Birželio 24 d. žuvę partizanai

Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai. I eilėje: Vincas Brašinskas-Smauglys (ž.1952 06 24), rinktinės vadas Vytautas Menkevičius-Spyglys (ž.1952 06 24), Kazimieras Kurtinys-Ąžuolas (ž.1952 01 31). Stovi: Vincas Navikas-Dėdė (ž.1952 06 24), Kazimieras Popiera-Gegužis (ž.1952 01 31), Sigitas Jankauskas-Keleivis (ž.1952 06 16), Klemensas Marčiulaitis-Karaliūnas (ž.1952 05 31), Albinas Banislauskas-Klajūnas (ž.1952 06 24), Pranas Kižys-Pranelis (ž.1952 06 24)

Jeigu 1945-1951 m. stribai, enkavedistai ir kariuomenė šukuodavo miškus ir kaimus, ieškodami partizanų, tai 1951-1956 m. atvykus iš Ukrainos Sokolovui, buvo stengiamasi užverbuoti visokiausio plauko perėjūnus informatoriais, vėliau agentais. Juos pervesdavo į nelegalią padėtį ir mėgindavo įdiegti į partizanų būrius ir tokiu būdu juos sunaikinti. Dažnai tuo tikslu naudodavo ir perverbuotus partizanų ryšininkus. Su jų pagalba specialiai paruošta degtine užmigdydavo partizanus idant paimtų juos gyvus, o vėliau, atitinkamai apdorojus ir sukūrus legendą, išleisdavo į miškus naikinti savo kovos draugų. Tokiu būdu buvo užverbuotas Ūkas-Patriotas, Šilavoto vls. gyventojas, ir Geisneris-Kaizeris, Vilkaviškio miesto gyventojas. Į šią veiklą buvo įtraukta ir Ūko žmona, sl. Kazlauskas. Tai buvo Lietuvos vokiečiai, iš pradžių užverbuoti sekti savo tėvynainių, o vėliau permesti naikinti partizanų. Ilgai jiems nepavyko įsibrauti į miško brolių būrį, bet galiausiai jais patikėjo ir 1952 m. birželio 24 d. 8-9 valandą ryto šie KGB agentai Prienų miške sušaudė septynis miegančius partizanus. Žuvo Vytas Minkevičius-Spyglys, Vincas Bražinskas-Smauglys, Pranas Kižys-Vilius, Antanas Šalčius-Švedas, Albinas Banislauskas-Klajūnas, Vincas Novikas-Dėdė, Kostas Marčiulaitis-Slampa.

Kaip rašo Prienų rajono MGB viršininkas mjr.Kosinov 1953 m. birželio 30 d. Nr.2001/1 rašte: "Agentai, įsitikinę, kad banditai užmušti, paėmė pistoletus ir vertingus daiktus - laikrodžius. Po to Patriotas, atvykęs į Prienus į slaptą butą, pranešė, o agentas Kaizeris liko saugoti lavonų. Kad užšifruotų agentus prieš gyventojus ir banditus, į lavonų buvimo vietą buvo pasiųsta kariuomenė, kur Prienų miške buvo inscenizuota šaudymas ir banditų paieškos kaimuose ir miške. Banditų paieškos vyko 2 paras, pakartotinai 1952 m. birželio 27 d."

Taip baigė savo trumpą gyvenimą mano geras draugas, pogrindininkas, partizanas Pranas Kižys-Žemčiūgas, Pranelis, Vilius. Jam tada buvo tik dvidešimt dveji metai.

Šaltinis: http://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-26-t-1999-m-turinys-metrika/3738-amzina-slove-didvyriams


Ltn.Bronius Girdauskas-Girdėnas-Lakūnas

1935 m. baigė Vilkijos (Kauno r.) gimnaziją. 1935–1938 m. mokėsi Karo aviacijos mokykloje III puskarininkių-lakūnų klasėje, ją baigė 1938 m. spalio 31 d. ir gavo jaunesniojo aviacijos puskarininkio karinį laipsnį. Vienas iš jo instruktorių buvo viršila Motiejus Garunkštis.

1938–1940 m. V. Girdauskas tarnavo Lietuvos kariuomenės 3-ojoje aviacijos eskadrilėje Šiauliuose, buvo II eilės karo lakūnas, daugiausiai skraidė "Ansaldo120" lėktuvais bombonešiais. 1940 m. pradžioje jis pasikeitė pavardę ir iš Girdausko tapo Girdėnu.

Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu naikinant Lietuvos aviaciją, 1940 m. spalio 28 d. okupacinės valdžios jis buvo paleistas į atsargą ir apsigyveno žmonos tėviškėje Troškūnuose (Anykščių r.), kur sėkmingai slapstėsi, išvengdamas represijų ir trėmimo 1941 m. birželį.

Antrojo pasaulinio karo metais iki 1944 m. V. Girdėnas dirbo Troškūnų geležinkelio stoties sandėlio vedėju.

Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje 1944–1945 m. jis vėl buvo persekiojamas kaip Lietuvos kariuomenės lakūnas. 1945 m. pradžioje jį buvo mėginta areštuoti, tačiau suėmimo išvengęs V. Girdėnas pasitraukė į pogrindį ir prisijungė prie Antano Slučkos-Šarūno būrio partizanų, pasirinko Lakūno slapyvardį.

