Simonas, antras –Alfonsas Gritėnas-Skalikas, trečias – Jonas Tumšys-Kytras; antroje eilėje iš kairės: trečias – Mykolas Pociūnas-Erdvė, šeštas – Antanas Smetona-Žygaudas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 
 

Vyčio apygardos Vienuolio būrio partizanų priesaika. 1949 m. liepos 30 d. Kryžių laiko būrio vadas Jonas Baltušnikas-Vienuolis. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 

KOSTAS TVASKA-RUGELIS

1926 01 13–1949 07 31

Kostas Tvaska gimė 1926 m. sausio 13 d. Ukmergės aps. Traupio vls. Šapio k. Jurgio ir Kotrynos Tvaskų šeimoje. Kartu augi dvi seserys: Genovaitė (g. 1920 m. ) ir Valerija (g. 1930 m.). Mokėsi Levaniškių pradžios mokykloje.

Baigė Raguvos mokyklos 5-ą ir 6-ą klases, Panevėžio gimnaziją. Svajojo Vilniaus universitete studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. 1944 m., vengdamas mobilizacijos į sovietų armiją, tapo Vyčio apygardos Jono Baltušniko-Vienuolio būrio partizanu. Būrio vadas jam patikėjo spausdinti raštus ir partizanų dokumentus. K. Tvaska taip pat rašė partizanų dienoraštį, fiksavo kovų istoriją, tvarkė partizanų archyvą, kūrė eilėraščius. 1949 m. pradžioje buvo paskirtas Vyčio apygardos naujai sudaryto štabo viršininku. Tų pačių metų balandžio 20 d. Vyčio apygardos vadas Alfonsas Smetona-Žygaudas K. Tvaską paskyrė savo pavaduotoju, kartu einant ir apygardos štabo viršininko pareigas.

Vyčio apygardos vadas Alfonsas Smetona-Žygaudas (stovi), rašomąja mašinėle spausdina apygardos štabo viršininkas Kostas Tvaska-Rugelis. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 
 

Vyčio apygardos štabo viršininkas Kostas Tvaska-Rugelis su motina. 1948 m. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 

1950 m. gruodžio 31 d. K. Tvaska Vyčio apygardos vado A. Smetonos-Žygaudo apdovanotas Pasižymėjimo lapu, 1999 m. rugpjūčio 17 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, LR krašto apsaugos ministerijos 1999 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu jam su teik tas pulkininko leitenanto laips nis, 2001 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jis apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties).

 

JONAS BALTUŠNIKAS-VIENUOLIS

1915 10 17–1949 07 31

Jonas Baltušnikas gimė 1915 m. spalio 17 d.

Panevėžio aps. Raguvos vls. Vėžiškių k. Kartu augo trys broliai ir keturios seserys. Raguvos valsčiaus policijos viršininkas. Partizanas nuo 1944 m.

rugsėjo mėn. Vyčio apygardos junginio, veikusio Panevėžio aps. Raguvos vls., būrio vadas. Kruopščiai tvarkė dokumentus, reikalavo drausmės. Jo būrio vyrai buvo tvarkingai apsirengę partizanų uniformomis su skiriamaisiais lietuviškais ženklais. Jie turėjo automatus, kulkosvaidžius, žiūronus, dvi rašomąsias mašinėles. Būryje kiekviena diena prasidėdavo malda ir Lietuvos himno giedojimu. 1949 m. balandžio 20 d. Vyčio apygardos vado A. Smetonos-Žygaudo paskirtas Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės, veikusios Panevėžio apskrityje, vadu. Partizanaudamas sudarė savo būrio „Partizanų, žuvusių 1945–1948 m., sąrašą“.

Du J. Baltušniko broliai buvo jo būrio partizanai. Brolis Kazys-Jupiteris žuvo 1946 m. vasario 18 d. Panevėžio aps. Vadoklių vls. Šilų miške, brolis Liudas-Leika žuvo 1949 m. birželio 22 d. Panevėžio aps. Noriškių k.

 

 

Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės vadas Jonas Baltušnikas-Vienuolis. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 

JONAS TUMŠYS (TUMŠIS)-KYTRAS

1920–1949 07 31

Jonas Tumšys gyveno Panevėžio aps. Vadoklių vls. Miliešiškių k. Nuo 1945 m. Vyčio apygardos Prano Keciorio (Kecioriaus) būrio, veikusio Panevėžio aps. Vadoklių vls., partizanas, vėliau – apygardos štabo narys.

Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės vadas Jonas Baltušnikas-Vienuolis. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2014/07/201407_baltusnikas_zutis.pdf

 
 

Krištaponio rinktinės partizanai 1949 m. Antroje eilėje trečias iš kairės J. Baltušnikas-Vienuolis, ketvirtas - Žaibas

 

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm