VYTAUTAS GUŽAS-MINDAUGAS, ZIGMAS, KARDAS, GALIANDRA
Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis
1949 m. birželio 11 d. Tauragės apskrityje Eržvilko valsčiuje Smaidrių kaime karinės-čekistinės operacijos metu žuvo Vakarų Lietuvos (Jūros) srities partizanų štabo žvalgybos skyriaus viršininkas, 1949 m. vasario 16-osios Partizanų Deklaracijos signataras kpt. Vytautas Gužas-Zigmas, Galiandra, Mindaugas, Kardas.
Vytautas Gužas-Kardas, eidamas Jūros srities štabo viršininko pareigas, dalyvavo 1949 metų partizanų vadų suvažiavime, kuriame buvo pasirašyta garsioji Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos Deklaracija, atkūrus Nepriklausomybę įsigaliojusi kaip Lietuvos Respublikos įstatymas. Į šias pareigas kpt. V.Gužas buvo paskirtas 1948 m. gegužės 5 dieną, įkūrus Vakarų Lietuvos sritį.
Nelengvas buvo V.Gužo partizaninis kelias. Tik žuvus pirmajam Kęstučio apygardos vadui Juozui Kasperavičiui-Visvydui, skaudi netektis ištiko ir apygardos štabo apsaugos būrį, kuriam tuo metu vadovavo V.Gužas-Mindaugas. 1947 m. balandžio 6 d., per Didįjį penktadienį, Šimkaičių valsčiaus Paparčių kaime apsupime žuvo net vienuolika šio būrio partizanų. Tik “Mindaugui” tuomet pavyko pasitraukti.
V.Gužas, kilęs iš Aukštaitijos, buvęs buhalteris ir Vietinės rinktinės savanoris, labai skaudžiai išgyveno jo būrį ištikusią nelaimę. Norėjo net nusišauti, nes jautė kaltę, kad liko gyvas. Niekaip negalėjo pamiršti kulkosvaidžio ugnimi jį dengusio buvusio gimnazisto Juozo Nausėdos, prieš mirtį sušukusio: "Vade, traukis, aš dengsiu!"...
V. Gužas-Kardas (priklaupęs viduryje, MGB pažymėtas numeriu 1) kartu su štabo nariais
Trūkstant karininkų naują apygardos štabą teko formuoti iš buvusių mokytojų bei kitų civilinį išsilavinimą turėjusių partizanų. Yra žinoma, kad Kęstučio apygardai pradėjus vadovauti Jonui Žemaičiui-Vytautui, apygardos štabas įsikūrė Skaudvilės valsčiuje Kušleikos kaime, ūkininko Mėlynausko negyvenamoje troboje. Slėptuvei buvo suteiktas "Aušros" slapyvardis. Kartu su apygardos vadu J.Žemaičiu, informacinio ir žvalgybos skyriaus viršininku Antanu Liesiu-Tvanu, štabo ir organizacinio skyriaus viršininku Petru Bartkumi-Dargiu bei štabo adjutantu Mečiu Orlingiu-Ričardu 1947-1948 metų žiemą šioje slėptuvėje praleido ir Vytautas Gužas-Kardas, tuo metu ėjęs apygardos štabo operatyvinio skyriaus viršininko pareigas. Savo pažįstamai ryšininkei V.Gužas taip rašė apie naujai suformuoto štabo veiklą: "Čia tapau paskirtas pareigoms, kurios reikalauja begalinės energijos, valios ir sumanumo. Patekau į kietas rankas, kur nedrįstu pareikšti nuovargio, paguodos; žodis "negalima" iš žodyno turi būti išbrauktas. Dirbam per dienas ir naktis, negaudami jokio atsikvėpimo..."
Pagrindinis štabo rėmėjas tuo metu buvo to paties kaimo gyventojas Benediktas Kazlauskas. Taip pat buvo įrengta ir keletas pagalbinių bunkerių. Vienas iš jų - Antininkų kaimo gyventojo Čėsnos daržinėje, pavadintas "Ramove". Buvo suformuotas ir štabo apsaugos būrys, vadovaujamas Alekso Jurkūno-Raganiaus, bei pasirūpinta, kad štabų rajone partizanai nevykdytų jokių kovinių operacijų ir kad nebūtų neorganizuotai besislapstančių asmenų plėšikavimo, nesuteikiant preteksto čekistinėms akcijoms bei galimoms kratoms.
Netrukus buvo išaiškinta, kad vadavietės rajone partizanų vardu plėšikauja ir gyventojus terorizuoja trys broliai. Karo lauko teismo nuosprendžiu dviem iš jų buvo įvykdyta mirties bausmė, o trečiasis partizanų įspėtas pasitraukė į kitą rajoną.