1945 m. liepos mėnesį Troškūnų, Viešintų, Anykščių, Kavarsko, Taujėnų (Ukmergės r.) ir Raguvos (Panevėžio r.) veikusieji partizanų būriai susijungė į Šarūno rinktinę, kurią sudarė apie 200 vyrų. V. Girdėnas-Lakūnas 1945 m. liepą buvo paskirtas pirmuoju šios rinktinės štabo viršininku, partizanų vadovybė jam suteikė leitenanto laipsnį.

Žuvo 1946 m. rugsėjo 13 d. (kitų šaltinių duomenimis – birželio 24 ar 26 d.) Dauguliuose (Anykščių r.), kai ten įrengta rinktinės štabo slėptuvė buvo išduota ir užpulta. Palaidotas Andrioniškio (Anykščių r.) kapinėse partizanų kape-memoriale. Kapą ženklina betoninis  kario kryžius su įrašu postamente: "A+A / Lietuvos lakūnas / Girdėnas / Vacys / 1916–1946".

 

1950 m. birželio 24 d. Žaliamiškio miške, prie Lazdijų aps. Leipalingio vls. ir Varėnos aps. Merkinės vls. ribos (dabar – Druskininkų sav.), Vilkiautinio (kitais duomenimis – Karalinavos) k. apylinkėse, MGB 2-N valdybos operatyvinė grupė ir MGB kariuomenės kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu bunkeryje buvo užklupti ir žuvo Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, jo adjutantas ir apygardos laikraščio redaktorius Augustas Babrauskas-Radvila, Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos vadas Antanas Vailionis-Špokas ir partizanas Anastazas Kaknevičius-Švidrys.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 75, 181.

 
 

Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus grupės partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės pirmas – Antanas Vailionis-Špokas; trečioje eilėje iš kairės pirmas – Boleslovas Vailionis-Narsuolis, trečias – Juozas Gegužis-Diemedis. 

Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 
 

Kryžius šioje vietoje įrengtame bunkeryje 1950 m. birželio 24 d. žuvusiems Dainavos apygardos vadui L. Baliukevičiui-Dzūkui, jo adjutantui ir apygardos laikraščio redaktoriui A. A. Babrauskui-Radvilai, Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos vadui A. Vailioniui-Špokui ir partizanui A. Kaknevičiui-Švidriui atminti. Buvusio bunkerio ir kryžiaus vaizdas.

Druskininkų sav. Druskininkų urėdijos Merkinės girininkijos 662 kvart. 6 sklypas. Aut. J. Tamulevičius.

Atidengtas 2000 m. R. Trimonienės nuotr., 2007 m.

AUGUSTAS ANDRIUS BABRAUSKASRADVILA, ŠVENDRYS

1928 12 01–1950 06 24

Augustas Babrauskas gimė 1928 m. gruodžio 1 d. Alytuje Augusto Babrausko ir Jadvygos Borevičiūtės-Babrauskienės šeimoje. Baigė Alytaus gimnaziją.

Partizanų ryšininkas nuo 1949 m. Nuo 1950 m. partizanas.

Dainavos apygardos Šarūno rinktinės štabo narys, L. Baliukevičiaus adjutantas ir apygardos laikraščio redaktorius.

 

ANTANAS VAILIONIS-ŠPOKAS

1913 06 19–1950 06 24

Antanas Vailionis gimė 1913 m. birželio 19 d. Seinų aps. Leipalingio vls. Jovaišių k. Baigė Jovaišių pradžios mokyklą.

Dirbo tėviškėje. 1935 m. gegužės 1 d.–1936 m. spalio 1 d. tarnavo Lietuvos kariuomenės 2-ajame ulonų pulke. Čia baigė jaunųjų kareivių instruktorių kursus. Baigus tarnybą jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. 1940 m. birželio 1 d. A. Vailionis buvo priimtas policininku į Vilniaus m. raitosios policijos rezervą. Nuo 1942 m. dirbo kainų tvarkymo nuovados vachmistru. Vokiečių okupacijos metais tarnavo policijoje.

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai apsigyveno Lazdijų  aps. Leipalingio vsl. Mižonių k. Partizanas nuo 1944 m.

Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos vadas.

2000 m. kovo 28 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2000 m. balandžio 11 d. įsakymu suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).

 

ANASTAZAS KAKNEVIČIUS-ŠVIDRYS

1912 01 23–1950 06 24

Anastazas Kaknevičius gimė 1912 m. sausio 23 d. Seinų aps. Veisiejų vls. Šadžiūnų k. Petro Kaknevičiaus ir Onos Pluškytės-Kaknevičienės šeimoje. 1947 m. suimtas kartu su žmona Elena Kaknevičiene. Kalintas ir tardytas Veisiejuose.

Po trijų dienų paleistas. Grįžo namo ir tapo partizanu. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Mindaugo tėvūnijos eilinis partizanas.

2000 m. balandžio 11 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2015/201506_DA_partizanu_zutis.pdf