Bronius Petkevičius - Pipiras, Klemensas Uleckas -Vakaras
Paskutinieji Geležinio Vilko rinktinės partizanai, žuvę 1955 07 21. Iš kairės: Bronius Petkevičius-Pipiras ir Klemensas Uleckas-Vakaras.
Apie partizanų žuvimą
Pagaliau jau minėtas Ėglis iš Klebiškiu pranešė, kad Pipiras ir Vakaras lankosi pas jo kaimyną Juozą Krūvelį (g. 1916 m.). Pasinaudodami šia žinia, 1955 m. pradžioje Vacius ir Petryla pas Krūvelį palieka Pipirui ir Vakarui laišką. Partizanai neatsiliepė. Krūvelis pasitiki savo kaimynu Ėgliu, ir šis netrunka išsiaiškinti, kad partizanai įtaria Šermukšnį ir išvyko į Panemunės rajoną ieškoti prieš jį įkalčių. Jų neradę, per Krūvelį perdavė Žilvinui - Vaciui laišką, kuriame rašė sutinką susitikti. Atsakomajame laiške saugumiečiai pranešė siūlomą susitikimo laiką - liepos 20 - 21 naktį ir vietą - prie malūno, netoli Krūvelio namų.
Susitikimo vietą apsupo kariuomenė.
Sutartu laiku 1955 07 21 1 val. 15 min. partizanai atėjo į susitikimą. Po penkių minučių abu buvo negyvi.
Į įvykio vietą greitai atvyko kareiviai, kurie inscenizavo partizanų persekiojimą ir susišaudymą - kad Krūvelis neįtartų Žilvino ir Petrylos.
Dieną Ėglis aplankė J.Krūvelį, norėdamas išsiaiškinti, ar mistifikacija pavyko. Krūvelis Ėgliui papasakojo, kad naktį netoli jo sodybos prie malūno buvo šaudoma ir kad rytą nuėjęs jis matė prie malūno kraujo. Aišku, šnekėjo Krūvelis, kad buvo nušauti rusų kareiviai, o partizanai pabėgo. Jis dar pasakė, kad šiąnakt prie malūno Pipiras turėjo susitikti su Žilvinu. Krūvelis buvo tikras, kad partizanai susitiko ir po susišaudymo laimingai pasitraukė.
Kadangi Krūvelis Žilvino neįtarė, smogikas toliau vykdė KGB užduotis.
Petkevičius Bronius, Tomo - Pipiras, gimęs 1921 m. Pajiesio k., Kauno (buv. Panemunės) rajone, ir Uleckas Klemensas, Jurgio, - Vakaras, gimęs 1929 m. Degimų k., Prienų raj., buvo ar ne paskutiniai žuvę Tauro apygardos partizanai. Už jų nužudymą Šermukšnis - Žilvinas ir Petryla gavo po 1000 rublių kiekvienas. Tai užfiksuota saugumo dokumentuose.
Apie išdaviką - kolaborantą
Pagal tuometinio VSK pirmininko K.Liaudžio rašytą A.Bieliūno-Kabelio charakteristiką: šiam išdavikui padedant, buvo likviduota 20 partizanų, šeši paimti gyvi. Jo dėka surastas ir perduotas saugumui Vytauto rinktinės archyvas, jam padedant, buvo aptikti paskutinieji Geležinio Vilko rinktinės partizanai Bronius Petkevičius - Pipiras, Klemensas Uleckas -Vakaras ir Ungurys. Jie žuvo 1955 m. liepos 21 dieną Prienšilyje. Išniekinti jų kūnai gulėjo Prienuose. Kabelis padėjo užverbuoti suimtą partizaną Stasį Babarskį - Garsą, kuris 1952 m. gruodžio 12 d. Marijampolės apskr. Gudelių valsč. Miknonių kaime Vinco Stadaliaus sodyboje, užkietėjusio čekisto Jono Dabulevičiaus -Miško padedamas, nužudė keturis partizanus. Apie tai - toliau.
A. Bieliūnas turėjo saugumo duotą butą Kaune, kuriame apsigyveno Kalvaičio pavarde. Čia jis gyveno protarpiais tarp “operacijų”.
1954 m. gegužės 2 dieną eilinį kartą su savo sėbrais smogikais gėrė. Pasigėrę Kaune, Panemunėje susikivirčijo su atsitiktinai sutiktais raudonarmiečiais ir stvėrėsi ginklų. Susišaudymo metu buvo nukautas B. Baranauskas ir sužeistas raudonarmietis.
Po tokio “žygio” A. Bieliūnas atsidūrė KGB rūsiuose, kur šnipinėjo kameros draugus ir liudijo partizanų ryšininkų ir rėmėjų bylose. 1955 m. kovo 9 d. buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo, o jau 1956 07 02 grįžo į Kauną pas šeimą. 1962 11 22 buvo rastas negyvas savo namo laiptinėje. Plačiai kalbėta, kad taip išdavikui atlyginę jo išduoti partizanai, grįžę iš įkalinimo vietos. Kalbėta, kad jam net liežuvis buvo nupjautas.
Bieliūno žmona tvirtina, kad jos vyrą ištikęs infarktas.
Saugumui Albinas Kabelis dirbo Variago slapyvardžiu.