Tačiau 1947 m. rugpjūčio mėnesį su MVD kariuomene susidūrė J.Žemaitis bei štabo apsaugos būrys, dienoję prie Ančios upelio Skaudvilės valsčiuje - nukovę vieną emvėdistą partizanai pasitraukė į Raugirinę. Netrukus pas ūkininkus apsistojusius partizanus vėl užklupo MVD kareiviai. Šeimininkė laiku pastebėjo baudėjus. V.Gužas-Kardas pirmas atidengė automato ugnį, sudarydamas sąlygas pasitraukimui.
1947 m. rugsėjo 8 d. netoli Kryžkalnio susirinko visa Kęstučio apygardos ir Savanorio rinktinės vadovybė - iš viso apie 20 partizanų. Susitikime, kuriame dalyvavo ir V.Gužas, buvo nutarta įkurti naują Prisikėlimo apygardą. Kitų metų gegužės 5 d. du Kęstučio apygardos štabo nariai P.Bartkus ir Bronius Liesys-Kaukas buvo deleguoti į naująją apygardą. Tad V.Gužui ir A.Liesiui teko papildomas krūvis dirbant Kęstučio apygardos štabe.
Kęstučio apygardos vadovybė aktyviai veikė vienydama visos Lietuvos pogrindžio jėgas. Kol vyko aktyvus susirašinėjimas su Suvalkijoje veikiančia Tauro apygarda, V.Gužas gavo naują užduotį. Per ryšininkę Maziliauskaitę-Gegutę jis susisiekė su Žemaičių apygardos vadu Vladu Montvydu-Žemaičiu, su kuriuo pradėtos derybos dėl susijungimo bendrai kovai.
1948 metų gegužės pradžioje Skaudvilės valsč. Legotės miške įvyko dviejų Žemaitijos apygardų vadovybės susitikimas. Kęstučio apygardai atstovavo V.Gužas, A.Liesys, V.Ivanauskas, M.Orlingis, Žemaičių apygardai - A.Milaševičius-Ruonis. Taip buvo įkurta Jūros partizanų sritis, kurios vadu V.Gužo pasiūlymu tapo J.Žemaitis, o pačiam V.Gužui atiteko taip pat naujos pareigos.
1949 metų pradžioje Jūros srities vadovybė sulaukė Pietų Lietuvos partizanų vadų Adolfo Ramanausko-Vanago ir Aleksandro Grybino-Fausto apsilankymo. Po ilgų patikrinimų svečius nutarta palydėti pas aukštesnę vadovybę. Lydimi Jūros srities štabo viršininko V.Gužo ir Kęstučio apygardos štabo viršininko Roberto Gedvilo Pietų Lietuvos partizanų vadai atvyko į Radviliškio apskritį, kur netrukus įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Už atvykusius svečius savo gyvybe garantavo V.Gužas.
Pakeliui į LLKS suvažiavimą. Iš kairės LLKS deklaracijos signatarai A.Grybinas-Faustas, V.Gužas-Kardas, A. Ramanauskas-Vanagas, Pietų Lietuvos partizanų srities atstovų žygio į partizanų vadų suvažiavimą organizatorius U. Dailidė-Tauras ir Tauro apygardos štabo narys J. Jankauskas-Demonas.
Pasibaigus suvažiavimui toliau tęsėsi įprastas darbas, lydimas pavojų ir neišvengiamų netekčių. 1949 m. vasaros pradžia buvo ypač sunki Žemaitijos partizanams. Birželio 7 d. per saugumo provokaciją žuvo visa tuometinė Kęstučio apygardos vadovybė – Aleksas Miliulis-Neptūnas, Albertas Norkus-Starkus ir Steponas Venckaitis, o sužeistas R.Gedvilas pateko į priešo rankas. Kitą dieną Viduklės valsčiuje išduotas ryšininko žuvo Gintaro rinktinės vadas Edmundas Kurtinaitis-Kalnius, o kautynėse netrukus žuvo dar 7 apygardos štabo apsaugos kovotojai.
MGB daryta žuvusio Vytauto Gužo fotografija
Tuo metu MGB agentas Radzevičius nustatė, kad A.Milaševičius-Ruonis kartu su Jūros srities štabo nariais atvyks pas Skaudvilės valsčiuje besigydantį sužeistą srities štabo viršininką V.Gužą-Kardą. Birželio 11 dieną saugumiečiai susekė V.Gužo slapstymosi vietą. Kautynių metu sužeistasis gyvas nepasidavė...
1949 m. birželio 16 d. LLKS tarybos prezidiumo sprendimu Vytautas Gužas-Kardas apdovanotas II laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais (po mirties); Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sprendimu kpt. V.Gužui po mirties pripažintas kario savanorio statusas.
1998 m. lapkričio 18 d. LR Prezidento dekretu Vytautui Gužui-Kardui suteiktas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas.
Rikiuotėje pirmas iš kairės stovi Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas
Šaltinis: http://genocid.lt/datos/guzas.htm
Vytautas Gužas (dešinėje)
Genocido aukų muziejus
Šaltinis: https://www.vle.lt/Straipsnis/Vytautas-Guzas-28299
