Liepos 12 d. žuvę Partizanai

 

Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės Girininko būrio vadas Petras Kukta-Girininkas (VŽM)

KUKTA Petras, Simono-Girininkas, gim. 1919 m. Trakinių k., Kurklių vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 40 ha žemės. Lietuvos kariuomenės karininkas. Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės Girininko būrio vadas, spausdino partizanų laikraštį „Tėvynė šaukia“. Žuvo 1949 m. liepos 12 d. Kurklių šile (Adomavos miške). Palaikai buvo užkasti Šilinės miške, 1989 m. perlaidoti Kurklių mstl. kapinėse.

Šaltinis: http://www.partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

 

Gimimo data kitų šaltinių duomenimis – 1920 m.

Tėvai: Simonas Kukta (apie 1872 – 1943) ir Julija Kuktienė (1885–1950) – žemdirbiai pasiturintys ūkininkai, šeima turėjo 36 hektarus žemės. Broliai: Stasys Kukta (1912–?) – emigrantas Kanadoje, Bronius Kukta (1918–1944) – laisvės gynėjas, partizanas, žuvęs kovoje, Henrikas Kukta (1923–1944) – laisvės gynėjas, partizanas, žuvęs kovoje, sesuo Viktorija Kuktaitė (1908–1980) – laisvės gynėja, ryšininkė, tremtinė. Dėdės (tėvo broliai): Juozapas Kukta (1873–1942) – vyskupas, švietėjas ir visuomenininkas, Martynas Kukta (1875–1956) – spaustuvininkas, verslininkas. Pusbroliai: tėvo brolio Adomo sūnus Jonas Krizostomas Kukta (1906–1993) – kunigas, vienuolis jėzuitas, tėvo brolio Mykolo sūnus Tomas Kukta (1900–1989) – kariškis, laisvės gynėjas, politinis kalinys ir tremtinys.

Iki 1940 m. P. Kukta buvo Lietuvos kariuomenės karininkas.

1944 m. jis išėjo partizanauti, nuo 1945 m. rudens iki žūties 1949 m. vasarą buvo Didžiosios Kovos apygardos "B" rinktinės Girininko būrio vadas. 1945 m. spalį jo būriui priklausė 16 partizanų.

1948 m. rugsėjį įkūrus "B" rinktinės 4-ąją kuopą, P. Kukta iki 1949 m. vasaros ėjo ir šios kuopos vado pareigas, 1949 m. sausį kuopai, kurią sudarė Girininko ir Kazimiero Tubio-Žvalgo būriai, priklausė 34 partizanai.

Kurklių šile štabo bunkeryje įsirengęs pogrindinę spaustuvę, P. Kukta spausdino partizanų laikraštį "Tėvynei šaukiant".

Žuvo 1949 m. liepos 12 d. štabo bunkeryje Kurklių šile (Adomavos miške, Anykščių r.), per karinę operaciją sunaikinus dvi štabo slėptuves ir žuvus 7 partizanams. Palaikai buvo užkasti Šilinės miške, 1989 m. gegužės 27 d. perlaidoti Kurklių miestelio (Anykščių r.) kapinėse kartu su kitais Kurklių apylinkėse žuvusiais partizanais. 1989 m. spalio mėnesį ant partizanų kapo pastatytas paminklas.

P. Kuktos pavardė iškalta ir Trakinių kaimo kapinėse įrengto monumento žuvusiems laisvės gynėjams memorialinėje lentoje (2006 m.).

Žūties vietoje pastatytas kryžius.

Šaltinis: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=631

 

Bronius Ilgutis-Kirvis 

Tėvai: Jonas Ilgutis ir Julijona Sriubaitė-Ilgutienė – smulkūs ūkininkai, turėjo 13 hektarų žemės. Šeimoje augino 7 vaikus. Broliai: Jonas Ilgutis – žuvo mobilizuotas į sovietinę kariuomenę Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, Alfonsas Ilgutis (g. 1927 m.) – dainininkas, emigrantas JAV, gyvena Niujorke, sesuo Monika. 

1944 m. B. Ilgutis slapstėsi nuo mobilizacijos į sovietinę kariuomenę, bet buvo sugautas, dalyvavo karo fronte. Iš ten pabėgęs, jis grįžo į gimtinę ir išėjo partizanauti.