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm
Klemensas Uleckas —„Vakaras" (kairėje) ir Bronius Petkevičius— „Pipiras"— paskutinieji Geležinio Vilko rinktinės partizanai, žuvę 1955.07.21 Prienlaukyje
Prienlaukio malūnas, prie kurio 1955.07.21 žuvo du paskutinieji Geležinio Vilko rinktinės partizanai
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/garmute-isejo-broliai.htm
Bronius Petkevičius - Pipiras
Klemensas Uleckas - Vakaras
Apie partizanų nužudymą
Liepos dvidešimtosios vakarą Vacys ir Petryla, ginkluoti automatais bei pistoletais, leidosi į Prienų rajoną, kur buvo paskyrę susitikimą su Vakaru ir Pipiru.
Kaip jau minėta, 1953 metais Žilvinas - Algirdas Šermukšnis drauge su Speigu ir Klemensu atsiskyrė nuo Vakaro ir Pipiro. Nuo tol Speigo ir Klemenso niekas nebematė. Pipiras ir Vakaras pradėjo Žilviną įtarinėti išdavyste. Partizanai ilgą laiką Žilvino vengė, nėjo į susitikimus. Vaciui ir Petrylai pavyko apmulkinti ryšininką Krūvelį, ir šio pasakojimai apie menamus partizanus išsklaidė įtarimus. Juodu ryžosi su Žilvinu susitikti.
Agentai, pasislėpę nurodytoje vietoje - prie malūno, kantriai laukė. Partizanai vis nesirodė. Vacys neiškentęs nusprendė nueiti pas Krūvelį. Prižadintas Krūvelis patvirtino, kad laišką, kuriame Vacys nurodė Pipirui susitikimo vietą ir laiką, neseniai paėmė partizanų atsiųstas žmogus.
Agentai vėl grįžo prie malūno. Buvo jau po vidurnakčio, kai pasigirdo tykūs žingsniai. Prie malūno artėjo dviese. Vienas iš ateinančių pasiliko ant tako, kitas priėjo arčiau, apsidairė. Vacys negarsiai caktelėjo liežuviu. Jam atsakė toks pat garsas. Tuomet agentas pakilo iš už krūmų, priėjo prie malūno.
- Kas čia? Bronius? - garsiai paklausė Vacys.
- Aš - Bronius. Prieikit, - pasigirdo iš tamsos.
Vacys pažino balsą - priešais jį stovėjo Pipiras. Agentas priėjo arčiau.
- Sveikas, Broniau! - Vacys ištiesė ranką pasisveikinti. Pipiras kaire ranka laikė parengtą automatą.
- Sveikas, Algi, - atsakė partizanas.
Suspaudęs automatą prisiartino Vakaras. Agentų buvo sutarta iš anksto: Vacys šnekina Pipirą, Petryla - Vakarą.
- Seniai bebuvom susitikę, - pratarė Algirdas Šermukšnis. Jis - ir vadas Žilvinas. Jis - ir agentas Vacys.
Pipiras tylėjo. Neramiai apsidairė.
- Kodėl taip plyšoja šunys? - tarstelėjo.
- A, - numojo Algirdas, - ir prie mūsų toks šunėkas buvo prikibęs. Turėjom net iki Krūvelio nueiti, kad atsikratytumėm.
- Matėm, kad vaikščiojot. Mes jau seniai čia. Tik va šunų lojant pirma negirdėjom. Ar tik neatsitempėt paskui save saugumo uodegos?
Vacys - Algirdas Šermukšnis garsiai nusijuokė.
- Eime toliau, už malūno, - tarė Vakaras. - Ilga šneka laukia.
Tai buvo paskutiniai jo ištarti žodžiai. Agentai iššovė beveik kartu, ir kulkų suvarpyti partizanai sukniubo.
Netoli malūno miške, pasirengęs gaudynėms, laukė kariuomenės būrys. Agentai persistengė - buvo numatyta partizanus paimti gyvus. Pranešime apie įvykį Vacys aiškino: banditai buvo įsitempę, neramūs, laikė parengtus ginklus, tad teko juos likviduoti.
Žuvusiųjų kūnai buvo įmesti į miške laukusį sunkvežimį ir išvežti į Prienus. O kareiviai dar ilgokai pyškino į dangų -maskavo agentų veiklos pėdsakus.
1955 metų liepos 21 dieną Prienuose surašytame akte sakoma, kad abu partizanai buvo nukauti per susidūrimą su karine grupe.
Likviduoti paskutiniai “banditai”.
Nužudyti paskutiniai Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai: Bronius Petkevičius, gimęs 1921 metais Pajiesio kaime, Garliavos valsčiuje, pasiturinčio ūkininko sūnus, 1941 metų sukilimo dalyvis, partizanas nuo 1944-ųjų, slapyvardžiu Pipiras, ir Klemensas Uleckas, gimęs 1929 metais Degimų kaime, Pakuonio valsčiuje, valstiečių šeimoje, partizanas nuo 1951-ųjų, slapyvardžiu Vakaras.
Pas žuvusiuosius buvo rasta ir paimta: du automatai, vienas pistoletas, lauko žiūronas, bloknotas su užrašais lietuvių kalba, partizanų nuotraukų ir 130 rublių.
Šaltinis: https://www.partizanai.org/failai/html/peciokaite-adomeniene-paskutinieji.htm