1944–1945 m. B. Ilgutis-Kirvis buvo Lietuvos Laisvės Armijos Kirvio būrio vadas.

Žuvo 1945 m. liepos 12 d. Kudoriškio miške (Anykščių r.) kartu su penkiais kitais Kirvio būrio partizanais. Palaikai buvo laikomi Skiemonių miestelio aikštėje, vėliau užkasti prie Skiemonių kapinių tvoros.

1989 m. gegužės 13 d. B. Ilgučio ir kitų partizanų palaikai buvo perlaidoti Skiemonių naujosiose kapinėse. Bendrą kapavietę ženklina akmeninė stela – žuvusiems 1945–1954 m. skirtas memorialas. Partizanų kapas nuo 2000 m. yra Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro objektas – laidojimo vieta (kodas L1005).

Šaltinis: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=607

 

Didžiosios Kovos apygardos štabo informacijos skyriaus viršininkas Ignas Leščius-Dėdė Šaltekšnis (VŽM)

LEŠČIUS Ignas, Antano-Dėdė Šaltekšnis, gim. 1900 m. Mokylių k., Alantos vls., Skiemonių progimnazijos mokytojas, mokėjo 5 užsienio kalbas. Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės Girininko būrio partizanas, vėliau — apygardos informacijos skyriaus viršininkas, ruošdavo politikos apžvalgas. Žuvo 1949 m. liepos 12 d. Kurklių šile (Adomavos miške). Palaikai buvo užkasti Šilinės miške, 1989 m. perlaidoti Kurklių msd. kapinėse.

Šaltinis: http://www.partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Skirtinguose šaltiniuose minimas kaip Ignas Leščius ir kaip Alfonsas Leščius.

Tėvas Antanas Leščius.

Mokėsi Utenos vidurinėje mokykloje. Mokykliniais metais priklausė ateitininkams ir skautams, 1922 m. buvo Utenos ateitininkų laikraštėlio "Pirmieji žingsniai" redaktorius, 1924 m. leido Utenos skautų ir skaučių laikraštėlį "Jaunasis žvalgas".

Vėliau jis dirbo mokytoju, buvo Molėtų pradžios mokyklos, paskui Skiemonių (Anykščių  r.) progimnazijos mokytojas, mokėjo 5 užsienio kalbas.

Pokario metais jis išėjo partizanauti, 1944 m. pabaigoje subūrė pirmąjį partizanų būrį Skiemonių apylinkėse ir jam vadovavo. 1945 m. balandžio–birželio mėnesiais šis A. Leščiaus-Šaltekšnio būrys priklausė Lietuvos laisvės armijos "Sakalo" rinktinei. Ją išsklaidžius, A. Leščius-Šaltekšnis su kitais partizanais 1945 m. vasarą įsiliejo į Vytauto apygardos Liūto rinktinės Kęstučio kuopą. 

Nuo 1945 m. rudens A. Leščius buvo Didžiosios Kovos apygardos "B" rinktinės Petro Kuktos-Girininko būrio partizanas, šios apygardos štabo narys, Propagandos ir informacijos skyriaus viršininkas, ruošdavo politikos apžvalgas. A. Leščius-Šaltekšnis apie 1946–1948 m. buvo Lietuvių fronto Didžiosios Kovos apygardos partizanų laikraštėlio "Tėvynei šaukiant", ėjusio 1946–1949 m., redaktorius.

Žuvo 1949 m. liepos 12 d. Kurklių šile (Adomavos miške, Anykščių r.) kartu su trim bendražygiais. Palaikai buvo užkasti Šilinės miške, 1989 m. perlaidoti Kurklių miestelio (Anykščių r.) kapinėse.

Šaltinis: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=633

 

MILAŠAUSKAS Kleopas - Levas, g. 1926 Livoniškių k., Kražių v., Raseinių apskr., buvusio emigranto šeimoje. LLA karys nuo 1943. Nuo 1944 Raudgirio būrio partizanas. Žuvo 1945 07 12, dengdamas partizanų atsitraukimą. Jam buvo vos 19 metų.

Šaltinis: http://www.partizanai.org/failai/pdf/pietu-zemaitijoje.pdf